2019-10-08 Nr. AB-18958-3-61-3-02356-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-962-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02356-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. D. ir J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. D., J. U. ir L. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Synergy Solutions“) dėl leidimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos R. D., J. U. ir L. K. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. birželio 8 d. leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LAP-01-170608-00024 (toliau – ir ginčijamas leidimas, Leidimas) dalį, kuria numatyta atlikti statybos darbus pareiškėjoms asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

2. Pareiškėjos skunde nurodė:

2.1. Joms nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butai, esantys daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Namo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinti yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrija), kurios visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo), kuriam pareiškėjos iš esmės neprieštarauja. Tuo tikslu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mėtupė“ parengė modernizacijos investicinį projektą, kuris buvo patvirtintas Bendrijos visuotiniame narių susirinkime. UAB „Synergy Solutions“ parengė statybos techninį projektą, pagal kurio sprendinius planuojama atlikti statybos darbus pareiškėjoms asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, t. y. esamus balkonus-lodžijas įstiklinti, pastatyti juose radiatorius ir prijungti šį plotą prie buto naudingojo (šildomojo ploto), uždaryti langus, panaikinti esamą ventiliacijos sistemą.

2.2. Nurodyti techninio projekto sprendiniai (planuojami atlikti statybos darbai) negali būti laikomi statinio modernizavimu ir atitinka statinio rekonstrukcijos sąvoką. Įgyvendinus tokį projektą padidės butų, o tuo pačiu ir namo naudingasis plotas, įgyvendinant tokius sprendinius bus atliekami statybos darbai butų viduje, keičiamos ir įrengiamos butų savininkams priklausančios šildymo sistemos, buto pertvaros ir pan. Tokie projekto sprendiniai neturi nieko bendra su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu ir nagrinėjamu atveju sprendimą dėl tokių statybos darbų atlikimo galėjo priimti tik atitinkamo buto savininkas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka šiuo atveju netaikytina, nes konkretaus buto radiatorių keitimo, buto naudingojo ploto didinimo, buto pertvarų keitimo, balkono prijungimo prie buto naudingojo ploto klausimai nėra susiję su butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.

2.3. Pareiškėjos nepageidauja didinti joms priklausantį buto naudingąjį plotą ir siekia išlaikyti esamus balkonus. Tai atitinka pareiškėjų teisėtus lūkesčius, nes jos butus įsigijo su balkonais, juos atitinkamai įrengė (pagerino) ir naudoja pagal tokią paskirtį. Sprendimai tiek dėl statinio rekonstravimo, tiek dėl kapitalinio ir paprastojo remonto darbų yra priimami visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Statinio modernizavimo (atnaujinimo) projektų sprendiniai negali apimti statybos darbų, susijusių su butų savininkų asmeninės nuosavybės objektais, tiek kai atliekami rekonstrukcijos, tiek paprastojo ar kapitalinio remonto darbai, o tokie projekto sprendiniai išeina už modernizacijos (atnaujinimo) ribų. Be to, pareiškėjoms kilo abejonių, ar įgyvendinus tokius projekto sprendinius nebus pažeistas esminis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinės saugos reikalavimai, statybos techninių reglamentų (STR 2.03.01:2001) nuostatos.

2.4. Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2017 m. gegužės 22 d. raštu jas informavo, kad projekto sprendiniams nepritarta, prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nepatenkintas, tačiau iš informacinės sistemos „Infostatyba“ skelbiamos informacijos paaiškėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 8 d. išdavė ginčijamą leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LAP-01-170608-00024.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Techninis projektas buvo parengtas pagal Namo savininkų patvirtintą investicinį planą, o projekto sprendiniai buvo išsamiai apsvarstyti Namo savininkų susirinkimuose, dėl ko Namo savininkų dauguma pritarė ir paties parengto techninio projekto sprendiniams. Pareiškėjos, nesutikdamos su Namo bendruomenės priimamais sprendimais Namo atnaujinimo (modernizavimo) procese, turėjo ginčyti Namo savininkų susirinkimų sprendimus, patį investicinį planą, Bendrijos įsakymą dėl projekto ir / ar reikalauti projektinių sprendinių korektūros, tačiau pareiškėjos to nedarė ir teismine tvarka ginčija išvestinį aktą, t. y. Leidimą.

3.2. Administracija, iš statytojo gavusi įstatymo reikalaujamus dokumentus, patikrinusi techniniame projekte nurodomų duomenų atitiktį teisės aktų reikalavimams, negalėjo atsisakyti išduoti Leidimą, juolab, kad tiek investiciniam planui, tiek jį įgyvendinantiems projektiniams sprendiniams, kaip tai numato teisės aktai, pritarė dauguma Namo butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. Administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teisės aktai Administracijai vykdant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją nenustato pareigos tikrinti statinio projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas, todėl atsakingi Administracijos tarnautojai tik patikrina, ar statinio projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir Statybos įstatymas) ir teismų praktiką būtent statytojas pateikia visus reikalingus dokumentus, tai yra jo pareiga, nustatyta imperatyviomis teisės aktų normomis ir dėl šios pareigos nevykdymo nuostolių atsiradimo riziką privalo prisiimti statytojas. Teisės aktai kelia didžiulius reikalavimus ir kitiems statybos dalyviams. Statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas turėjo užtikrinti, kad ginčo techninis projektas atitiktų visų teisės aktų reikalavimus, todėl net ir nustačius kokius nors ginčo techninio projekto sprendinių neatitikimus teisės aktams (nors, Administracijos nuomone, skunde nėra nurodomas nė vienas toks neatitikimas), dėl to atsakomybė kiltų ne Administracijai, bet minėtiems statybos procese dalyvaujantiems asmenims.

3.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad ginčo techninio projekto sprendiniai savo esme atitinka rekonstravimo statybos rūšį. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalį pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 str. 72 d.). Į statinio rekonstravimo sąvoka įeinantys statybos darbai yra detalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 9 punkte, nurodant, kad laikančiosios konstrukcijos yra laikomos perstatomomis, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Nė vienas iš nurodytų rekonstravimo kaip statybos rūšies darbų nėra numatytas atlikti pagal ginčo techninį projektą, ginčo projekte taip pat nėra ir sprendinių dėl Namo kapitalinio remonto darbų atlikimo. STR l.01.08:2002 nenumato statinio atnaujinimo (modernizavimo) statybos rūšies, todėl nagrinėjamu atveju, remiantis šio reglamento 12 punktu, pagal statybos rūšį Leidimu leista atlikti Namo paprastojo remonto darbus, t. y. atnaujinamas esamas statinys – Namas, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

3.4. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Modernizavimo įstatymas) 5 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Name yra įsteigta Bendrija, kuri organizavo Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano rengimą. Šis investicinis planas Namo savininkų balsų dauguma buvo patvirtintas, o Bendrija, įgyvendindama savo kaip Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojos funkcijas, techninio projekto parengimui pasitelkė projektuotoją UAB „Synergy Solutions“. Šiam subjektui parengus ginčo techninį projektą ir gavus Namo savininkų pritarimą, buvo kreiptasi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, taip Bendrijai įgyvendinant statytojo teisę. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kur kas platesnis pastato bendro naudojimo objektų apibūdinimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir Bendrijų įstatymas), pagal kurį bendraisiais pastato naudojimo objektais yra laikomi tiek balkonų-lodžijų konstrukcijos, tiek šildymo sistemos (įskaitant radiatorius) įranga. Minėti objektai nėra pareiškėjų asmeninė nuosavybė, todėl sprendimai dėl balkonų-lodžijų atnaujinimo, radiatorių keitimo darbų turėjo ir buvo priimti vadovaujantis CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priėmimo tvarka, t. y. surenkant Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą.

3.5. Pareiškėjos konkrečiai nenurodė, kokie ginčo techninio projekto sprendiniai gali pažeisti esminius statiniui keliamus reikalavimus. Techniniame projekte nėra numatyti jokie sienų, skiriančių butus nuo balkonų, griovimo darbai, tad balkonai faktiškai ir toliau išlaikys savo kaip pagalbinės patalpos paskirtį, tačiau, įgyvendinus Namo atnaujinimo (modernizavimo) sprendinius, balkonai bus apšiltinti. Balkonų apšiltinimo atveju šių pagalbinių patalpų plotai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės)145.2 ir 145.6 punktus turės būti įskaičiuojami į gyvenamųjų patalpų (Namo butų) naudingąjį plotą. Namo butų naudingasis plotas didės ne dėl tam tikrų atliekamų Namo pertvarų ar kt. objektų, kurie yra laikomi Namo savininkų asmenine nuosavybe, pertvarkymo, bet dėl to, kad apšiltintų patalpų plotas pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti įskaičiuojamas į gyvenamųjų patalpų naudingąjį plotą. Taigi faktiškai pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų plotai nepasikeis, tačiau teisiškai didės gyvenamųjų patalpų naudingasis plotas, kas, apšiltinus balkonus pagal suderintą investicinį planą ir ginčo techninio projekto sprendinius, yra neišvengiama. Namo gyvenamųjų patalpų naudingojo ploto didėjimas, atlikus numatomus Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, negali būti laikomas nei teisės aktų reikalavimų, nei pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimu, kadangi visi techniniame projekte numatyti sprendiniai yra skirti užtikrinti Namo ne žemesnę kaip A energetinę klasę, todėl naudą dėl sumažėjusių išlaidų šildymui gaus visi Namo gyventojai, įskaitant pareiškėjas.

3.6. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – STR 2.03.01:2001) nėra taikomas, nes pagal šio reglamento 1 punktą jis nustato reikalavimus rengiant naujai statomų statinių, nurodytų reglamento 1 priede, projektus, o rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Pareiškėjų nuogąstavimus dėl galimos Namo neatitikties gaisrinės saugos reikalavimams paneigia kompetentingos institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) pateikti paaiškinimai dėl ginčo techninio projekto sprendinių, kuriuose Departamentas nurodė, kad ginčo techninio projekto sprendiniai, susiję su avarinių išėjimų pertvarkymu, visiškai atitinka galiojančio gaisrinės saugos teisinio reglamentavimo reikalavimus.

3.7. Statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo, taigi Leidimo dalinis panaikinimas yra apskritai negalimas. Leidimas ir juo patvirtintas ginčo techninis projektas pats savaime nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų ar pareiškėjų nuosavybės teisių. Visi nesutarimai dėl Namo modernizavimo proceso privalėjo būti išspręsti laiku – dar investicinio projekto bei ginčo techninio projekto rengimo metu, o ne reiškiant skundą teismui, kai dauguma Namo savininkų jau yra išreiškę savo sutikimą dėl planuojamų atlikti statybos darbų.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Synergy Solutions“ bendrame atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė:

4.1. Teises ir pareigas pareiškėjoms sukelia daugiabučio namo savininkų sprendimai dėl investicinio plano tvirtinimo, kurie nenuginčyti ir yra galiojantys. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 6 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai galioja visiems savininkams, įskaitant ir vėliau patalpas ar butus įsigijusius savininkus, nepriklausomai nuo tokių savininkų noro ar pozicijos. Vidutinis protingas ir atidus buto savininkas 2016 m. vasario 1 d. balsuodamas dėl investicijų plano tvirtinimo turėjo ir galėjo suprasti, jog tokios modernizavimo priemonės kaip balkonų įstiklinimas, langų keitimas, karšto vandens stovų vamzdynų ir ventilių keitimas bei centralizuotos vėdinimo sistemos butuose įrengimas bus atliekami atitinkamus darbus vykdant butų viduje, todėl savo nesutikimą su tokiomis modernizavimo priemonėmis turėjo teisę ginti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nustatytais terminais nepadarė. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Todėl pareiškėjų nesutikimas su darbų atlikimu joms priklausančiuose butuose negali paneigti galiojančio bei nenuginčyto daugumos butų savininkų intereso atnaujinti daugiabutį namą.

4.2. Balkonų, lodžijų įstiklinimo, apšiltinimo, šildymo sistemos ir kitų inžinerinių komunikacijų keitimo darbai gali būti atliekami priėmus sprendimus balsų dauguma, o ne visų butų savininkų sutarimu. Pagal Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priede pateiktą priemonių sąrašą balkonų (lodžijų) įstiklinimo, išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimo, vėdinimo sistemos sutvarkymo arba pertvarkymo, kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (elektros, priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimo ar keitimo darbai ir su tuo susijusių rangos darbų atlikimas yra laikomas daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), nepriklausomai nuo to ar darbai atliekami gyventojo buto viduje ar išorėje. Taigi priešingai, nei nurodo pareiškėjos, minėtų darbų atlikimas yra susijęs su pastato modernizavimu ir sprendimai, dėl minėtų darbų atlikimo turėjo būti ir pagrįstai buvo priimti ne gyventojų bendru sutarimu, o balsų dauguma. Pagal Bendrijų įstatymą balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, rankšluosčių džiovintuvai, balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, laikytini butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Namo kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, jog balkonai nėra pareiškėjoms priklausančių butų dalis.

4.3. Pareiškėjų teiginiai, jog balkonų įstiklinimas negali būti laikomas statinio modernizavimu ir atitinka statinio rekonstrukcijos sąvoką, nepagrįsti, kadangi: pirma, tokia energinio efektyvumo didinimo priemonė yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Modernizavimo programos priedo 5 punkte; antra, pagal STR 1.01.08:2002 12.9. punkte nustatytą reguliavimą balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų yra statinio paprastojo remonto statybos rūšies darbas. Be to, vadovaujantis aktualia minėto reglamento redakcija, statinio statybos rūšys neskirstomos pagal tai, ar po statybos darbų atlikimo keičiasi patalpų plotai. STR 1.01.08:2002 9 punkte nustatyta, jog statybos rūšį statinio rekonstravimą atitinka tokie statybos darbai, kuriais perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiami (padidinami, sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo. Dėl modernizavimo projekte numatyto sprendinio – balkonų (lodžijų) įstiklinimo jokie pastato išorės matmenys nesikeičia, todėl pareiškėjų teiginiai dėl netinkamai parinktos statinio statybos rūšies neturi teisinio pagrindo.

4.4. Įgyvendinus modernizavimo projekto sprendinius nebus pažeistas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Balkonai / lodžijos bus veikiami mažesnės apkrovos nei buvo numatyta jų statybos metu. Projekto sprendiniai buvo įvertinti pastato modernizavimo projekto architektūros / konstrukcijų projektinėje dalyje kompetentingų atitinkamas specialias žinias turinčių projektuotojų, sprendiniai taip pat buvo patikrinti atliekant projekto bendrąją ekspertizę ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Modernizavimo projekto sprendiniai nepažeidžia ir priešgaisrinių reikalavimų laikymosi. Techniniame darbo projekte pasirinkti priešgaisrinės saugos sprendiniai išsamiai išnagrinėti bei įvertinti Departamento, kuris nurodė, jog sprendiniai neprieštarauja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Modernizavimo projekto sprendiniai taip pat nepažeidžia STR: 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmės“ reikalavimų, nes minėtas reglamentas netaikomas rengiant individualių gyvenamųjų namų statinio projektus ir atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų statinio projektus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pagal ginčo techninį projektą nėra numatyta atlikti nė vieno STR 1.01.08:2002 9 punkte nurodyto rekonstravimo darbo. Teismas vertino, kad pareiškėjų minimi planuojami atlikti statybos darbai nėra susiję su laikančiųjų konstrukcijų keitimu, todėl negali būti vertinami kaip rekonstrukcijos darbai. Kaip matyti iš Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, planuojama atlikti Namo išorinių lauko sienų ir cokolinės dalies apšiltinimą ir apdailą, stogo apšiltinimą ir dangos įrengimą, pastato langų keitimą, balkonų ir lodžijų stiklinimą pagal vieningą projektą. Šie darbai patenka į paprastojo remonto rūšį, todėl atsakovas pagrįstai Leidimą išdavė būtent paprastojo remonto darbams atlikti.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, CK 4.85 straipsnio 1 dalies, Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kritiškai vertino pareiškėjų argumentus, jog Leidimas negalėjo būti išduotas nesant jų asmeninio sutikimo dėl balkonų įstiklinimo. Teismas pažymėjo, kad balkonai ir radiatoriais priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, kurių atnaujinimas priskirtinas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbams, todėl disponavimo jais klausimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Teismas akcentavo, kad techniniame projekte nėra numatyti jokie sienų, skiriančių butus nuo balkonų, griovimo darbai, todėl balkonai faktiškai ir toliau išlaikys savo kaip pagalbinės patalpos paskirtį.

8. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Leidimas negalėjo būti išduotas ir todėl, jog dėl balkonų ir lodžijų panaikinimo galimai bus pažeisti Namo mechaninio atsparumo, pastovumo ir gaisrinės saugos reikalavimai, Namas neatitiks STR 2.03.01:2001 reikalavimų. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad STR 2.03.01:2001 nustato reikalavimus rengiant naujai statomų statinių, nurodytų reglamento 1 priede, projektus. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Reglamento reikalavimai padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas garantijas žmonėms su negalia integruotis į visuomenę ir naudotis fizine aplinka. Taigi ginčo statybų atveju STR 2.03.01:2001 apskritai nėra taikomas.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjų teiginius dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo vietoj balkonuose įrengto evakuacijos išėjimo įrengiant asmeninį pagal LST EN 341 serijos standartus („Resq-Life“ arba analogišką) prietaisą, paneigia Departamento 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 9.4-849(9.6E.) pateikti paaiškinimai, atsakant į pareiškėjos J. U. nusiskundimus, iš kurio matyti, kad galiojantis gaisrinės saugos reglamentavimas nedraudžia tokio aukščio sekcijiniuose gyvenamuosiuose pastatuose iš kiekvieno buto antrąjį (atsarginį) kelią numatyti naudojant LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus. Be to, Departamentas nurodė, jog projekte numatytų langų, skirtų dūmams iš rūsio šalinti, skaičius ir jų dydis, yra pakankamas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos išvadomis dėl projekte numatytų gaisrinės saugos priemonių tinkamumo, todėl pareiškėjų teiginius dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo atmetė.

10. Dėl pareiškėjų argumentų, kad dėl balkonų bei lodžijų įstiklinimo gali būti pažeistas Namo konstrukcijų mechaninis atsparumas, teismas pažymėjo, jog pareiškėjos šių savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, atliktais skaičiavimais. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, jog Namo statybos metu balkonų / lodžijų apkrova turėjo būti 400 kg/m². Kadangi 1 metro įstiklinimo kartu su šiltinimu papildomas svoris neviršija 100 kg/m, balkonai / lodžijos bus veikiami mažesnės apkrovos nei buvo numatyta Namo statybos metu. Pareiškėjos šių duomenų nepaneigė, todėl teismas jų teiginius dėl grėsmės namo konstrukcijoms atmetė kaip nepagrįstus.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Administracijai buvo pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, kurių pagrindu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas, patikrinęs jam pateiktus dokumentus, jokių pažeidimų nenustatė, todėl teisėtai ir pagrįstai išdavė Leidimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjos R. D. ir J. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos taip pat prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. gruodžio 19 d. atsakymą; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. kovo 21 d. atsakymą; Butų įkainojimo aktą; Buto (duomenys neskelbtini) inventorinę bylą; Buto (duomenys neskelbtini) inventorinę bylą; Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą.

13. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodo:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų, reglamentuojančių asmeninės ir bendrosios nuosavybės teisinius santykius, nepasisakė kaip jis vertina pareiškėjų balkonus (kaip asmeninę ar bendrąją jungtinę nuosavybę). Teismo sprendimas motyvuojamas tik Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos nuostatomis, kai byloje keliami klausimai susiję su asmeninės ir bendrosios nuosavybės nustatymu (atribojimu) bei atitinkamai sprendimų dėl jų įgyvendinimo priėmimu.

13.2. Nei Modernizavimo įstatymas, nei juo labiau Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa negali pakeisti CK nustatyto daikto teisinio statuso (iš asmeninės nuosavybės objekto į bendrosios nuosavybės objektą) bei nuosavybės įgyvendinimo tvarkos. Teismo sprendime minima Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata atitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalį, pagal kurią sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tačiau CK 4.85 straipsnio 1 dalis ir ją įgyvendinanti (modernizavimo atveju) Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimų dėl asmeninės nuosavybės objektų.

13.3. Esminis pareiškėjų skundo argumentas, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekte yra numatyta atlikti pareiškėjoms priklausančių balkonų pertvarkymo darbus, kurie apima ne balkonų įstiklinimą, bet ir jų visišką izoliavimą bei apšiltinimą, tokiu būdu panaikinant balkonus, prijungiant juos prie pareiškėjoms priklausančių butų. Tokiu būdu padidėja pareiškėjoms priklausančių butų naudingasis plotas, o tai daroma naikinamų balkonų sąskaita. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjų skundo argumentą nepagrįstai susiaurino iki to, kad pareiškėjos neva skundžia balkonų įstiklinimą. Tiek pareiškėjų skunde, tiek teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad įgyvendinus projektą esami balkonai tampa gyvenamojo namo patalpomis, todėl tai nėra tik balkonų įstiklinimo klausimas. Pareiškėjos nekelia ginčo dėl aplinkybės, kad modernizacija gali apimti ir balkonų įstiklinimą, įstiklinus balkonus jie netampa butų dalimis, o lieka balkonais. Pareiškėjos kelia klausimą, ar esamo balkono (buto priklausinio) prijungimas prie konkretaus buto, gali įvykti prieš buto savininko valią. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas dėl šių pareiškėjų argumentų nepasisakė, dėl ko nebuvo atleista bylos esmė.

13.4. Pareiškėjos vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota sprendžiant klausimus, susijusius su asmeninės ir bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo teisiniu reguliavimu.

13.5. Sprendžiant klausimą dėl naujų radiatorių įrengimo butų balkonuose, kurie bus atskirų pastato patalpų savininko inžinerinės sistemos dalimi, būtina pažymėtina, kad tik pareiškėjų butams funkciškai priklausantys balkonai, kurie užfiksuoti ir joms priklausančių butų kadastrinių matavimų bylose, nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms asmeninės nuosavybės teise (kaip butų priklausiniai), todėl sprendimą dėl tokių objektų likimo, t. y. tolesnio balkonų buvimo buto priklausiniais ar balkonų prijungimo prie butų (t. y. jų panaikinimo), turi teisę priimti tik atitinkamo buto savininkas, o ne daugiabučio namo bendrija. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes nagrinėjamoje byloje nusprendė, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę balsų dauguma (CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka) nuspręsti, jog pareiškėjoms asmeninės nuosavybės teise priklausantys balkonai bus ne tik įstiklinti (ką sprendime akcentavo teismas), bet ir prijungti prie jų asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų (kaip šildomas, t. y. naudingasis plotas), t. y. taps asmeninės nuosavybės teisės objektų dalimi prieš daikto savininko valią. Pareiškėjų rašytiniuose paaiškinimuose buvo akcentuota, kad tokiu būdu (CK 4.85 str.) yra sprendžiama dėl pareiškėjų asmeninės nuosavybės teisės pasikeitimo, t. y. prieš savininkių valią didėja joms priklausantis butų naudingasis plotas (prijungiant prie jų balkono plotą), butų savininkai atitinkamai praranda jiems priklausantį balkoną, t. y. šaltą patalpą. Teismas šių argumentų nevertino ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių.

13.6. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nurodytomis priemonėmis, kurios šio klausimo sprendimui neturi jokios įtakos. Teismas taip pat nepagrįstai pažymėjo, kad techniniame projekte neva nėra numatyti jokie sienų, skiriančių butus nuo balkonų, griovimo darbai, todėl balkonai faktiškai ir toliau išlaikys savo kaip pagalbinės patalpos paskirtį. Aplinkybę, kad įgyvendinus techninio projekto sprendinius balkonų kaip tokių nebeliks ir jie taps butų dalimi, pripažįsta netgi pats atsakovas, todėl teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai ir teismas sprendime ignoravo pareiškėjų argumentą, jog techninio projekto įgyvendinimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų kadastrinių duomenų pasikeitimui, t. y. padidėja butų plotai.

13.7. Pareiškėjų ginčijami parengto techninio projekto sprendiniai (t. y. balkonų apšiltinimas ir jų panaikinimas) daugiabučio namo modernizavimo investiciniame plane nebuvo numatyti, todėl kai esamų šildymo prietaisų perkėlimas į naujas vietas nebuvo suderintas su daugiabučio namo bendrasavininkais ir tam nepritaria daugiabučio namo bendrasavininkai, tokių sprendinių rengiamame techniniame darbo projekte neturėtų būti.

13.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad planuojami atlikti statybos darbai nėra susiję su laikančiųjų konstrukcijų keitimu, todėl negali būti vertinami kaip rekonstrukcijos darbai. Teismas turėjo motyvuoti, kodėl bendrojo ir naudingojo ploto pasikeitimas nelaikytinas statinio išorės matmenų pasikeitimu. Teismo motyvai dėl to, kad projekte nenumatyta keisti laikančiųjų konstrukcijų, yra nepagrįstas rekonstrukcijos apibrėžimo susiaurinimas (ignoruojant įstatyme nustatytus kitus rekonstrukcijos požymius). Teismas neanalizavo nei Statybos įstatyme įtvirtintų rekonstrukcijos požymių, nei pareiškėjų argumentų, perrašydamas atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją. Teismas taip pat ignoravo techninio projekto sprendinius – brėžinius, iš kurių matyti, kad esama siena su balkonais naikinama, patys sienos griovimo darbai į modernizacijos darbų sąrašą sąmoningai nėra įtraukiami (juos paliekama atlikti butų savininkams), tačiau projekto brėžiniai įrodo, jog esama butų ir balkonų sieną yra numatyta panaikinti.

13.9. Pareiškėjos 2019 m. spalio 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė: daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), pradėti vykdomi statybos darbai, įskaitant ir tuos, dėl kurių yra paduotas skundas šioje byloje, rangovas vėluoja atlikti namo apšiltinimo ir langų keitimo darbus, namas yra apšiltintas dalinai. Statybos darbai yra faktiškai sustoję, o Bendrija yra pasamdžiusi statybos ekspertus dėl rangovo padarytos žalos nustatymo ir įvertinimo, ruošdamasi teisminiams ginčams dėl nuostolių atlyginimo.

Dalis pastatui padarytos žalos yra susiję ne tik su rangovo veiksmais, bet ir su šioje byloje ginčijamų statybos projekto sprendinių įgyvendinimu. Rengiant projektą ir atliekant statybos darbus (namo išorinės sienos – kapitalinės griovimas yra kapitalinio remonto darbai), nebuvo įvertinta aplinkybė, kad nepaisant to, jog po balkono prijungimo prie buto namo siena tampa vidine buto siena (pertvara), ta siena buvo suprojektuota ir pastatyta kaip laikančioji konstrukcija, kuri šiuo atveju laiko ir pastato apkrovas, ir išorines namo konstrukcijas (tuos pačius balkonus), t. y. virš atitinkamo namo balkono esančios pastato sienos svoris spaudžia į išorę atsikišusią balkono konstrukciją (iš viršaus į apačią) ir tokiu būdu laiko tas konstrukcijas.

Išgriovus sienos dalį, kuri jungė balkono konstrukciją ir virš jos esančio pastato sieną, to spaudimo (apkrovos) nebelieka ir balkono (dabar jau buto dalies) grindų plokštė, kuri buvo padėta ant pastato sienos ir prispausta tos sienos svorio iš viršaus, yra spaudžiama tik grindų svorio (balansuoja ant pastato sienos). Ši aplinkybė rengiant projektą ir atliekant jo ekspertizę nebuvo vertinama, nes nors gyventojams buvo žadama, kad sienos tarp balkonų bus griaunamos, ekspertams buvo pateikiama visiškai priešinga informacija, t. y. jog sienos tarp balkonų ir butų išliks, neva balkonuose bus pastatyti radiatoriai, jie bus įstiklinti ir apšiltini, išimtos durys į balkonus.

Ekspertai vertino tokius sprendinius, o gyventojams buvo žadama, kad tų sienų likimas yra jų asmeninio pasirinkimo klausimas. Kol kas daugiabučiame name buvo išgriautos tik kelios balkonus ir butus skyrusios sienos (dalis gyventojų tai jau padarė), o name jau prasidėjo deformacijos (atsirado trūkiai ir plyšiai sienose): tiek pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse, rūsyje), tiek ir J. U. bute. Akivaizdu, kad su namo apšiltinimo darbais tokios deformacijos nesusijusios, o minėtų sienų išgriovimas buvo vieninteliai darbai, susiję su esamomis pastato konstrukcijomis.

Dėl prasidėjusių deformacijų ir kitų statybos darbų defektų Bendrija pasamdė statybos ekspertą, kuris turi pateikti savo išvadas per 40 (keturiasdešimt) darbo dienų nuo sutarties sudarymo. Pareiškėja J. U. dėl jos bute atsiradusių deformacijų asmeniškai kreipėsi į statybos darbų ekspertą, kad būtų užfiksuoti bute atsiradę įtrūkimai, užfiksuota jų dinamika ir nustatytos priežastys.

14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal ginčui aktualų Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalį sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas bei investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Teismas savo sprendimą pagrįstai motyvuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kurioje nurodyta, jog prie valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių priskirtinas balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą; vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas, įskaitant rekuperacijos sistemos įrengimą; šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas.

14.2. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą bendraisiais pastato naudojimo objektais yra laikomi tiek balkonų-lodžijų konstrukcijos, tiek šildymo sistemos (įskaitant radiatorius) įranga, t. y., priešingai nei nurodoma skunde, šie objektai nėra pareiškėjų asmeninė nuosavybė, todėl sprendimai dėl balkonų-lodžijų atnaujinimo, radiatorių keitimo darbų turėjo būti ir buvo priimti vadovaujantis CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priėmimo tvarka, t. y. surenkant Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą.

14.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte yra numatyta atlikti pareiškėjoms priklausančių balkonų pertvarkymo darbus, kurie apima ne balkonų įstiklinimą, bet ir jų visišką izoliavimą bei apšiltinimą, tokiu būdu panaikinant balkonus, prijungiant juos prie pareiškėjoms priklausančių butų, tokiu būdu padidinant butų naudingąjį plotą naikinamų balkonų sąskaita. Ginčo techniniame projekte nėra numatyti jokie sienų, skiriančių butus nuo balkonų, griovimo darbai, todėl balkonai faktiškai ir toliau išlaikys savo kaip pagalbinės patalpos paskirtį, tačiau, įgyvendinus Namo atnaujinimo (modernizavimo) sprendinius, balkonai bus apšiltinti. Šiuo atveju pagalbinių patalpų plotai pagal Taisyklių 145.2, 145.6 punktų nuostatas turės būti įskaičiuojami į gyvenamųjų patalpų (Namo butų) naudingąjį plotą, t. y. Namo butų, įskaitant ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausančias patalpas, naudingasis plotas didės ne dėl tam tikrų atliekamų Namo pertvarų ar kitų objektų, kurie yra laikomi Namo savininkų asmenine nuosavybe, pertvarkymo, bet dėl to, kad apšiltintų patalpų plotas pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti įskaičiuojamas į gyvenamųjų patalpų naudingąjį plotą, todėl faktiškai pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų plotai nepasikeis, tačiau teisiškai didės gyvenamųjų patalpų naudingasis plotas, kas, apšiltinus balkonus pagal suderintą investicinį planą ir ginčo techninio projekto sprendinius, yra neišvengiama.

14.4. Pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad nauji radiatoriai, kurių įrengimas planuojamas butų balkonuose, laikytini atskirų patalpų savininkų inžinerinės sistemos dalimi (asmeninės nuosavybės objektu), kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjos būtų atsiskyrusios nuo bendrosios inžinerinės sistemos. Pareiškėjos taip pat nepagrįstai nurodo, kad patvirtintame techniniame projekte numatyti statybos darbai patenka į statinio rekonstrukcijos, o ne į modernizacijos apibrėžimą, nes ginčo techniniame projekte nėra numatyta atlikti nė vieno STR 1.01.08:2002 9 punkte nurodyto rekonstravimo darbo.

14.5. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokie konkretūs ginčo techninio projekto sprendiniai numato darbus pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise valdomose patalpose – pagal Leidimą Namo atnaujinimas (modernizavimas) apima Namo bendro naudojimo objektų paprasto remonto darbus, dėl kurių atlikimo nusprendė Namo butų savininkų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma. Ginčijamas leidimas ir juo patvirtintas ginčo techninis projektas pats savaime nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų ar pareiškėjų nuosavybės teisių. Visi nesutarimai dėl Namo modernizavimo proceso privalėjo būti išspręsti laiku – dar investicinio projekto bei ginčo techninio projekto rengimo metu, o ne reiškiant skundą teismui, kai dauguma Namo savininkų jau yra išreiškę savo sutikimą dėl planuojamų atlikti statybos darbų, juolab, kad Namo atnaujinimas (modernizavimas) yra susijęs ne tik su kelių pareiškėjų, bet ir likusių Namo savininkų lūkesčiais bei interesais pagerinti savo gerbūvį ir gyvenamąją aplinką.

14.6. Pareiškėjos, kartu su apeliaciniu skundu pateikdamos naujus įrodymus, nenurodė, kodėl pateikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų naujų įrodymų pateikimo būtinybę vėliau. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų pateikti nauji įrodymai neturėtų būti tiriami apeliacinės instancijos teisme.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Synergy Solutions“ atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai taikė CK 4.85 straipsnio 1 dalies ir Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog bendraturčių sprendimai dėl daugiabučių namų modernizavimo ir su tuo susijusių darbų atlikimo gali būti – ir teisėtai buvo priimti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

15.2. Pareiškėjų argumentai grindžiami klaidinga prielaida, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonai yra asmeninė pareiškėjų nuosavybė arba – kaip naujai nurodoma apeliaciniame skunde – butų priklausiniai. Byloje pateikti pastato kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, jog balkonai nėra pareiškėjoms priklausančių butų dalis, pareiškėjų butų plotai, nurodyti kadastrinių matavimų byloje ir nurodyti aktualiame registrų centro išraše, yra likę nepakitę, kas patvirtina, jog balkonai iki šios dienos nebuvo prijungti prie pareiškėjų butų ir nėra pareiškėjų nuosavybė. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai – pareiškėjų butų eksplikacijos – taip pat pavirtina, kad balkonai nėra nurodyti kaip pareiškėjų asmeninė nuosavybė. Priešingai, pareiškėjų pateiktas 2013 m. sausio 22 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarytas bendrosios nuosavybės objektų aprašas patvirtina, jog balkonų išorinės fasado konstrukcijos, sudarytos iš gelžbetoninių plokščių (t. y. balkonai) yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė.

15.3. Pareiškėjų teiginiai, kad atliekant namo renovacijos darbus (balkonų apšiltinimo ir įstiklinimo) būtinas asmeninis jų sutikimas, kadangi renovacijos darbų vykdymo metu bus keičiamas pareiškėjoms priklausantis turtas ir po renovacijos pasikeis buto kadastriniai duomenys, nepagrįsti, kadangi pareiškėjoms priklausantis turtas bus keičiamas ir atliekant šildymo sistemų keitimo, ir vėdinimo sistemos įrengimo pareiškėjų kambariuose, ir butų langų keitimo, ir kitus susijusius darbus, dėl kurių ne tik bus faktiškai atliekami statybos darbai joms priklausančiuose butuose, tačiau pasikeis (padidės) butų rinkos vertė, energijos suvartojimo savybės, atsiras naujų inžinerinių (vėdinimo) sistemų, atsiras įrašai dėl butų ir juose esančių inžinerinių tinklų atnaujinimo metų, kas taip pat keičia buto kadastrinius duomenis ir bus registruota nekilnojamojo turto registre – t. y. pareiškėjoms priklausanti asmeninė nuosavybė keisis tiek faktiškai, tiek teisiškai.

15.4. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo apeliacine tvarka nagrinėti ir spręsti dėl balkonų kaip butų priklausinių įgijimo nuosavybėn, kadangi dėl to nebuvo reiškiami jokie savarankiški reikalavimai. Kita vertus, pareiškėjos neįrodė, jog pagal specialiuosius teisės aktus įgijo teisę į balkonus, neįrodė, kad nuosavybės teisė į balkonus kaip priklausinius buvo tinkamai išviešinta ir registruota viešame registre, taip pat neįrodė, kad balkonai (lodžijos) yra skirtos išimtinai bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai, susiję su balkonų kaip priklausinių privatizavimu, atmestini kaip nepagrįsti, o su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai neturėtų būti priimti.

15.5. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas leisti vykdyti techniniame darbo projekte nurodytus daugiabučio namo atnaujinimo darbus, kadangi techninis darbo projektas atitinka privalomuosius statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, investicinis projektas, techninis darbo projektas patvirtinti pakankamu balsų skaičiumi, privalomi projektinius sprendinius derinančių institucijų suderinimai yra gauti, todėl statybos leidimas išduotas pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2017 m. birželio 8 d. išduoto leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LAP-01-170608-00024 teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs ginčijamo leidimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjos, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų skundo dalykas yra reikalavimas panaikinti Administracijos 2017 m. birželio 8 d. leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LAP-01-170608-00024, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimą, visų pirma turi įvertinti ginčijamo leidimo atitiktį viešosios teisės aktams, reglamentuojantiems statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą. Statybą leidžiančių dokumentų rūšis, jų išdavimo tvarką, apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymą, galiojimo panaikinimą ir kitus klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017). Statybos įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija) 27 straipsnyje nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai, inter alia (be kita ko), yra leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui) (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 3 p.). Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijų direktoriai arba jų įgalioti administracijos valstybės tarnautojai (STR 1.05.01:2017 11 ir 13 p.). Nagrinėjamu atveju Leidimas buvo išduotas Namo modernizavimui (atnaujinimui) atlikti, todėl statytojas (ar jo įgaliotas asmuo) Administracijai privalėjo pareikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje (STR 1.05.01:2017 11 punkte) nurodytus dokumentus. Statytojui (jo įgaliotam asmeniui) pateikus visus įstatymo reikalaujamus dokumentus, statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje ir STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytos valstybės institucijos (įskaitant Administraciją) ir / ar kiti suinteresuoti asmenys, o nesant minėtų asmenų nepritarimui statinio projekto sprendiniams, Administracija išduoda statybą leidžiantį dokumentą.

22. Iš byloje pateikto 2017 m. gegužės 19 d. prašymo išduoti leidimą, ginčijamo leidimo kartu su metaduomenimis ir visos projektinės dokumentacijos kopijos matyti (II t., b. l. 18–594), kad statytojas (jo įgaliotas asmuo) pateikė Administracijai Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus. Pareiškėjos tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad Administracijai buvo pateikti visi įstatyme nurodyti dokumentai, reikalingi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti, tačiau pareiškėjos nesutinka su Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu pritarti šildymo prietaisų perkėlimui ir minėto sprendimo pagrindu pradėto techninių projekto sprendinių įgyvendinimui, o būtent – kad techninio projekto sprendiniams (planuojamiems atlikti statybos darbai) nebuvo būtinas pareiškėjų asmeninis sutikimas. Taigi nors pareiškėjų skundo dalykas yra Leidimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau pareiškėjos iš esmės ginčija Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo ir techninio projekto sprendinių, kurių pagrindu išduotas Leidimas, pagrįstumą bei atitiktį teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijusios techninio projekto sprendinius, Namo savininkų susirinkimo rezultatus, patį investicinį planą, Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą, todėl jie yra galiojantys ir atsakovas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas ginčijamą leidimą.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatytas teisinis reglamentavimas nenumato pareigos savivaldybių administracijų direktoriams ar jų įgaliotiems valstybės tarnautojams (nagrinėjamu atveju – atsakovui), sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tikrinti statinio projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas, todėl atsakingi savivaldybių administracijų tarnautojai tik patikrina, ar statinio projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas Statybos įstatyme ir STR 1.05.01:2017 įtvirtintas pareigas atliko tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Leidimą.

24. Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jie yra susiję su Bendrijos priimtų sprendimų Namo atnaujinimo (modernizavimo) procese, techninio projekto sprendinių teisėtumu ir pagrįstumu (žr. nutarties 13.1–13.8 p.). Dėl visų pareiškėjų argumentų akcentuotina, kad Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu 2017 m. gegužės 2 d. protokole įtvirtintas sprendimas pritarti siūlymui dėl šildymo prietaisų perkėlimo (II t., b. l. 593–594) buvo pagrindas pradėti vykdyti techninio darbo projekto rengėjų rekomendacijas, siekiant dalį naujų namo šildymo įrenginių perkelti į apšiltintus balkonus-lodžijas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Nagrinėjamu atveju Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas pritarti šildymo prietaisų perkėlimui įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, tačiau pareiškėjos, inicijuodamas ginčą dėl Leidimo panaikinimo, iš esmės siekia, kad teismas įvertintų Bendrijos sprendimo teisėtumą ir patį Namo modernizavimo projekto sprendinių pagrįstumą, nes terminas minėtam sprendimui apskųsti jau yra pasibaigęs. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su daugiabučių namų savininkų bendrijų narių susirinkimų priimtais sprendimais, teismingumo, laikomasi nuostatos, kad tokie sprendimai yra civilinio teisinio pobūdžio ir ginčai dėl jų teisėtumo turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartį byloje Nr. T-66/2009).

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos <...> bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Taigi, atsižvelgdama į šios bylos nagrinėjimo dalyką (Administracijos 2017 m. birželio 8 d. leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LAP-01-170608-00024), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su šio ginčo dalyku ir neturi teisinės reikšmės ginčijamo leidimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.

25. Apibendrindama padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo leidimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

26. Pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuo prašo pridėti prie bylos: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. gruodžio 19 d. atsakymą; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. kovo 21 d. atsakymą; 3) Butų įkainojimo aktą; 4) Buto (duomenys neskelbtini) inventorinę bylą; 5) Buto (duomenys neskelbtini) inventorinę bylą; 6) Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą. Dėl pateiktų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad jie negali būti priimti ir tiriami apeliacinės instancijos teisme kaip nauji įrodymai, nes neatitinka nė vienos iš ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygų. Pabrėžtina, kad pateikti įrodymai arba visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču arba pernelyg nutolę nuo ginčo nagrinėjamoje byloje dalyko. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nutarė nepriimti į bylą pareiškėjų pateiktų naujų įrodymų.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Synergy Solutions“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas: 1620 Eur išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 960 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pagal Pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje administracinėje byloje priimtas 2017 m. lapkričio 22 d., todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas šioje byloje spręstinas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011; 2013 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.

32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjų apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie nesutiko su pareiškėjų skundu ir palaikė atsakovo poziciją, teisės, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

34. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga suteikta 2018 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2017 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 850,80 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 106,04 Eur. Taigi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma priteisti 960 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis iš pareiškėjų R. D. ir J. U. (pareiškėjų, padavusių apeliacinį skundą) priteistina po 480 Eur.

35. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestus pareiškėjų apeliacinį skundą jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. D. ir J. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Solutions“ priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų R. D. ir J. U. 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Solutions“ prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė