2021-11-11 Nr. AB-23674-4-45-3-00340-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4131-438/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00340-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui J. A., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjoms Snieguolei Bakūnienei ir Sunrita Bhattacharyya,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d. užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas Indijos Respublikos piliečio vardu išduotą pasą. Vėliau užsienietis prisipažino esantis (duomenys neskelbtini) piliečiu J. A.. 2020 m. rugsėjo 3 d. prokurorė informavo, kad kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo, priimant baudžiamąjį įsakymą ir sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą. 2020 m. rugsėjo 3 d. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Centre, to paties teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 3 d. To paties teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimu užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo apribojimų, 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 3 d. 2021 m. sausio 13 d. užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-169 nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. 2021 m. rugpjūčio 5 d. užsienietis išėjo iš Centro ir negrįžo, jis buvo sulaikytas automobilyje 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 23 val. 58 min. Kalvarijos r. sav. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiuoja į Lenkijos Respubliką. 2021 m. rugpjūčio 6 d. užsienietis buvo sulaikytas pasienio užkardos pareigūnų ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. lapkričio 6 d., tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sprendimą panaikino, nes įsigaliojo Departamento 2021 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 12PR-169, kuriuo užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso. 2021 m. rugsėjo 23 d. užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.

2. Centras pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas negalimas, nes užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudojęs suklastotu kelionės dokumentu, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po 5 mėnesių, nevykdė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, Centras darė išvadą, kad užsienietis gali pabėgti ir pasislėpti, taip keliant nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimo dėl jo išsiuntimo.

3. Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2–7 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, prašė teismo užsienietį sulaikyti Centre iki 2021 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau nei jis bus išsiųstas į kilmės šalį.

4. Teismo posėdyje Centras pažymėjo, jog skundas dėl Departamento 2021 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 12PR-169 Vilniaus apygardos administraciniame teisme nebuvo gautas, todėl minėtam sprendimui įsiteisėjus, užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso. Neatlikus tyrimo, negalima paaiškinti kodėl skundas nebuvo paduotas.

5. Teismo posėdyje užsienietis prašė jo nesulaikyti, teigė, kad ketino skųsti Departamento 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 12PR-169 ir nesupranta, kodėl taip nebuvo padaryta. Užsieniečio atstovas prašė netaikyti sulaikymo, nes tai per griežta ir neproporcinga priemonė. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nes akivaizdu, kad prieglobsčio prašytojo statusą užsienietis prarado ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas konstatavo, kad įvertinus visumą bylos aplinkybių (užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, yra įsiteisėjęs Departamento sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, sužinojęs Departamento sprendimą, užsienietis pasišalino iš Centro teritorijos, taip pažeisdamas jam skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos), darytina išvada, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 6, 7 punktuose numatyti pagrindai užsienietį sulaikyti. Sulaikymas yra būtinas ir proporcingas siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų – įvykdyti Departamento 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 12PR-169 išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

10. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Užsieniečio bandymas pasišalinti iš Lietuvos Respublikos buvo vienintelis epizodas, apeliantas supranta savo neigiamą elgesį ir jo pasekmes, daugiau neketina pažeisti apgyvendinimo tvarkos.

11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę ir nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nors to prašė jo atstovė. Sprendime teismas nepasisakė apie galimybę skirti alternatyvią sulaikymo priemonę ar reikšmingas kliūtis ją taikyti.

12. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, jog vertinant užsieniečio elgesį atsižvelgiama į visą jo buvimo šalyje laikotarpį bei buvimo kitose Europos Sąjungos valstybėse laikotarpius. Centras pažymi, kad apeliantas, sužinojęs, kad Departamento sprendimu prieglobstis jam nesuteiktas, tyčia pažeidė skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taisykles – pabėgo iš Centro ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, užuot numatyta tvarka skundęs Departamento sprendimą. Dėl šios priežasties nekyla abejonių, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu teikiamomis garantijomis, o jo elgesio negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis. Pritaikius apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę, iškiltų rizika, kad jis nesulauks grįžimo pažymėjimo išdavimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip siekdamas išvengti išsiuntimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti užsienietį iki 2021 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau kol užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su savimi turėdamas Indijos Respublikos piliečio pasą, kuris jam nepriklauso, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą; jo atžvilgiu priimtas Departamento sprendimas atmesti prašymą suteikti prieglobstį; užsienietis pažeidė apgyvendinimo Centre sąlygas – buvo iš jo pabėgęs, todėl užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Nustatyta, kad užsienietis buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 2 dalies, 5 dalies 2, 3, 4, 6 ir 7 punktų pagrindu.

18. Užsieniečių, neturinčių prieglobsčio prašytojo statuso bei nesančių Europos Sąjungos valstybių narių piliečiais, jų šeimos nariais arba kitais asmenimis, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis. Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas, esant šiems pagrindams: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, kad užsieniečio atžvilgiu teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, prašymą suteikti prieglobstį užsienietis pateikė tik po 5 mėnesių, bandė bėgti iš apgyvendinimo vietos, taip pažeisdamas jam skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose, 2 dalies nustatyti pagrindai sulaikyti užsienietį.

21. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma judėjimo laisvės suvaržymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Netaikant užsieniečiui sulaikymo, kiltų reali grėsmė, kad užsienietis bandys pabėgti ir pasislėpti, taip užkardant galimybę įgyvendinti Departamento sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos bei sukeliant nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, nebent nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju užsienietis Įstatymo pagrindu yra sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., taigi jau ilgiau nei 6 mėnesius, tačiau, atsižvelgus į šios nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog užsieniečio atžvilgiu Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis taikytina.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys