2021-03-25 Nr. AB-6078-3-61-3-01850-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-469-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01850-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D.-Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D.-Š. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. D.-Š. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas); 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 44 824,54 Eur žalai atlyginti; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2012 m. liepos 30 d. NMA pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. paramos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška). 2014 m. sausio 22 d. su NMA pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ sudarė paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis, Sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-PR001 „Miško rekreacinio parko įrengimas“ (toliau – ir Projektas). NMA įsipareigojo pagal Paramos sutartį bei teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Projekto priežiūrą, įvertinti pareiškėjos teikiamus mokėjimo prašymus, užsakyti paramos lėšas bei jas gavus – pervesti pareiškėjai.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad tarp proceso šalių ginčas kilo 2014 m. liepos 22 d. atsakovui priėmus neteisėtą individualų administracinį teisės aktą ir vėliau kitus su tuo susijusius neteisėtus individualius administracinius teisės aktus, kurie 2015 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5614-643/2015 (toliau – ir Teismo sprendimas I), 2016 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, kuriuo paliktas nepakeistu Teismo sprendimas I (toliau – ir Teismo sprendimas II), 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1080-171/2017 (toliau – ir Teismo sprendimas III) ir 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019, kuriuo paliktas nepakeistu Teismo sprendimas III (toliau – ir Teismo sprendimas IV), buvo panaikinti.

4. Pareiškėja nurodė, kad NMA jai 2019 m. kovo 20 d. pateikė paklausimą, kuriuo pasiūlė pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pagal sutartį su UAB „Erita“ buvo atlikti rangos darbai (rekreacinių (pažintinių) takų, lieptų ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės įrengimas) neviršijantys vidutinės rinkos kainos. NMA prie šio paklausimo pridėjo 2014 m. spalio 20 d. Nr. C-31 ekspertinę konsultavimo ataskaitą (ši ataskaita buvo išnagrinėta ankstesniais teismo sprendimais) su 2019 m. kovo 13 d. paaiškinimais prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos. Vykdydama NMA paklausimą, pareiškėja 2019 m. balandžio 2 d. NMA pateikė išsamų paaiškinimą dėl kiekvienos patirtos išlaidos kainos pagrindimo ir ypatingai pabrėžė, kad pagal Paramos sutarties 5.4. punktą, parama paramos gavėjui suteikiama, jeigu paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintos Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2003-2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika). Nepaisant pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, 2019 m. balandžio 17 d. NMA priėmė skundžiamą sprendimą, su kuriuo pareiškėja nesutinka.

5. Pareiškėjos teigimu, atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl kūdrų įrengimo išlaidų. NMA, pripažindama mažesnės kūdros (0,03 ha) įrengimo išlaidas netinkamomis, privalėjo tinkamai argumentuoti nurodant teisės aktą, kuriuo remiantis sprendime teigia, kad įrengta kūdra neatitinka Miškotvarkos projekto. Pareiškėja nesutiko su NMA teiginiu, kad 0,03 ha dydžio kūdra iškasta ne toje vietoje, taip pat su teiginiu, kad dėl to už ją nekompensuojamos patirtos išlaidos. Miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad kūdros iškasamos miške esančiose pelkėse ir miško aikštelėje pelkėtoje vietoje nedetalizuojant konkrečių koordinačių. Miškotvarkos projekto priede – Rekreacinės miško infrastruktūros priemonių plane pavaizduotos trijų kūdrų vietos sutartiniais ženklais nedetalizuojant vietovės konkrečių koordinačių. Paraiškos santraukoje nurodyta, kad iškasami tvenkiniai skirti vandens telkinių mylėtojams, o ne skirti tarnauti kaip priešgaisrinės apsaugos priemonė. 2014 m. spalio 14 Miškotvarkos projekto rengėjas T. T. parengė aiškinamąjį raštą „Dėl parengto miškotvarkos projekto J. D. Š. žemės sklype kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Aiškinamasis raštas), kuriame nurodė, kad rekreacinių priemonių planas – tai ne techninis projektas su tiksliu rekreacinių objektų išmatavimu, naudojamomis medžiagomis, tiksliomis geodeziniais ar kitais instrumentais išmatuotomis priemonėmis. Parengtame rekreacinių priemonių plane rekreaciniai objektai pažymėti sutartiniais ženklais, išdėstyti schematiškai, jų geografinė vieta schemoje nustatyta vizualiai ir pažymėta apytiksliai (nenaudojant matavimo instrumentų). Todėl pvz. suoliuko, skulptūros, tvenkinio, kitų objektų forma ir dydis, dislokacijos viena natūroje gali skirtis.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad NMA pateiktą Miškotvarkos projektą priėmė kartu su Paraiška ir jokių pastabų jam neturėjo. NMA nenurodė jokio teisės akto, vadovaujantis kuriuo, neatitikimas miškotvarkos projektui (kūdros iškasimas ne toje vietoje) leistų šias išlaidas vertinti kaip nepagrįstas ir jų nefinansuoti. Pareiškėjos teigimu, NMA neįvykdė Teismo sprendimo I ir Teismo sprendimo II, nepagrindė skundžiamo Sprendimo dėl 0,03 kūdros įrengimo išlaidų kompensavimo.

7. Pasak pareiškėjos, NMA klaidingai taiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 22.4 punktą, kadangi galbūt traktuoja, kad, jeigu faktiškai įrengtos kūdros dydis yra didesnes už maksimalų tinkamų finansuoti kūdros ploto dydį, tai visos įrengtos kūdros išlaidos yra netinkamos finansuoti. Pareiškėjos teigimu, sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punktą, galima daryti išvadą, kad finansuojamas iki 300 kv. m ploto kūdrų įrengimas, tačiau nėra pasakyta, kad draudžiama dėl kokių nors priežasčių įrengti didesnę nei 300 kv. m ploto kūdrą. Tai reiškia, kad, esant galimybei įrengti didesnę nei 300 kv. m kūdrą, galėtų būti finansuojama iki 300 kv. m, o kita kūdros įrengimo dalis, t. y. > nei 300 kv. m įrengiama už pareiškėjos lėšas. Pareiškėja pastebėjo, kad į bylą pateiktos kūdrų įrengimo rangos sutarties priede yra numatyta vieno kv. m kūdrų įrengimo darbų kaina, todėl, nustatant tinkamą finansuoti išlaidų sumą, turėtų būti dauginama 1 kv. m kūdrų įrengimo darbų kaina iš faktiškai įrengtų kūdrų kv. m sumos, neviršijant 300 kv. m.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad kūdros įrengimas pelkėje (taip numatyta Miškotvarkos projekte) yra specifinis, sąlygotas gamtinių veiksnių (sausra, kritulių perteklius, reljefas ir pan.), kurie neabejotinai sąlygoja įrengiamos kūdros dydį, todėl įrengti idealiai maksimaliai 300 kv. m kūdrą yra iš esmės neįmanoma, o šiuo atveju, kūdra įrengus pelkėtoje vietoje, minimalus kūdros plotas gavosi kiek didesnis nei kitos faktiškai iškastos kūdros plotas. Didesnės kūdros iškasimo kaina dėl to nepasikeitė, kadangi ji užfiksavo kūdros iškasimo kainą ir rangovas abi kūdras iškasė už fiksuotą kainą, dėl kurios dydžio ginčo iš viso nėra.

9. Pareiškėjos teigimu, NMA neįgyvendino Teismo sprendimo III, kuriuo teismas konstatavo, kad NMA priėmė du sprendimus, kuriuose nurodė dvi skirtingas išvadas, t. y. kad konkrečios kūdros plotas pirmuoju patikrinimu nustatytas 0,08 ha dydžio, o antruoju patikrinimu 0,05 ha. Skundžiamame sprendime ši aplinkybė taip ir liko nepaaiškinta, išskyrus tai, kad buvo remtasi tik pakartotiniu kūdros patikros vietoje aktu, sudarytu 2014 m. rugpjūčio 22 d.

10. NMA argumentai, kad ji neapskundė pakartotinės patikros vietoje ataskaitos ir todėl tariamai šia patikros ataskaita NMA turi teisę remtis priimdama sprendimą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi teismo sprendimu yra konstatuota, jog NMA privalo paaiškinti pakartotinės patikros vietoje ataskaitos ir pirminės patikros vietoje ataskaitos neatitikimus.

11. Pasak pareiškėjos, jai pritaikyta dviguba sankcija už tariamą vieną pažeidimą ir toks Įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-01-24 įsakymo Nr. 3D-80 redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) taikymas yra nepagrįstas. Dvigubos sankcijos taikymas pasireiškia tuo, kad, pritaikius Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punktą, NMA neišmoka 5 084,77 Eur sumos, nes ji yra tariamai netinkamos išlaidos (už kūdrų įrengimą), ir tuo pačiu dar kartą pritaiko tokios pačios sumos dydžio sankciją (neišmoka 5 084,77 Eur sumos) už Administravimo taisyklių 197.1.3 punkte numatytą pažeidimą, kai sankcija apskaičiuojama iš prašomos paramos sumos atimant apskaičiuotą paramos sumą.

12. NMA priėmė nepagrįstą sprendimą nekompensuoti 3 kūdrų išlaidų sumos, kadangi ji niekada neteikė mokėjimo prašymo trims kūdroms kompensuoti. Pirmuoju mokėjimo prašymu ji pateikė kompensuoti 2 kūdrų įrengimą, o dėl trečiosios kūdros neįrengimo pateikė prašymą NMA leisti jos neįrengti. Ginčo dėl trečiosios kūdros neįrengimo byloje iš viso nėra.

13. Pareiškėjos manymu, NMA neturėjo teisinio pagrindo neapmokėti paramos gavėjo pateiktų dviejuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų dėl rekreacinių (pažintinių) takų, lieptų ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės, o taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Metodikoje maksimalios nurodytos sumos už kūdrų įrengimą, o sankcijos taikymo klausimą spręsti taip, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punkte. Lyginant Metodikoje nurodytus paslaugų vieno kv. m arba vieneto kainą su UAB „Erita“ ir paramos gavėjo sudarytoje sutartyje nurodytus analogiškų paslaugų įkainius, matyti, kad tiekėjo įkainiai nėra didesni nei nurodyti Metodikoje. Nei sutartyje, nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Administravimo taisyklėse nėra minima sąvoka vidutinė rinkos kaina, kurią visiškai nepagrįstai taiko NMA. Pareiškėjos manymu, ji įrodė, kad UAB „Erita“ buvo atlikti rangos darbai, kurių kaina yra ne neviršijanti vidutinę rinkos kainą, o kaina yra neviršijanti Metodikoje nurodytų didžiausių paslaugų kainų (išskyrus kūdrų įrengimo kainą, dėl kurių ginčo byloje iš viso nėra).

14. NMA pateikė iš esmės du skirtingus Ekspertinio konsultavimo ataskaitų priedus, kuriais rėmėsi priimdama skundžiamą sprendimą, kadangi 2019 m. kovo 13 d. paaiškinimus NMA jai atsiuntė, prašydama pateikti į juos paaiškinimus prieš priimant skundžiamą sprendimą, tuo tarpu 2019 m. balandžio 10 d. paaiškinimais NMA remiasi skundžiamame sprendime. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodomos dvi skirtingos sąvokos, t. y. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje painiojamos rinkos kaina su rinkos verte, tuo tarpu 2019 m. kovo 13 d. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad buvo apskaičiuota ir investicijų išlaidų vertė jas pagrindžiant pridedamomis lokalinėmis sąmatomis, kurios pridedamos ir prie šio priedo, tuo tarpu 2019 m. balandžio 20 d. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad buvo apskaičiuota rinkos kaina jas pagrindžiant pridedamomis identiškomis lokalinėmis sąmatomis.

15. Pareiškėjos teigimu, nei viename UAB „Civitta“ pateiktame paaiškinime nenurodoma, kad minimas ekspertas A. V. atliko kokius nors kitus išskyrus patikros atlikimo darbus, t. y. pvz. paskaičiavo atliktų investicijų rinkos kainą, rinkos vertę, investicijų išlaidų vertę ir pan. Be to, prie UAB „Civitta“ ataskaitos ir paaiškinimų nėra pridedama eksperto A. V. kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi teisę atlikti pastato / statinio vidutinės rinkos vertės/vidutinės kainos ekspertizę. Pagal pateiktą informaciją A. V. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Pareiškėjos įrengti objektai nėra ypatingi statiniai, o ekspertas nebuvo samdomas atlikti statinio statybos vadovo ar techninės priežiūros vadovo pareigas.

16. Pareiškėjos manymu, UAB „Civitta“ pateikta ekspertinio konsultavimo ataskaita negali būti laikoma turto arba verslo vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, kadangi neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų formos ir turinio reikalavimų. Taip pat UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodyto vertinimo atlikimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra įrašyta į turto vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl neturėjo ir šiuo metu neturi teisės verstis turto vertinimo veikla. Taigi UAB „Civitta“ ataskaita turėtų būti laikoma tik rekomendacinio pobūdžio dokumentu. Ekspertinio vertinimo ataskaita ir jos priedais negalima remtis ir todėl, kad juose nenurodyti atliktų vertinimų metodai kaip tai nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime.

17. Pareiškėja nurodė, kad iš AB „Marleska“ 2015 m. liepos 13 d. parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 15-02-08/1 matyti, kad būtent atkuriamoji vertė parodo sąnaudas, kurių reikia tokiems objektams sukurti, tuo tarpu akivaizdu, kad rinkoje įsigyti daiktus už mažesnę kainą nei jų sąnaudos yra neįmanoma dėl to, kad asmenys, teikiantys paslaugas tokius daiktus sukurti, prie sąnaudų neabejotinai prideda savo pelno dalį.

18. Pareiškėja akcentavo, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas šiam ginčui iš viso nėra taikytinas, kadangi paramos gavėjas Paraišką NMA pateikė 2012 m. liepos 30 d., o tuo metu galiojusiose Administravimo taisyklėse 197.1.8 punktas neegzistavo. NMA sankciją taikė, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 111.4 punktu (paramos sumažinimas taikomas, kai pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas), tačiau sprendime nedetalizavo kokie buvo kiti Sutarties sąlygų ir (arba) teisės aktų nuostatų pažeidimai, todėl yra neaišku, už kokius pažeidimus ji yra sankcionuojama.

19. Pareiškėja nurodė, kad NMA neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji netinkamai atliko savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja dvi kūdras iškasė ne pagal Miškotvarkos projektą ir sutartį, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad darbų, deklaruotų antrajame mokėjimo prašyme, įsigijimo kaina yra didesnė nei vidutinė rinkos kaina. Dėl NMA neteisėtų veiksmų pareiškėja teigė patyrė nuostolių, kurių dydis yra pagal sutartį iš NMA gautinos lėšos atėmus jos iš NMA pagal sutartį faktiškai gautas lėšas. Su NMA pasirašydama Sutartį tikėjosi, kad įstatymų nustatyta tvarka jai bus kompensuota 90 proc. darbų kainos jo vykdomame projekte, tačiau dėl NMA netinkamo viešojo administravimo ir akivaizdaus piktnaudžiavimo valdžia ji patyrė ir iki šiol patiria psichologinį diskomfortą, jaučiasi pažeminta, patiria didelį stresą, pablogėjo santykiai šeimoje, kadangi šeima atsidūrė krizinėje situacijoje išleidusi visas savo santaupas Projektui ir iki šiol jų neatgavusi.

20. Atsakovas NMA su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Paramos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-PR001 „Miško rekreacinio parko įrengimas“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 4.3 p. numatyta, kad „Paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos, kurios yra: „laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos Paraiškoje ir miškotvarkos projekte“. Taip pat Paramos sutarties 17.1 punkte numatyta, kad paramos gavėjas privalo, „siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, miškotvarkos projekte“.

22. Pareiškėja nesilaikė paramos suteikimo reikalavimų ir kūdras įrengė ne pagal Miškotvarkos projektą, nesilaikė įsipareigojimo Projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta Miškotvarkos projekte, t. y. vieną kūdrą įrengė per didelę, viršijančią Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punkte numatytą plotą, o kitą įrengė ne toje vietoje, kuri nurodyta Miškotvarkos projekte, todėl tokios išlaidos negali būti priskirtos prie tinkamų kompensuoti. Kadangi Projekto pakeitimai su NMA derinti nebuvo, jie negalėjo būti atliekami. Kūdrų vieta ir dydis buvo nustatytos pakartotinos patikros vietoje metu. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną. 2014 m. rugpjūčio 22 d. pakartotinos patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VV-0682753 pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams.

23. NMA, atlikdama Antrojo mokėjimo prašymo vertinimą Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka ir Mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 punktais, inicijavo Mokėjimo prašymuose deklaruotų investicijų kainų atitikties vidutinėms rinkos kainoms ekspertinį vertinimą (buvo pasitelkusi UAB „Civitta“, teikiančią konsultavimo paslaugas, turinčią reikiamos kompetencijos specialistų). Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte nurodyta, kad parama sumažinama, jeigu MNA, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Teismų praktikoje yra patvirtinta, kad NMA turi teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus ekspertiniam konsultavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1570-662/2018).

24. Paraiškos deklaracijoje pareiškėja patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (deklaracijos 6 p.). Pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

25. Ekspertinį vertinimą atliko UAB „Civitta“ statybų ekspertas A. V. (toliau – ir ekspertas), kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (kvalifikacijos atestatai Nr. Nr. 1038, Nr. 24956, Nr. 25996, Nr. 30900; informaciją apie eksperto kvalifikaciją galima rasti Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre. Statybos rangos būdu sukuriamų objektų kaina nustatoma pagal patvirtintus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų – programos „Sistela“ įkainius.

Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas rengia kompetentinga valstybinė institucija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o kainų nustatymo rekomendacijos yra sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Statybų ekspertas statybos rangos būdu sukurtus objektus vertino, remdamasis 2014 m. kovo 6 d. statybos rangos darbų teikimo sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kas pusmetį kovo ir spalio mėnesiais ir sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir mechanizmų darbinių valandų vidurkiais.

Įgyvendinant projektą galiojo 2014 m. kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai. Siekiant nustatyti faktiškai įvykdytas investicijas, 2014 m. spalio 15 d. buvo nuvykta į projekto vykdymo vietą ir nustatyti faktiškai sunaudotų medžiagų ir mechanizmų kiekiai, reikalingi konkretiems rekreaciniams objektams sukurti, bei atlikti darbai: remiantis gautais duomenimis buvo nustatytos atskirų investicijų objektų rangos rinkos kainos, vyravusios darbų rangos sutarčių pasirašymo dieną. Nustatydamas rinkos kainas, statybos ekspertas A.

V. rėmėsi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis („Sistela“ programa), pagal 2014 m. kovo mėn. kainas apskaičiavo įrengimų skaičiuojamąją kainą. Nustatant rinkos kainas, buvo remtasi Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai – darbininkų socialinio draudimo išlaidos, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas.

UAB „Civitta“ nėra turto vertintoja, o šiuo atveju nebuvo atliktas turto vertinimas. UAB „Civitta“ ekspertai vertino investicijų atitiktį rinkos kainoms.

26. NMA, išnagrinėjusi ir įvertinusi ekspertinės konsultacijos ataskaitą bei 2019 m. kovo 13 d. UAB „Civitta“ paaiškinimą, kuriuose pateikti išsamūs skaičiavimai ir pagrindimas, nustatė, kad rekreacinio pažintinio tako, lieptų, transporto priemonių stovėjimo aikštelės kaina vertinama kaip vidutinė rinkos kaina, ir priėmė sprendimą pripažinti netinkama finansuoti 45 365,07 Eur sumą (62 533,74 Eur (mokėjimo prašyme deklaruota suma) – 17 168,67 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąją kainų analizę). Atsakovo teigimu, pareiškėja turėjo investicijas įsigyti už mažiausias rinkos kainas, o NMA turėjo teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

27. Atsakovas akcentavo, kad jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą, ar sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo nutartimi buvo panaikinti NMA 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimų Nr. BRK-4411 ir Nr. BRK-4412 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalys ir 2016 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. SKP-120, tačiau nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas neįpareigojo NMA priimti priešingo sprendimo. Šiuo atveju priešingai, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodoma, kad NMA turėjo priimti aiškesnį sprendimą, o ne priešingą sprendimą.

28. NMA nurodė, kad, laikantis pareiškėjos logikos, jog teismas turi priteisti neišmokėtą parmos sumą (skunde įvardijama kaip nuostoliai), susidarytų situacija, kad teisingumą vykdantiems teismams būtų perduota NMA funkcija – paramos kontrolės, skyrimo ir administravimo funkcija. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja investicijas įsigijo aukštesnėmis kainomis (tai nustatė ir pareiškėjos pasitelkti turto vertintojai), todėl, laikantis pareiškėjos logikos, teismai turėtų įvertinti Mokėjimo prašymus ir nurodyti, kokios išlaidos turi būti finansuojamos, kadangi priešingu atveju, pasak pareiškėjos, NMA nevykdytų teismų sprendimų.

29. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja galbūt maišo du skirtingus dalykus – pirkimo dokumentų vertinimą ir projekto investicijų vertinimą. Visais atvejais tiek vertinant, tiek jau įvertinus pateiktas paraiškas, yra itin svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjai yra pateikę vienodos specifikacijos komercinius pasiūlymus investicijoms įsigyti. Kitaip tariant, yra vertinama, ar komerciniuose pasiūlymuose yra nurodomos lygiavertės investicijos, ar jų techninė specifikacija tokia pati ir kt. Paaiškiname, kad vertinant komercinius pasiūlymus nėra nagrinėjama, ar ten nurodytos kainos atitinka rinkos kainas ar ne, nes pareiškėjų atsakomybė yra siekti įsigyti investicijas už mažiausias galimas kainas. NMA neteikė jokių pretenzijų dėl komercinių pasiūlymų, nes pirkimo etape buvo vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos ar kiti rodikliai, kaip tą bando įteigti pareiškėja. Pirkimų procedūrų pažeidimų nebuvimas nereiškia, kad pareiškėja realiai patyrė išlaidas ar kad investicijos buvo įsigytos už realią kainą.

30. Miškotvarkos projektas yra planas, pagal kurį atliekami darbai. Akivaizdu, kad esant parengtam miškotvarkos projektui, plane numatyti darbai turi būti atliekami būtent taip, kaip jie nurodyti miškotvarkos projekte, o ne bet kaip. Kuriant poilsio aikšteles, takus, kūdras ir kt. investicijas, darbai turi vykti pagal Kraštovaizdžio formavimo miškų kirtimo projektą.

31. NMA manymu, Įgyvendinimo taisyklių nuostatos labai aiškiai apibrėžia, kokios investicijos (ir kokių dydžių) gali būti įrengiamos rekreacinėje zonoje. Pareiškėja neteisingai interpretuoja susidariusią situaciją. Visų pirma, Paramos sutartyje buvo nurodyta, kad bus iškastos 3 kūdros, todėl NMA sprendime privalo pasisakyti dėl visų trijų kūdrų. Antra, NMA sprendime aiškiai nurodoma esama situacija – viena kūdra yra 0,03 ha, antra kūdra yra 0,05 ha, o trečia (kaip numatyta Paramos sutartyje) apskritai neiškasta. Jeigu pareiškėja norėjo keisti kūdrų dydį, kai kurių apskritai atsisakyti, keisti jų vietą – keitimą privalėjo derinti su NMA. Pareiškėjai turėjo būti aišku, kad gali būti finansuojamos (ir įrengiamos) kūdros tik iki 300 kv. m. Net ir lingvistiškai vertinant aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas tampa aišku, kad žodis „iki“ reiškia konkrečią ribą, iki kurios investicija yra finansuojama. Analogiškai, jei pareiškėja turėjo pateikti antrąjį mokėjimo prašymą iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., vėliau pateiktas mokėjimo prašymas arba nepriimamas, arba taikomos sankcijos. Taip ir šiuo atveju – teisės akto leidėjas (Įgyvendinimo taisyklių) numatė, kad rekreaciniams poreikiams miškuose kūdros gali būti įrengiamos iki konkretaus dydžio, t. y. iki 300 kv. m. Atsakovo manymu, NMA tinkamai ir motyvuotai pagrindė Sprendimo dalį dėl kūdrų.

32. NMA nurodė, kad ji pasitelkė nepriklausomus ekspertus pagal sutartį, kuri yra sudaryta su UAB „Civitta“. UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada NMA neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. NMA kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati įtarė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga patvirtinti / paneigti NMA įtarimą dėl užaukštintų kainų. Priešingu atveju, jei NMA būtų nesikreipusi į nepriklausomus kvalifikuotus ekspertus, kiltų grėsmė Europos Sąjungos finansiniams interesams. Ekspertinio konsultavimo ataskaita yra skirta tik NMA kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą). Ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos sprendime, todėl jis yra laikomas pagrįstu ir teisėtu. Būtent iš sprendimo turinio, o ne papildomų dokumentų yra aišku, kokie sprendimai yra priimti pareiškėjos atžvilgiu. Nepriklausomi ekspertai NMA pateikė ekspertinę konsultaciją dėl realių, rinkoje egzistuojančių kainų, o ne turto vertinimo ataskaitą, todėl visi teiginiai dėl nepriklausomų ekspertų prilyginimo turto vertintojams atmetami kaip nepagrįsti.

33. NMA pažymėjo, kad, nors pareiškėja atliko turto vertinimą, tačiau ir jis nurodė, kad kainos yra ženkliai didesnės, t. y. kainų užaukštinimą nustatė ir NMA pasitelkti nepriklausomi ekspertai atlikę rinkos kainų analizę, tiek pareiškėjos pasitelktas turto vertintojas, atlikęs turto vertinimą.

34. Atsakovo teigimu, NMA vadovavosi Administravimo taisyklėmis, kurios galiojo pažeidimo padarymo metu ir turėjo teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus, siekdama išsiaiškinti tikrąsias rinkos kainas ir taip apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Šiuo atveju investicijos turėjo būti įsigyjamos realiomis rinkos kainomis, o NMA nustatė, kad kainos užaukštintos – išmokant prašomą paramos sumą pareiškėja siektų pasipelnyti, taip gaudama naudą, kuri neatitinka teisės aktuose nurodytų nuostatų.

35. NMA nesutiko su skundo reikalavimu atlyginti neva patirtus nuostolius. NMA pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Priešingai, NMA, būdama vienintelė Lietuvoje akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo atveju, kad investicijos nebūtų įsigyjamos už užaukštintas kainas. NMA įgyvendino visus ankstesnius teismų sprendimus, o būtent NMA sprendimas ir yra to įrodymas. Pareiškėja skunde nenurodė, kokią teisės normą NMA pažeidė, priimdama sprendimą ir neišmokėdama paramos už investicijas, kurios įsigytos užaukštintomis kainomis. Taigi nėra sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

II. 36. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37. Teismas nurodė, kad tarp proceso šalių ginčas kilo 2014 m. liepos 22 d. atsakovui priėmus individualų administracinį teisės aktą ir vėliau kitus su tuo susijusius individualius administracinius teisės aktus, kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5614-643/2015 (Teismo sprendimas I), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, kuriuo paliktas nepakeistu Teismo sprendimas I (Teismo sprendimas II). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1080-171/2017 (Teismo sprendimas III) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019, kuriuo paliktas nepakeistu Teismo sprendimas III (Teismo sprendimas IV), buvo panaikinti.

38. Teismas nustatė, kad NMA, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2014 m. gegužės 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP001 ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP002. NMA, įvertinusi mokėjimo prašymus, pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą pareiškėjai apskaičiavo 10 367,04 Eur paramos sumą vietoje prašytos 28 915,27 Eur paramos sumos, pagal Antrąjį mokėjimo prašymą paramos nesuteikė (prašyta išmokėti 32 449,87 Eur). Iš viso nekompensuojama 50 998,10 Eur paramos suma. NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. nusprendė pareiškėjai taikyti 40 828,56 Eur sankciją: kadangi pažeidimas (padidintos kainos) buvo nustatytas vertinant Antrąjį mokėjimo prašymą, nuspręsta nekompensuoti visos pagal Antrąjį mokėjimo prašymą prašomos 32 449,87 Eur paramos sumos ir susigrąžinti pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą išmokėtą 8 378,69 Eur (40 828,56 Eur – 32 449,87 Eur = 8 378,69 Eur).

39. Įvertinęs Administravimo taisyklių 5.10 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad NMA pagrįstai atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Įvertinęs Administravimo taisyklių 3 punkto, Paramos sutarties 4.1, 4.2 punktų nuostatas, teismas sutiko su NMA argumentu, jog investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.

40. Teismas pažymėjo, kad nei NMA pasitelkta eksperto (UAB „Civitta“ 2019 m. balandžio 10 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-31), nei pareiškėjos pasitelkta UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 13 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT-15-02-08/1 nepatvirtino pareiškėjos dalies investicijų išlaidų pagrįstumo. UAB „Marleska“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodė turto vertę, o ne kainą, o UAB „Civitta“ nurodė turto kainą, kaip numatyta Administravimo taisyklių 5.10 punkte.

41. Teismas, įvertinęs UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-31 turinį, darė išvadą, kad ši ataskaita yra išsami ir tiksli. Ekspertinį vertinimą atliko UAB „Civitta“ statybų ekspertas A. V., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (kvalifikacijos atestatai Nr. 1038, Nr. 24956, Nr. 25996, Nr. 30900). Informaciją apie eksperto kvalifikaciją galima rasti Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre. Įrodymai apie eksperto kvalifikaciją yra pateikti ir teismui. Todėl teismas darė išvadą, kad NMA, vertindama išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą vadovautis tikslia ir išsamia, tinkamai pagrįsta Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-31. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio ekspertinių konsultavimo ataskaitų priimtinumą yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2017 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. eA-1588-624/2017, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis Nr. A-2165-520/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, NMA išvada dėl padidintų rekreacinių pažinimo takų, lieptų ir transporto stovėjimo aikštelės padidintų kainų yra tinkamai pagrįsta tiek faktiniais duomenimis, tiek ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo ją pripažinti neteisėta.

42. Teismas nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.4 punktą, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos iki 300 kv. m ploto kūdrų įrengimas (ne daugiau kaip 1 vnt. / ha) ir atnaujinimas (investicijos turi būti numatytos miškotvarkos projekte). Teismas nustatė, kad pareiškėja pagal Miškotvarkos projektą, kuris buvo pateiktas kartu su Paraiška, turėjo iškasti 3 kūdras iki 300 kv. m rekreacinėms ir priešgaisrinėms miško reikmėms, kaip numatyta rekreacinės miško infrastruktūros priemonių plane (neatsiejama Miškotvarkos projekto dalis), t. y. jame nurodytoje konkrečioje vietoje. Pareiškėja su NMA nederino Projekto pakitimų dėl kūdrų dydžio ir išdėstymo. Todėl NMA skundžiamame sprendime padaryta teisiškai ir faktais pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos Pirminis mokėjimo prašymas neatitinka Paramos sutarties 17.1 punkte įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios pareiškėją įgyvendinti projektą taip kaip aprašyta Paraiškoje ir Miškotvarkos projekte. Patikros vietoje metu užfiksuota, kad iškastos dvi kūdros, kurių plotai 0,03 ha ir 0,05 ha. Vienos kūdros plotas (0,05 ha) viršija Miškotvarkos projekte nurodytą bei Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punkte numatytą tinkamą finansuoti kūdros plotą (iki 300 kv. m), kitos kūdros (0,03 ha) vieta neatitinka Miškotvarkos projekte nurodytos vietos, o trečia kūdra apskritai nebuvo iškasta. Atitinkamai padaryta pagrįsta išvada, kad Paramos sutarties 17.1 ir 17.3 punktais, draudžiančiais su NMA nesuderintus nukrypimą nuo Projekto, kūdrų iškasimo išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, todėl pareiškėjai nekompensuotina 10 169,54 Eur suma. Ši NMA išvada, teismo vertinimu, yra pagrįsta objektyviais duomenimis, kurių pareiškėja nepaneigė, ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl pripažinti ją neteisėta ir naikinti nėra teisinio pagrindo.

43. Įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pateiktus veiklos dokumentus, teismas darė išvadą, kad Projektas nebuvo vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje, ne visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai yra įgyvendinti. Teismo vertinimu, NMA, nustačiusi minėtus pažeidimus, vadovaudamasi Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių, Paramos sutarties nuostatomis, pagrįstai taikė Projekto finansavimo mažinimą ir neskyrimą bei skyrė sankciją.

44. Vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti jai 44 824,54 Eur žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad netinkamos finansuoti paramos lėšos buvo grąžintos į valstybės biudžetą, ne dėl NMA neteisėtų veiksmų, o dėl pačios pareiškėjos kaltės, kadangi pareiškėja nesilaikė su parama susijusių reikalavimų ir atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad jis neturi teisėto pagrindo pareiškėjai priteisti iš atsakovo kaip nuostolių atlyginimą prašomos sumos. Todėl šį pareiškėjos reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

45. Vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas analizavo CK 6.271 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Todėl, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkino.

46. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 47. Pareiškėja J. D.-Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė skundo pagrįstumą, t. y. teismas nevertino pareiškėjos argumento, kad UAB „Civitta“ pateikta išvada 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Nr. eA-3321-629/2019 remtis neturi teisės, o NMA pateikti UAB „Civitta“ išvados paaiškinimai yra neaišku kieno parengti nepasirašyti dokumentai; teismas ignoravo Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkto nuostatas, Paramos sutarties 5.4 punkto nuostatą dėl Metodikoje nustatytų taisyklių taikymo; teismas nevertino pareiškėjos argumento, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas šiam ginčui negali būti taikomas; teismas nesivadovavo to paties teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtais sprendimais tarp tų pačių asmenų dėl to paties dalyko, nors privalėjo tai daryti, nes teismo sprendimuose yra nustatytų svarbių NMA pažeidimų, kurių NMA skundžiamu sprendimu neištaisė.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės palaiko argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja akcentuoja, kad NMA ir Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius Projekto vertinimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad Paramos sutartimi pareiškėja ir NMA susitarė (preambulėje), kad sutarčiai taikytina Administravimo taisyklių redakcija 2012, Nr. 18-830, galiojusi laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. birželio 16 d. Nepaisant to, pareiškėjui yra nesuprantama kodėl sutarčiai taikytina būtent ši redakcija, kadangi Paraišką pareiškėja pateikė vėliau nei nustojo galioti aukščiau cituojama Administravimo taisyklių redakcija, t. y. 2012 m. liepos 30 d., todėl sutarčiai taikytina Paraiškos pasirašymo metu galiojusi Administravimo taisyklių redakcija, kuri nėra nei sutartyje nurodyta redakcija, nei juo labiau skundžiamame Sprendime nurodyta Administravimo taisyklių redakcija. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-80 redakcija). Ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, yra svarbi ta prasme, jog NMA pasirinktoje ginčui spręsti administravimo taisyklių redakcijoje atsirado papildoma sankcija už atliktus pažeidimus, kurios, pasirašant Paramos sutartį (prisiimat įsipareigojimus) administravimo taisyklėse nebuvo, t. y. pasirašant Paramos sutartį, Administravimo taisyklėse nebuvo Administravimo taisyklių 197.1.8. punkto „Jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai“. Administravimo taisyklėse ši nuostata atsirado tik po Sutarties pasirašymo, t. y. 2014 m. birželio 2 d. Administravimo taisyklių redakcijoje (paskelbta TAR 2014-06-03, i. k. 2014-06130). Vilniaus apygardos teismas šio pareiškėjo išsakyto argumento neanalizavo ir dėl jo sprendime nepasisakė, todėl yra neaišku, kokią Administravimo taisyklių redakciją Vilniaus apygardos administracinis teismas taikė.

50. Pareiškėja pažymi, kad Administravimo taisyklėse nėra įtvirtintų teisinių nuostatų, įpareigojančių ar suteikiančių vėlesnes Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių pakeitimų nuostatas taikyti atgal, t. y. santykiams, susiklosčiusiems iki atsakovo taikytinų įsakymų įsigaliojimo. Atsakovas taip pat nenurodė teisės akto, kuris suteiktų teisę taikyti atgal ginčo santykius reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus. Atsakovo pozicija, kad tęstinių santykių ilgalaikiškumas apsprendžia teisės aktų taikytinų per visą įsipareigojimų laikotarpį nustatytus naujus reikalavimus, yra nepagrįsta ir pažeidžia lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą bei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus. Todėl pareiškėja daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas šiam teisiniam ginčui taikė neteisingą Administravimo taisyklių redakciją, kurios neturėjo teisės taikyti, pagal kurią negalėjo spręsti, kad pareiškėjai NMA pagrįstai taikė sankciją pagal 197.1.8. punkto nuostatas.

51. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.3. punktą, jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius. Vadinasi, NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo neapmokėti Paramos gavėjo pateiktų dviejuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų dėl rekreacinių (pažintinių) takų, lieptų ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės, o taip pat maksimalios Metodikoje nurodytos sumos už kūdrų įrengimą, o sankcijos taikymo klausimą spręsti taip, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punkte. Tačiau NMA skundžiamame Sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad „Tai, jog investicijas įsigijote ne už didesnę kainą, nei numatyta didžiausiuose įkainiuose, nereiškia, kad investicijos kaina atitiko realią vidutinę rinkos kainą“. Tokie NMA teiginiai prieštarauja NMA įsipareigojimams pareiškėjui, nurodytiems Paramos sutarties 5.4. punkte, kuriame numatyta, kad parama Paramos gavėjui suteikiama, jeigu Paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama Parama, įsigis laikydamasis Metodikos, t. y. paslaugas įsigis neviršydamas Metodikoje nurodytų maksimalių įkainių. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo taikyti specialiąją normą, t. y. Metodiką, taip pat Įgyvendinimo taisykles, kurios yra patvirtintos būtent pareiškėjo vykdytam projektui įgyvendinti. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. išnagrinėjo analogišką administracinę bylą Nr. A-429-1062/2018, kurioje pateikė išaiškinimą dėl Administravimo taisyklių taikymo.

52. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino pareiškėjos argumentų dėl į bylą pateiktos UAB „Civitta“ ataskaitos turinio, todėl padarė klaidingą išvadą, kad NMA pagrįstai turėjo teisę ja remtis. Pareiškėja nurodo, kad NMA jai pateikė iš esmės du skirtingus Ekspertinio konsultavimo ataskaitų priedus, kuriais NMA rėmėsi priimdama skundžiamą Sprendimą. UAB „Civitta“ ataskaitoje nėra nustatyta didžiausioji rinkos kaina konkrečiai investicijai, todėl remtis UAB „Civitta“ ataskaita negalima. Ataskaitoje taip pat nėra nurodyta jos sudarymo data, ji yra nesuderinta ir nepasirašyta, nenurodytas atsakingas atstovas, kuris patvirtino sąmatą. Taigi, iš esmės NMA ne tik kad neįvykdė Teismo sprendimo III ir Teismo sprendimo IV, tačiau taip pat akivaizdu, kad UAB „Civitta“ ataskaita neatitinka ir administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018 nustatytų tokiai ataskaitai keliamų reikalavimų.

53. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad NMA skundžiamame Sprendime padaryta teisiškai ir faktais pagrįsta išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos pirminis mokėjimo prašymas neatitinka Paramos sutarties 17.1 punkte įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios pareiškėją įgyvendinti projektą taip kaip aprašyta Paraiškoje ir Miškotvarkos projekte. Pareiškėja nurodo, kad Paramos sutartyje nėra numatyto draudimo ir sankcijos už iškastą didesnę, nei 300 kv. m kūdrą. Tokia sankcija būtų ribojanti pareiškėjos teisę įgyvendinti miškotvarkos projektą; Miškotvarkos projekte nėra nurodytos kūdrų iškasimo koordinatės, todėl NMA neturėjo jokių galimybių nustatyti kūdrų iškasimo vietos atitikimą miškotvarkos projekte pavaizduotai kūdrų iškasimo vietai (Miškotvarkos projektas yra net be mastelio); NMA pareiškėjui nėra skyrusi sankcijos už trečiosios kūdros neiškasimą, o pareiškėja NMA buvo pateikusi prašymą pakeisti Paramos sutartį numatant trečiosios kūdros iškasimą perkeliant į kitą laikotarpį, tačiau NMA jokio sprendimo šiuo prašymu nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, kad tik teismo sprendime yra nurodoma, kad NMA pagrįstai taiko sankcija už tai, kad neiškasta trečioji kūdra, pareiškėja teikia įrodymą, patvirtinantį, kad savalaikiai pateikė prašymą pakeisti Paramos sutartį, tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta (NMA pažeidimo tyrimo išvada, priedas Nr. 1). Pareiškėja pažymi, kad jis kūdras iškasė, vadovaudamasis Paraiškoje ir Miškotvarkos projekte nurodytomis sąlygomis ir nei viena iš šiuose dokumentuose nurodytų kūdrų įrengimo sąlygų nėra pažeista.

54. Pareiškėja akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad „Atitinkamai padaryta pagrįsta išvada, kad Paramos sutarties 17.1 ir 17.3 punktais, draudžiančiais su NMA nesuderintus nukrypimus nuo Projekto, kūdrų iškasimo išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, todėl pareiškėjai nekompensuotinos 10 169,54 Eur sumoje“. Vadinasi teismas nurodo, kad NMA priėmė teisėtą sprendimą pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą už dviejų kūdrų įrengimą nekompensuoti 10 169,54 Eur sumos, nors net NMA tokio sprendimo nėra priėmusi. Pareiškėja niekada nėra prašiusi jai kompensuoti 10 169,54 Eur sumą. Pareiškėjai pritaikyta dviguba sankcija už tariamą vieną pažeidimą ir toks Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių taikymas yra absoliučiai nepagrįstas. Dvigubos sankcijos taikymas pasireiškia tuo, kad pritaikius Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punktą NMA neišmoka 5084,77 Eur sumos, nes ji yra tariamai netinkamos išlaidos (už kūdrų įrengimą), ir tuo pačiu dar kartą pritaiko tokios pačios sumos dydžio sankciją (neišmoka 5084,77 Eur sumos) už Administravimo taisyklių 197.1.3 punkte numatytą pažeidimą, kai sankcija apskaičiuojama iš prašomos paramos sumos atimant apskaičiuotą paramos sumą.

55. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad „Pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą išmokama 10 367,04 Eur paramos suma vietoj prašytos 28 915,27 Eur paramos sumos, pagal Antrąjį mokėjimo prašymą parama nesuteikiama ir taikoma 40 828,56 Eur sankcija. Prašomi panaikinti atsakovės sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, nurodyta aktų apskundimo tvarka. Pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus“. Vadinasi, teismas sprendimu konstatavo, kad pagal Antrąjį mokėjimo prašymą yra skiriamos dvi sankcijos, t. y. pirmoji sankcija – paramos nesuteikimas ir antroji sankcija 40 828,56 Eur sankcija. Ši išvada yra ne tik, kad nelogiška, nepagrįsta absoliučiai jokiais įrodymais, tačiau prieštarauja ir skundžiamam Sprendimui, kuriame aiškiai nurodoma, kad: „<....> iš viso pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą Jums nesuteikiama 18548,23 Eur paramos suma. Jums nekompensuojama 5 084,77 Eur kūdrų įrengimo ir atnaujinimo (3 vnt.) išlaidų suma, pritaikyta prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija (5084,77 Eur), taip pat nekompensuojama 8 378,69 Eur paramos suma dėl rekreacinių pažintinių takų ir lieptų nustatytų padidintų kainų” (skundžiamo sprendimo 6 lapo 4 pastraipa).

56. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-85, kuriame nurodė (3 lapo 5 pastraipa), kad: „<...> NMA nusprendė taikyti 40 828,56 Eur sankciją: kadangi pažeidimas (padidintos kainos) buvo nustatytas vertinant Antrąjį mokėjimo prašymą, nuspręsta nekompensuoti visos pagal Antrąjį mokėjimo prašymą prašomos 32 449,87 Eur paramos sumos ir susigrąžinti pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą išmokėtą 8378,69 Eur (40 828,56 Eur – 32 449,87 Eur = 8378,69 Eur) paramos dalį“. Pareiškėja šį sprendimą siekė ginčyti nagrinėjamoje administracinėje byloje, teikdama patikslintą skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patikslintą skundą priimti atsisakė. NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. SKP-85 kopija teismui teikiama siekiant įrodyti, kad NMA neteisingai administruoja pareiškėjos Paraišką, skundžiamas Sprendimas yra neteisingas, neteisingai motyvuotas ir tai suteikia NMA teisę priimti kitus absoliučiai nepagrįstus sprendimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu, atsisakydamas priimti pareiškėjos patikslintą skundą, užkirto jai teisę į tinkamą procesą, pažeidė administracinio proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. išnagrinėjo analogišką administracinę bylą Nr. eA-1138-520/2018.

IV. 57. Atsakovas NMA atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, šiuo atveju nėra poreikio žodiniam procesui. Byloje yra visi rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, kad bylą būtų galima spręsti rašytinio proceso tvarka.

58. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo visas situacijai aktualias ir reikšmingas aplinkybes, atliko teisinės bazės analizę, išanalizavo teismų praktiką, todėl teigti, kad dėl kažkurio aspekto buvo nepasisakyta, ar kažkuris argumentas nebuvo įvertintas, yra nepagrįsta.

59. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė naujų argumentų, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui. NMA atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą bei mano, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas. NMA pažymi, kad pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, žinojo, jog kūdrų dydis turi būti iki 300 kv. m, tiek NMA pasitelktas ekspertas, tiek pareiškėjos pasitelktas vertintojas nustatė užaukštintas kainas. Aktualu ir tai, kad nei vienas teismas nebuvo įpareigojęs NMA priimti pareiškėjai palankų sprendimą – NMA buvo įpareigota priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, ką ir padarė, o NMA Sprendime pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodyti visi esminiai duomenys apie ekspertinį vertinimą atlikusį ekspertą. Svarbu yra tai, kad teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad, nors Metodikoje nurodyti didžiausi įkainiai, tai nereiškia, kad NMA privalo išmokėti šią sumą – parama priklauso nuo investicijos charakteristikos, medžiagų ir kt.

60. Nors pareiškėja teigia, kad neva NMA negalėjo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, nes Administravimo taisyklėse tas nebuvo įtvirtinta, tačiau atsakovas pažymi, kad NMA turi teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus nuo pat originalios Administravimo taisyklių redakcijos (2007 m. birželio 7 d.). NMA vadovavosi Administravimo taisyklėmis, kurios galiojo pažeidimo padarymo metu ir turėjo teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus, siekiant išsiaiškinti tikrąsias rinkos kainas ir taip apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Be to, yra aiškiai suformuota teismų praktika, kad net ir nesant nuostatai (ar teisės aktui), pagal kurį NMA imasi atitinkamų veiksmų, NMA turi įgaliojimus, tiesiogiai kylančius iš reglamentų – Reglamentas Nr. 2988/95 (1995 m. gruodžio 18 d. dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos) II dalies „Administracinės priemonės ir nuobaudos“ 4 straipsnio 3 p. numato „jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti“. Šiuo atveju investicijos turėjo būti įsigyjamos realiomis rinkos kainomis, o NMA nustatė, kad kainos užaukštintos – išmokant prašomą paramos sumą. NMA turėjo pareigą patikrinti nurodytas investicijas bei jų kainas, o nustačius užaukštinimą, pagrįstai skaičiavo paramos lėšas pagal rinkos kainas. NMA nuomone, Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas niekaip neblogina pareiškėjos situacijos, tik suteikia teisę NMA tikrinti išlaidas, o nustačius užaukštintas kainas – neišmokėti nepagrįstų sumų. Atsakovas nurodo, kad visi pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikti teiginiai dėl Metodikos ir didžiausių kainų yra atmesti jau suformuotos teismų praktikos.

61. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde sutinka su tuo, kad investicijas įrengė nesilaikydama nei Paramos sutarties, nei Miškotvarkos projekto „<...> šiuo atveju <...> kūdros plotas gavosi kiek didesnis nei kitos faktiškai iškastos kūdros plotas“. Pareiškėjos kūdros dydis siekė 0,05 ha (500 kv. m), kai turėjo būti 0,03 ha (300 kv. m). Taigi, pareiškėja įrengė net 66,66 proc. didesnę kūdrą ir tokį neatitikimą apibrėžia kaip “kiek didesnį plotą”. Nors visiems pareiškėjams yra taikomos vienodos nuostatos, visi pareiškėjai įsipareigojo iškasti kūdras iki 0,03 ha (ir šio įsipareigojimo laikėsi), pareiškėja mano, kad, net nesilaikiusi Įgyvendinimo taisyklių, turi sulaukti atitinkamų išlygų, kad jai būtų sukurtos išskirtinės, padėtį pagerinančios sąlygos. NMA visas situacijas vertina vienodai, ir, jei tikslai yra pasiekiami nesilaikant paramos sutarčių, yra taikomos sankcijos.

62. NMA kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus dėl sankcijos už kūdrų tariamą netinkamą įrengimą. NMA pažymi, kad Sprendime aiškiai ir detaliai nurodyta, kaip apskaičiuota 10 169,54 Eur suma. NMA Sprendimo 2–3 lapuose (dalis „1 pažeidimas dėl kūdrų) aiškiai nurodyta, kad nekompensuojama 5 084,77 Eur paramos suma, o atsižvelgiant į tai, kad prašoma suma daugiau kaip 3 proc. viršija apskaičiuotą paramos sumą, kaip numatyta Administravimo taisyklių 197.1.3 p., taikoma prašomos ir paskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija, t. y. ir sankcija, ir nekompensavimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime aiškiai nurodė, kad 10 169,54 Eur yra sumoje (sprendimo 15 lapas). Taigi, NMA manymu, pareiškėja apeliaciniame skunde iškreipia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo argumentus.

63. NMA nesutinka su pareiškėjos interpretacijomis, neva yra taikoma dviguba sankcija. NMA Sprendime aiškiai nurodyta, kad dalis sumos yra nekompensuojama, tačiau yra taikoma sankcija ir pagal Administravimo 197.1.3 punktą (viskas detaliai ir aiškiai aprašyta Sprendime). Nei Sprendime, nei byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjai už tuos pačius pažeidimus buvo taikytos Administravimo taisyklių 197 punkte numatytos sankcijos, o tai, jog pareiškėja su savo pažeidimais deklaratyviai nesutinka, nepateikdama jokių argumentų, neturi teisinės reikšmės.

64. NAM laikosi nuomonės, kad ji yra tinkamai įvykdė teismų sprendimus bei pagrindė skundžiamą Sprendimą. Sprendime yra nurodyti visi aktualūs faktai – kas atliko ekspertinį vertinimą, kokią kvalifikaciją ekspertas turi, kur tokią informaciją galima rasti ir kt. Be to, NMA prie Sprendimo pridėjo ir nepriklausomų ekspertų konsultavimo ataskaitas.

65. NMA kaip klaidinančius laiko pareiškėjos argumentus dėl ekspertinio konsultavimo ataskaitų. NMA paaiškina, kad, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį, NMA kreipėsi į nepriklausomus ekspertus su prašymu detaliau paaiškinti nepriklausomų ekspertų 2014 m. spalio 20 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-31 duomenis. Nepriklausomi ekspertai 2019 m. kovo 13 d. Nr. C-31 pateikė paaiškinimus, detalizavo informaciją ir t. t. NMA, gavusi nepriklausomų ekspertų paaiškinimus (2019 m. kovo 13 d.), įvertino jų turinį ir šį dokumentą parteikė pareiškėjai (2019 m. kovo 20 d. raštas Nr. BRK-1421 „Dėl informacijos pateikimo“). Pareiškėja buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pagal sutartį su UAB „Erita“ buvo atlikti rangos darbai, kurie neviršija vidutinės rinkos kainos. Pareiškėja, atsakydama į šį NMA raštą, pateikė 2019 m. balandžio 2 d. raštą, su kuriuo nepateikė jokių dokumentų ar informacijos, kuri NMA nebuvo žinoma, o tik bendrinio pobūdžio pasvarstymus ir skaičiavimus (investicijų apskaičiavimų lentelės). NMA, siekdama visapusiškai įvertinti situaciją, pakartotinai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, klausdama, ar pareiškėjos teiginiai keičia situaciją, o nepriklausomi ekspertai 2019 m. balandžio 10 d. paaiškinimuose pateikė lyginamąją lentelę, kurioje atvaizduotos pareiškėjos deklaruotos kainos, nurodytos UAB „Erita“ rangos sutartyje. Taigi atmetami argumentai, kad paaiškinimų turinys skiriasi. Atsakovas pažymi, kad NMA ne kartą kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, analizavo kainas, kad būtų priimtas pagrįstas ir motyvuotas Sprendimas.

66. NMA nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad „<...> ataskaitose nėra nurodyta jų sudarymo data, ji yra nesuderinta ir nepasirašyta <...>“. Bylose esančiose nepriklausomų ekspertų konsultavimo ataskaitomis iš karto po pavadinimo yra nurodyta sudarymo data, todėl neaišku, kodėl pareiškėja jos nepastebi. Abi ataskaitos (2014 m. spalio 20 d. ir 2019 m. balandžio 10 d.) yra pasirašytos atsakingų asmenų, nurodytos jų pareigos. Be to, byloje yra pasirašytos lokalinės sąmatos, kurias rengė A. V.. Atsakovas nurodo, kad NMA pasitelkė nepriklausomus ekspertus pagal sutartį, kuri yra sudaryta su UAB „Civitta“. UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada NMA neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. NMA kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati įtarė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga patvirtinti / paneigti NMA įtarimą dėl užaukštintų kainų.

67. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui taip pat teigė ir tai, kad neva patyrė nuostolių, todėl įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliaciniame skunde dalies dėl nuostolių atlyginimo nebėra, todėl lieka neaišku, ar pareiškėja nebereikalauja neva patirtų nuostolių atlyginimo, ar sutinka su teismo sprendimu, kad NMA neturi jokios pareigos atlyginti nuostolius, nes kaip pirmosios instancijos teismas sprendė, jie niekuomet ir nebuvo atsiradę. Atsakovo manymu, šiuo atveju nėra sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

68. NMA kritiškai vertina apeliacinio skundo teiginius, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas „<...> sprendimu atsisakydamas priimti patikslintą skundą <...> užkirto Pareiškėjui teisę į tinkamą procesą <...>“, kadangi pareiškėja galėjo per visą mėnesį nuo gavimo dienos (ankščiausiai iki 2019 m. spalio 12 d. pateikti skundą dėl sprendimo Nr. SKP-85, tačiau sąmoningai to nepadarė. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovui buvo paaiškinta, kad gali kreiptis su atskiru skundu į teismą, todėl, atsakovo manymu, nėra jokio poreikio atsakinėti į pareiškėjos interpretacijas apeliacinio skundo dalyje dėl sprendimo Nr. SKP-85.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 69. Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ teisėtumo ir pagrįstumo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA.

70. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taip pat nustatyta, kad proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pastebėtina, kad šio prašymo visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nustačiusi, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nėra keliami tokie teisės ar fakto klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti, remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją žodžiu.

71. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

72. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pasirinkusi savo teisių gynimo būdą, kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Todėl ginčijamo administracinio akto vertinimas byloje reikšmingas kaip dalies atsakovo veiksmų nuo 2014 metų, administruojant paramos skyrimą pareiškėjai, teisėtumo vertinimas civilinės atsakomybės sąlygų buvimo prasme.

73. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (3 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis). Tokio pobūdžio reikalavimo tenkinimui būtinos trys sąlygos: neteisėto akto faktas, žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp jų.

74. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, konstatavo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos žalos atlyginimas. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Be to pažymėtina, kad, net ir nepanaikinęs šioje byloje ginčijamo administracinio akto, teismas turėjo vertinti kitų pareiškėjos nurodytų atsakovo veiksmų (teismų panaikintų sprendimų administruojant paramos skyrimą pareiškėjai priėmimo) teisėtumą kaip sąlygą valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau to nepadarė.

75. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. liepos 30 d. pateikė atsakovui paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, o 2014 m. sausio 22 d. šalys sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-PR001 „Miško rekreacinio parko įrengimas“. NMA pagal šią sutartį įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti paramos gavėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka sutartyje nustatytas sąlygas, užsakyti paramos lėšas bei jas gavus pervesti paramos gavėjui. Sutartyje buvo numatyta, kad pareiškėjai teisės aktuose ir sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis bus kompensuojama iki 303 519 Lt (87 905,18 Eur) visų tinkamų kompensuoti išlaidų suma.

76. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas ginčijamame sprendime, nustatydamas padidintas investicijų kainas ir apskaičiuodamas paramos sumą, tinkamai taikė Administravimo taisyklių 197.1.8 punktą, kuriame numatyta, kad, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Tačiau tokia nuostata Administravimo taisyklėse galioja tik nuo 2014 m. birželio 4 d. (2014 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 3D-324), t. y. vėliau nei šalys sudarė paramos sutartį (2014 m. sausio 22 d.), kurioje, be kita ko, numatyta sutarčiai taikytina dar ankstesnė Administravimo taisyklių redakcija. Todėl ginčijamas sprendimas šia Administravimo taisyklių nuostata negalėjo būti grindžiamas.

77. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimui svarbu pažymėti, jog, net pasirinkęs netinkamą reguliavimą administraciniam sprendimui pagrįsti, atsakovas nesilaikė teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių ir Metodikos nuostatų santykio kaip bendrųjų ir specialiųjų normų, bei jų taikymo taisyklų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018). To nevertino ir pirmosios instancijos teismas.

78. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjusio šalių ginčą dėl atsakovo sprendimų Nr. BRK-4411, Nr. BRK-4412 ir Nr. SKP-120, 2017 m. kovo 9 d. sprendime (Nr. eI-1080-171/2017), kuris įsiteisėjo 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus jį nepakeistą (Nr. eA-3321-629/2019), pritarta argumentams, kad 2014 m. spalio 20 d. UAB „Civitta“ ataskaita „turėtų būti vertinama tik kaip rekomendacinio pobūdžio“, o, įvertinus turinio trūkumus, konstatuota, „kad UAB „Civitta“ ataskaita negali būti vadovaujamasi“. Tačiau byloje ginčijamas administracinis sprendimas buvo grindžiamas ta pačia UAB „Civitta“ ataskaita, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, ataskaitą laikė tinkama reikšmingoms ginčui aplinkybėms pagrįsti.

79. Nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms ir dėl kitos atsakovo sprendimo dalies, kad „kūdrų iškasimo išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, todėl pareiškėjai nekompensuotinos 10 169,54 Eur sumoje“. Teismas išsamiai nevertino neaiškios ir nepagrįstos atsakovo sprendimo dalies dėl du kartus apskaičiuotos 5 084,77 Eur neišmokėtinos paramos sumos, apsiribojus nuoroda į Paramos sutarties pažeidimus. Neatsižvelgta į pareiškėjos nurodytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas dėl kūdrų įrengimo vertinimo. Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte apibrėžtos tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, o 22 punkte tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, kurių tarpe numatytas iki 300 kv. m ploto kūdrų įrengimas (ne daugiau kaip 1 vnt./ha) ir atnaujinimas, nurodant, kad investicijos turi būti numatytos miškotvarkos projekte. Toks reguliavimas neduoda pagrindo išvadai, kad netinkamos finansuoti išlaidos gali būti apibrėžiamos kitaip nei 23 taisyklių punkte. Teismo išvada, kad Projektas nebuvo vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje, ir ne visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai yra įgyvendinti, nėra pagrįsta byloje surinktais ir vertintais įrodymais, nors kaip tik tai ir turėtų būti esminiai byloje spręstini klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad, atskirai sprendime nevertinęs, teismas konstatavo ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. SKP-85 „Dėl J. D.-Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą.

80. Dėl išdėstyto negalima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. BRK-2074 teisėtas ir pagrįstas, o, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad pareiškėja skundo pagrindui neteisėtais veiksmais įvardija visą atsakovo veiklą administruojant paramos skyrimą nuo 2014 metų, t. y. negebėjimą nepateisinamai ilgą laiką priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus pagal pateiktus mokėjimo prašymus. Nepagrįstos teismo išvados pagrindu nespręsta ir dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų: žalos dydžio ir priežastinio ryšio.

81. Todėl, tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. D.-Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti. Administracinę bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė