47b09f70-b6ad-40a4-aedf-b44cd3410c19 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1414-930/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26252-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Karolinai PetniÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo M. P. atstovui advokato padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui, atsakovei R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

P. ieÅ¡kinį atsakovei R. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo C. F. I. C., institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma nuginčyti ieÅ¡kovo tėvystę nepilnamečio vaiko A. B. atžvilgiu, panaikinti vaiko gimimo įraÅ¡e duomenis apie ieÅ¡kovo tėvystę. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23571-931/2018 buvo nutraukta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka ir patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovas su atsakove bendro Å«kio nevedė, gyveno atskirai. Å alims gyvenant atskirai, (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra A. B.. Kadangi vaikas atsakovei gimė dienÄ prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, t. y. atsakovei dar esant santuokoje su ieÅ¡kovu, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu buvo nurodytas ieÅ¡kovas, o ne biologinis vaiko tėvas. IeÅ¡kovas nepraleido įstatymo nustatyto termino tėvystei nuginčyti, kadangi vaiko gimimo įraÅ¡as padarytas 2018-09-11.

IeÅ¡kovas apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo liudijime sužinojo iÅ¡ atsakovės po to, kai jai buvo iÅ¡duotas vaiko gimimo liudijimas. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo elektroniniu paÅ¡tu pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog prašė atsakovės atlikti DNR ekspertizę, tačiau Å¡i atsisakė, teigė, jog A. nėra jo dukra.

Teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui terminÄ atsiliepimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau duomenų apie nutarties įteikimÄ trečiajam asmeniui byloje nėra. Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės, kaip iÅ¡ esmės pažeidžiančios trečiojo asmens teisę teikti atsiliepimÄ byloje nevertina, kadangi atsiliepime trečiasis asmuo dėl ieÅ¡kinio reikalavimų nepasisakė, jo nurodytos aplinkybės nesusijusios su ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamu reikalavimu dėl ieÅ¡kovo tėvystės nuginčijimo, dėstoma pozicija trečiojo asmens tėvystės vaiko atžvilgiu nustatymo klausimu, kuris nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Institucija iÅ¡vadai teikti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas žino, jog nėra atsakovės dukters tėvas, o biologinis mergaitės tėvas tėvystę pripažįsta, tik nori atlikti DNR tyrimÄ .

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovas jokių emocinių ryšių su atsakovės dukra nepalaiko. Atsakovė pripažįsta, jog ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, juo yra trečiasis asmuo, kuris atsakovei teikė lėšas vaiko išlaikymui. Tikslinga peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir nustatyti, kad atsakovės dukters tėvas yra trečiasis asmuo C. F. I. C.. Ieškovas neprašo teismo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu iki vaiko gimimo kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė beveik trejus metus, vaikas yra kitos rasės, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas yra jos dukters tėvas, joks ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dukters nėra susiformavęs. Vaiko tėvas yra trečiasis asmuo, kuris dalyvavo vaiko gimdyme, darė pavedimus vaiko iÅ¡laikymui. Apie bylos nagrinėjimÄ trečiajam asmeniui žinoma, tačiau byloje jis nedalyvauja siekdamas iÅ¡vengti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovė klausimÄ dėl vaiko tėvystės nustatymo paliko spręsti teismo nuožiÅ«rai. Trečiasis asmuo C. F. I. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta asmeniÅ¡kai, įteikiant procesinius dokumentus tiesiogiai, (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 14 str.). IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ institucijos atstovui nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Atsakovei pripažinus ieÅ¡kinį, teismo sprendimas suraÅ¡omas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Dėl tėvystės nuginčijimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ , o duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ į bylÄ pateikto gimimo įraÅ¡o nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra A. B., kurios tėvu buvo įregistruotas atsakovės tuometinis sutuoktinis – ieÅ¡kovas M. P.. 2018-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta santuoka buvo nutraukta. Sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjai bendro Å«kio netvarkė ir gyveno atskirai nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Nepilnametė atsakovės dukra gimė ieÅ¡kovui ir atsakovei esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraÅ¡e vaiko tėvu buvo įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas.

CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Nagrinėjamu atveju šalys DNR ekpertizės tėvystei nustatyti skirti neprašė.

Nors į bylÄ pateiktame atsiliepime, kuriam teismas nustatė trÅ«kumus, trečiasis asmuo prašė skirti DNR ekspretizę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra pareikÅ¡tų reikalavimų dėl jo tėvystės nustatymo. Atsižvelgiant į atsakovės paaiÅ¡kinimus, kitus į bylÄ pateiktus duomenis, teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas tėvystės nuginčijimo klausimui iÅ¡spręsti nėra bÅ«tinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, Å¡alims nepraÅ¡ant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.

Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovas nėra jai gimusios dukters tėvas. Å alys, tiek teikdamos praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutkimu, kurio pagrindu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-05 sprendimas, tiek nagrinėjamoje byloje nurodė, kad bendro Å«kio netvarko ir gyvena atskirai nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų teigti, jog ieÅ¡kovas gali bÅ«ti atsakovei gimusios dukters tėvu. Ä® bylÄ atsakovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad vaikas yra kitos rasės nei ieÅ¡kovas ir atsakovė, kas taip pat tikėtinai patvirtina, jog ieÅ¡kovas nėra atsakovės dukters tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Vis dėl to, nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir jos dukters nesieja nei emocinis, nei socialinis ryÅ¡ys, ieÅ¡kovas nebendrauja su mergaite, nepripažįsta jos savo dukra. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie socialinės tėvystės santykių susiformavimÄ , todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraÅ¡e duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebÅ«tų pažeisti.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraÅ¡e duomenys apie vaiko tėvÄ yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium kai vaikas dar nebuvo gimęs, kÄ patvirtina ir į bylÄ pateiktas teismo sprendimas dėl jų santuokos nutraukimo, iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog atsakovės dukra yra kitos rasės nei abi Å¡alys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas. Dėl prašymo peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nustatant kad atsakovei gimusios dukters tėvas yra trečiasis asmuo C. F. I. C.. Atsakovė nurodė, jog neprieštarautų, kad teismas peržengtų ieškinio ribas ir nustatytų, kad trečiasis asmuo C. F. I. C. yra nepilnametės A. B. tėvas.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Taigi remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisinį pagrindÄ iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų.

Tačiau, teismo vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje tėvystės nustatymas nėra galimas, kadangi teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusios bylos aplinkybės nėra pakankamos trečiojo asmens tėvystei nustatyti. Nors į bylÄ pateiktam jo atsiliepimui nustatyti trÅ«kumai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo astiliepimu jis dėl tėvystės nustatymo nesutiko, prašė skirti DNR ekspertizę. Nutartis dėl trÅ«kumų Å¡alinimo trečiajam asmeniui neįteikta, jis nedalyvavo teismo posėdyje, nors byloje dėl tėvystės nustatymo atsakovo, t. y. asmens, kurio tėvystę siekiama nustatyti, dalyvavimas, pagal CPK 388 straipsnio 2 dalį, yra bÅ«tinas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų ir nustatyti, kad trečiasis asmuo C. F. I. C. yra nepilnametės A. B. tėvas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas pilna apimtimi. IeÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už neturinį reikalavimÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), tačiau nereiÅ¡kė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 24,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, nusprendžia: ieškinį tenkinti. Nustatyti, kad ieškovas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo M.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 24,53 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 53 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ramunė Makelienė