2025-12-30 Nr. AB-75-3-62-3-00244-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-240-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00244-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Bruneros“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Ž. M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo vykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2024 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) netinkamomis sąlygomis, kurios alino ir žalojo jo sveikatą, prilygo kankinimui.

2.2. Pareiškėjas maitinamas nevisaverčiu maistu. Valstybės institucijos nepaisė nuteistųjų pretenzijų ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) raštų, net nebandė pašalinti problemos. Patikrinimai neveiksmingi, nes patikrinimo dieną tiekiamas geresnis maistas.

2.3. Paros maitinimo išlaidų normos nesikeitė nuo 2007 metų (nedirbantiems asmenims – nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, dirbantiems asmenims – nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur), nepaisant maisto produktų pabrangimo. Nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė akivaizdžiai suprastėjo, pavyzdžiui, sriubas iš esmės sudaro vanduo, daržovės yra žemiausios rūšies, košėje paprastai nebūna margarino.

2.4. Pareiškėjas nuolat jautė alkį, galvodavo tik apie maistą, jo svoris sumažėjo dešimtimis kilogramų. Pareiškėjas nesikreipė į gydytojus, nes jautė gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą.

3. Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba), atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, taikyti ieškinio senatį nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2021 m. sausio 1 d.

4. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) maitinimo paslaugas teikia viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pagal 2019 m. sausio 19 d. ir 2022 m. sausio 25 d. sutartis.

4.2. Pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2021 m. sausio 1 d., atlyginimo.

4.3. VšĮ „Bruneros“ griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir normomis. Patvirtinti valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinkantys kaloringumo reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad maitinimas Kalėjime organizuojamas netinkamai.

4.4. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Kalėjime sudaryta maitinimo paslaugos tikrinimo komisija ir kitos įstaigos periodiškai tikrino tiekiamą maistą ir teikiamas maitinimo paslaugas, tačiau neužfiksavo pažeidimų.

4.5. Nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, o iš pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi šia galimybe.

4.6. Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė išgyvenimus, yra tik deklaratyvūs pasisakymai. Pareiškėjas nesikreipė į medikus, psichologus dėl alkio, kūno alinimo ar pan.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, taikyti ieškinio senatį.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:

6.1. VšĮ „Bruneros“ teikia maitinimo paslaugas Kalėjimui nuo 2016 m. sausio 26 d. Maitinimo paslaugų teikimas yra griežtai reglamentuotas, VšĮ „Bruneros“ laikosi nustatytų reikalavimų. Tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat kontroliuoja ir prižiūri, kad maitinimo paslaugos atitiktų reikalavimus.

6.2. Nuteistiesiems yra užtikrinama galimybė laisvės atėmimo vietose veikiančiose parduotuvėse įsigyti įvairių prekių, įskaitant maisto produktus. Iš pinigų apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas reguliariai naudojasi galimybe apsipirkti.

6.3. Pareiškėjas nepatyrė jo nurodytų negatyvių padarinių, skundą grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Per nurodytą daugiau nei 9 metų laikotarpį pareiškėjas nė karto nesikreipė medicininės pagalbos dėl svorio netekimo, raumenų sunykimo ar pan.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ž. M. L. skundą.

8. Teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2021 m. sausio 1 d., atlyginimą pritaikė trejų metų senaties terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat pažeidimo pradžios ir kreiptis dėl to į Kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, tačiau pareiškėjas skundą surašė ir išsiuntė tik 2024 m. vasario 2 d. Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą. Teismas, atsižvelgęs į tai, vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatas, taip pat su VšĮ „Bruneros“ sudarytos 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-5/1065 nuostatas.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Kalėjime, t. y. atviro tipo laisvės atėmimo vietoje. Tarnybos pateiktoje pažymoje „Apie nuteistojo M. L. maitinimą“, be kita ko, nurodyta, kad Turto valdymo skyriuje nėra nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. vasario 1 d. registruotų pareiškėjo skundų ar prašymų dėl netinkamo maitinimo; pareiškėjas buvo / yra maitinamas dirbančių / nedirbančių vyrų valgiaraščiu, jis yra nedirbantis vyras ir maitinamas nedirbančių vyrų valgiaraščiu; už pagaminto maisto kokybę ir kiekybę minimais laikotarpiais buvo atsakingi VšĮ „Bruneros“ darbuotojai; maisto kokybę užtikrino atsakingas VšĮ „Bruneros“ darbuotojas, gaminantis maistą 2-ojo kalėjimo virtuvėje, pasirašydamas savikontrolės žurnale; šis įrašas daromas kasdien, prieš kiekvieno maitinimo patiekimą; kiekvienam nuteistajam apskaičiuotos porcijos ir atiduodami priklausantys visi maisto daviniai.

11. Teismas, įvertinęs pateiktus patikrinimo aktus, nustatė, kad tikrinant maisto produktų kokybę nebuvo nustatyta pažeidimų. Teismas pažymėjo, jog nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis nuolat jautė alkį, badavo. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo pasikreipęs į Kalėjimo administraciją su prašymais ir (ar) skundu dėl netinkamo maitinimo.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti. Vien pareiškėjo menamos aplinkybės, kad neva nepakankamas maisto kiekis, kad neskiriamas pakankamas finansavimas maitinimui užtikrinti, kad maistas netinkamai paruoštas iš netinkamų produktų, kad jo trūksta, nesudaro pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodymai, jog jis patyrė išgyvenimus, yra tik jo deklaratyvūs pasisakymai, kurių pareiškėjas neįstengė pagrįsti. Remiantis pareiškėjo ligos istorijos išrašais, jis ginčo laikotarpiu neteikė skundų dėl neužtikrinto tinkamo maitinimo, nesikreipė į įstaigos sveikatos priežiūros specialistus dėl svorio kritimo. Dėl šių priežasčių teismas atmetė skundą.

III. 13. Pareiškėjas Ž. M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo nekruopščiai, neatsižvelgė į pateiktus faktus ir Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, nevisiškai įvertino pareiškėjo pretenzijas.

15. Tarnyba, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

16. Tarnyba sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tai, kad sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl 100 000 Eur priteisimo pareiškėjui Ž. M. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, neturtinei žalai, kilusiai pareiškėjui dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo Kalėjime nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2024 m. sausio 1 d., atlyginti pagal CK 6.271 straipsnį.

18. Pirmosios instancijos teismas pritaikė trejų metų senaties terminą ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo jo nurodytų faktų ir pateiktų argumentų.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, kad jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

22. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

23. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025; kt.).

24. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

25. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-67-492/2025; kt.).

26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tenkino Tarnybos prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (iki 2022 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo straipsnio dalių numeracijos pakeitimai, – CK 1.125 str. 8 d.), ir atmesti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2021 m. sausio 1 d., atlyginimą, ir vertino pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (konkrečiai, maitinimo) sąlygas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišreiškė aiškaus nesutikimo būtent su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir nenurodė konkrečių tokio nesutikimo argumentų, todėl nagrinėjamas ginčo laikotarpis – nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.

27. Įvertinus pateiktas maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis (2019 m. sausio 29 d. sutartis Nr. 76-11, pagal kurią paros maitinimo kaina vienam nuteistajam: dirbančiam vyrui – 2,56 Eur, nedirbančiam vyrui – 1,95 Eur; 2022 m. sausio 25 d. sutartis Nr. 76-5/1065, pagal kurią paros maitinimo kaina vienam nuteistajam: dirbančiam vyrui – 3,75 Eur, nedirbančiam vyrui – 2,90 Eur), patikrinimų dokumentus (Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2022 m. rugpjūčio 5 d. tyrimų protokolas Nr. 106 992, 2022 m. liepos 27 d. tyrimų protokolai Nr. 106 783 ir Nr. 106 781, Kalėjimo Trečiojo sektoriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktas Nr. 77-1542 ir kt.) bei kitus byloje esančius dokumentus, teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl minėtose sutartyse nustatytų reikalavimų atitikties teisės aktų reikalavimams, įskaitant BVK įtvirtintą pareigą arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančius nuteistuosius nemokamai aprūpinti maistu, atitinkančiu fiziologines mitybos normas / rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3024 redakcijoje – 173 str. 5 d.; 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijoje – 92 str. 5 d.). Pareiškėjas skunde neįvardijo konkrečių atvejų (netinkamo maisto pateikimo datų ir kt.), kai jo maitinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o apeliaciniame skunde tik deklaratyviai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jo pateiktus faktus ir Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, nevisiškai įvertino jo (pareiškėjo) pretenzijas.

28. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde užsiminė apie Seimo kontrolieriaus raštus – 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 1/3D-2994 „Dėl pateiktos informacijos“, 2021 m. sausio 20 d. raštą „Dėl Seimo kontrolieriaus pateiktos informacijos“ ir 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63 „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje“. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė Seimo kontrolieriaus raštų, į kuriuos prašė atsižvelgti, ar pagrįsto prašymo išreikalauti šiuos dokumentus, jei jis pats negalėjo jų gauti. Be to, šie nurodyti raštai buvo priimti iki šioje byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpio. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, nepripažintini pagrįstais.

29. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindų nustatyti būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) neteisėtus veiksmus, neturtinę žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Taigi, nėra teisinių prielaidų priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išnagrinėti, aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė