46e07dba-eccd-44f5-93fd-b8d1453afbb3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. AS492-547/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00941-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 67 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2011 m. birželio 17 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), ArtÅ«ro Drigoto ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo UAB „Bankroto eiga“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Bankroto eiga“ skundÄ atsakovui Ä®monių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo byloje BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“.

Teisėjų kolegija nustatė: I. pareiÅ¡kėjas UAB „Bankroto eiga“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , kuriais praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. balandžio 4 d. sprendimÄ Nr. 3R-87(AG-68/01-2011), panaikinti Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2011 m. sausio 21 d. teikimÄ Nr. (6.12)A2-219 Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkui.

Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2011 m. sausio 21 d. teikimo Nr. (6.12)A2-219 vykdymÄ , kol Å¡is administracinis ginčas nebus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi priėmė UAB „Bankroto eiga“ skundÄ ir atmetė praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę. Teismas nurodė, kad Departamento 2011 m. sausio 21 d. raÅ¡tu Nr. (6.12)A2-219 buvo kreiptasi į KomisijÄ dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, Å¡is leidimas nebuvo panaikintas, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentas, jog procesas dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto bus paralyžuota, grįstas prielaidomis.

Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog nesustabdžius 2011 m. sausio 21 d. Departamento raÅ¡to Nr. (6.12)A2-219 galiojimo, iÅ¡ esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas bÅ«simo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas. III. Dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiÅ¡kėjas UAB „Bankroto eiga“ pateikė atskirÄ jį skundÄ (b. l. 41–43), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kurioje buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir šį praÅ¡ymÄ patenkinti.Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas administruoja 19 bankrutuojančių įmonių.

Teigia, kad jeigu Komisija, remdamasi Departamento 2011 m. sausio 21 d. teikimu, priims sprendimÄ dėl licencijos panaikinimo, nukentės ne tik BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditoriai, bet atsiras labai didelių nuostolių ir kitose 18 bankroto bylų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kokios pasekmės ir nuostoliai gali kilti dėl Departamento teikimo. Teigia, kad jau dabar patiria neigiamas pasekmes, nes Departamentas, remdamasis Å¡iuo teikimu, atsisako iÅ¡duoti sutikimÄ administruoti kitas bankrutuojančias bendroves ir tokiu bÅ«du riboja ir varžo bankroto administratoriaus veiklÄ .

Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimu. Teigia, kad licencija bankroto administratoriui gali bÅ«ti panaikinta tik teismo sprendimu, todėl pareiÅ¡kėjas ir praÅ¡o sustabdyti skuboto Departamento teikimo vykdymÄ . Atsakovas Departamentas su atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 19 punktu turėjo pareigÄ kreiptis į KomisijÄ .

Akcentuoja, kad nors pareiÅ¡kėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo bÅ«tinumÄ sieja su Departamento priimtų sprendimų neteisėtumu ir nepagrįstumu, tačiau Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais buvo patvirtintas Å¡ių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymi, kad nepasisako dėl kitų pareiÅ¡kėjo argumentų, kadangi jie yra paremti spėlionėmis.Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ su pareiÅ¡kėjo atskiruoju skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėsto savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundžiamų Departamento priimtų aktų neteisėtumo. Dėl atskirojo skundo dalyko – reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paaiÅ¡kina, kad jei pareiÅ¡kėjui bus panaikinta bankroto administratoriaus licencija, UAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditoriai turės didelių nuostolių. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Atskirasis skundas atmestinas. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2011 m. sausio 21 d. teikimo Nr. (6.12)A2-219 vykdymÄ , kol Å¡is administracinis ginčas nebus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių praÅ¡ymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimÄ panaikinti skundžiamÄ aktÄ , iki jo priėmimo buvusios padėties atkÅ«rimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007;

AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkÅ«rimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių paÅ¡alinimas, teismui priėmus pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ , bÅ«tų neįmanomas ar sudėtingas (žr. administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiÅ¡kėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti rizikÄ , jei nebÅ«tų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso Å¡alių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus.

Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , ginčijamu aktu suteiktas teises bei Å¡ių teisių faktinį realizavimÄ .Patikrinusi bylÄ teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nepritaikius pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas.

Vienas iš esminių pareiškėjo argumentų dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tas, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, Bendrovės administruojamos įmonės patirs didelių nuostolių. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo prašomu sustabdyti Departamento raštu Bendrovės leidimas teikti bankroto administratoriaus paslaugas nėra panaikinamas. Antra, pareiškėjas teigia, kad jo administruojamų įmonių bankroto procedūros bus paralyžuotos, nes jis vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu bus atstatydintas iš visų administruojamų įmonių bankroto administratoriaus pareigų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, teismui iš bankroto administratoriaus pareigų atstatydinus administratorių – yra paskiriamas naujas bankroto administratorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Įvertinus tai, darytina išvada, kad bankrutuojančių įmonių bankroto procedūra nėra stabdoma, jas administruojančiam asmeniui netekus leidimo teikti bankroto administratoriaus paslaugas.

Be to pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡sakytas prognozes apie administruojamų įmonių bankroto procedÅ«rų paralyžavimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo teiginius apie jo administruojamų įmonių bankroto procedÅ«ros sutrikdymÄ teisėjų kolegija vertina kaip prielaidas.Taip pat nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jau dabar patiria neigiamas pasekmes, nes Departamentas, remdamasis ginčijamu teikimu, atsisako iÅ¡duoti sutikimÄ administruoti kitas bankrutuojančias bendroves ir tokiu bÅ«du riboja ir varžo bankroto administratoriaus veiklÄ , tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bÅ«tinybės, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su bÅ«simo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog Å¡ioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis pareiÅ¡kėjui ir jo administruojamoms bendrovėms, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas reikalavimo užtikrinimo priemones.

PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde taip pat pateikė argumentus, susijusius su ginčo nagrinėjimu iÅ¡ esmės – teigia, kad leidimas teikti bankroto administratoriaus paslaugas gali bÅ«ti panaikinamas tik teismo sprendimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju yra sprendžiamas iÅ¡imtinai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, atskirai nevertinant pareiÅ¡kėjo ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokie pareiÅ¡kėjo argumentai neturi reikÅ¡mės, nagrinėjant jo pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ .Taigi, nagrinėjamu atveju taikyti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios priemonės taikymo.

Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: pareiÅ¡kėjo UAB „Bankroto eiga“ atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisėjaiAnatolijus Baranovas ArtÅ«ras Drigotas Virginija Volskienė