2021-03-30 Nr. BB-1736 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-297/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00057-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija

2.15.2.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo A. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) dydžio bauda. Iš A. D. priteista 3000 Lt (868,86 Eur) nukentėjusiajam A. S. neturtinei žalai atlyginti. A. D. išteisintas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį dėl dviejų veikų (savaitraštyje (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 14 d. ir 2010 m. spalio 9 d. publikacijos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį dėl dviejų veikų (savaitraštyje (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 26 d. ir 2010 m. rugpjūčio 21 d. publikacijos) išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

2. A. D. nuteistas už tai, kad, siekdamas paniekinti ir pažeminti A. S. bei pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu, 2010 m. lapkričio 13 d. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 41(307) straipsnyje „Kas yra pedofilijos bylos „stogas“?“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižikišką informaciją: <...> Su A. S. siejama didžiulė kontrabandos byla. <...> apie šią kontrabandą žinojo ir tuometis (duomenys neskelbtini) A. S.... <...> S. investuoja pinigus į jo kontrabandos verslą... <...> jis nuvažiavo pas A. S. ir paprašė pastarojo padėti ištraukti iš kalėjimo M. S.... S. pareikalavo už M. S. ištraukimą iš kalėjimo ir už Č. S. ir J. L. nepatraukimą baudžiamojon atsakomybėn sumokėti S. 36 tūkstančius JAV dolerių ir tada jis padarys taip, kad baudžiamoji byla bus nutraukta. Č. S. pasakė, kad jis pažadėjo A. S. tokius pinigus sumokėti... <...> ...šita siunta jam yra labai brangi, nes ji buvo nupirkta už 170 tūkstančių JAV dolerių, kuriuos investavo A. S.... Šiais veiksmais A. D. apšmeižė A. S., kad neva šis padarė sunkų nusikaltimą.

3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. S. apeliaciniai skundai atmesti.

4. Kasacine tvarka byla nebuvo nagrinėjama.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nuteistojo A. D. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartimi nuteistojo A. D. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, vadovaujantis BPK 452 straipsnio 2 dalimi, paliktas nenagrinėtas.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

7. Pareiškimu nuteistasis A. D. prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, BPK 451 straipsniu, atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo:

7.1. Pagal privataus kaltintojo A. S. pareiškimą pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį neva padaręs šmeižimo veiką, kai 2010 m. lapkričio 3 d. publikacijoje laikraštyje (duomenys neskelbtini), kurio vyriausiasis redaktorius yra, buvo pacituotas perspausdintas liudytojo J. L. apklausos protokolas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vientisas dokumentas, nieko neiškraipant. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip nusikalstama veika, nes perrašinėjimas, perspausdinimas (lot. prescriptor) nėra nusikalstamos veikos, Baudžiamajame kodekse spaudos ar perspausdinimo veikla nėra priskirta prie tokių, žurnalistinė veikla nėra kriminalizuota, spaudos darbuotojų persekiojimas yra draudžiamas (Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis), spaudos cenzūra draudžiama (Konstitucijos 45 straipsnis), Konstitucija yra vientisas aktas ir taikomas tiesiogiai, negalioja joks įstatymas, priešingas Konstitucijai (Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismai, nesigilindami į bylos aplinkybes, netinkamai taikė BK 154 straipsnio 2 dalį, nes šis įstatymas žurnalistams, kurie cituoja pirminius šaltinius, negali būti taikomas, taip pažeidė BK 2 straipsnį.

7.2. Pažymėtina, kad J. L. apklausos protokolas nebuvo pripažintas suklastotu, netinkamu, egzistuoja apklausos garso įrašas, pats J. L. nebuvo teisiamas dėl melagingų parodymų davimo, kad negalima būtų cituoti jo išreikštų minčių, pasisakymų, kurie yra užfiksuoti oficialios valstybės įstaigos – Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) atliekamo tyrimo protokole, kuris tyrėjo ir liudytojo pasirašytas. Baudžiamoji atsakomybė turi kilti dėl tiesioginės tyčios ir tiesioginių tyčinių veiksmų. Teismai neanalizavo, kad pareiškėją nuteisė dėl apklausos protokolo pacitavimo, o ne tyčinės veikos, turint tikslą apšmeižti A.

S. Privatus kaltintojas net nebandė kreiptis civiline tvarka, siekdamas paneigti neva neteisingą informaciją apie jį, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, turi būti išnaudojamos kitos galimybės, be baudžiamųjų bylų kėlimo iš karto. Be to, A. S. praleido senaties terminus, kurie suėjo 2008 m. lapkričio 6 d., nes tariama žala jam padaryta 2003 m. lapkričio 6 d. protokole neva melagingai pateikiant apie jį informaciją, taip reikia suprasti pagal tikrovės neatitinkantį STT viršininko A. J. klausimą, ką jis žinantis apie šios bylos sąsajas su A.

S. Pareiškėją teismas dėl kitų jo reikalavimų išteisino, bet atkreiptinas dėmesys, jog dėl straipsnio laikraštyje (duomenys neskelbtini) jis buvo pradėjęs procesą ir prieš G. G. Vilniaus 1-ame apylinkės teisme, vėliau atsiėmė ieškinį, nes šios atstovė nušalino teisėją ir naujai paskirta teisėja tenkino prašymą išreikalauti iš Vidaus reikalų ministerijos duomenis dėl A. S. drausminių nuobaudų Tarybų Lietuvos santvarkoje. Teismai, nesiaiškindami, ar privatus kaltintojas nekerštauja pareiškėjui, o ne siekia tariamai neteisingos informacijos paneigimo ir savo reputacijos gynimo, neteisingai taikė BK 154 straipsnį.

Privatus kaltintojas nieko nepasiekė, nes J. L. protokolas su tomis mintimis, už kurias pareiškėjas nuteistas, nebuvo sunaikintas, nebuvo pripažintas neteisėtu, melagingu, suklastotu. Taikant BK 154 straipsnio 2 dalį turi būti sistemiškai taikomi ir visi kiti Lietuvos įstatymai, o Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nustato, jog už pirminio šaltinio pacitavimą spaudos leidėjas neatsako jokia, netgi civiline, tvarka. Teismai, taikydami BK 154 straipsnio 2 dalį kaip paprastam asmeniui, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas vykdo ilgametę spaudos leidybos veiklą, yra žurnalistas, laikraščio redaktorius, kuris informuoja visuomenę apie šiai įdomius, viešus asmenis.

Tai, kad A. S. buvo minimas buvusio operatyvinio darbuotojo, infiltruoto į kontrabandos nusikalstamą susivienijimą, apklausos protokoluose, pareiškėjas laikė svarbia pateikti visuomenei informacija, jo tikslas buvo informuoti visuomenę, o ne apšmeižti asmenį. Be to, šioje byloje kaip pareiškėją apibūdinanti savybė minima byla dėl teismo sprendimo uždrausti jam rašyti apie A. S., siejant su (duomenys neskelbtini) privatizacija, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 buvo panaikintas kaip neatitinkantis demokratinės visuomenės normų spaudos cenzūros įvedimas.

Taigi ir dėl to turi būti atnaujintas procesas šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog informuoti viešai apie vykstančias bylas yra visuomenės informavimo funkcija, ir tai negali būti traktuojama kaip nusikalstama veika. Negali būti priimami sprendimai, kuriais draudžiama kažką konkrečiai rašyti. Lygiai taip pat rašydamas apie kontrabandos bylą, kurioje apklaustas J. L., pareiškėjas informavo visuomenę apie tą bylą ir kas joje minimi, kad visuomenė susidarytų savo nuomonę. Ikiteisminiuose tyrimuose patikrinti visų faktų neįmanoma, o žurnalistas atlieka žurnalistinę, ne kriminalistikos tyrėjo veiklą.

Jeigu A. S. jautėsi apšmeižtas dėl J. L. parodymų, turėjo teisę tame pačiame tyrime reikalauti jį apklausti, pateikti įrodymus, tačiau greičiausiai šita teise nepasinaudojo. J. L. tuo metu, kai davė parodymus teisėsaugai, kreipėsi ir į spaudą, tai matyti iš jo parodymų (apklausos protokolo 3 lapas), kad yra pasakojęs laikraščiams savo turimas žinias. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš protokolo matyti, kad J. L. atsako į tyrėjo klausimą apie A. S. (apklausos protokolo 5 lapas). Todėl neaišku, kodėl A. S. neįgyvendino savo teisių tiesiai kreipdamasis į neva jį šmeižiantį asmenį, arba turėjo kreiptis į teismą dėl STT, jeigu jautėsi neteisėtai persekiojamas.

Tačiau akivaizdu, jog tai būtų traktuojama kaip trukdymas teisėsaugos veiklai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl A. S. pasirinko kitą kelią – persekioti apie tyrimą, kuriame liudytojai buvo apklausiami apie jo galimą dalyvavimą kontrabandos veikloje, viešinančius žurnalistus. Taip pat iš apklausos protokolo matyti, jog J. L. susitikinėjo su pareiškėjo tuometine bendradarbe žurnaliste G. G. (tuometinė pavardė – G.), tai tik įrodo, jog A. S. turėjo tyčinį norą ir kerštą persekioti tiek laikraštį, tiek jame dirbančius žurnalistus, dėl gautos informacijos, ir taip daug nukentėjusius dėl žurnalistinės veiklos.

Teismas nevertino aplinkybės, jog visi kiti politikai ir asmenys nesikreipia dėl pareiškėjo veiklos, bet vienas konkretus žmogus visą laiką kreipiasi. Nors pareiškėjui atsakomybė pritaikyta praėjus beveik dešimčiai metų nuo J. L. apklausos, o versija tirti A. S. veiksmus turėjo būti STT nusibrėžta dar anksčiau, negu įvyko ši apklausa, pareiškėjas negali atsakyti už J. L. veiką, kurią teismai traktuoja ne kaip šaukiamo į apklausą liudytojo procesinių pareigų įgyvendinimą, bet šmeižimo nusikaltimą, atsakant į klausimus apie A.

S. tyrėjui. Teismo nuomone, aplinkybė, kad teiginiai, kuriuos A. S. vertino kaip šmeižiančius, buvo nurodyti liudytojo J. L. apklausos protokole, kuriuo pareiškėjas pasinaudojo rašydamas straipsnį, neatleidžia pareiškėjo A. D. nuo atsakomybės.

7.3. Akivaizdu, jog A. S. šioje byloje apklausti nebuvo galimybių, nes jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Todėl A. S. viešai teigti, jog jis niekaip nesusijęs su šia byla, kurioje buvo apie jį klausinėjama, negalima, nes nedavė parodymų. Pirmasis sakinys, už kurį buvo nuteistas pareiškėjas, – <...> su S. siejama didžiulė kontrabandos byla, – nebuvo šmeižimas, tik STT versijos, pagal kurią jie atliko tyrimą, perteikimas. Žodžio „sieti“, „susijęs“ pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ antroji reikšmė „nustatyti tarpusavio ryšius, jungti“ atitinka apklausos protokolo esmę, iš kurio matyti, jog J. L. yra apklausiamas apie A. S. galimas sąsajas su kontrabandos byla, ir liudytojas atsako, jog jis yra girdėjęs apie šias galima sąsajas, ir išvardija, kas jam apie tai yra žinoma. Be to, jeigu ir būtų protokole kas nors griežčiau parašyta, pareiškėjas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį kaip Visuomenės informavimo įstatymo specialusis subjektas neatsako už žalą nei civiline, nei tuo labiau baudžiamąja prasme. Todėl J. L. turėjo būti taikoma atsakomybė, bet kadangi buvo suėjusi patraukimo atsakomybėn senatis (BK 95 straipsnis), į teismą buvo kreiptasi dėl pareiškėjo.

7.4. Pažymėtina, kad, priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį kasacinėje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, akivaizdžiai trūksta motyvacijos nuteisti pareiškėją, nes viskas būdavo grindžiama tais sprendimais, kurių jis esą piktybiškai nevykdo, kurie dabar yra panaikinti, todėl negalima motyvuoti, kad pareiškėjas nuolat kenkia A. S. Todėl baudžiamoji byla privalo būti atnaujinta ir peržiūrėta, ir joje priimti sprendimai turi būti panaikinti.

7.5. Pareiškėjas jau kreipėsi dėl šios baudžiamosios bylos atnaujinimo 2015 m. lapkričio 2 d., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija (Olegas Fedosiukas, Armanas Abramavičius, Vytautas Piesliakas) 2016 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-130/2015 atsisakė ją atnaujinti. Teismas nenurodė motyvų, kodėl oficialaus dokumento paviešinimas yra prilyginamas A. S. šmeižtui. Be to, šią nutartį priėmė tas pats teisėjas A. Abramavičius, kuris yra pareiškėją nuteisęs už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką ir dėl kurio piktnaudžiavimo tarnyba pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, apie teisėją A. Abramavičių ir A. S. televizijos laidoje (duomenys neskelbtini) yra pasakojęs dienraščio (duomenys neskelbtini) reaktorius V. V. (pateikiama nuoroda į šios laidos vaizdo įrašą). Tai rodo, kad teismas nebuvo objektyvus ir sąžiningas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. D. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.

9. BPK 451 straipsnyje („Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai“) nustatyta, kad baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

10. BPK 452 straipsnio („Teisė paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo“) 1 dalyje nustatyta, kad paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 straipsnyje nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas. BPK 452 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakartotiniai pareiškimai bei teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. D. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo buvo padavęs ne tik nagrinėjamame pareiškime minimą pareiškimą, išnagrinėtą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atmestą konstatavus, kad jame nebuvo nurodyta tinkamų BPK 451 straipsnio 1 ir 4 punktų pagrindus pagrindžiančių teisinių argumentų ir kad teisiškai nebuvo pagrįstas pareiškėjo pateikiamas baudžiamosios atsakomybės senaties termino skaičiavimas. Byloje taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartimi nuteistojo A. D. naujai paduotas pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad jis pakartotinis.

12. Kaip matyti iš nagrinėjamo trečią kartą paduoto nuteistojo A. D. pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo turinio, jame nurodyti iš esmės tie patys argumentai, kaip jo pareiškime, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Taigi nagrinėjamas nuteistojo A. D. pareiškimas yra pakartotinis, dėl to, vadovaujantis BPK 452 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytais reikalavimais teismas yra saistomas, negali būti priimtas ir nenagrinėjamas.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo A. D. naujai 2021 m. sausio 18 d. paduotas pareiškimas laikytinas pakartotiniu, todėl paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. D. prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis