2024-09-11 Nr. AB-13075-3-61-3-02349-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-520-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02349-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gegužės 20 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) „Teisingai surašyti visus mano nekilnojamojo turto duomenis, kurie sutaptų su realiai esančiu turtu“; 2) „Įpareigoti pateikti visą turimą informaciją, ją nuasmeninus, kaip buvo prašoma, kuri buvo pateikta Seimo kontrolierių tarnybai“; 3) „Priteisti 50 000 eurų turtinę žalą, nes dabar reikia pirkti žemės sklypą ir statyti pagalbinius ūkio pastatus, kuri buvo nugriauti“.

Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas 2022 metais nusipirko nekilnojamąjį turtą (butus), adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais ūkiniais pastatais, kurie buvo privačioje žemėje, t. y. per kelią. Pareiškėjas pastebėjo, kad žemės savininkas ruošiasi nugriauti jam priklausančius ūkinius pastatus, paprašė to nedaryti, tačiau pastatai buvo nugriauti.

2. Paaiškėjo, kad Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras padarė klaidą, užregistravo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius pastatus kitu adresu, t. y. pareiškėjo turimai privačiai nuosavybei (daržinei ir kt.) buvo suteiktas kitas adresas ir ji tiesiog buvo nugriauta.

3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad adresą teikė tik žemės sklypui, ant kurio stovi daržinė, bet ne pačiam pastatui, kokiu būdu adresą gavo ir daržinė, kuri nepriklauso žemės sklypo savininkui, liko neaišku.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundą neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui keliamų reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties įteikimo pareiškėjui dienos, pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė, kad skundas neatitko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktuose nustatytų reikalavimų (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, išdėstytos abstrakčiai, nekonkrečiai; nėra suformuluoti aiškūs, konkretūs, skunde nurodytomis tiksliomis, konkrečiomis aplinkybėmis, grįsti reikalavimai; nėra nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo data), taip pat pareiškėjui buvo nurodyta, kad, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas turi pateikti teismui patikslintą skundą kaip vieną vientisą dokumentą.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė 2024 m. birželio 3 d. raštą „Trūkumų pašalinimas pagal 2024-05-29 nutartį“ (teisme gautas 2024 m. birželio 4 d.), kuriame nurodė, kad VĮ Registro centro duomenimis, pareiškėjo turtą sudaro du butai, esantys (duomenys neskelbtini), dalis daržinės, tvarto, garažo, ir tai atsispindi pateiktuose VĮ Registrų centro išrašuose, o realybėje yra tik du butai, nes kiti statiniai kažkokiu tik VĮ Registrų centrui žinomu būdu tapo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tapo kito fizinio asmens nuosavybe, kuris juos nugriovė, nes jie buvo jam nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype.

Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nurodytos situacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.

Pareiškėjas nurodė, kad žalą kildina iš VĮ Registrų centro aplaidžių ir nekompetentingų veiksmų (VĮ Registrų centro sistemoje neteisingai nurodytas pareiškėjo įgytas turtas). Dėl VĮ Registrų centro klaidos pareiškėjui priklausantis turtas buvo užregistruotas adresu (duomenys neskelbtini).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo J. J. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (33 str. 1 d.), nurodė, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė 2024 m. birželio 3 d. raštą, kuriame Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti – aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, nebuvo išdėstytos tiksliai, aiškiai; nebuvo suformuluoti aiškūs, konkretūs, skunde nurodytomis tiksliomis, konkrečiomis aplinkybėmis, grįsti reikalavimai; nebuvo nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo data.

Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjas (ne teismas), reikalavimus pareiškėjas turi suformuluoti taip, kad jie būtų aiškūs ir atsakovui, ir teismui, reikalavimai turi būti suformuluoti taip, kad teismas galėtų juos tenkinti. Teismas negali priimti skundo su abstrakčiai, nekonkrečiai jame išdėstytomis aplinkybėmis, reikalavimais, kurių teismas negalėtų patenkinti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės neištaisė teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas J. J. atskirajame skunde prašo: 1) „Teisingai surašyti visus mano nekilnojamojo turto duomenis, kurie sutaptų su realiai esančiu turtu“; 2) „Įpareigoti pateikti visą turimą informaciją, ją nuasmeninus, kaip buvo prašoma, kuri buvo pateikta Seimo kontrolierių tarnybai“; 3) „Priteisti 50 000 eurų turtinę žalą“.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė kokiu būdu pareiškėjas turi gauti priėjimą prie VĮ Registrų centro duomenų bazės, kad galėtų tiksliai ir aiškiai teismui nurodyti, kada, koks darbuotojas padarė klaidą, registruodamas, tvarkydamas, tikrindamas dokumentus apie nekilnojamą turtą, kurio realiai nėra ir kurį pamiršo panaikinti, dėl ko buvo formuojami klaidinantys VĮ Registro centro išrašai, parduodamas, perkamas turtas, kuris visiškai neturėjo atsispindėti tuose išrašuose.

Pareiškėjas pažymi, kad suformulavo savo reikalavimus, bet negali jų įrodyti, nes neturi teisės disponuoti VĮ Registrų centro duomenų baze.

Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl atsakovo klaidos jam priklausantis turtas buvo užregistruotas adresu (duomenys neskelbtini). Kada, kaip ir kokiu būdu pareiškėjui priklausantis, nusipirktas turtas tapo kito asmens turtu, pareiškėjas nežino, tačiau pareiškėjas nusipirko du butus su ūkiniais pastatais, sumokėjo už du butus su ūkiniais pastatais, o realiai turi tik du butus, be ūkinių pastatų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. J. skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodyti trūkumai, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, o konkrečių veiksmų negali nurodyti, nes neturi prieigos prie VĮ Registrų centro duomenų bazės, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu būdu pareiškėjas turėtų pašalinti skundo trūkumus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka administracinių ginčų srityje yra nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų (24 str. 2 d. 7 p., 8 p., 9 p.), todėl nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Regionų administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde aplinkybes, argumentus išdėstė abstrakčiai, nekonkrečiai, pareiškėjas, skunde dėstydamas aplinkybes, turi nurodyti kuris konkrečiai prie skundo pridėtas dokumentas kurią skunde nurodytą aplinkybę patvirtina ar paneigia. Nurodyta nutartimi Regionų administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas turi tikslinti skundo pirmąjį reikalavimą, nes neaišku, kas turi surašyti duomenis – teismas ar kitas subjektas, jeigu kitas – tai koks konkrečiai, pareiškėjas turi tikslinti skundo antrąjį reikalavimą, nes neaišku, kokį asmenį teismas turi įpareigoti pateikti visą informaciją, pareiškėjas turi paaiškinti, ar jis pats negali informacijos gauti iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių tarnybos, pareiškėjas turi tikslinti skundo trečiąjį reikalavimą, nes neaišku, iš ko pareiškėjas prašo priteisti 50 000 Eur turtinę žalą. Regionų administracinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde turi tiksliai nurodyti, koks konkretus atsakovo veiksmas (neveikimas) ar priimtas teisės aktas skundžiamas, kada veiksmas buvo atliktas ar teisės aktas priimtas. Regionų administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde turi tiksliai nurodyti, koks konkretus VĮ Registrų centro veiksmas (neveikimas) ar priimtas teisės aktas skundžiamas, kada veiksmas buvo atliktas ar teisės aktas priimtas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti – aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, nebuvo išdėstytos tiksliai, aiškiai; nebuvo suformuluoti aiškūs, konkretūs, skunde nurodytomis tiksliomis, konkrečiomis aplinkybėmis, grįsti reikalavimai; nebuvo nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo data.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatyto skundo trūkumo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimas ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; kt.), o nustatyti procesinio dokumento turinio ir formos trūkumai turi būti esminiai (žr., pvz., 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.).

ABTĮ įtvirtinti skundo reikalavimai užtikrina, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikė skundą nepaduotu, nusprendęs, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, išvadų dėl pareiškėjo skundo trūkumo pagrįstumas ir teisėtumas tikrintinas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, sprendžia, kad pareiškėjo skundo trūkumai (neatitikimas ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 8 p., 9 p.) trukdė pradėti administracinės bylos teiseną, todėl buvo nustatyti pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, pateikė 2024 m. birželio 3 d. raštą, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde, t. y. aiškiai nenurodė faktinių aplinkybių, tinkamai nepatikslino reikalavimų, abstrakčiai, nekonkrečiai nurodė, kad dėl VĮ Registrų centro klaidos prarado dalį nuosavybės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė