2021-07-21 Nr. AB-14692-3-61-3-01122-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-709-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01122-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 21R-140(AG-30/07-2019) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. KM-1155(10.6.1.E) „Dėl paramos neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti NMA iš naujo įvertinti 2018 m. birželio 29 d. paraiškos Nr. 19SU-KM-18-1-04364-PR001 tinkamumą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. NMA 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjui neskyrė paramos pagal 2018 m. birželio 29 d. pateiktą paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – ir Paraiška), motyvuojant tuo, kad pareiškėjas neatitinka tinkamumo paramai gauti sąlygų. Lietuvos administracinių ginčų komisija tokį NMA sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. Pagal Paraiškoje bei prie jos pridedamuose dokumentuose pateikiamą informaciją jis atitinka visus tinkamumo kriterijus paramai gauti. NMA ginčijamą sprendimą grindė tuo, jog pareiškėjas neatitinka 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto, nes, pateikęs Paraišką, nebuvo gavęs galutinio mokėjimo pagal 2018 m. balandžio 30 d. mokėjimo prašymą, kuris buvo teiktas pagal tą pačią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ir tą pačią veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. NMA pareiškėjui siuntė kelis paklausimus dėl atitikties paramos paraiškos tinkamumo sąlygoms, tačiau nei viename iš paklausimų nebuvo klausiama ir aiškinamasi dėl Paraiškos tinkamumo pagal 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punktą.

2.3. Pareiškėjo įsitikinimu, sistemiškai vertinant 2018 m. Įgyvendinimo taisykles, šių taisyklių 27 punkte yra reglamentuojama tokia situacija, kai paramos gavėjas, dalyvaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama smulkiesiems ūkiams“, pagal įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų, nori teikti paraišką dalyvauti kitose investicinėse programos priemonėse. Pagal 2018 m. Įgyvendinimo taisykles tai paramos gavėjas gali daryti pasibaigus verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui po galutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos, išskyrus jei teikia paraišką pagal tą pačią investicinę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“. Pareiškėjas, 2018 m. birželio 29 d. pateikęs Paraišką, po jos pateikimo nesikreipė paramos pagal jokias kitas investicines priemones.

2.4. 2016 m. lapkričio 30 d. buvo užregistruota pareiškėjo paraiška pagal tą pačią investicinę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ir projektas įgyvendintas, vadovaujantis 2016 m. Įgyvendinimo taisyklėmis. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – tai laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo. Pareiškėjas pateikė ankstesnę 2016 m. lapkričio 30 d. paraišką, o projektas pagal šią paraišką įgyvendintas 2018 m. balandžio 30 d., pateikiant galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir paskutinį mokėjimo prašymą, todėl 2016 m. Įgyvendinimo taisyklių nuostatų buvo laikytasi, nes Paraiškos pateikimo metu 2018 m. birželio 29 d. ankstesnis projektas jau buvo įgyvendintas.

2.5. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktą projektą reglamentuoja 2016 m. Įgyvendinimo taisyklės ir pagal jas projektas yra pasibaigęs, o ne 2018 m. Įgyvendinimo taisyklės, kaip teigia NMA. Nesutiko su aplinkybe, kad LAGK 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktą projektą vertino pagal 2018 m. Įgyvendinimo taisykles, o ne pagal 2016 m. Įgyvendinimo taisykles. LAGK taip pat nepagrįstai praplėtė projekto įgyvendinimo laikotarpio sampratą, ją iš dalies sutapatinant su projekto kontrolės laikotarpiu, kuris apibrėžiamas kaip laikotarpis nuo paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo iki paskutinio paramos išmokėjimo dienos ir trejų arba penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos. Be to, LAGK neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti posėdyje.

3. Atsakovas NMA atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad iš 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 26 ir 27 punktų aiškiai matyti, jog kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ pareiškėjai gali tik pasibaigus kitų investicinių programos priemonių verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Pareiškėjo atveju parama pagal 2016 m. paraišką dar nėra išmokėta, vadinasi verslo plano įgyvendinimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs. Tik pasibaigus pirmojo investicinio projekto verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui, t. y., po galutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos, pareiškėjas gali kreiptis paramos pagal kitas investicines priemones. Be to, tas pats pareiškėjas negali įgyvendinti kelių investicinių priemonių tuo pačiu metu. 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 26 ir 27 punktuose minimas žodis „kitas“ reiškia visas kitas priemones, įskaitant ir tą pačią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“. Ginčijamas NMA sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais, išsamus ir motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-177 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2018 metų (toliau – ir 2018 m. Įgyvendinimo taisyklės, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 27 d.), taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 9 d.).

6. Sistemiškai aiškindamas teisės aktų nuostatas (2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 26 ir 27 p., Administravimo taisyklių 4.19 , 121 ir 126.1 p.), teismas konstatavo, kad paramos gavėjas, anksčiau kreipęsis pagal investicinę programos priemonę ar veiklos sritį, pakartotinai gali kreiptis dėl kitos investicinės programos priemonės ar veiklos srities tik po to, kai yra pasibaigęs verslo plano įgyvendinimo laikotarpis ir pareiškėjas yra gavęs galutinį paramos lėšų išmokėjimą pagal ankstesnę paraišką pagal programos priemonę ar veiklos sritį. Projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos momentui nustatyti nepakanka mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo fakto, tačiau laikytina, kad mokėjimo prašymas turi būti įvertintas ir prašoma galutinė paramos suma išmokėta. Išmokėjus paramos sumą pagal mokėjimo prašymą ir pateikus galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, pareiškėjas, paramos gavėjas, įgyja teisę kreiptis su paraiška įgyvendinti projektą pagal kitas investicines programos priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punktas jo atveju netaikomas, nes pareiškėjas kreipėsi pagal tą pačią investicinę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkte vartojama sąvoka „pagal kitas investicines programos priemones“. Teismo vertinimu, lingvistiškai aiškinant žodžio „kitas“ sampratą, atsižvelgiant į 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto nuostatas, laikytina, kad kita investicinės programos priemonė suprantama kaip antroji, tolimesnė, einanti po pirmosios, todėl darytina išvada, kad 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punktas taikomas tiek tais atvejais, kai pareiškėjas, paramos gavėjas kreipiasi dėl paramos pagal tas pačias, t. y. tos pačios rūšies, investicines programos priemones, tiek tais atvejais, kai kreipiamasi dėl paramos pagal kitas (tolimesnes) investicines programos priemones – kitos rūšies. Todėl pareiškėjo pateiktos Paraiškos atžvilgiu 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punktas taikytinas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 29 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų, tačiau Paraiškos pateikimo metu nebuvo išmokėta visa parama pagal 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktą paramos paraišką pagal tą pačią programos priemonės veiklos sritį. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktą paramos paraišką vertinimas sustabdytas, nes NMA pradėjo pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo įgyvendinto projekto. Taigi ši faktinė situacija atitiko 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto nuostatas ir NMA ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad parama pagal pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KM-16-2-08070-MP002 nebuvo išmokėta, todėl pakartotinai paramos pagal šią investicinę priemonę pareiškėjas negalėjo kreiptis.

9. Įvertinęs ginčijamų LAGK 2019 m. vasario 20 d. sprendimo ir NMA 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo pagrįstumą, teismas konstatavo, kad tiek LAGK, tiek NMA tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie sprendimai neteisėti ar nepagrįsti.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad LAGK neužtikrino jo teisės dalyvauti posėdyje. Teismas nustatė, kad LAGK 2019 m. sausio 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2019 m. vasario 6 d. 9:45 val., adresu Vilniaus g. 27, Vilnius, posėdyje bus nagrinėjamas jo skundas dėl NMA veiksmų. Pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į LAGK, nurodydamas, kad nori dalyvauti posėdyje, būti išklausytas ir užduoti klausimų, tačiau dėl ligos negali atvykti ir dalyvauti LAGK 2019 m. vasario 6 d. posėdyje, o surasti tinkamą atstovą dėl susidariusių aplinkybių nėra galimybių, todėl prašė atidėti posėdį, pratęsiant skundo nagrinėjimo terminą 10 darbo dienų. Pareiškėjas prie 2019 m. vasario 5 d. prašymo pridėjo informaciją apie jam išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 6 d. LAGK 2019 m. vasario 6 d. pradėjo viešą teismo posėdį, tačiau bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2019 m. vasario 20 d. 9:00 val., atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą prašymą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. LAGK pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes jo mažametė dukra susirgo, tačiau LAGK tokio pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą dėl posėdžio atidėjimo pateikė tą pačią posėdžio dieną, be to, nepridėjo jokių jo teiginius dėl dukros ligos pagrindžiančių įrodymų. Nors pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė LAGK medicininę pažymą dėl dukros slaugos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 28 d., tačiau tokie dokumentai pateikti jau po bylos išnagrinėjimo LAGK posėdyje, todėl posėdžio ir bylos nagrinėjimo eigos tokia aplinkybė negalėjo pakeisti. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad LAGK užtikrino pareiškėjo teisę dalyvauti posėdyje, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo, prašymo atidėti posėdį nepagrindė rašytiniais įrodymais, todėl tai nesutrukdė LAGK nagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas jau teisme vykusio bylos nagrinėjimo metu nepateikė iš esmės naujų argumentų ar aplinkybių, kurios savo esme skirtųsi nuo pareiškėjo skunde LAGK išdėstytos informacijos. Pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje jo teisė būti išklausytam buvo realizuota.

11. Teismas darė išvadą, kad skundžiamų sprendimų nėra pagrindo panaikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti NMA iš naujo įvertinti 2018 m. birželio 29 d. paraiškos Nr. 19SU-KM-18-1-04364-PR001 tinkamumą, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti NMA sprendimą neskirti paramos pareiškėjui pagal 2018 m. birželio 29 d. paraišką Nr. 19SU-KM-18-1-04364-PR001 ir įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2018 m. birželio 29 d. paraiškos Nr. 19SU-KM-18-1-04364-PR001 tinkamumą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-3-1197-821/2020.

13. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktinę situaciją ir taikė teisės normas, kuomet pareiškėjui teikiant 2018 m. birželio 29 d. paraišką „2016 metų projektas“ buvo vertinimas, taikant 2018 metų Įgyvendinimo taisykles, o ne 2016 metų, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 3D- 114. Teismas jo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįvertino visų įrodymų kaip visumos ir neobjektyviai priėmė sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl sprendimas turėtų būti pakeistas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

13.1. Jis nesuprato, kaip tarpusavyje siejasi 2019 m. birželio 29 d. paraiška, Sprendime nurodomas mokėjimo prašymas Nr. 19SU-KM-16-2-08070-MP002 ir įvardijamas teisinis pagrindas – 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punktas. Tuo metu, kai pareiškėjas teikė 2016 m. lapkričio 4 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ Nr. 19SU-KM-16-2-08070-PR001, 2016 m. paramos projektui galiojo ir taikomos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-114 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2016 metų, kurių 25 punkte nurodydamas pakartotinės investicinės paramos galimybę apibrėžia Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimą susisiedamas su mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo momentu. Analogiškai projekto įgyvendinimo laikotarpį apibrėžia ir Administravimo taisyklių 4.19 punktas, pagal kurį – tai laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos. Europos Sąjungos paramą reglamentuojančiuose nacionaliniuose poįstatyminiuose teisės aktuose nurodomus dokumentus, 2018 m. balandžio 30 d. galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KM-16-2-08070-PI001 ir paskutinį mokėjimo prašymą N r. 19SU-KM-16-2-08070-MP002 pareiškėjas NMA yra pateikęs, todėl 2016 m. projektas yra įgyvendintas ir jo įgyvendinimo data yra 2018 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas naują 2018 m. birželio 29 d. paraišką pagal Europos Sąjungos paramos programą pateikė praėjus dviem mėnesiams po aptarto 2016 m. projekto įgyvendinimo. Tai, kad žemės ūkio ministras nėra nurodęs ir numatęs pereinamos tvarkos, kaip turi būti vertinami projektai NMA iki įsigaliojant 2018 metų Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto (2016 m. redakcijos Įgyvendinimo taisyklių 25 p.) nuostatoms, pareiškėjas yra atsidūręs šioje situacijoje, todėl, teikdamas šį apeliacinį skundą tikisi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims teigiamą ir bendruosius teisinius principus – teisingumą ir protingumą, atitinkantį sprendimą.

13.2. Europos Sąjungos paramos finansavimo nacionaliniuose poįstatyminiuose teisės aktuose atsiradusius prieštaravimus, neturėdama tam įgaliojimų NMA aiškino plečiamai, o pirmosios instancijos teismas tai patvirtino. Tai, kad Administravimo taisyklės ir 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punktas turi prieštaravimų, įvertino ir aptariamų poįstatyminių aktų leidėjas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-210 pakeitė 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto formuluotę į atitinkančią Administravimo taisyklių 4.19 punktą, panaikinant kreipimosi susiejimą su galutine paramos lėšų išmokėjimo diena.

14. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

14.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytas teiginys, kad jis „<...> nesuprato kaip tarpusavyje siejasi 2019-06-29 Paraiška, Sprendime nurodomas mokėjimo prašymas Nr. 19SU-KM-16-2-08070-MP002“ ir įvardijamas teisinis pagrindas 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punktas <...>“ vertinamas kaip gynybinė pozicija. NMA Sprendime aiškiai nurodyta, jog parama pagal 2018 m. birželio 29 d. paraišką negali būti skiriama, nes nėra baigtas įgyvendinti projektas, t. y. nėra išmokėtos paramos lėšos pagal 2018 m. balandžio 30 d. mokėjimo prašymą.

14.2. Nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktu 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto vertinimu ir interpretacijomis, kad pagal tą pačią programos priemonę pareiškėjai gali teikti paraiškas. 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte numatyta, kad „Pareiškėjas, paramos gavėjas verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali įgyvendinti projektų pagal kitas investicines Programos priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis.“ 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkte nustatyta, kad „Paramos pagal kitas investicines Programos priemones galima kreiptis tik pasibaigus verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui po galutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos (netaikoma Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“)“. Taigi, iš 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 26 ir 27 punktų aiškiai matyti, jog kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ pareiškėjai gali tik pasibaigus kitų investicinių programos priemonių verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Pareiškėjo atveju parama pagal 2016 m. lapkričio 4 d. paraišką dar nėra išmokėta, vadinasi verslo plano įgyvendinimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs. Tik pasibaigus pirmojo investicinio projekto verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui, t. y., po galutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos, pareiškėjas gali kreiptis paramos pagal kitas investicines priemones. Be to, tas pats pareiškėjas negali įgyvendinti kelių investicinių priemonių tuo pačiu metu. 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 26 ir 27 punktuose minimas žodis „kitas“ reiškia visas kitas priemones, įskaitant ir tą pačią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“.

14.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta žodžio „kitas“ samprata. Teismas šį žodį lingvistiškai aiškino, atsižvelgdamas į Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde pateikiami klaidinantys išaiškinimai ir palyginimai dėl 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių ir 2016 m. Įgyvendinimo taisyklių. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas bando įteigti, kad 2018 m. teikta paraiška turėtų būti vertinama ne pagal 2018 m. Įgyvendinimo taisykles, o pagal 2016 m. Įgyvendinimo taisykles. Tačiau 2018 m. paraiškoje aiškiai nurodyta, kad ji teikiama pagal 2018 m. Įgyvendinimo taisykles.

IV. 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-4254-525/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03614-2019-9), nes tarp abiejų bylų yra prejudicinis ryšys – nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės remiantis administracinėje byloje Nr. eI3-1197-821/2020 ginčijamu NMA sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1403-525/2021 (Nr. eA-4254-525/2020) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių ši administracinė byla buvo sustabdyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. KM-1155(10.6.1.E) „Dėl paramos neskyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti NMA iš naujo įvertinti 2018 m. birželio 29 d. paraiškos Nr. 19SU-KM-18-1-04364-PR001 tinkamumą pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu I. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad įvertinus ginčijamų LAGK 2019-02-20 sprendimo ir NMA 2018-12-06 sprendimo pagrįstumą, teismas konstatuoja, kad tiek LAGK, tiek NMA tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie sprendimai neteisėti ar nepagrįsti.

18. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti. Teigia, kad teismas jo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįvertino visų įrodymų, neteisingai vertino faktinę situaciją ir taikė teisės normas, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-177 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2018 metų (redakcija, galiojanti nuo 2018-03-27), ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018-05-09) nuostatos.

21. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 29 d. pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. gruodžio 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji priėmė sprendimą neskirti paramos pagal Paraišką, nes Paraiška neatitinka tinkamumo gauti paramą sąlygų – Paraiška pateikta 2018 m. birželio 29 d., o parama pagal pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KM-16-2-08070-MP002 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ priemonę nebuvo išmokėta, todėl pakartotinai paramos pagal šią investicinę priemonę pareiškėjas negalėjo kreiptis.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje ginčas iš esmės kilo dėl 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių nuostatų aiškinimo ir taikymo.

23. 2018 Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, paramos gavėjas verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali įgyvendinti projektų pagal kitas investicines programos priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis. Pagal minėtų taisyklių 27 punktą, paramos pagal kitas investicines programos priemones galima kreiptis tik pasibaigus verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui po galutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos (netaikoma Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“).

24. Aiškinant anksčiau nurodytų taisyklių 26 punktą pažymėtina, jog šiame punkte nustatytas draudimas pareiškėjui, paramos gavėjui verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu įgyvendinti projektus pagal kitas investicines programos priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis. Kitame 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių punkte (27) aiškiai apibrėžtas momentas, kada galima kreiptis paramos pagal kitas investicines programos priemones.

25. Aiškindamas šias taisyklių nuostatas pirmosios instancijos teismas padarė tinkamas išvadas, <...> kad mokėjimo prašymas turi būti įvertintas ir prašoma galutinė paramos suma išmokėta. Tik išmokėjus paramos sumą pagal mokėjimo prašymą ir pateikus galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, pareiškėjas, paramos gavėjas, įgyja teisę kreiptis su paraiška įgyvendinti projektą pagal kitas investicines programos priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis.

26. Teisingos teismo išvados ir dėl 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto taikymo. Kadangi paraiška pateikta 2018 m. birželio 29 d., t. y. galiojant 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių redakcijai, paraiškos vertinimui taikomos būtent 2018 m. Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, o ne 2016 m. galiojusių taisyklių nuostatos, kaip pareiškėjas nurodo skunde teismui. Kaip jau buvo minėta anksčiau, analizuojamų taisyklių nuostatose aiškiai apibrėžtas momentas, kada galima kreiptis paramos pagal kitas investicines programos priemones, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra šias nuostatas aiškino plečiamai.

27. Įvertinusi faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad parama pagal pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KM-16-2-08070-MP002 nebuvo išmokėta, todėl pakartotinai paramos pagal šią investicinę priemonę pareiškėjas negalėjo kreiptis.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmestini I. M. apeliacinio skundo argumentai, kad 2018 m. balandžio 30 d. galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KM-16-2-08070-PI001 ir paskutinį mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KM-16-2-08070-MP002 pareiškėjas NMA pateikė, todėl 2016 m. projektas yra įgyvendintas ir jo įgyvendinimo data yra 2018 m. balandžio 30 d.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1403-525/2021 konstatavo, kad parama gauta apgaulės būdu, t. y. Projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, kaip numatyta verslo plane, o tik imituojama, paramos gavėjas pateikė neteisingą (klaidinančią) informaciją, Agentūra turėjo pareigą, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, imtis priemonių apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžetų lėšas. Taip pat pažymėjo, jog Agentūra vadovaudamasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsniu, Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 17.3, 17.10, 19 ir 56.1.4 punktais, Sankcijų metodikos priedo 18 eilutei bei Paramos sutarties 3.1.3, 3.1.10, 3.1.18, 3.1.20 punktais, pagrįstai taikė sankciją – nutraukti paramos sutartį, susigrąžinti išmokėtas lėšas – 12 000 Eur, neskirti 3 000 Eur paramos lėšų, taip pat papildomą sankciją – paramos paraiškos teikimo apribojimas dalyvauti pagal priemonę ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, tai nėra jokio pagrindo jam priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė