2020-08-12 Nr. AB-14901-3-61-3-02084-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-512-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02084-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. į linkusių pabėgti iš pataisos įstaigos asmenų įskaitą ir į linkusių užpulti asmenų įskaitą yra įtrauktas bei antrankiais surakinamas kiekvieną kartą jį išvedant iš gyvenamosios kameros neteisėtai.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 2-483 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jis buvo įtrauktas į linkusių pabėgti iš pataisos namų asmenų įskaitą ir į linkusių užpulti asmenų įskaitą bei nustatyta kiekvieną kartą išvedant pareiškėją iš gyvenamosios patalpos uždėti jam antrankius, neteisėtas. Dėl Įsakymo pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), tačiau 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 2S-1910 Įsakymas pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėjas nurodė, kad be jokio pagrindo konstatuotos neva jo turimos psichologinės savybės – polinkis pabėgti ir užpulti asmenis, antrankiai naudojami nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Departamentas, kaip pataisos įstaigas kontroliuojanti institucija, nors žinojo, kad Įsakymas grindžiamas nuo 2020 m. balandžio 4 d. negaliojančiu teisės aktu (Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija), tačiau jį paliko galioti ir nesiėmė nieko, kad pareiškėjas būtų išbrauktas iš linkusių pabėgti ir užpulti asmenų įskaitų ir būtų nutrauktas neteisėtos prievartos naudojimas prieš jį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo D. K. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė skundą paduoti Regionų apygardos administraciniam teismui (A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas).

Teismas vadovavosi ABTĮ 31 straipsniu ir nurodė, jog skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Susipažinęs su skundu, teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnio nuostatas (panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą) skunde nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Įsakymo teisėtumo. Teismas nustatė, kad dėl Įsakymo jis padavė skundą Departamentui, kuris 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 2S-1910 pripažino Įsakymą pagristu ir teisėtu.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovu bylos procese turi būti Pravieniškių PN-AK, kadangi šios pataisos įstaigos direktoriaus priimtas Įsakymas pareiškėjui sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes. Teismas nurodė, kad šios įkalinimo įstaigos buveinės vieta (Pravieniškių g. 4, Pravieniškių k., Kaišiadorių r.) yra Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas šiame teisme. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Departamentas skunde įvardytas atsakovu, šiuo atveju ginčo teritorinio teismingumo nekeičia, kadangi ši institucija sprendimą dėl pareiškėjo skundo priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

III. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje išsamiai reglamentuota laisvės atėmimo įstaigų ir Departamento veiksmų apskundimo tvarka, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad Departamento veiksmai ir sprendimai skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas skundą padavė tinkamam teismui – ir Bausmių vykdymo kodeksas, ir ABTĮ yra įstatymai, todėl nėra jokio pagrindo ABTĮ nustatytai tvarkai teikti prioritetą. Pareiga laikytis teismo veiklos teritorijos principo, pareiškėjo teigimu, nustatyta tik Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje.

Pareiškėjas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio pakankamai aišku, kad jis skundė ir Departamento neveikimą, todėl jo skundas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vien tai, kad asmuo skundą nusiuntė ne į tą pastatą, negali užkirsti kelio administraciniam ginčui, be to, pareiškėjo skundas galėjo būti persiųstas į tinkamą pastatą ABTĮ 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą ir nurodytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su Pravieniškių PN-AK direktoriaus galbūt neteisėtu Įsakymu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios teismas konstatavo, kad atsakovu byloje turėtų būti tik Pravieniškių PN-AK, o aplinkybė, kad pareiškėjas privaloma ikiteismine tvarka Įsakymą apskundė Departamentui, neturi įtakos ginčo teritoriniam teismingumui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis laikėsi Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatytos Departamento veiksmų apskundimo tvarkos, ir tvirtina, jog jo skundas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo nuomone, ABTĮ nustatyta tvarka nepaneigia Bausmių vykdymo kodekse nustatytos Departamento veiksmų apskundimo tvarkos, o jeigu teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą padavė ne tam teismui, galėjo jį persiųsti kitam teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, siekė pripažinti neteisėtu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymą, kuriuo pareiškėją nuspręsta įtraukti į linkusių pabėgti iš pataisos įstaigos įskaitą, linkusių užpulti asmenų įskaitą ir nurodyta pareiškėją išvedant iš gyvenamosios patalpos jam uždėti antrankius. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kuris 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 2S-1910 pareiškėjo skundą atmetė, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas laikėsi Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nurodytos Departamento veiksmų apskundimo tvarkos, skunde kėlė ginčą ir dėl Departamento neveikimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 d.); bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 d.); Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 d.).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamento 2020 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. 2S-1910 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų (nepagrįstai įtraukus pareiškėją į atitinkamas įskaitas ir pritaikius papildomus suvaržymus) ir vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl nagrinėjamu atveju taikytina ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis, kurioje aiškiai įtvirtinta, jog tokiais atvejais, kaip tam tikro subjekto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas pagal to subjekto, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), t. y. pagal pareiškėjo skundu siekiamą inicijuoti ginčą šio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas Pravieniškių PN-AK, t. y. Departamentas nėra ginčo šalis.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, pareiškėjas savo teisių pažeidimus siejo su Pravieniškių PN-AK direktoriaus Įsakymu, būtent šio administracinio akto pagrindu, kaip teigiama skunde, jis patyrė nepagrįstus suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, jog jis skundė Departamento neveikimą, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi, nes pareiškėjas skunde jokio Departamentui adresuoto savarankiško reikalavimo neformulavo, o nurodytos aplinkybės (kiek tai susiję su Departamento 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 2S-1910 priėmimu) nepatvirtina, kad minėtos institucijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) turėjo poveikį pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs tarp pareiškėjo ir Pravieniškių PN-AK, dėl ko administracinėje byloje atsakovu turėtų būti ginčijamą sprendimą priėmusi institucija, t. y. Pravieniškių PN-AK, o ne to sprendimo teisėtumą tikrinusi institucija.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas skundą padavė ne tam administraciniam teismui, turėtų jį persiųsti. ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Šiuo atveju pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl šiam teismui nekilo pareiga jį persiųsti kitam teismui. Pažymėtina, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teismui abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui nekilo, todėl ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė