2013-01-24 Nr. AB-549-3-61-3-00374-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-78/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00374-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 45 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

dalyvaujant pareiškėjo atstovui P. J.,

atsakovo atstovei Dovilei Veličkaitei,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ pakeitimo“ ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuosavybės teise valdo butą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas yra pastate, plane pažymėtame 2A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra žemės sklype, esančiame Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 962/986 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 24/986 dalys – A. V..

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir jo plotą. Pradėjęs planuoti kadastrinių matavimų, reikalingų suformuoti žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), atlikimo darbus, gavo UAB „BNA grupė“ ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-1332-391/2011), kuriame teigiama, kad statiniui, esančiam Užupio g. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis patenka į žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis tuo, kad įsiteisėjusiais administracinės kompetencijos teismo sprendimais nustatyta, jog Užupio g. (duomenys neskelbtini) turi būti suformuotas toks žemės sklypas, kuris reikalingas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti, jis pareiškė UAB „BNA grupė“, A.Z., A.Z. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1332-391/2011.

Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčijamu Administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu be jokio teisinio pagrindo, pažeidžiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje išdėstytus žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo reikalavimus, viešojo administravimo, vietos savivaldos bei žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo tvarką reglamentuojančias teisės normas, pakeičiamas Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo 1 punktas ir nustatoma, kad žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), plotas – 990 kvadratinių metrų, o ribos – suvestiniame skaitmeniniame Vilniaus miesto plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 1–12.

Teigė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad, priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo 1 punktas yra negaliojantis, o Užupio g. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo plotas ir ribos – nenustatyti (žemės sklypas nesuformuotas), todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi įpareigojo Administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir jo plotą.

Nurodė kad ginčytinas Administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymas yra teisiškai ydingas, kadangi juo pakeičiama Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo 1 punktu įtvirtinta individualaus pobūdžio teisės norma, kuri panaikinta teismine tvarka ir nebegaliojanti nuo 2010 m. lapkričio 8 d.. Jokiam viešojo administravimo subjektui nėra suteikta teisė pakeisti nebeegzistuojančią (nebegaliojančią) teisės normą, o vienintelis tinkamas būdas įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo teismo neskundžiamą nutartį – nustatyti Užupio g. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ribas ir plotą (suformuoti žemės sklypą) pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. pagal detaliojo arba jam prilyginamo planavimo procedūrą. Taigi atsakovės priimtas viešojo administravimo aktas būtų teisėtas ir pagrįstas tik tuo atveju, jeigu juo būtų patvirtintas detaliajam planui prilyginamas Užupio g. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypo planas, kuriuo būtų nustatytos žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, o ne pakeičiama administracinės kompetencijos teismo panaikinta (nebegaliojanti) teisės norma. Žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuotas šiais administraciniais aktais: 1) Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 738 V, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka ir kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas (967 kv. m) ir ribos, miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais 1, 2, 1, 3, 4, taip pat sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-22 įsakymu Nr. 2.3-10910-01, kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas (986 kv. m), iki geodezinių matavimų buvęs 987 kv. m, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Šie administraciniai aktai buvo priimti vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintu Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu (toliau – ir Koncepcija).

Pareiškėjo nuomone, atsakovės priimtu ginčijamu įsakymu administracinių teismų sprendimai įvykdomi netinkamai (neįvykdomi), pažeidžiami šiuose sprendimuose suformuluoti reikalavimai ir įpareigojimai bei teisės aktų nuostatos. Esant teismo įpareigojimui suformuoti Užupio g. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą bei vadovaujantis teisinio reguliavimo principu lex retro non agit, visos šio sklypo formavimo procedūros turi būti atliekamos remiantis formavimo metu galiojančiais teisės aktų reikalavimais. Pagal šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą, miestų teritorijose pagal Žemės sklypo plano rengimo tvarkos aprašą parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Teigė, kad Užupio g. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas gali būti iš naujo suformuotas išimtinai tik atlikus kadastrinius matavimus, parengus žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jį suderinus ir patvirtinus Administracijos direktoriaus sprendimu.

Pažymėjo, kad jis ėmėsi veiksmų, siekdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įgyvendinimo ir atsižvelgdamas į teisės aktų jam suteiktą žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam planui, rengimo inicijavimo teisę, pradėjo planuoti kadastro matavimų, reikalingų suformuoti žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), darbus. Nurodo, kad nėra aišku, kokių ribų sklypą formuoja Administracijos direktorius skundžiamu įsakymu, kadangi dėl šių ribų yra nagrinėjamas ginčas teisme, konkrečiai nėra aišku, kaip toks skundžiamas įsakymas turėtų būti įvykdytas, nes neaišku, kaip pagal šį įsakymą turi būti suformuota žemės sklypų, esančių Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini), bendra riba – ar pagal šiuo metu suformuoto žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribą, pagal kurią pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), ar pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, kur teismas nurodė, kad sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), turi būti formuojamas tokio dydžio, kuris reikalingas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Pastaruoju atveju taip suformavus žemės sklypą, žemės sklypai, esantys Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini), persidengtų, o tai draudžia žemės sklypų formavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Teigė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje suformuluotos šios pagrindinės taisyklės, kurių privalo laikytis Administracijos direktorius, formuodamas Užupio g. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą: 1) individualaus pobūdžio aktas privalo būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; 2) detaliojo planavimo metu turi būti įvertinta planuojamos teritorijos esama būklė; 3) privaloma atsižvelgti į Koncepciją, tačiau būtina vertinti ir kitus aspektus, kadangi Koncepcijos turinys „nėra tiek detalus, kad leistų vienareikšmiškai nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą“; 4) privaloma įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes. Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovė žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatymo procese akivaizdžiai nesilaikė Lietuvos vyriausiojo admimstracinio teismo nustatytų taisyklių ir ne tik neatsižvelgė į faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes, bet pažeidė teisės aktų nustatytą imperatyvų reikalavimą, pagal kurį žemės sklypas gali būti suformuotas tik atliekant detaliojo (arba jam prilyginamo) planavimo procedūras. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1332-391/2011 nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini) riba nustatyta ir nekilnojamojo turto kadastre užfiksuota neteisingai. Pažymėjo, kad, priimant ginčijamą įsakymą, taip pat neatsižvelgta į tai, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje, be kita ko, bus išspręstas A. V. reikalavimo dėl Užupio g. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo dalies ties riba su Užupio g. (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad į Užupio g. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo plotą patenka Užupio g. (duomenys neskelbtini) namų valdoje esančio statinio, plane pažymėto 2A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimi (4,55 kv.

m) užstatytas plotas, kuris buvo išnuomotas UAB „BNA grupė“ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat namų valdoje Užupio g. (duomenys neskelbtini) esančio statinio, plane pažymėto 1A3p, unikalus Nr. 1094-0410-0014, dalimi (0,48 kv.

m) užstatytas plotas. Pagal nekilnojamojo turto kadastre fiksuotus duomenis nesutampa ir šių žemės sklypų bendra faktinė ir teisinė riba – riba tarp sklypų Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini) eina per A. V. nuosavybes teise priklausančias patalpas – butą ir dalis buto sienos įsiterpia į žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), nors faktiškai ši riba turi eiti ties pastato 2A1p Užupio g. (duomenys neskelbtini) pietine siena ir jos nekirsti. Bendra sklypų riba taip pat turėtų eiti ties pietine Užupio g. (duomenys neskelbtini) esančio statinio, plane pažymėto 1A3p, siena, tačiau, remiantis UAB „Geokada“ atliktais kontroliniais matavimais ir parengtu žemės sklypo planu, sklypų riba eina per šį pastatą ir 0,48 kv. m ploto užstatyta namų valdos, esančios Užupio g. (duomenys neskelbtini), dalis nepagrįstai patenka į žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini).

Ir priešingai – 0,73 kv. m ploto pastato, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2A2p, dalimi užstatytas žemės plotas kerta nustatytas žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribas ir įsiterpia į namų valdą Užupio g. (duomenys neskelbtini). Taigi žemės sklypų, esančių Užupio g. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė nekilnojamojo turto registre nustatyta riba – neteisinga, nes ji kerta skirtingose valdose esančius statinius, nors šie sklypai su juose esančiais statiniais buvo formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Papildomai pažymėjo, kad iš UAB „Geokada“ atliktų kontrolinių geodezinių matavimų matyti, kad netinkamai (neteisingai) nustatytos ir užfiksuotos nekilnojamojo turto kadastre buvo bendros žemės sklypų, esančių Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos: į gretimo žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą pagal nekilnojamojo turto kadastre registruotas ribas įskaičiuotas 5,82 kv. m statinių, esančių namų valdoje Užupio g. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas.

O statinių, esančių Užupio g. (duomenys neskelbtini), dalimi (1,50 kv.

m) yra užstatytas namų valdos, esančios Užupio g. (duomenys neskelbtini), plotas. Mano, kad ši aplinkybė visiškai patvirtina faktą, kad Užupio g. formuojamų žemės sklypų ribos buvo nustatytos neteisingai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad esami žemės sklypų ribas nustatantys dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, daugumos statinių, esančių žemės sklypuose Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1940 m., t. y. statiniai pastatyti gerokai prieš Vilniaus miesto valdybai 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775 V patvirtinant Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypų planą bei jo pagrindu suformuojant žemės sklypų Vilniaus miesto senamiestyje ribas ir plotus. Taip pat Užupio g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys prieštarauja archyviniam 1979 metų žemės sklypo planui.

Pareiškėjas teigė, kad nesupranta, kuo remdamasis Administracijos direktorius ginčijamu įsakymu nustatė būtent tokias ribas, kurios pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame plane, kodėl žemės sklypui nepriskiriama dalis faktiškai pareiškėjo naudojamo šlaito, taip pat kuo remiantis žemės sklypui priskiras būtent 990 kv. m plotas. Iš šio plano neaišku, ar Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų riba eina palei pastato, kuriame yra pareiškėjui priklausantis butas, sieną, ar Užupio g. (duomenys neskelbtini) esantis pastatas nepatenka į Užupio g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir kt.

Prie ginčijamo įsakymo pridedamas teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis planas (preliminari žemės sklypo schema), parengtas neatlikus jokių geodezinių matavimų, tyrimų, todėl neatitinka faktinės situacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties motyvuose pažymėjo, kad privaloma įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes, tačiau iš schemos, pridėtos prie skundžiamo įsakymo, akivaizdu, kad Administracijos direktorius tokių aplinkybių apskritai nevertino, o rėmėsi suvestiniu planu, kuriame nurodytų duomenų ir žemės sklype esančių statinių padėties nėra jau nuo 2000 metų.

Ginčijamu įsakymu nustatytos žemės sklypo ribos prieštarauja faktiniam sklypo naudojimui, kadangi jis naudojamas iki šlaito (šiaurinėje sklypo dalyje), be to, pagal šlaito ribą šiaurinėje gatvės pusėje yra suformuoti ir kiti besiribojantys žemės sklypai. Šiaurinė dalis yra tiesiogiai reikalinga pastatui 2A1p ir 16I1p eksploatuoti. Pareiškėjo nuomone, žemės sklypo ribos ir plotas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į UAB „Geokada“ kontrolinių kadastrinių matavimų duomenis, pagal kuriuos faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas yra 1 075 kv. m, o ne pagal faktiniams duomenims prieštaraujančią preliminarią žemės sklypo schemą. 1 075 kv. m plotas iš esmės visiškai atitinka administracinių teismų suformuluotus kriterijus.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), turi būti formuojamas racionalaus dydžio ir tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį bei atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl privalomųjų normatyvinių atstumų nuo statinio iki sklypo ribos tos dalyse, kur tokius reikalavimus įmanoma užtikrinti. Formuojant žemės sklypą privaloma atsižvelgti į tai, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Žemės sklypas turi būti suformuotas atsižvelgiant ir į namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, pagal kuriuos šiaurinė riba yra brėžiama net iki Vilnelės upės pakrantės. Sklypo šiaurinė riba turėtų būti brėžiama ieškant kompromiso tarp Koncepcijoje brėžiamos ribos ir namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytos šiaurinės sklypo ribos.

Atsakovė Administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (t. I, b. l. 79–82) paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi įpareigojo Administracijos direktorių nustatyti žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą, taigi pareiškėjo teiginys, jog ginčijamas įsakymas priimtas be jokio teisinio pagrindo, yra visiškai nepagrįstas.

Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1055V, o žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), – Vilniaus miesto valdybos 2000-02-10 sprendimu Nr. 285V. Šie sprendimai priimti ir žemės sklypai suformuoti remiantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintu Senamiesčio regeneravimo koncepcijos projektu, jie yra galiojantys, ginčo teisme dėl jų nėra, taigi pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad dėl žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribų yra nagrinėjama byla. Nustatant žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą, buvo atsižvelgta į gretimus teisėtai ir pagrįstai suformuotus sklypus ir šis naujai suformuotas žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepakeitė gretimų sklypų ribų ar ploto.

Paaiškino, kad iš Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos seniūno potvarkių matyti, kad 2000-03-10 potvarkiu Nr. 42 M. J. (teisių perėmėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį A. V. ir asmuo, atsidalijęs savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, – E. M.) buvo leista rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), o pagal 2000-07-27 potvarkį Nr. 135 leista rekonstruoti Užupio g. (duomenys neskelbtini) kiemo tualetą bei sandėliuką. Kadangi rekonstrukcijos ir atstatymo metu jau buvo suformuotas žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), minėti rekonstruojami ir atstatomi pastatai negalėjo išeiti už sklypo ribų, t. y. naujai projektuojamos pastatų sienos (tų, kurių nebuvo iki pradedant statybos darbus) turėjo būti statomos žemės sklype, esančiame Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, suformuotame Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 738 V. (t. I, b. l. 98), kuriuo buvo nustatytas žemės sklypo ribos ir 967 kv. m plotas.

Atsakovės nuomone, Administracijos direktorius, nustatydamas žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą, įvertino gretimų sklypų teisėtai nustatytas ir neginčijamas ribas, rėmėsi Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintu Senamiesčio regeneravimo koncepcijos projektu bei sklypą formavo tik teisėtai minėtame žemės sklype pastatytiems statiniams.

Atsakovė Administracija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Administracijos direktorius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1732/2010 buvo įpareigotas nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir plotą, o ne suformuoti sklypą, kaip klaidingai skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodo pareiškėjas.

Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į Vilniaus senamiesčio teritoriją, todėl šio žemės sklypo formavimo procedūrai yra taikomi ne tik bendrieji teritorijų planavimą reglamentuojantys, bet ir specialieji kultūros vertybių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Pagrindinis Vilniaus senamiesčio priežiūros, tvarkymo ir naudojimo dokumentas yra Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 255 ir jame nurodyta, kad Vilniaus senamiestis nuo 1969 metų yra valstybinės (respublikinės) reikšmės urbanistikos paminklas, nuo 1995 metų – Lietuvos Respublikos nekilnojamoji kultūros vertybė. Be to, Vilniaus senamiestis 1995 metais UNESCO įtrauktas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.

Paaiškino, kad Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius (duomenys neskelbtini) patvirtino Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją, kurios vienas iš tikslų yra juridiškai įteisinti urbanistikos paminklų žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į istorinę jų raidų, užstatymo charakterį, kitas socialines, kultūrines ir urbanistines vertybes. Instrukcijos 5 punkte buvo aiškiai nustatyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-06 nutarimu Nr. 735, urbanistikos paminklų teritorijų sklypų ribos, nustatytos patvirtintais žemės sklypų išplanavimo projektais, yra nekeičiamos. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtino Senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą (specialųjį planą).

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo Nr. 617 1.1 punkte aiškiai nurodyta, kad detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentas – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teigė, kad žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos ir plotas privalo būti nustatomi vadovaujantis Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano reikalavimais. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 bei juo patvirtintos Naudojamų kitos paskirtie valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.

Nurodė, kad, remiantis Teritorijų planavimo registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentais, buvo parengtas patikslintas sklypų ribų planas, iš kurio matyti, kad žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos iš esmės sutampa. Tokios sklypo ribos buvo nustatytos remiantis specialiuoju planu – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu bei atsižvelgiant į faktines sklype esančių pastatų naudojimo reikmes, siekiant kuo mažiau nukrypti nuo privalomų koncepcijos reikalavimų. Žemės sklypui, esančiam Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galioja du teritorijų planavimo dokumentai: Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas bei Vilniaus senamiesčio detalusis planas. Formuojant žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naujo teritorijų planavimo dokumento rengti nereikia.

Pažymėjo, kad pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, taigi šiuo atveju pats pareiškėjas. Žemės sklypo planas (nustatomi žemės sklypų ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės) yra rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis.

Nurodė, kad sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat žemės sklypo planą, kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o ne Administracijos direktorius. Tik atlikus kadastrinius matavimus (asmens, pageidaujančio pirkti žemės sklypą iniciatyva ir lėšomis), sprendžiamas klausimas, ar reikia tikslinti žemės sklypo ribas.

Pažymėjo, kad nustatydamas žemės sklypo ribas ir plotą, Administracijos direktorius privalo atsižvelgti tik į teisėtai pastatytus ir nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, o pareiškėjas nepateikė nė vieno argumento, kad suprojektuoto žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužtenka statiniams 2A1/p, 1A3p. 16I1 p ir 7I1 p eksploatuoti pagal paskirtį. Tai, kad suprojektuotas žemės sklypas neapima „tvoros“, pažymėtos 2011-03-04 UAB „Matavimų centras“ statinių išdėstymo schemoje t2-t1-t2, nepreziumuoja ir negali preziumuoti skundžiamo įsakymo neteisėtumo, nes „tvora“ nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre ir negali būti pripažinta teisėtai pastatytu statiniu, tuo labiau kad nė viename kadastrinių matavimų byloje esančiame statinių išdėstymo plane ji nėra pavaizduota.

Pabrėžė, kad nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-788-391/2012 yra kilęs ginčas ne dėl žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), suprojektavimo, o dėl žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), suformavimo. Žemės sklypo formavimas nėra priskirtas Administracijos direktoriaus kompetencijai, taigi ginčo tuo pačiu klausimu teisme nėra. Administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą įsakymą, vykdė įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010, t. y. nustatė žemės sklypo ribas ir plotą.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-01-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3-426/2010 panaikino Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo senamiesčio seniūnijoje“ 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-22 įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B. - A.“ 1.1 papunktį bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir plotą (1 535 kv. m) pagal namų valdos techninės apskaitos duomenis (t. I, b. l. 63–70). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010 (t. I, b. l. 44–62) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-21 sprendimo rezoliucinės dalies pirmą ir antrą punktus pakeitė ir panaikino Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo senamiesčio seniūnijoje“ 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-22 įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B. - A.“ 1.1 ir 1.3.2 papunkčius bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje žemės sklypo ribas ir jo plotą. Administracijos direktorius, vykdydamas teismo sprendimus, 2012-01-23 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 738V 1 punktą ir išdėstė jį taip: „1. Nustatau žemės sklypo Užupio g. (duomenys neskelbtini) apie 990 (devynių šimtų devyniasdešimties) kvadratinių metrų žemės sklypo ribas, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-12“ (t. I, b. l. 14).

Teismo vertinimu, ginčo dalykas – Administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ pakeitimo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje ginčas kilo dėl to, ar nurodytu įsakymu teisingai ir laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytų išaiškinimų buvo nustatytas žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas ir ribos.

Iš bylos dokumentų matyti, kad žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į Vilniaus senamiesčio teritoriją (t. I, b. l. 21–25). Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 255, pirmajame skyriuje nustatyta, kad Vilniaus senamiestis nuo 1969 metų yra valstybinės (respublikinės) reikšmės urbanistikos paminklas, nuo 1995 metų Lietuvos Respublikos nekilnojamoji kultūros vertybė, o 1995 metais UNESCO įtrauktas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-06 nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 punktą, grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais.

Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus. Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintą sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas. Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukcijos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus, 2 punkte nustatyta, kad urbanistikos paminklų žemės sklypų išplanavimo projektai rengiami įvertinant: sklypų (posesijų) istorinį išsidėstymą;

įvykusius sklypų ribų ir užstatymo raidos pakitimus; nuosavybės teisių atstatymo, butų privatizavimo procesų eigą, kitų nuosavybės subjektų faktinį egzistavimą šiuose sklypuose. Pagal 5 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-06 nutarimu Nr. 735, urbanistikos paminklų teritorijų sklypų ribos, nustatytos patvirtintais žemės sklypų išplanavimo projektais, yra nekeičiamos.

Teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtino Senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą (specialųjį planą) (t. I, b. l. 191–199, t. II, b. l. 8–51). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punktą, miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo (duomenys neskelbtini) d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Teismas nustatė, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas (teritorijų planavimo dokumentas), patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. I, b. l. 159). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apibendrinęs aptartas teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad senamiestyje esančių sklypų, taip pat ir sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas turi būti nustatomi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu. Tai, kad, nustatant gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir plotą, privaloma atsižvelgti į koncepcijos reikalavimus, nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje (t. I, b. l. 61).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojimų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad saugomose teritorijose prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų ir saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) nustatytų reikalavimų. Šio nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai gali būti formuojami pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, jeigu šie patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 21-617) įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 d.) ir juose numatyti formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (būdai) ir pobūdis (pobūdžiai), žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, suprojektuoti siūlomi žemės servitutai (jeigu jie reikalingi). Kai šiame punkte nurodytuose teritorijų planavimo dokumentuose šie duomenys nenumatyti, valstybinės žemės sklypai formuojami pagal šio nutarimo 2.4 punkte nurodytus teritorijų planavimo dokumentus. Nustatyta, kad, remiantis Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentais (detaliais planais), buvo parengtas patikslintas sklypų ribų planas (t. I, b. l. 153–157, 165–186). Raidos programoje (Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano papildymas, t. I, b. l. 165–186), patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimu Nr. 1-288, nustatytas žemės naudojimo paskirties, veiklos būdo ir pobūdžio planas. Šiame detaliajame plane žemės sklypui, esančiam Užupio g. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis, gyvenamųjų statinių teritorijos su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte naudojimo būdas, užstatymo tipas – perimetrinis posesijinis, reguliarus bei centro užstatymo tipas, pobūdis – mažaaukščių statinių teritorija (t. I, b. l. 174). Šis dokumentas buvo patvirtintas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.15 punkte nustatytos datos (2004-05-01).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. (t. II, b. l. 8–52), bei Vilniaus senamiesčio detalusis planas (t. I, b. l. 153–164), „Žemės naudojimo paskirties, veiklos būdo ir pobūdžio planas. Raidos programa“ (Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano papildymas) (t. I, b. l. 165–186) laikytini teritorijų planavimo dokumentais, nustatančiais visus privalomus reglamentus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojimų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas ir turi būti taikomi nustatant žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas ir plotą. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, naujo teritorijų planavimo dokumento rengti nereikia. Teismas, įvertinęs patikslintą sklypo ribų planą (t. I, b. l. 157, 174) ir skundžiamu 2012-01-23 įsakymu patvirtintą planą (t. I, b. l. 84), konstatavo, kad skundžiamame įsakyme projektuojamas Užupio g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas link Vilnelės upės pusės užeina už gretimų žemės sklypų, esančių Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribų, taigi jis yra šiek tiek didesnis, nei nustatyta Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijoje ir sklypų plane.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad skundžiamu įsakymu nustatytos sklypo ribos neatitinka jame esančių pastatų eksploatavimo reikmių, neapima tvoros, pažymėtos 2011-03-04 UAB „Matavimų centras“ statinių išdėstymo schemoje t2-t1-t2 (t. I, b. l. 41), kadangi nurodyta tvora nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (t. I, b. l. 21–25), nė viename kadastrinių matavimų byloje esančiame statinių išdėstymo plane ji nėra pavaizduota (t. I, b. l. 43), taigi Administracijos direktorius neprivalėjo į tai atsižvelgti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Administraciją nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir jo plotą, o ne suformuoti sklypą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojimų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 14 punktą, sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi Administracijai nebuvo nustatyta pareiga suformuoti žemės sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antra, pagal teisės aktų nuostatas, ne administracijos direktorius, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovas turi teisę priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nes neatlikti kadastriniai matavimai ir nenustatyti žemės sklypo ribų posūkio taškai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojimų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punkte nustatyta, kad pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Pagal nutarimo 2.5 punktą, natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai naudojamų žemės sklypų detalieji planai, žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams ir pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus rengiami žemės sklypų planai rengiami savivaldybės lėšomis. Grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų žemės valdos projektai ir pagal juos rengiami žemės sklypų planai rengiami Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis. Grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų planai gali būti rengiami piliečių, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, lėšomis jų pageidavimu. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis.

Įvertinęs aptartas teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiga atlikti kadastrinius matavimus ir nustatyti žemės sklypo ribų posūkio taškus tenka pačiam pareiškėjui, kuris siekia pirkti sklypą, esantį Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taigi jo argumentas, kad tai turėjo padaryti atsakovė, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-788-391/2012 ginčas yra ne dėl žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), suprojektavimo, o dėl žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), suformavimo, taigi ginčo tuo pačiu klausimu teisme nėra, todėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, nebuvo pažeistos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010 nurodyta, kad Administracijos direktorius, nustatydamas gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir plotą, privalo atsižvelgti į Koncepcijos reikalavimus, taip pat įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes. Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1055V, o žemės sklypas, esantis Užupio g. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 285V. Šie sprendimai priimti ir žemės sklypai suformuoti remiantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtinta Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu, jie yra galiojantys ir, kaip nustatyta, teismuose neginčijami.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš pareiškėjo skundo turinio ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad šioje byloje nėra ginčo dėl sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribų su žemės sklypais, esančiais Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir Užupio g. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ginčas kyla dėl žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), ribos į upės pusę, kur stovi tvora, kurios įteisinimas galimas tik nustačius sklypo ribą už tvoros, t. y. pareiškėjo manymu, sklypo plotas turėtų būti nustatytas toks, kad apimtų pastatytą tvorą (iki upės šlaito). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas A. V. žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), nėra išsipirkęs (t. I, b. l. 23), šį sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi visi statiniai iki sklypo išpirkimo yra valstybinėje žemėje, kuri yra Vilniaus senamiestyje ir kurioje sklypai turi būti formuojami atsižvelgiant į patvirtintą Senamiesčio regeneravimo koncepciją bei sklypų planą. Apibendrinęs išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad gretimų sklypų (Užupio g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribos ir plotai bei sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos yra nustatyti remiantis privalomais vadovautis Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu. Kaip matyti iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (t. I, b. l. 84), nustatytas ginčo sklypo plotas (990 kv. m), palyginti su anksčiau nustatytu (967 / 986 kv. m), yra didesnis 23 kv. m, taigi sklypas suformuotas įmanomai galimai atsižvelgus į faktines ginčo sklype esančių nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų naudojimo reikmes.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, išanalizavęs teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus ir pagrįstai nustatė žemės sklypo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 990 kv. m plotą ir ribas. LVAT sprendime nenurodė sklypo ploto, nes tai yra išimtinai atsakovo diskrecijos teisė, kuri buvo įgyvendinta, atsižvelgus į teisės aktus. Dėl nurodytos priežasties Administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ pakeitimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) d. sprendimo Nr. 738 V 1 punktas, nustatant minėto žemės sklypo „apie 990 kv. m. ribas, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-12“.

Iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylos medžiagos taip pat matyti, kad jis buvo priimtas, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010.

Iš minėto Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) d. sprendimo Nr. 738 V matyti, kad juo buvo nustatytos byloje nagrinėjamo žemės sklypo ribos ir dydis (967 kv. m.), tikslu parduoti jį žemės naudotojui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo d. nutarimu patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos taisykles.

Pareiškėjas savo nesutikimą su ginčijamu įsakymu iš esmės grindžia tuo, kad netinkamai buvo įvykdytas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010, atsakovas buvo įpareigotas nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir jo plotą. Šiame sprendime teismas taip pat nustatė bei nurodė, kad <...> „Koncepcijos (sklypų plano) turinys nėra tiek detalus, kad leistų vienareikšmiškai nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą, todėl būtina įvertinti ir kitus aspektus. Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo požiūriui, kad atsakovai, nustatydami ginčo sklypo ribas ir dydį, privalėjo atsižvelgti ne tik į Koncepcijos turinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat Tvarkos 16 punkto nuostatų, šie teisės aktai formuojamų sklypų ribas ir dydį sieja ne tik su teritorijų planavimo dokumentais bei namų valdos techninės apskaitos bylomis, bet ir su faktiniu atitinkamos žemės naudojimu susijusioms su pastato eksploatavimu reikmėms, juo labiau, sklypo riba neturėtų kirsti pastato (t. IV, b.l. 132). Taigi Tvarkos nuostatų pagrindu formuojant konkretų žemės sklypą privalo būti praktiškai įvertinta ir tai, kokio dydžio žemės sklypas (neviršijant teisės aktuose nustatytų maksimalių leistinų ribų) yra būtinas jame esančių pastatų eksploatavimui. <...> Manytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas gyvenamojo namo, esančio Užupio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir plotą, privalo atsižvelgti į Koncepcijos reikalavimus, taip pat įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes.“

Apibendrinant konstatuotina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog Koncepcijos (Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtinta Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas (specialusis planas)) sprendiniai dėl juose esančios ribotos informacijos apimties nėra pakankami, kad jais remiantis būtų galima nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą, o tai turi būti atlikta tik visumoje įvertinus, tiek teritorijų planavimo dokumentus bei namų valdos techninės apskaitos bylas, tiek faktines aplinkybes apie faktinį žemės naudojimą, bei žemės sklypo dydį, kuris yra būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio; 58 straipsnio 2 dalies nuostatas įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės institucijoms bei turi būti vykdomi, o jais nustatyti faktai, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl ginčo esmės grindė tuo, jog nustatytos ginčo žemės sklypo ribos bei dydis atitinka minėtos Koncepcijos ir Vilniaus senamiesčio detalaus plano duomenis ir reikalavimus.

Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. liepos 11 d. rašto Nr. (8.4)-2D-10197 matyti, kad Vilniaus senamiesčio detalusis planas tik buvo pradėtas rengti 2000 m., bet tolesnis jo rengimas šiuo metu yra nutrauktas. Byloje duomenų, kad nustatyta tvarka yra parengtas bei patvirtintas Vilniaus senamiesčio detalusis planas, nėra. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir šalys.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-288 buvo tik pritarta Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo (U1P) detaliojo plano žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio planui (raidos programai), bet nepriimtas sprendimas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka, dėl detaliojo plano patvirtinimo (t. 1 b. l. 166), dėl ko Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo (U1P) detaliojo plano žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio plano (raidos programos) sprendiniai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalies taikymo prasme, yra negaliojantys.

Visa tai lemia, kad teismas nepagrįstai savo išvadas grindė minėtu Vilniaus senamiesčio detaliuoju planu, nes jis nustatyta tvarka nėra patvirtintas ir remtis jo sprendiniais, kaip teritorijų planavimo dokumento, nėra teisinio pagrindo.

Taip pat minėta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog Koncepcijos (Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtinta Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas (specialusis planas)) sprendiniai dėl juose esančios ribotos informacijos apimties nėra pakankami, kad jais remiantis būtų galima nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą.

Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypo ribos bei dydis yra parengtos, remiantis tinkamais teritorijų planavimo dokumentais, o tuo pačiu atitinka ir jų reikalavimus, yra nepagrįstos bei neteisingos.

Iš ginčijamo įsakymo ir juo patvirtintos preliminarios ginčo žemės sklypo schemos (t.1 b. l. 83-85) tai pat matyti, kad juose nėra pateikta duomenų, kokiais remiantis teritorijų planavimo dokumentais, jų sprendiniais bei faktiniais duomenimis apie ginčo žemės sklypą (jo faktinį naudojimą; pastatams eksploatuoti būtiną dydį ir kt.), buvo nustatytos šio žemės sklypo ribos ir dydis. Nors kaip minėta, reikalavimas nustatyti ginčo žemės sklypo ribas ir dydį, remiantis minėtais duomenimis, atsakovui buvo nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010.

Be to, kaip matyti iš bylos, tarp pareiškėjo ir gretimo žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) naudotojo, vyksta teisminis ginčas dėl ribos tarp šių žemės sklypų, kuris buvo pradėtas 2011 m. kovo 24 d., t.y., iki ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-4293-391/2013). Šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja ir atsakovas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl jam apie kilusį minėtą teisminį ginčą privalėjo būti žinoma.

Dėl ko atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, kuriuo išsprendė ir ribų tarp žemės sklypų Užupio (duomenys neskelbtini) ir Užupio (duomenys neskelbtini) klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą viešojo administravimo subjektui priimti sprendimus klausimais, kuriuos yra pradėjęs nagrinėti teismas. Kita vertus, kol nėra nustatyta tvarka išspręstas ginčas dėl ribos tarp minėtų žemės sklypų, nėra ir objektyvios galimybės suformuoti ginčo žemės sklypo ribas bei nustatyti žemės sklypo dydį.

Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jį priimant nebuvo įvertintos tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurias buvo būtina įvertinti, vykdant teismo sprendimą, o tuo pačiu priimti objektyvų ir teisingą sprendimą dėl ginčo žemės sklypo ribų ir dydžio (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Dėl paminėto ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintini, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatos, tiek ginčo atsiradimo metu, tiek šiuo metu, numato reikalavimą, kad žemės sklypai formuojami, remiantis teritorijų planavimo dokumentais - detaliuoju planu; žemės sklypo ribų specialiuoju planu; žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7; 16 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 2.4. p.).

Šią aplinkybę, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010.

Todėl iš naujo nustatinėjant ginčo žemės sklypo ribas ir dydį bei nesant pakankamai duomenų šiuo metu galiojančiame teritorijų planavimo dokumente ( Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintoje Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijoje ir sklypų plane (specialusis planas)), reikalingų ginčo žemės sklypui suformuoti, spręstinas klausimas dėl atitinkamo teritorijų planavimo dokumento parengimo ir patvirtinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo A. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (Užupio g. (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ pakeitimo“,

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas