2022-06-01 Nr. AB-14484-4-68-3-00251-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2794-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00251-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliete T. H. A. prisistačiusio asmens skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliete T. H. A. prisistatęs asmuo (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) be judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė skunde nurodė, kad Departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Sprendimu buvo nuspręsta apgyvendinti Užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Užsienietės įsitikinimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui bei kitas aplinkybes, gali skirti vieną Įstatyme numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių. Užsienietės vertinimu, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriuo remiantis atsisakyta jai suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį teismo sprendimą, t. y. atsisakymo pagrindas nėra individualizuotas. Užsienietės teigimu, buvo nepagrįstai ignoruotos aplinkybės, kurios nustatytos jos apklausos metu, o taip pat ir tai, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus (sunkiau buvo tiksliai prisiminti kai kurias datas, kurių reikalavo pareigūnai), ji nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.

3. Departamentas atsiliepimu į Užsienietės skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas atsiliepime pažymėjo, kad Užsienietė neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Departamento vertinimu, tokie Užsienietės veiksmai liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo jos kelionės tikslas, taip pat tokių veiksmų negalima laikyti bendradarbiavimu su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Departamentas akcentavo, kad Užsienietė su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumentų, leidžiančių nustatyti jos tapatybę ir jų nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (jos pasakojimas nebuvo detalus, nuoseklus ar patvirtintas patikimais įrodymais). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamento vertinimu, Užsienietė gali pasislėpti. Departamentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta, t. y. ji nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais.

5. Departamentas taip pat nurodė, jog Užsienietė MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugsėjo 3 d. Departamentas, išnagrinėjęs Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21M47737, kuriuo nusprendė nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietė apskundė minėtą sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

6. Teismo posėdyje Užsienietė paaiškino, kad turi problemų su vyru, nes jai patinka ta pati lytis. Dabar Užsienietė yra išsiskyrusi su vyru. Ji negali grįžti į savo šalį, nes ten tokie dalykai yra nepriimtini. Kai ją sulaikė, Užsienietė pareigūnams pateikė santuokos liudijimą. Originalūs dokumentai yra jos tėvynėje. Užsienietė buvo priversta išvykti iš tėvynės, nes su vyru buvo priverstinai sutuokta. Ji neturėjo noro skristi į kitą šalį, todėl nepasiėmė dokumentų. Jos vyras privertė ją važiuoti kartu su juo. Ji nebenori grįžti į kilmės šalį, nes ten jai gresia pavojus. Jos pasas buvo paliktas Baltarusijoje, o tapatybės kortelė liko kilmės šalyje. Paso ji negaus, nes jis liko Baltarusijoje, tačiau kitus dokumentus gali pabandyti gauti iš giminaičių. Užsienietės atstovas advokatas teismo posėdyje skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad Lietuvos valstybė pusę metų Užsienietę laikė Medininkuose, o dabar dar pusę metų ten laikys. Atstovo advokato vertinimu, Sprendimas turi būti koreguojamas teismo, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Užsienietės skundą tenkino iš dalies – panaikino Departamento Sprendimo dalį, kuria Užsienietei nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko pėsčiomis kirsdama Lietuvos Respublikos sieną. 2021 m. rugsėjo 3 d. ji buvo užregistruota MIGRIS. Departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21M47737 nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, galutinis sprendimas byloje nėra priimtas. Departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 5 dalies 10 punktu (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržo vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.

10. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, jog nors Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tai savaime nelaikytina pagrindu konstatuoti, kad ji siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jos tapatybės ir (ar) pilietybės. Teismo vertinimu, Departamentas be pagrindo Užsienietės nebendradarbiavimą grindė aplinkybėmis, jog ji galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietė būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėja nebendradarbiauja.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, jog prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais rėmėsi Departamentas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių Užsienietės padėtį svarstant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

12. Teismo vertinimu, aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, jog yra tikimybė, kad Užsienietė gali pabėgti ar pasislėpti, Departamentas Sprendime iš esmės nenurodė, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsienietei toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio svarstymo procedūra nėra baigta ne dėl Užsienietės kaltės, jos judėjimo laisvė apribota gana ilgą laiką, todėl toks ribojimas neproporcingas.

III. 13. Departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsienietės skundą atmesti.

14. Departamentas apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į Užsienietės skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, jog:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bendradarbiavimo sampratą, kas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

14.2. Departamento vertinimu, bendradarbiavimas nėra vardo ir pavardės nurodymas (ypač, kai šių duomenų tikrumą patvirtinantys dokumentai nėra pateikiami), tačiau bendradarbiavimas yra pagarba galiojančioms teisės normoms, nuoseklios ir neprieštaringos informacijos teikimas.

14.3. Aplinkybė, jog apklausos metu Užsienietė nurodė vardą, pavardę ir kitus duomenis nepatvirtina, kad Užsienietė pateikė duomenis būtent apie save, nes jos tapatybė nėra nustatyta. Užsienietė nurodė anketinius duomenis, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais.

15. Užsienietė atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

16. Užsienietė atsiliepime pažymėjo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, nes pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą. Užsienietės įsitikinimu, vien Departamento nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jo neteisėtu bei nepagrįstu. Be to, atsakovas nepateikė esminių įrodymų, galinčių paneigti aptariamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant Užsienietei teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

18. Užsienietė, nesutikdama su Sprendimo dalimi dėl jos apgyvendinimo, apskundė ją Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundą tenkino iš dalies – Sprendimo dalį dėl Užsienietės apgyvendinimo panaikino.

19. Departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Užsienietės skundą atmesti. Departamentas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, jog Užsienietės asmenybė yra nenustatyta.

20. Iš bylos medžiagoje esančių VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus specialisto N. Ž. 2022 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13KMURC‑1446 „Dėl prieglobsčio prašytojo negrįžimo“ bei Departamento 2022 m. gegužės 31 d. rašto Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui „Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka“ matyti, jog Užsienietė išvyko iš VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro 2022 m. balandžio 20 d. ir negrįžo. Departamento teigimu, dabartinė Užsienietės buvimo vieta nėra žinoma.

21. Susiklosčius tokiai situacijai, kai Sprendimu Užsienietei nustatytas apgyvendinimo režimas faktiškai nėra ir negali būti vykdomas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl šios Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad neliko ginčo dalyko byloje, ir nėra faktinio pagrindo tenkinti Departamento reikalavimą. Net atsiradus Užsienietei, Sprendimas galimai nebūtų vykdomas, nes galimai būtų sprendžiamas klausimas dėl Užsienietės sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. galimai nebūtų ir negalėtų būti taikomas Sprendimu Užsienietei nustatytas apgyvendinimo režimas.

22. Taigi, Departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė