2021-06-16 Nr. AB-12914-3-62-3-00374-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-706-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00374-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 22 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-15/1“ (toliau – ir Nutarimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu ekonominė sankcija jam paskirta už pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 63 straipsnio 4 dalyje, o būtent už neteisėtą nuotekų išleidimą į Neries upę. Ekonominė sankcija yra viena iš atsakomybės rūšių, todėl atsakomybę galima taikyti tik tam subjektui, kuris yra pažeidęs įstatymo reikalavimus ir yra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Taikant ekonominę sankciją, turėjo būti nustatyta, ar buvo kokie nors pareiškėjo neteisėti ar nerūpestingi, neatsargūs veiksmai, dėl kurių buvo pažeistos Įstatymo nuostatos. Atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, kuri yra laikoma prevencine ir nubaudimo priemone, neatsižvelgė į tai, dėl kokių priežasčių į Neries upę pareiškėjas išleido nuotekas, netyrė pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto ir ar už pažeidimo padarymą yra atsakingas pareiškėjas. Vien ta aplinkybė, kad nuotekos buvo leidžiamos iš avarinio išleistuvo, suponuoja tai, kad nuotekos į Neries upę buvo leidžiamos ne dėl siekio išvengti savo pareigos valyti nuotekas, o dėl įvykusios avarijos, jos likvidavimo priežasčių.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. spaudiminėje buitinių nuotekų linijoje ties (duomenys neskelbtini)įvyko avarija. Pareiškėjas buvo priverstas nuotekas išleisti per avarinį išleistuvą, nes kitu atveju nebūtų galėjęs sustabdyti avarijos, dėl kurios į aplinką būtų patekęs dar didesnis nuotekų kiekis. Tik tokiu būdu pareiškėjas galėjo išvengti sunkesnių padarinių aplinkai. Taigi atsakovo nustatytas pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, likvidavęs avarijos padarinius, 2018 m. rugsėjo 6 d. informavo atsakovą el. paštu, kad 17.00 val. išleistuvas į Nerį užsuktas ir teršimas nuotekomis nutrauktas, tačiau atsakovas užuot išsamiai ištyręs visas įvykio aplinkybes, konstatavo faktą, kad pareiškėjas sąmoningai išleido nuotekas į Neries upę. Atsakovas turėjo pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji nutraukta.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas ekonominę sankciją jam paskyrė ir už įvykusią avariją, dėl kurios į Neries upę taip pat išsiliejo nevalytos nuotekos, o būtent, tą pačią dieną, 2019 m. sausio 22 d., pareiškėjui atsakovas surašė net tik skundžiamą Nutarimą, bet ir dar vieną nutarimą už analogišką Įstatymo pažeidimą. Šie pažeidimai turėjo būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, nes avarija įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 8 val., buvo likviduota 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val., kai nuotekų išleidimas iš avarinio išleistuvo vyko 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. Iš pareiškėjui priklausančių įrenginių nuotekos buvo leidžiamos, tarša Neries upei buvo daroma, tačiau iš skirtingų vietų ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 8.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val. Abu šie analogiški pažeidimai, už kuriuos pareiškėjui buvo paskirtos dvi ekonominės sankcijos, buvo padaryti iš esmės vienu metu.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas pats nutraukė neva daromą pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo labai operatyviai, bendradarbiavo su atsakovu, teikė jam reikiamą informaciją. Negana to, atsakovas dėl pareiškėjo veiksmų, už kuriuos jam skyrė ekonominę sankciją, yra pareiškęs pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurios dydis siekia net 35 905,01 Eur, o bendrai už abu neva padarytus pažeidimus – 132 940,19 Eur. Pareiškėjas jau yra nubaustas – turės atlyginti aplinkai savo veiksmais padarytą žalą, o tai sukels jam nemažai finansinių nepatogumų, todėl ekonominės sankcijos paskyrimas yra perteklinis. Tuo labiau ekonominės sankcijos paskyrimu nebus pasiekti Įstatyme numatyti tikslai: nubausti pažeidėja, prevenciškai paveikti pažeidėją, kad nedarytų naujų pažeidimų.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo steigėjas yra Kauno miesto savivaldybės taryba ir pareiškėjas yra vienintelis geriamojo vandens tiekėjas Kauno mieste. Bet kokios pareiškėjo patiriamos papildomos (biudžete nenumatytos) išlaidos pakenktų itin reikšmingų projektų įgyvendinimui bei turėtų neigiamos įtakos teikiamų paslaugų kokybei bei kainoms. Įmonė susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, o tai ypač pakenktų įmonės vykdomai veiklai bei plėtrai, taip pat gali nukentėti viešasis interesas. Pareiškėjui bauda iš viso neturėjo būti skiriama arba jos dydis turėjo būti sumažintas, nes paskirta bauda yra per didelė, neatitinkanti protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijų.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimus, nes išleido į gamtinę aplinką nevalytas nuotekas. Pareiškėjas turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis. UAB „Kauno vandenys“ yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jo veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nagrinėjamu atveju su pavojumi aplinkai ir gamtai, taigi jam nustatytas fizinės saugos tikslas, todėl pareiškėjas yra absoliučiai atsakingas už jo eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Įvykęs avarijos faktas tik patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą.

10. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai, jog trūkusio vamzdyno negalėjo kitaip pakeisti, tik išleidžiant nuotekas per avarinį nuotekų išleistuvą ties (duomenys neskelbtini), neatitinka UAB „Kauno vandenys“ išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) sąlygų. Pagal UAB „Kauno vandenys“ TIPK leidimo 28 lentelės „Duomenys apie nuotekų šaltinius ir / arba išleistuvus“ sąrašą, avarinis išleistuvas ties (duomenys neskelbtini), buitinių- pramoninių nuotekų avarinių išleistuvių sąraše nėra nurodytas. Pagal UAB „Kauno vandenys“ Avarijų likvidavimo pranešimo plano nuostatas, įvykus avarijai, UAB „Kauno vandenys“ turi pranešti Departamentui, o avarinis išleistuvas atidaromas tik gavus aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Bendrovė prieš nuotekų išleidimą per avarinį išleistuvą nepranešė Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai ir leidimo išleisti nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą negavo, todėl pagrįstai nubausta pagal Įstatymo 63 straipsnio 3 dalį.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad abu pareiškėjo nurodomi įvykiai turėjo būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas. Nurodė, kad iš pareiškėjui priklausančių įrenginių (savavališkai atidaryto avarinio išleistuvo ir dėl avarijos iš spaudiminės buitinių nuotekų linijos) nuotekos buvo leidžiamos, tarša Neries upei buvo daroma iš skirtingų vietų, skirtingu laiku, išleistas skirtingas nuotekų kiekis, todėl pažeidimai nelaikytini vienu metu padaryta tęstine veika, o ekonominės sankcijos turi būti skiriamos už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2018 m. rugsėjo 6 d. pagal iš Bendrojo pagalbos centro gautą pranešimą atliko neplaninį UAB „Kauno vandenys“ priklausančio buitinių nuotekų išleistuvo ties (duomenys neskelbtini)patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. K-44, kuriame nurodė, kad Neries krantinėje iš minėto išleistuvo į Neries upę teka nuotekos, paimti mėginiai. UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. rugsėjo 6 d. 16.48 val. el. paštu Departamento Kauno valdybą informavo, kad vykdant magistralinės spaudiminės linijos Panerių g. susidariusios avarijos likvidavimo darbus, buvo prasuktas išleistuvas į Nerį spaudimui nuo remontuojamos zonos nuimti.

Darbų pradžia apie 10.00 val., planuota iki 17.00 val. pašalinti gedimą ir paleisti liniją. UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. spalio 30 d. raštu Departamento Kauno valdybai Departamento Kauno valdybos prašymu pateikė informaciją, kad iš UAB „Kauno vandenys“ priklausančio avarinio išleistuvo (ties (duomenys neskelbtini)) 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. į Neries upę išleista 3 400 m3 buitinių nuotekų. Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2018 m. gruodžio 20 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JA-KA-15, kuriame užfiksavo UAB „Kauno vandenys“ pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą bei straipsnį (punktą), duomenis apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo data ir laikas.

Protokole UAB „Kauno vandenys“ pasiūlyta, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iki ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo bei įrodymus. Departamentas, įvertinęs 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. K-44, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Kauno analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-007-2018-46/1, fotonuotraukose bei žalos aplinkai apskaičiavimo duomenis, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad UAB „Kauno vandenys“ iš jai priklausančio avarinio nuotekų išleistuvo ties (duomenys neskelbtini), į gamtinę aplinką – Neries upę, 2018 m. rugsėjo 6 d. 10.00–17.00 val. neteisėtai išmetė (išleido, išleistų nuotekų keikis – 3 400 m3) 1 588,242 kg V teršalų grupės teršalų:

BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto, tuo pažeidė Reglamento 6 punkto reikalavimus. Departamentas nenustatęs atsakomybių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už nustatytą pažeidimą pareiškėjui skyrė 1 125 Eur ekonominę sankciją.

14. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje, Reglamento 6 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. į Neries upę ties (duomenys neskelbtini)išleido 3 400 m3 buitinių nuotekų (1 588,242 kg V teršalų grupės teršalų: BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto) ir tarša Neries upei buvo padaryta.

15. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, kai bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nurodytos Įstatymo 49 straipsnyje. Viena iš tokių aplinkybių yra, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (Įstatymo 49 straipsnio 5 dalis).

16. Teismas vertino teismo posėdyje apklausto liudytojo UAB „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus D. G. paaiškinimus: nuotekos į Neries upę išleistos kilus avarijai, o atsižvelgiant į avarijos pobūdį, kito sprendimo kaip nuotekas išleisti per avarinį išleistuvą nebuvo, šis išleistuvas buvo vienintelis išleistuvas, galintis sustabdyti tekėjimą avarijos vietoje; darbuotojai pirmiausia ėmėsi veiksmų kuo greičiau sustabdyti taršą, o apie avarinio išleistuvo atsukimą informavo po veiksmų atlikimo, bet tą pačią dieną.

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas aplinkybes, kad tuo metu veikė būtinojo reikalingumo atveju, grindžia tik paaiškinimais ir liudytojo parodymais, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad pavojus aplinkai negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, nepateikė.

18. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte, Reglamento 9–10 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 patvirtintos Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos 5 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Aplinkos apsaugos agentūra pareiškėjui išdavė taršos leidimą Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016, kuris pakeistas 2016 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjui 2006 m. rugpjūčio 1 d. išdavė TIPK leidimą Nr. 1/89 (koreguotas 2008 m. gegužės 6 d.). Į bylą taip pat pateiktas UAB „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus avarijos likvidavimo planas Nr. 5 avarinei situacijai – nuotekų vamzdžių trūkimas, kanalizacinio vandens išsiliejimas. Tai patvirtina, kad pareiškėjo veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai, todėl bendrovė yra atsakinga už įrenginių būklę bei privalo sudaryti sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad UAB „Kauno vandenys“ turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis, todėl teisės aktų nuostatos dėl būtinojo reikalingumo nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, argumentus, kad bendrovė, šalindama avarijos padarinius, veikė būtinojo reikalingumo atveju, pareiškėjas nurodė tik skunde teismui, paaiškinimų raštu dėl pažeidimo Departamentui neteikė, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo metu bendrovės atstovas nedalyvavo, todėl argumentų dėl būtinojo reikalingumo pateikimas tik teismui – gynybinė pozicija, siekiant išvengti ekonominės sankcijos.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas nuotekas išleisti per avarinį išleistuvą, esantį ties (duomenys neskelbtini), tačiau šis išleistuvas TIPK leidimo Nr. 1/89 28 lentelėje „Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus“ nėra nurodytas, ką patvirtinto ir pareiškėjo atstovė teismo posėdyje. Be to, UAB „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus avarijos likvidavimo plane Nr. 5 nurodyta, kad avarinis išleistuvas atidaromas tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, tačiau duomenų, kad pareiškėjas tokį leidimą būtų gavęs, nėra.

20. Teismas sprendė, kad Departamentas, nustatęs, jog UAB „Kauno vandenys“ neleistinu būdu, neleistinoje vietoje į Neries upę (duomenys neskelbtini) išleido 1 588,242 kg V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto, pagrįstai konstatavo, kad bendrovė pažeidė Reglamento 6 punktą ir už šį pažeidimą skyrė Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekonominę sankciją.

21. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui paskyrė Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį – 1 125 Eur.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstumą, vadovaudamasis Įstatymo 51 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalimi, 54 straipsniu, iš 2018 m. lapkričio 30 d. Aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo akto nustatė, kad UAB „Kauno vandenys“, išleidusi 3 400 m3 nuotekų draudžiamu būdu draudžiamoje vietoje į gamtinę aplinką – Neries upę, Kaune, padarė žalą aplinkai už 35 905 Eur. Departamento Kauno valdyba 2018 m. lapkričio 30 d. raštu UAB „Kauno vandenys“ informavo apie apskaičiuotą žalos aplinkai dydį bei tai, kad bendrovė turi teisę žalą sumokėti nedelsiant į Departamento Kauno valdybos sąskaitą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas apskaičiuotą žalą aplinkai būtų sumokėjęs. Tai, kad pareiškėjas pats nutraukė pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo operatyviai, nesudaro pagrindo vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą buvo jo pareiga. UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. spalio 30 d. raštu Departamento Kauno valdybai teikė papildomą informaciją, susijusią su ginčo įvykiu, tačiau šią informaciją teikė, atsakydama į Departamento Kauno valdybos 2018 m. spalio 11 d. raštu pateiktus klausimus, todėl nelaikytina, kad pareiškėjas savo iniciatyva padėjo tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Departamento paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padaryto pažeidimo mastas yra gana didelis (žala aplinkai padaryta už 35 905 Eur), darė išvadą, kad paskirta ekonominė sankcija (1 125 Eur) yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

23. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad už įvykusią avariją jis nubaustas du kartus, nors tai turėjo būti laikoma vienu tęstiniu pažeidimu.

24. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2988-809/2019 pagal pareiškėjo skundą dėl Departamento 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. JA-KA-17/2 panaikinimo. Šiuo nutarimu pareiškėjui paskirta 1 850 Eur bauda, konstatavus, kad jis pažeidė atitinkamas teisės aktų nuostatas, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. 8.00 val. – 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val. iš jam priklausančios spaudiminės buitinių nuotekų linijos ties (duomenys neskelbtini)į Neries upę neteisėtai išmetė 5 256,236 kg teršalų. Ginčijamu Nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas teisės aktų nuostatas, nes iš jam priklausančio avarinio nuotekų išleistuvo ties (duomenys neskelbtini) į gamtinę aplinką – į Neries upę 2018 m. rugsėjo 6 d. 10.00 val. – 17.00 val. neteisėtai išmetė 1 588,242 kg teršalų. Nors nuotekų išmetimo laikas iš dalies sutampa, tačiau nuotekos buvo išmestos ir tarša gamtai padaryta iš skirtingų vietų ((duomenys neskelbtini)), išmestas skirtingas nuotekų kiekis (1 588,242 kg ir 5 256,236 kg), todėl pažeidimas nelaikytinas tęstiniu. Departamentas pagrįstai sprendė, kad ekonominės sankcijos pareiškėjui turi būti skiriamos už kiekvieną pažeidimą atskirai.

25. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nurodo argumentus, jog ekonominės sankcijos paskyrimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis ir tai sukels jam finansinių nepatogumų, tačiau žalos atlyginimo ir ekonominės sankcijos institutai nėra susiję, todėl šie argumentai teisiškai nereikšmingi.

26. Teismas darė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą. Teismas nenustatė Nutarimo panaikinimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą Nutarimu paskirtą baudą mažinti.

27. Teismas, atmetęs skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 28. Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos ir vertinti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

29. Pareiškėjo teigimu, teismas formaliai išnagrinėjo skundą, nenagrinėjo pagrindinių skunde išdėstytų aplinkybių, netyrė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų, atsakovo nustatyto pažeidimo esmės, netinkamai vertino pažeidimo padarymo aplinkybes, netinkamai aiškino būtinojo reikalingumo institutą, nenustatė buvusio pažeidimo tęstinio pobūdžio, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o palikdamas galioti Nutarimą, pažeidė dvigubo nubaudimo principą.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad konkrečiu atveju turėjo būti nustatyta, ar buvo kokie nors neteisėti ar nerūpestingi, neatsargūs pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažeistos Įstatymo nuostatos. Atsakovas neatsižvelgė į tai, dėl kokių priežasčių į Neries upę pareiškėjas išleido nevalytas nuotekas. Šių priežasčių netyrė ir teismas, preziumuodamas pareiškėjo kaltę, tokiu būdu paneigdamas šalių rungimosi principą bei pažeisdamas ABTĮ nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuotekos į Neries upę buvo leidžiamos dėl įvykusios avarijos, jos likvidavimo priežasčių. Avariniai išleistuvai nuotekų valyklose yra įrengiami būtent avarijos likvidavimui ar dar vienos avarijos išvengimui. Tačiau Nutarime ši aplinkybė neminima. Tikslu likviduoti avariją buvo mažinamas nuotekų srautas, o avarijai tęsiantis, buvo pasinaudota avariniu išleistuvu. Nesumažinus spaudimo, buvo visiškai neįmanomas avarijos likvidavimas. Pagal į bylą pateiktą technologinę schemą toje atkarpoje, kur įvyko avarija, buitinės spaudiminės nuotekų linijos uždarymo nėra, todėl ir buvo pasinaudota turimu įrengtu avariniu išleistuvu. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino apklaustas liudytojas.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad išleisdamas nuotekas per avarinį išleistuvą, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be kita ko, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių aplinkai. Konkrečiu atveju buvo visos būtinojo reikalingumo sąlygos, t. y. aplinkai grėsė realus pavojus ir neįmanoma buvo kitu būdu pakeisti avarijos vietoje trūkusio vamzdžio kaip tik sumažinti nuotekų srautą, išleidžiant nuotekas kitoje vietoje ir nelaikant jų vienoje talpykloje, jog dėl didelio nuotekų kiekio netrūktų dar vienas nuotekų vamzdis. Buvo pasinaudota avariniu išleistuvu, esančiu arčiausiai avarijos vietos, t. y. vos už 1 km, tokiu būdu greičiau atlaisvinant liniją, o ne išleistuvu, įrašytu į TIPK, tačiau esančiu už kelių kilometrų, dėl ko būtų reikėję išleisti daugiau nuotekų norint ištuštinti liniją. Avarijos metu per avarinį išleistuvą buvo išleista vos 3 400 m3 nuotekų, o priešingu atveju, į Neries upę būtų išsiliejęs galbūt net dvigubai ar trigubai didesnis nuotekų kiekis, dėl ko aplinkai būtų padaryta dar didesnė žala.

33. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neinformavo atsakovą apie tai, jog jis pasinaudojo avariniu išleistuvu ir tokiu būdu veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Akcentuoja, kad, likvidavęs avarijos padarinius, 2018 m. rugsėjo 6 d. informavo atsakovą el. paštu. Aplinkybė, jog pareiškėjas pirmiau būtų informavęs atsakovą, o tik tada likvidavęs avariją, pasekmių iš esmės nebūtų pakeitusi. Atsakovas nebūtų pasiūlęs alternatyvaus būdo kaip kitaip likviduoti avariją. Atsakovo atstovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kas būtų buvę kitaip, jei pirmiau būtų informuotas atsakovas, o tik tada atidarytas avarinis išleistuvas. Taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, kokiu išleistuvu pareiškėjas turėjo išleisti nuotekas. Ar nuotekos būtų išleistos per avarinį išleistuvą ar kitą išleistuvą, nurodytą TIPK leidime, skirtumo nesudaro, nes pasekmės būtų tokios pačios – nevalytų nuotekų ištekėjimas į Neries upę. Pareiškėjas, pasinaudodamas avariniu išleistuvu, sumažino išsiliejusių į Neries upę nuotekų kiekį.

34. Pareiškėjo teigimu, teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eI-2988-764/2019 faktinės aplinkybės turi panašumų, iš esmės sutampa ir pažeidimo padarymo laikas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo neva padaryti du atskiri Įstatymo pažeidimai buvo padaryti to paties subjekto vienu metu ir tai buvo vienas besitęsiantis veiksmas, kurio pasekmė – padaryta tarša Neries upei. Atsakovas nepagrįstai už galimai tęstinį pažeidimą pareiškėjui skyrė dvi ekonomines sankcijas. Be to, vertinant, kad pareiškėjas padarė du savarankiškus pažeidimus, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostata, turėjo paskirti sankciją už sunkesnį iš pažeidimų (už avarijos metu išsiliejusias nuotekas į Neries upę).

35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas nevertino pareiškėjo veiksmų, kurie buvo nukreipti į dar didesnės žalos išvengimą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas dėl pareiškėjo veiksmų, už kuriuos skyrė ekonominę sankciją, yra pareiškęs pretenziją dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjas jau yra nubaustas, todėl ekonominės sankcijos skyrimas Nutarimu yra perteklinis. Dėl šios sankcijos skyrimo pareiškėjas susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, o tai pakenktų įmonės vykdomai veiklai, plėtrai, gali nukentėti viešasis interesas. Šia sankcija nepasiekiami Įstatyme nustatyti tikslai, pažeidžiamas non bis in idem principas, t. y. draudimas dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą.

36. Pareiškėjas pabrėžia, kad nors per avarinį išleistuvą neturėjo leidimo išleisti nevalytas nuotekas į Neries upę, tačiau turi tokį leidimą kitose upės vietose. Avariniu išleistuvu pasinaudojo tik dėl tos priežasties, jog šis išleistuvas buvo arčiausiai avarijos vietos bei galintis sustabdyti itin stiprų nuotekų tekėjimą avarijos vietoje. Pareiškėjas kas mėnesį moka nustatyto dydžio taršos mokestį, t. y. kompensuoja savo veikla sukeltą neigiamą poveikį aplinkai. Pareiškėjas, kaip aplinkos teršėjas, tinkamai įgyvendina „teršėjas moka“ principą. Todėl dar papildomai skirti ekonominę sankciją yra neprotinga, neteisinga ir nesąžininga.

37. Pareiškėjas pažymi, kad su apeliaciniu skundu teikiamuose UAB „Kauno vandenys“ paaiškinimuose nurodoma, kodėl buvo pasinaudota būtent avariniu išleistuvu, esančiu (duomenys neskelbtini), o ne avariniu išleistuvu, kuris yra įtrauktas į TIPK leidimą, išduotą pareiškėjui. Šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo, kuriame jis konstatavo, jog pareiškėjas esą nepateikė rašytinių įrodymų, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kartu yra pateikiama technologinė schema, kuri jau buvo pateikta į bylą.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nuomonę, susidarytų paradoksali situacija, kai turint taršos leidimą, ūkio subjektas galėtų išleisti didelį kiekį teršalų į aplinką tik papildomai susimokėjęs taršos mokestį. Tada avarijos atveju, kai nuotekos išsilieja neleistinoje vietoje arba išleidžiama savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, o ne specialiame leidime numatytoje vietoje ir numatyta tvarka, niekada nereikėtų atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri ženkliai didesnė už taršos mokestį. Pareiškėjo vertinimas, kad padarinių atžvilgiu nėra skirtumo, ar nuotekos išsilieja leistinoje vietoje ar neleistinoje vietoje, situacijos teisinio vertinimo nekeičia.

40. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jo veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai, taigi jam nustatytas fizinės saugos tikslas, todėl bendrovė yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Be to, pareiškėjas turi pareiga laikytis ir specialaus jo veiklai išduoto taršos leidimo sąlygų, kuriame nėra numatytas avarinis išleistuvas į Neries upę, ties (duomenys neskelbtini).

41. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra parengęs avarijų likvidavimo planą, pagal kurį įvykus avarijai UAB „Kauno vandenys“ turi pranešti Departamentui (1.3.1 papunktis), o avarinis išleistuvas atidaromas tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą (6 dalies „Informacija apie pavojus“ 2 punktas). Pareiškėjas prieš nuotekų išleidimą per avarinį išleistuvą nepranešė Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai ir leidimo išleisti nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą negavo.

42. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teikiami įrodymai nepagrindžia būtinojo reikalingumo sąlygų. Jie nepatvirtina, kad pareiškėjas, įvykus avarijai, negalėjo nuotekų dalį kaupti nuotekų tinkle, kad nebuvo galimybės laikinai sutalpinti nuotekas Vilijampolės mikrorajono nuotekų tinkluose (vamzdynuose, avarinėse siurblinėse).

43. Atsakovas pabrėžia, kad bendrovė yra atsakinga už įrenginių būklę bei privalo sudaryti sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. UAB „Kauno vandenys“ turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis. Todėl nuostatos dėl būtinojo reikalingumo nagrinėjamu atveju netaikytinos.

44. Atsakovas akcentuoja, kad iš pareiškėjui priklausančių skirtingų įrenginių – savavališkai atidaryto, nenumatyto taršos leidime, avarinio išleistuvo ir dėl avarijos iš spaudiminės buitinių nuotekų linijos trukusio vamzdžio – nuotekos buvo leidžiamos, tarša Neries upei buvo daroma iš skirtingų vietų, skirtingu laiku, išleistas skirtingas nuotekų kiekis, už pažeidimus numatyta atsakomybė skirtingose straipsnio dalyse (Įstatymo 63 straipsnio 3 ir 4 dalyse). Šie pažeidimai nelaikytini vienu metu padaryta tęstine veika, o ekonominės sankcijos turi būti skiriamos už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.

45. Atsakovas pažymi, kad atsakomybė pareiškėjui buvo taikyta jam pažeidus Reglamento reikalavimus (29 punktas), nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų. Pareiškėjo akcentuojamas non bis in idem principas nedraudžia tam pačiam asmeniui taikyti skirtingas atsakomybės rūšis.

46. Atsakovas pabrėžia, kad žalos aplinkai atlyginimo klausimas Nutarimu nėra išspręstas, pareiškėjui dar nėra pareikštas ieškinys dėl žalos aplinkai ir nėra taikyta civilinė atsakomybė.

47. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas pats nutraukė daromą pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo operatyviai, bendradarbiavo su Departamentu, teikė jam reikiamą informaciją, nesudaro teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 52 straipsnį ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Pareiškėjas gera valia žalos aplinkai neatlygino, teigia, kad jos nepadarė, iš esmės nepateikė ir kitų papildomų argumentų ar išskirtinių aplinkybių, kas sudarytų pagrindą mažinti jam paskirtą ekonominę sankciją, kuri yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir Įstatymo tikslus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. sausio 22 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-15/1“ teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs pagrindų naikinti ar keisti ginčijamą Nutarimą.

50. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde pareiškęs reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, be kita ko, teigia, kad teismas formaliai išnagrinėjo skundą, netinkamai aiškino būtinojo reikalingumo institutą, nenustatė pažeidimo pobūdžio, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 – 6 d. tęstinio pažeidimo, padaryto dėl įvykusios avarijos, kurį Departamentas nepagrįstai kvalifikavo kaip du savarankiškus pažeidimus, be to, neatsižvelgė, kad netgi vertinant, jog pareiškėjas padarė du savarankiškus pažeidimus, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostata, turėjo paskirti sankciją už sunkesnį iš pažeidimų.

51. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.): bylos duomenimis, Departamentas 2018 m. rugsėjo 5 d. 8 val. gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro apie į Nerį leidžiamas nuotekas ir apie gautą pranešimą informavo UAB „Kauno vandenys“. Departamento pareigūnai, išvykę į įvykio vietą, esančią ties (duomenys neskelbtini), nustatė, kad nevalytos buitinės nuotekos iš UAB „Kauno vandenys“ priklausančio 1 m skersmens vamzdžio bėga tiesiogiai į Nerį. Departamentas 2019 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą dėl 1 850 Eur ekonominės sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2. Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. sausio 22 d. Nutarimu buvo nubaustas už tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 08.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val., iš jam priklausančio spaudiminės buitinių nuotekų linijos, esančios ties (duomenys neskelbtini), į gamtinę aplinką – Neries upę (duomenys neskelbtini), neteisėtai išmetęs (išleido, išleistų nuotekų kiekis – 14 260 m3) 5256,236 kg V teršalų grupės teršalų – BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto, pažeidė Reglamento 6 punkto reikalavimus, dėl ko pagal Įstatymo 63 straipsnio 4 dalį jam skirta 1 850 Eur ekonominė sankcija.

52. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2018 m. rugsėjo 6 d. pagal iš Bendrojo pagalbos centro gautą pranešimą taip pat atliko neplaninį UAB „Kauno vandenys“ priklausančio buitinių nuotekų išleistuvo, esančio ties (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. K-44, kuriame nurodė, kad Neries krantinėje iš minėto išleistuvo į Neries upę teka nuotekos, paimti mėginiai. UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. rugsėjo 6 d. 16.48 val. el. paštu Departamento Kauno valdybą informavo, kad, vykdant magistralinės spaudiminės linijos (duomenys neskelbtini)susidariusios avarijos likvidavimo darbus, buvo prasuktas išleistuvas į Nerį spaudimui nuo remontuojamos zonos nuimti. Darbų pradžia apie 10.00 val., planuota iki 17.00 val. pašalinti gedimą ir paleisti liniją. UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (37-09.31)8-2838 Departamento Kauno valdybai Departamento Kauno valdybos prašymu pateikė informaciją, kad iš UAB „Kauno vandenys“ priklausančio avarinio išleistuvo (ties (duomenys neskelbtini)2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. į Neries upę išleista 3 400 m3 buitinių nuotekų. Departamentas 2019 m. sausio 22 d. nutarimu, įvertinęs, kad pareiškėjas iš jam priklausančio avarinio nuotekų išleistuvo, esančio ties (duomenys neskelbtini), į gamtinę aplinką – Neries upę, 2018 m. rugsėjo 6 d. 10.00–17.00 val. neteisėtai išmetęs (išleidęs, išleistų nuotekų keikis – 3 400 m3) 1 588,242 kg V teršalų grupės teršalų - BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto, pažeidė Reglamento 6 punkto reikalavimus, dėl ko, nenustatęs atsakomybių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pagal Įstatymo 63 straipsnio 3 dalį jam skyrė 1 125 Eur ekonominę sankciją.

53. Pareiškėjui apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2988-809/2019, kuriuo atmestas jo skundas dėl Departamento 2019 m. sausio 22 d. nutarimo skirti 1 850 Eur ekonominę sankciją juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2020, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino Departamento 2019 m. sausio 22 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2“ ir bylą dėl sankcijos skyrimo Nr. JA-KA-17/2 perdavė Departamentui nagrinėti iš naujo. Šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas, pasisakymas dėl savo esme identiškų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl konstitucinio principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) nesilaikymo ir nustatytų pažeidimų, padarytų dėl avarijos, kvalifikavimo ne kaip vieno tęstinio, juos atmetė įvertinęs ne tik aplinkybę, kad nuotekos buvo išlietos skirtingose vietose, bet ir tai, kad tai buvo padaryta dėl skirtingų priežasčių: administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021 nagrinėto ginčo nuotekų išsiliejimo priežastimi ties (duomenys neskelbtini)buvo 1 m diametro ketaus vamzdžio trūkimas smarkios liūties metu, kitu, t. y. nagrinėjamos bylos atveju, atveju – pareiškėjo valinis sprendimas išleisti nuotekas kitoje vietoje šalinant avarijos padarinius. Nors tokio sprendimo priėmimą ir nulėmė poreikis šalinti avarijos padarinius, jo pagrįstumas, atitiktis avarijos padarinių šalinimo reikalavimams, alternatyvios galimybės buvimas / nebuvimas nulemia savarankiškus atsakomybės teisinius pagrindus.

54. Kadangi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.), o įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.), teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2020, nustatytais faktais ir išvadomis dėl pareiškėjo argumentų dėl konstitucinio principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) nesilaikymo ir nustatytų pažeidimų kvalifikavimo kaip vieno tęstinio pagrįstumo, šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tiek Departamentas, tiek teismas neįvertino, kad pareiškėjas, išleisdamas nuotekas per avarinį išleistuvą, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be kita ko, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių aplinkai: Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo). Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020; kt.).

56. Teisėjų kolegija visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiga įrodyti aplinkybę, kad, išleisdamas nuotekas per avarinį išleistuvą, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka pareiškėjui, kuris, informuotas apie Departamento atliekamą tyrimą dėl pažeidimo, jokių paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su tokia aplinkybe, neteikė, iš esmės nenurodė jokių tokį jo elgesį tyrimo metu apsprendusių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą nutarimą, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui.

57. Taip pat apeliacinės instancijos teismo neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės pripažinimui būtinų sąlygų, t. y. kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, buvimo: kaip pagrįstai nurodė atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas, privalantis užtikrinti, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai ir tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo 2018 m. m. rugsėjo 5-6 d., nepateikė įrodymų, kad, įvykus avarijai, negalėjo nuotekų dalies kaupti nuotekų tinkle, kad nebuvo galimybės laikinai sutalpinti nuotekas (duomenys neskelbtini)mikrorajono nuotekų tinkluose (vamzdynuose, avarinėse siurblinėse).

58. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

59. Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

60. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui už nustatytą pažeidimą paskirta minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkanti 1 125 Eur ekonominė sankcija. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymu, atsižvelgė į 2018 m. lapkričio 30 d. Aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo akte užfiksuotą padarytos žalos aplinkai mastą, į tai, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jo veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai. Akcentuotina, kad pareiškėjo nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis ėmėsi būtinų veiksmų, kurie buvo nukreipti į dar didesnės žalos išvengimą, byloje neįrodyta. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas yra pareiškęs pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pareiškėjas, mokėdamas nustatyto dydžio taršos mokestį, kompensuoja savo veikla sukeltą neigiamą poveikį aplinkai, nėra reikšmingi sprendžiant dėl Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nurodytos ekonominės sankcijos skyrimo teisėtumo: žalos aplinkai atlyginimo klausimas nėra šio ginčo dalykas, o nustatyto dydžio taršos mokestį, kurio paskirtis nėra Įstatyme numatytų pažeidimų kompensavimas, pareiškėjas privalėtų mokėti ir nesant padarytiems pažeidimams.

61. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis (apeliacinis skundas) netenkinamas.

62. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė