2015-10-28 Nr. AB-21113-3-61-3-03718-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1264-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03718-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1994 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2014 m. gegužės 23 d. įsakymas) dalį, kuria pareiškėja įrašyta į Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą; 2) NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3348 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1994 pakeitimo“ (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas) dalį, kuria pareiškėja įrašyta į Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaime, sąrašą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja nuo 1996 m. faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus r., kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus r. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą, kaip 0,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus r. apylinkės teismo sprendimą ir bylą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė pareiškėjos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir įrašė į kasacine tvarka nagrinėtinų bylą sąrašą.

Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, nurodė, kad pareiškėja nenaudoja asmeninio ūkio žemės ir priėmė administracinius aktus, kurie prieštarauja Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, t. y., kad pareiškėja nuo 1996 m. faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje, faktas, kad pareiškėja naudojosi ir naudojasi asmeninio ūkio žemės sklypu taptų prejudiciniu ir jo pareiškėjai nereikėtų įrodinėti. Nesustabdžius nagrinėjamos administracinės bylos galimai susiklostytų situacija, kad įsiteisėtų du teismo sprendimai prieštaraujantys vienas kitam.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki kol bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka civilinė byla Nr. CIK-1201/2015.

Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. G. nuo 1996 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą, kaip 0,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1783-803/2015 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą, bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad O. G. nuo 1996 m. faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone.

Pareiškėja Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. rugpjūčio 5 d. pateikė kasacinį skundą, kuris 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priimtas nagrinėti (bylos Nr. CIK-1201/2015).

Teismas vertino, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014 sprendime nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Šioje administracinėje byloje pareiškėja ginčija įsakymus, kuriais ji įrašyta į sąrašą asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini)k., minėtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014 nustatyta, kad pareiškėja nuo 1996 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą, kaip 0,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Išspręstas ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka, neatsiejamai turės įtakos vertinant pareiškėjos šioje byloje ginčijamų įsakymų teisėtumą bei pagrįstumą.

III. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad civilinėje byloje teismas nevertino NŽT Vilniaus rajono skyriaus įsakymų, be to, buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė skirta (duomenys neskelbtini) kaime, ne (duomenys neskelbtini). Skundžiamų įsakymų vertinimas nepriklauso nuo faktinių aplinkybių, nustatytų civilinėje byloje. Vien tam tikras bylų tarpusavio ryšys nėra pakankamas pagrindas sustabdyti administracinę bylą Administracinių bylų teisines įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl ko sustabdo bylą, o rėmėsi tik abstrakčiais motyvais. Civilinėje byloje nebuvo vertinti ginčijami administracinėje byloje įsakymai, todėl teismo sprendimas civilinėje byloje negali turėti prejudicinės reikšmės administracinės bylos išsprendimui, t. y. patvirtinti ar paneigti, kad ginčijamas administracinis aktas (Įsakymas) yra teisėtas (neteisėtas), o vien tik tai, kad yra tam tikras bylų tarpusavio ryšys, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto (Įsakymo) teisėtumą.

Pareiškėja O. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad skundžiami įsakymai buvo priimti pareiškėjai jau pateikus pareiškimą (2014 m. gegužės 13 d., 2014 m. gegužės 28 d.) Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pareiškėja skunde prašydama teismo panaikinti skundžiamą administracinį aktą, vienu iš jo neteisėtumo argumentų nurodė būtent faktą, kad ji jai skirtu asmeninio ūkio žemės sklypu nepertraukiamai faktiškai naudojasi, šiuos argumentus pagrįsdama antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ortofoto nuotraukomis, asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo – apžiūrėjimo aktais, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto medžiaga ir t. t. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje, toks faktas taptų prejudiciniu ir pareiškėjai nereikėtų jo įrodinėti, kas gali tapti vienu iš administracinėje byloje priimto sprendimo motyvų, pasisakant dėl skundžiamo administracinio akto teisėtumo. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos galimai susiklostytų situacija, kai įsiteisėtų du sprendimai, kurie prieštarautų vienas kitam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas iki kol bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinė byla Nr. CIK-1201/2015 kasacine tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, kad vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010). Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Negalimumas išnagrinėti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Ar galima išnagrinėti administracinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014 pareiškėjos O. G. pareiškimą tenkino iš dalies. Nuosavybės teisių įgijimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. G. nuo 1996 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą, kaip 0,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Kitoje dalyje pareiškimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 08 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1783-803/2015 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą, o bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad O. G. nuo 1996 m. faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone.

Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, kuris 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priimtas nagrinėti (bylos Nr. CIK-1201/2015).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos pareiškėja ginčija įsakymus, kuriais ji įrašyta į sąrašą asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Būtent asmeninio ūkio žemės naudojimo faktas (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, yra nustatinėjamas civilinėje byloje, kuri šiuo metu priimta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vienas iš pareiškėjos argumentų ginčijant atsakovo įsakymus yra žemės asmeninio ūkio poreikiams naudojimo (nenaudojimo) fakto nustatymas.

Įvertinus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. CIK-1201/2015 kasacine tvarka nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai, kas bus nustatyta civilinėje byloje ir kaip bus išspręstas ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neatsiejamai turės įtakos, vertinant ir pareiškėjos ginčijamų Įsakymų teisėtumą bei pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus pygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Virginija Volskienė