2025-12-30 Nr. AB-23329-3-61-3-04949-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1404-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04949-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.3; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 6RKĮ-1212-(15.6.6 E.) (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktu patvirtinto Asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 16 ir 17 punktus; 2) įpareigoti NŽT įtraukti pareiškėją į Kazitiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalyvių sąrašą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė 14 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalint, t. y. pateikti paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus apie tai, ar pareiškėjas pasinaudojo teisės aktuose nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2025 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog sumokėjo žyminį mokestį, tačiau nurodė nesutinkantis, kad skundui dėl NŽT Įsakymo yra nustatyta / taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. M. skundą.

Teismas nustatė, kad:

1. Pareiškėjas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į miško paskirties žemę, 2024 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į NŽT su prašymu parengti išvadas dėl buvusios savininkės Ignalinos mieste valdytos 40 ha kitos paskirties žemės nuosavybės teisių į miško žemę atkūrimo tikslu nurodytose kadastrinėse vietovėse. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu jis išreiškė valią dalyvauti Kazitiškio žemės reformos projekte.

2. 2025 m. rugpjūčio 26 d. skundžiamu NŽT Įsakymu patvirtintas Kazitiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai (1.1. p.); asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (1.2. p.); asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas (1.3. p.); asmenų, kuriems projekte suprojektuoti įsiterpę laisvos valstybinės žemės sklypai, sąrašas (1.4. p.).

3. NŽT Įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas NŽT direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.) „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka ir terminais.

4. Pareiškėjo teigimu, iš šių duomenų pareiškėjas sužinojo, kad kitiems projekte dalyvavusiems pretendentams nepasirinkus miško sklypų Nr. 0003/1061 ir 0003/1061-1, juos pasirinko VĮ Valstybinių miškų urėdija (kaip XII eiliškumo grupės projekto dalyvis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kadangi VĮ Valstybinių miškų urėdija pasirinko Kazitiškio kadastro vietovėje buvusius laisvus žemės sklypus, pareiškėjas nebeturės teisės rinktis tų žemės sklypų (nors jis tokią valią išreiškė dar 2024 m. lapkričio 12 d.) ir, tikėtina, kad NŽT nevykdys jo išvados nauju teisiniu pagrindu, kad Kazitiškio kadastro vietovėje nebėra laisvo miškų žemės fondo, kuriame būtų galima formuoti ir rinktis sklypus nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

5. Pareiškėjo vertinimu, tokia situacija, kai dėl nepagrįstų ir neteisėtų NŽT sprendimų ir veiksmų pareiškėjas negalėjo dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo tikslu rengtame žemės reformos projekte, kuriame nuosavybės teisių atkūrimo tikslo suformuoti žemės sklypai perduoti nuosavybės teise VĮ Valstybinių miškų urėdija, neatitinka žemės reformos ir nuosavybės teisių atkūrimo tikslų bei pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Teismas, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, jog skundžiamu NŽT Įsakymu nėra sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, žemės sklypo pardavimo, nuomos ar perdavimo naudoti neatlygintinai. NŽT Įsakymu buvo tik patvirtinti suprojektuoti žemės sklypai, sudarant sąlygas ateityje priimti atitinkamus sprendimus žemėtvarkos srityje. Todėl pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas K. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas ne žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu priimtas procedūrinis dokumentas, bet Įsakymas, kuriuo patvirtintas pats žemės reformos projektas, t. y. Įsakymo dalis, kuria patvirtintas ginčo žemės sklypų perdavimas VĮ „Miškų urėdija“. Priešingai nei nuosavybės teisių atkūrimo atveju, kai po žemės reformos patvirtinimo yra priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nagrinėjamu atveju (dėl sklypų perdavimo VĮ „Miškų urėdija“) teisės aktai nereglamentuoja (nenumato) jokio papildomo sprendimo priėmimo. Dėl to skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra neaktuali. Teismas nepagrindė, kodėl skundžiama Įsakymo dalis nėra laikoma sprendimu dėl valstybinės žemės perdavimo. Kadangi teismas nenurodė teisinio reguliavimo, pagal kurį atsakovas ar kitas subjektas turėtų priimti kažkokį papildomą sprendimą šiuo klausimu, tai nepagrįsta laikytina teismo išvada, jog skundžiamas Įsakymas priskiriamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytiems sprendimams.

2025 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodydamas, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau NŽT per daugiau kaip 2 mėnesius nepateikė jokio sprendimo dėl jo skundo. Taip pat pareiškėjas prašo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasisakant konkrečiai dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos skundžiamus sprendimus priėmusioje institucijoje santykio, arba kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; kt.).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti NŽT Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2025 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 6RKĮ-1212-(15.6.6 E.) „Dėl Utenos apskrities Ignalinos rajono (savivaldybės) Kazitiškio seniūnijos Kazitiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtinto Asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 16 ir 17 punktus, pagal kuriuos miško sklypai Nr. 0003/1061 ir 0003/1061-1 suprojektuoti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioniniam padaliniui.

Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (1 d.); skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Iš teismui pateiktos medžiagos ir teisės aktų analizės yra akivaizdu, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį, kada NŽT teritorinių padalinių sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui. Įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundo turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, ginčydamas Įsakymo dalį, pirmiausia turėjo kreiptis su skundu į NŽT vadovą aukščiau nurodyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis 2025 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į NŽT direktorių dėl Įsakymo 1.2. punktu patvirtinto Asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 16 ir 17 punktų panaikinimo, tačiau jo skundas dar nėra išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ar netaikymo klausimas, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 4 dalies nuostatomis, gali būti sprendžiamas tik priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris laikosi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas byloje jau yra priimtas ir teisme pradedama nagrinėti administracinė byla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010; 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-654/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-299/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-174/2015; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1382-602/2025, kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs nagrinėti pareiškėjo skundo sprendžia, kad pareiškėjo pateiktas prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti sprendžiamas, todėl toks prašymas netenkinamas (ABTĮ 70 str. 4 d.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis