Legislator Case Law & Legislation
A-438-2717-12 AI generated

A-438-2717-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-438-2717-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-438-2717-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-2717/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00988-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 35.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ingai Jablonskienei,

atsakovo atstovei Vladai Banevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“ 1.1 ir 1.2 papunkčių dalis, kuriose įtvirtintas nurodymas administracijos direktoriaus įsakymų projektus teikti svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijoje bei šio sprendimo 2 punktą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui" 1.1 punktu nusprendė pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui leisti įsakymus dėl detaliųjų planų tvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, kurių projektai aptarti Savivaldybės tarybos kolegijoje. Sprendimo 1.2 punktu nuspręsta pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui leisti įsakymus ir dėl galiojančiuose detaliuose planuose nustatytų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (išskyrus teritorijos naudojimo tipą ir leistiną pastatų aukštį, leistiną sklypo užstatymo tankumą, leistiną sklypo užstatymo intensyvumą) tikslinimo statybos techninio projekto rengimo metu, kurių projektai taip pat prieš tai turi būti aptarti Savivaldybės tarybos kolegijoje. Sprendimo 2 punktu nustatyta, kad Savivaldybės tarybos kolegijos motyvuotu siūlymu 1 punkte nurodyti klausimai gali būti teikiami svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybai. Pareiškėjo nuomone, sprendimo nuostatos, kad administracijos direktorius turi teisę tvirtinti tik tuos teritorijų planavimo sprendinius, kuriuos prieš tai apsvarsto savivaldybės tarybos kolegija ir jiems pritaria, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktui, 12 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 daliai. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje 2011 m. lapkričio 24 d. teikimu Nr. 7-32 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės tarybą su siūlymu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui" 1.1 ir 1.2 punktų pakeitimo ir 2 punkto panaikinimo klausimą. Kauno miesto savivaldybės meras 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (A27V122)-R-5076 informavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. vykusiame posėdyje buvo pateiktas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TR-783 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui" pakeitimo", tačiau šiam Tarybos sprendimo projektui nebuvo pritarta.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas (8 p.) bei sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo priėmimas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka (12 p.) yra priskirtas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai; 7 dalyje nustatyta, jog konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Pagal šias teisės aktų nuostatas, savivaldybės taryba gali pavesti administracijos direktoriui tvirtinti detaliuosius planus. Taigi, iš esmės detaliųjų planų tvirtinimas yra priskirtas savivaldybės tarybos kompetencijai, ir tik Tarybai nusprendus teisė tvirtinti detaliuosius planus gali būti perduota administracijos direktoriui.

Atsakovo nuomone, darytina išvada, kad būtent Tarybai suteikta teisė spręsti, ar perduoti šią teisę administracijos direktoriui, o jei perduoti - kokia apimtimi bei sąlygomis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme taip pat nėra nustatyta, kad tuo atveju, jei priimamas sprendimas detaliųjų planų tvirtinimą pavesti administracijos direktoriui, Taryba šių įgaliojimų atsisako, t. y. pavedimas direktoriui tvirtinti detaliuosius planus neprivalo būti absoliutus, nėra įtvirtinto draudimo pavedime nustatyti tam tikras išimtis ar apribojimus.

Būtent tam tikri apribojimai, pavedant direktoriui tvirtinti detaliuosius planus, ir buvo nustatyti Tarybos sprendime: administracijos direktoriui suteikta teisė tvirtinti tik tuos detaliuosius planus, kurių projektai apsvarstyti savivaldybės tarybos kolegijoje. Atsakovas pažymėjo, kad Kolegija nesprendžia detaliojo plano tvirtinimo klausimų, taip pat nenurodo, kokį sprendimą – tvirtinti ar netvirtinti detalųjį planą – turi priimti administracijos direktorius, nenurodo galimų tvirtinimo ar netvirtinimo motyvų. Galutinį sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ar sprendinių tikslinimo priima administracijos direktorius arba savivaldybės taryba tuo atveju, kai detaliojo plano svarstymas Kolegijos siūlymu pateiktas jai svarstyti.

Būtent galutinį administracinį aktą priėmusi institucija ir atsako už savo priimtą sprendimą. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog pagal ginčijamo Tarybos sprendimo nuostatas, apsvarsčius detaliųjų planų projektus Kolegijoje, detalusis planas nebus patvirtintas per 20 darbo dienų nuo prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje, nes šis teiginys paremtas vien prielaidomis ir visiškai nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“ 1.1 ir 1.2 papunkčių dalis, kuriose įtvirtintas nurodymas administracijos direktoriaus įsakymų projektus teikti svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijoje bei šio sprendimo 2 punktą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“ (toliau - Sprendimas) 1 punktu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta leisti įsakymus: (1) dėl detaliųjų planų tvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, kurių projektai aptarti Savivaldybės tarybos kolegijoje (toliau - Kolegija); (2) dėl galiojančiuose detaliuosiuose planuose nustatytų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (išskyrus teritorijos naudojimo tipą ir leistiną pastatų aukštį, leistiną užstatymo tankumą, leistiną sklypo užstatymo intensyvumą) tikslinimo statybos techninio projekto rengimo metu, kurių projektai aptarti Savivaldybės tarybos kolegijoje. Savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punkte buvo nustatyta, jog nurodyti klausimai Kolegijos motyvuotu siūlymu gali būti teikiami svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybai.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. administracinėje byloje Nr. A662-906/2009 konstatavo, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolė yra įstatymų leidėjo nustatytos Vyriausybės atstovo kompetencijos dalis, kuri įgyvendinama Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau savivaldybių administracinės priežiūros institutą reguliuojančių teisės aktų nuostatos nesieja minėtos Vyriausybės atstovo teisės, o atsižvelgiant į šio instituto paskirtį bei esmę - ir pareigos, realizavimo su kokio nors konkretaus privataus, valstybės ar viešojo intereso apsauga. Priešingai, sisteminė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog savivaldybių administracinės priežiūros įgyvendinimo forma apima bendrą (abstrakčią), t.y. nesusijusią su konkrečių pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu, savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimui pakanka tik pagrįstos prielaidos, jog atitinkamas savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas galbūt prieštarauja Konstitucijai, įstatymams ar Vyriausybės nutarimams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu, siekis užtikrinti savivaldybių veiklos teisėtumą suponuoja pakankamą bendro pobūdžio valstybės intereso egzistavimą Vyriausybės atstovui įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl savivaldos institucijų priimtų galbūt neteisėtų teisės aktų panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Remdamasis šia teisės akto nuostata, pareiškėjas 2011 m. lapkričio 24 d. teikimu Nr. 7-32 pasiūlė artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“ 1.1 ir 1.2 punktų pakeitimo ir 2 punkto panaikinimo klausimą. Atsižvelgiant į šį teikimą, buvo parengtas naujas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas, tenkinant pareiškėjo teikimą. Parengtas projektas buvo svarstomas Savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. posėdyje, tačiau, kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės mero 2011 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (A27V122)-R-5076, Tarybos sprendimo projektui nebuvo pritarta. Vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 1.1 ir 1.2 papunkčių dalis, kuriose įtvirtintas nurodymas administracijos direktoriaus įsakymų projektus teikti svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijoje bei šio sprendimo 2 punktą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 ir 12 punktus, savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas ir sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties priėmimas priskiriamas paprastajai savivaldybės kompetencijai. To paties straipsnio 7 dalimi nustatyta, kad konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui. Šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punkto nuostatos nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius turi kompetenciją, tarybai pavedus, tvirtinti detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokios nuostatos reiškia, kad sprendimo priėmimo teisę dėl tam tikrų klausimų Savivaldybės taryba gali perduoti administracijos direktoriui arba administracijos direktoriaus pavaduotojui. Savivaldybės administracijos direktorius turi kompetenciją, Savivaldybės tarybai pavedus, tvirtinti detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą jo kompetencijos klausimais.

Pirmosios instancijos teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos patariamąjį organą – savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – ir Kolegija). Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488 akivaizdu, jog Kolegija yra Tarybos patariamasis organas, kuris nagrinėdamas jam priskirtus klausimus, priima dėl jų rekomendacinius nutarimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokia pozicija išsakyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies (2003 m. sausio 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kur nurodyta, jog „Savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai turi padėti užtikrinti savivaldybių tarybų darbą teikdami rekomendacijas savivaldybių taryboms jų kompetencijai priskirtais klausimais ir pan., tačiau negali savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtais klausimais priimti galutinių sprendimų“. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuomone, darytina išvada, kad Kolegija yra būtent Tarybos patariamasis organas, kuri nagrinėdama jai priskirtus klausimus, priima dėl jų rekomendacinius nutarimus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Kolegija, vykdydama ginčijamo sprendimo 1.1 ir 1.2 punktų nuostatas, priiminėjo rekomendacinio pobūdžio nutarimus, kurie buvo skirti Savivaldybės administracijos direktoriui. Iš to darytina išvada, kad skundžiamos sprendimo nuostatos prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 daliai, kuri nustato, kad savivaldybės tarybos Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas. Taip pat ginčijamo sprendimo 2 punktu nepagrįstai buvo išplėstos Kolegijos teisės spręsti kokie klausimai turi būti svarstomi Kauno miesto savivaldybės tarybos, o kokie administracijos direktoriaus, nes viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas, 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo atstovės nurodytą aplinkybę, kad ginčijama Savivaldybės tarybos sprendimo nuostata neatima administracijos direktoriui teisės spręsti, ar pačiam tvirtinti detalųjį planą, ar teikti teritorijų planavimo dokumentą tvirtinti Savivaldybės tarybai, nes rekomendacinio pobūdžio sprendimas nėra įpareigojantis, ir administracijos direktorius nėra privalomai saistomas Kolegijos siūlymo, jis turi vienasmenišką teisę spręsti dėl jam suteiktų įgaliojimų vykdymo, ir tai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies bei 29 straipsnio 8 dalies 12 punkto nuostatas, nes atsakovo atstovė negalėjo pateikti įrodymų, jog administracijos direktorius nėra privalomai saistomas Kolegijos siūlymo bei, kad jis turi vienasmenišką teisę spręsti dėl jam suteiktų įgaliojimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ginčijamos Savivaldybės tarybos Sprendimo dalys dėl nurodymo administracijos direktoriaus įsakymų projektus teikti svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijoje bei šio Sprendimo 2 punktas, kaip neatsiejamai susijęs su nurodymu administracijos direktoriaus įsakymų projektus teikti svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijoje, pripažintini neteisėtais, todėl naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalis).

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nepažeidė jokių materialinės teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“ 1.1 ir 1.2 papunkčių dalių bei šio sprendimo 2 punkto.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą patenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui" 1.1. ir 1.2 papunkčių dalis ir 2 punktą.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują, t.y. pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje (2009 m. gruodžio 22d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) nustatyta, jog „detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje: „savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas“ (8 punktas, 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-620 redakcija) bei „sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo priėmimas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka“ (12 punktas, 2010 m. birželio 30d. įstatymo Nr. XI-971 redakcija) yra priskirtas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai.

Iš šio reguliavimo matyti, jog bendra taisyklė nustato, kad detaliųjų planų tvirtinimas yra savivaldybės tarybos savarankiška teisė, kuri, tik esant savivaldybės tarybos pavedimui, gali būti perleista savivaldybės administracijos direktoriui. Tai patvirtina Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punktas (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-620 redakcija), kuris nurodo, jog savivaldybės administracijos direktorius „savivaldybės tarybos pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus“. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. I-533) 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos)”.

Reiškia, teisinis reguliavimas nenumato savivaldybės administracijos direktoriui savarankiškos teisės tvirtinti detaliuosius planus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atlikusi teisės aktų analizę daro išvadą, jog savivaldybės administracijos direktoriaus teisė tvirtinti detaliuosius planus yra deleguotoji.

Apeliacinis teismas pabrėžia, kad savivaldybės taryba turi teisę įstatymo nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 17 straipsnio 1 dalis) savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat konstatuota, kad Vietos savivaldos įstatyme eksplicitiškai yra nustatytas savivaldybės tarybos kolegijos statusas, t.y. kad savivaldybės tarybos kolegija, sudaryta iš savivaldybės tarybos narių, yra savivaldybės tarybos patariamoji institucija, nagrinėjanti jos kompetencijai priskirtus klausimus, tačiau nepriimanti galutinių sprendimų. Sprendimus tais klausimais, kuriuos svarsto ir analizuoja savivaldybės tarybos kolegija, priima savivaldybės taryba pagal jai priskirtą kompetenciją. Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos kolegija „svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės“. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas, nagrinėjanti įstatymu nustatytus ir savivaldybės tarybos pavestus klausimus.

Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 10 d. priimdama ginčijamus sprendimo punktus savivaldybės tarybos kolegijai kompetencijos ribų neišplėtė, kadangi, kaip minėta, Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos kolegija „svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės“ bei Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente (2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. T-488) nurodyta, jog „Kolegija, nepažeisdama kitų savivaldybės institucijų kompetencijos, gali susipažinti su Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektais dėl detaliųjų planų tvirtinimo“. Apeliacinis teismas teigia, jog ginčijamais Sprendimo 1.1. ir 1.2 papunkčiais ir 2 punktu Kauno miesto savivaldybės taryba, sudarydama galimybę susipažinti su planuojamais sprendimais bei motyvuotu siūlymu teikti atitinkamus klausimus svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kolegijai vykdomųjų galių nesuteikė. Atlikus analizę matyti, jog savivaldybės taryba pavesdama jai priklausančią teisę tvirtinti detaliuosius planus administracijos direktoriui kartu delegavo ir atitinkamas teises Kolegijai, kaip savo patariamajai institucijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju, viešosios teisės principas „leidžiama tai, kas tiesiogiai nurodyta, o kitus veiksmus atlikti draudžiama“ pažeistas nebuvo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra naikintinas, priimant naują teismo sprendimą, t.y. atmetant pareiškėjo pareiškimą (ABTĮ 143 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atmesti.

Palikti galioti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. T-620 „Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas