2023-09-13 Nr. AB-16315-3-61-3-07299-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-461-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07299-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Edvima“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230224-00027 (toliau – ir Privalomasis nurodymas; privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, grąžino pareiškėjui 23 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčija Privalomąjį nurodymą, nurodydamas, kad Inspekcija 2023 m. vasario 23 d. priėmė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-230223-00022 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuris gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; Savavališkos statybos aktas surašytas dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris nepriskiriamas prie saugomų teritorijų, kultūros paveldo objekto teritorijų ar kultūros paveldo vietovių, yra savavališkai be statybą leidžiančio dokumento pastatyta stoginė, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Savavališkos statybos akte konstatuotomis aplinkybėmis dėl savavališkos statybos fakto, t. y. kad stoginė priskirtina II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statybos darbams atlikti nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, be to, stoginė neturi pamatų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, paduodamas skundą teismui, pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų panaikintas Savavališkos statybos aktas, kuris ir buvo pagrindas priimti ginčijamą Privalomąjį nurodymą. Remdamasis Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jog įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Šiuo atveju Savavališkos statybos aktas surašytas dėl jau atliktų statybos darbų, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas, teismo vertinimu, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kartu su reikalavimu dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo, kuris yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, jog Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo ABTĮ tvarka, jis nesprendžia klausimų dėl kitokio bylos teismingumo nei tas, kuris nurodytas skundžiamame akte, o Privalomojo nurodymo trūkumai nurodant galimai netinkamą teismingumą negali lemti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą paneigimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis dėl Savavališkos statybos akto ir Inspekcijos 2023 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230302-00028 kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, nes toks teismingumas ir apskundimo tvarka buvo nurodyta šiuose dokumentuose. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas ir numatoma nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimu iš esmės siekiama panaikinti Savavališkos statybos aktą, kuris buvo pagrindu priimti Privalomąjį nurodymą, todėl skundas dėl Privalomojo nurodymo, kaip ir Savavališkos statybos akto, panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad į teismą kreipėsi vadovaudamasis ginčijamame Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka, o dėl Savavališkos statybos akto jis su ieškiniu jau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija, nustačiusi pažeidimą, jog pastatyta stoginė neturint statybą leidžiančio dokumento, 2023 m. vasario 23 d. surašė Savavališkos statybos aktą; privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio statybos darbų; 2023 m. kovo 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-230302-00028 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjo ieškinys priimtas 2023 m. birželio 22 d. teismo rezoliucija civilinėje byloje Nr. e2-14061-545/2023. Visgi šiuo atveju pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio statybos darbų panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip neteismingą administraciniam teismui.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija kolegija) 2018 m. birželio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2018).

Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutartimi išnagrinėtoje teismingumo byloje Nr. T-34/2022, pirmosios instancijos teisme ginčijamas tik privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; jis surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, be kita ko, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Taigi privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai nėra įpareigojama ar reikalaujama pašalinti savavališkos statybos darbus ir toks nurodymas nėra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Dėl to reikalavimas panaikinti privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų pats savaime yra administracinio teisinio pobūdžio, o nagrinėjamoje byloje Savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip minėta, nėra ginčijami.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Inspekcijos priimto ginčijamo Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo yra teismingas administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Šiuo atveju aplinkybės, kad dėl Savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo pareiškėjo ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14061-545/2023, galėtų būti pagrindas pirmosios instancijos teismui imtis kitų procesinių veiksmų, siekiant teisingai ir visapusiškai išnagrinėti administracinę bylą.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo atskirojo skundo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas šiame bylos etape nėra pagrindo tenkinti, nes šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės ir nepriimamas baigiamasis teismo aktas pareiškėjo ar atsakovo naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė