467cc601-c920-4e28-9174-e41b003b2ea2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1952-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04051-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T.

M. ieÅ¡kinį atsakovei E. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės E. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui T. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos – VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo T.

M. ieÅ¡kinį atsakovei E. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės E. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui T. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos – VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra P. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :2.1.             Iki 2017 m. liepos 30 d. ieÅ¡kovas turi teisę antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio sekmadienį pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos 14 val. ir pristatyti į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.;2.2.             Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovas turi teisę antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos.

Vaikas savaitgaliui paimamas nuo penktadienio 18 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir pristatomas į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 19 val.;2.3.             Kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, iÅ¡ anksto ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki joms prasidedant, suderinęs konkretų laikÄ su atsakove, ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos žiemos metu – ne trumpesniam kaip pusė žiemos mokyklinių atostogų laikui, vasaros atostogų metu – ne trumpesniam kaip 28 dienų laikui, tame tarpe ir su ja iÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos į užsienį.

Atsakovė turi pateikti ieÅ¡kovui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; abiejų tėvų atostogos negali bÅ«ti planuojamos Å¡venčių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytÄ grafikÄ turi praleisti su kitu iÅ¡ tėvų;2.4.             Šventes dukra leis su atsakove ir ieÅ¡kovu rotacijos principu, t. y. Å v. Kūčios ir Å v. Kalėdos: 2017 m. – su atsakove, 2018 m. – su ieÅ¡kovu, 2019 m. – su atsakove ir t. t.;

Naujieji metai: 2017–2018 m. – su ieÅ¡kovu, 2018–2019 m. – su atsakove ir t. t.; Å v. Velykos: 2018 m. – su atsakove, 2019 m. – su ieÅ¡kovu ir t. t.; dukros gimtadieniai: 2017 m. – su ieÅ¡kovu, 2018 m. – su atsakove ir t. t.;2.5.             IeÅ¡kovo ir jo artimų giminaičių gimimo dienų Å¡ventimo dienomis bei Tėvo dienÄ dukra leis su ieÅ¡kovu, atsakovės ir jos artimų giminaičių gimimo dienų Å¡ventimo dienomis bei Motinos dienÄ dukra leis su atsakove;2.6.             Švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytÄ tvarkÄ priklauso ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos dienos prieÅ¡ Å¡ventę 17 val. ir grÄ Å¾inti į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ iki nurodytų Å¡venčių paskutinės dienos 19 val.;2.7.             Jeigu Å v.

Kūčių, Å v. Kalėdų, Å v. Velykų, Naujųjų metų ar kitų Å¡venčių dienos sutampa su ieÅ¡kovo bendravimo su dukra bendru grafiku, nurodytu 2.1 ir 2.2 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisė Å¡venčių dienomis bendrauti su vaiku tenka atsakovei (t. y. atsakovė iÅ¡saugo teisę bendrauti su dukra kiekvienų neporinių metų Å v. Kūčių, Å v. Kalėdų ir kiekvienų porinių metų Naujųjų metų, Å v. Velykų, dukros gimimo dienomis, atostogų laiku);2.8.             Jeigu ieÅ¡kovas negalėtų dukros paimti bendrauti pagal nustatytÄ tvarkÄ , jis įsipareigoja apie tai informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ .

IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad jis su dukra bendravo daugiau kaip prieÅ¡ metus. IeÅ¡kovas ne kartÄ prašė atsakovės leisti jam pasimatyti su dukra, tačiau atsakovė piktybiÅ¡kai neleidžia ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, tuo pažeisdama ieÅ¡kovo teises ir vaiko interesus. Iki byloje bus priimtas teismo sprendimas silpnėja vaiko ir tėvo ryÅ¡ys, yra daroma žala vaikui, pažeidžiami jo interesai ir tėvo teisės.Atsiliepime į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsakovė nurodė nesutinkanti su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsakovė nurodė, kad dukra nenori bendrauti su ieÅ¡kovu, ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir dukros yra nutrÅ«kęs arba itin susilpnėjęs. Negali bÅ«ti nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka, pagrįsta prievarta. Bendravimas turėtų vykti dalyvaujant trečiajam asmeniui: psichologui, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ar atsakovei (geriausias variantas – dalyvaujant psichologui). Toks bendravimo bÅ«das užtikrintų ieÅ¡kovo galimybę bendrauti su dukra ir atkurti santykį, leistų psichologui įvertinti ieÅ¡kovo ir dukros santykio statusÄ bendravimo pradžioje, jo pokytį bendravimo eigoje ir pateikti iÅ¡vadÄ , kada ieÅ¡kovo ir dukros santykis pasiekė tokiÄ ribÄ , kad bendravimas gali vykti laisvesne forma.

Dėl nurodytų aplinkybių prašė nustatyti tokiÄ laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ :4.1.             IeÅ¡kovas bendrauja su dukra dalyvaujant psichologui Kauno miesto ribose vienÄ kartÄ per savaitę darbo dienomis ne ilgiau kaip dvi valandas; 4.2.             Toks bendravimas vyksta iki psichologas pateikia iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir dukros ryÅ¡ys buvo pakankamai atkurtas, jog bendravimas galėtų vykti nedalyvaujant trečiajam asmeniui;4.3.             Konkretus psichologas ir susitikimų laikas nustatomas Å¡alių sutarimu;4.4.             Atsakovė į psichologo darbo vietÄ nustatytų laiku atveža dukrÄ ir pasibaigus bendravimui jÄ pasiima;4.5.             Psichologo iÅ¡laidas apmoka ieÅ¡kovas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatydamas laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ : 5.1.             Iki 2017 m. liepos 30 d. ieÅ¡kovas turi teisę antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio sekmadienį pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos 14 val. ir pristatyti į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.;5.2.             Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovas turi teisę antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos.

Vaikas savaitgaliui paimamas Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir pristatomas atgal į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.;5.3.             Šventes dukra leis su atsakove ir ieÅ¡kovu rotacijos principu, t. y. Å v. Kūčios ir Å v. Kalėdos: 2017 m. – su atsakove, 2018 m. – su ieÅ¡kovu, 2019 m. – su atsakove ir t. t.; Naujieji metai: 2017–2018 m. su ieÅ¡kovu, 2018–2019 m. su atsakove ir t. t.; Å v. Velykos: 2018 m. – su atsakove, 2019 m.

– su ieÅ¡kovu ir t. t.; dukros gimtadieniai: 2017 m. – su ieÅ¡kovu, 2018 m. – su atsakove ir t. t.5.4.             IeÅ¡kovo gimimo dienos Å¡ventimo dienÄ bei Tėvo dienÄ dukra leis su ieÅ¡kovu, atsakovės gimimo dienos Å¡ventimo dienÄ bei Motinos dienÄ dukra leis su atsakove;5.5.             Švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytÄ tvarkÄ priklauso ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos Å¡ventės dienÄ ir grÄ Å¾inti į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ iki nurodytų Å¡venčių paskutinės dienos 19 val.;5.6.             Jeigu Å v.

Kūčių, Å v. Kalėdų, Å v. Velykų, Naujųjų metų ar kitų Å¡venčių dienos sutampa su ieÅ¡kovo bendravimo su dukra bendru grafiku, nurodytu 5.1 ir 5.2 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisė Å¡venčių dienomis bendrauti su vaiku tenka atsakovei (t. y. atsakovė iÅ¡saugo teisę bendrauti su dukra kiekvienų neporinių metų Å v. Kūčių, Å v. Kalėdų ir kiekvienų porinių metų Naujųjų metų, Å v. Velykų, dukros gimimo dienomis);5.7.             Jeigu ieÅ¡kovas negalėtų dukros paimti bendrauti pagal nustatytÄ tvarkÄ , jis įsipareigoja apie tai informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ .Teismas, nustatęs, kad tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, Å¡alių bendravime trÅ«ksta kooperavimosi, tolerancijos, sprendė, jog dėl to neturi bÅ«ti ribojamas dukros bendravimas su tėvu.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, manė, kad yra bÅ«tina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti Å¡alių ginÄÄ ir nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , kad bÅ«tų iÅ¡saugotas ir sustiprintas tėvo ir dukros tarpusavio ryÅ¡ys. Nustatydamas laikinÄ bendravimo tvarkÄ , teismas įvertino aplinkybes, jog vaikas dar labai mažas (5 metų amžiaus), tokio amžiaus vaikui bÅ«dingas tam tikras dienos, maitinimosi ir poilsio režimas, yra reikalinga didesnė motinos globa, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , o tai lemia tam tikrÄ bendravimo tvarkos ypatumÄ .

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas nebendravo su dukra daugiau nei metus, sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas leisti iki 2017 m. liepos 30 d. antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio sekmadienį pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos 14 val. ir pristatyti į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val. visiÅ¡kai atitinka vaiko interesus, nepadarys žalos ir pasitarnaus santykių atkÅ«rimui. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. leisti antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos, t. y. vaikÄ paimti penktadienį 18 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir pristatyti atgal iki sekmadienio 19 val. bei pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos 6 punkto dalimi, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos dienos prieÅ¡ Å¡ventę 17 val.

Atsižvelgęs į tai, kad mažametė mergaitė turi savo dienos režimÄ , vaiko įprastų gyvenimo sÄ lygų, įprastinės aplinkos pakeitimas, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos (dviem naktims), vaikui galbÅ«t keltų stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, tėvų gyvenamosios vietos yra skirtinguose rajonuose, tėvas ir dukra nebendravo daugiau nei metus laiko, teismas vertino, kad netikslinga vaikÄ paimti penktadienį vakare tik nakvynei, kadangi kelios valandos iki miego neužtikrintų kokybiÅ¡ko tėvo ir dukros laiko praleidimo.

Teismas konstatavo, kad vaiko interesams užtikrinti Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai pakankamas bendravimas su tėvu antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. ir pristatant į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. Atitinkamai teismas ieÅ¡kovui suteikė teisę pasiimti vaikÄ Å¡ventės dienÄ , o ne dienos prieÅ¡ Å¡ventę vakarÄ . Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ dukros vasaros ir žiemos atostogų metu, motyvuodamas tuo, kad mergaitė dar nėra mokyklinio amžiaus, ji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , įrodymų apie suplanuotas atostogas – iÅ¡vykas į užsienį – ieÅ¡kovas teismui nėra pateikęs, mažamečio vaiko paėmimas 28 ar daugiau dienų, kuris turi savo dienos režimÄ , įprastas gyvenimo sÄ lygas, prisiriÅ¡imÄ su jį nuolat prižiÅ«rinčiu asmeniu – motina – Å¡iuo metu neatitiktų vaiko interesų.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dukrai leisti bÅ«ti su ieÅ¡kovu ar atsakove jų artimų giminaičių gimimo dienų Å¡ventimo dienomis, neapibrėžiant konkretaus artimųjų rato, kels konfliktines situacijas, kurioms siekiama užkirsti keliÄ , nustatant laikinÄ bendravimo tvarkÄ . Atsižvelgęs į VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ bendrauti su dukra savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) dukrai nėra sudarytų sÄ lygų gyventi.Teismas atmetė atsakovės atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodytus argumentus, kad bendravimas turi vykti kontroliuojamoje aplinkoje, dalyvaujant trečiajam asmeniui (psichologui, vaiko teisių skyriaus atstovui arba atsakovei), gavus psichologo iÅ¡vadÄ .

Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytÄ aplinkybę, kad vaikas nusimena, verkia, kai ieÅ¡kovas netesi                                                                                     pažado pas jÄ atvažiuoti, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir dukters ryÅ¡ys nėra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Teismas pažymėjo, kad sau prieÅ¡taraudama atsakovė patvirtino, jog vaikas nori bendrauti su tėvu.

Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti atsiliepimai į ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys yra labai prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose, todėl ieÅ¡kovo ir dukros bendravimas dalyvaujant atsakovei nėra priimtinas. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog mergaitės psichologinė bÅ«sena yra tokia bloga, kad bÅ«tina psichologo pagalba, atmetė šį atsakovės argumentÄ . Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ pagal atsakovės praÅ¡ymÄ , teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovo laikinas bendravimas su dukra turėtų vykti dalyvaujant atsakovei, laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatyti atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytas bendravimo tvarkos gaires.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:8.1.             Neatsižvelgta į atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad dukra nenori važiuoti su ieÅ¡kovu, su juo bendrauti. Dėl to atsakovė prašė nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ dalyvaujant psichologui, vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui ar atsakovei. IeÅ¡kovas bendravimo tvarkoje nustatytu metu 2017 m. birželio 11 d. kartu su dukros krikÅ¡to tėvu atvyko pasiimti mergaitę, tačiau ji kategoriÅ¡kai atsisakė važiuoti, apsiverkė ir įsikibo į atsakovę.

IeÅ¡kovas elgėsi tinkamai ir nebandė iÅ¡sivežti mergaitės prievarta, nekėlė konflikto, ramino dukrÄ . Å i scena užfiksuota telefonu. Atsižvelgiant į mergaitės nenorÄ važiuoti su ieÅ¡kovu, jam buvo sudarytos sÄ lygos pabendrauti su dukra, dalyvaujant atsakovei, su kuria dukra jautėsi saugi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dukros ir ieÅ¡kovo ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, bendravimo tvarka, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, Å¡iuo metu yra neįmanoma ir negalima prognozuoti, kada Å¡i situacija pasikeis.8.2.             Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė argumentus, kodėl ryÅ¡io atkÅ«rimo etapu dukra turėtų bendrauti su ieÅ¡kovu dalyvaujant psichologui.8.3.             Vadovaujantis atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį, padaryta neteisinga iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ir dukters ryÅ¡ys nėra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Teismas ignoravo kontekstÄ â€“ atsakovė nurodė, kad mergaitė norėjo bendrauti su ieÅ¡kovu 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje.

Po to ieÅ¡kovas apleido dukrÄ . Nuo 2016 metų gegužės mėnesio praėjo daugiau kaip metai ir mergaitės santykis su ieÅ¡kovu yra iÅ¡ esmės pasikeitęs. Kadangi ieÅ¡kovo ir dukros ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, nustatytina bendravimo tvarka, kuriÄ bÅ«tų įmanoma vykdyti ir kuri padėtų atkurti tėvo ir dukros ryšį, nekeltų mergaitei nereikalingo streso ir įtampos.IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės atskirÄ jį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:9.1.             Atsakovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų vaiko interesus ir be pagrindo apribotų ieÅ¡kovo teises.

Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams.9.2.             Atsakovė tyčia nuteikinėja dukrÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir taip jÄ trikdo. Nesant atsakovės, dukra noriai ir ramiai bendravo su ieÅ¡kovu. Atsakovė manipuliuoja vaiku ir daro įraÅ¡us, jog parodytų, kaip dukra nenori bendrauti su ieÅ¡kovu, tačiau nepateikia vėlesnių įrašų, kuriuose užfiksuota, kad dukra nusiramino ir bendravo su ieÅ¡kovu, ėjo prie sÅ«pynių, kalbėjosi, po to viena su ieÅ¡kovu apie pusvalandį praleido ieÅ¡kovo automobilyje.9.3.             Atsakovė nėra suinteresuota, kad ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir dukros bÅ«tų stiprus, todėl prieÅ¡ingai vaiko interesams stengiasi jį nutraukti.9.4.             IeÅ¡kovas gyvena kitame mieste, darbo dienomis dirba, dukra lanko darželį, todėl nustatyti atsakovės praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas galėtų su dukra matytis darbo dienÄ darbo metu dalyvaujant psichologui (ar vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui), yra neprotinga.

Atsakovė nenurodė, kodėl dukra turėtų norėti labiau susitikti su ieÅ¡kovu, jei susitikimuose dalyvautų nepažįstamas žmogus.Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų pateikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Atsakovė su atskiruoju skundu, o ieÅ¡kovas su atsiliepimu į atskirÄ jį skundu ir 2017 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymu pateikė naujus įrodymus – vaizdo, garso įraÅ¡us, nuotraukas, pieÅ¡inį. Atsakovė nepateikė praÅ¡ymo priimti prie procesinio dokumento pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo bÅ«tinumo, ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ prijungti papildomus įrodymus suformulavo atskirame praÅ¡yme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 376 straipsnis), priima Å¡alių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės atskirojo skundo Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Å i laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama vien kaip bÅ«tinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimÄ , nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

Dėl Å¡ios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ .Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bÅ«tų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad Å¡eimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

CK 3.161 straipsnyje viena iÅ¡ vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas darytina iÅ¡vada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali bÅ«ti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Atsakovė nesutikimÄ su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinos jo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, motyvuoja tuo, kad nebuvo atsižvelgta į jos argumentus dėl Å¡alių dukros nenoro bendrauti su ieÅ¡kovu, nutrÅ«kusį dukros ir ieÅ¡kovo ryšį, kuris turi bÅ«ti atkuriamas su psichologo pagalba.Pagrindinis atsakovės argumentas, kuriuo ji grindžia nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka, yra dukros nenoras bendrauti su ieÅ¡kovu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarkÄ , jei Å¡alys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku. Pareiga reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, prieÅ¡ingu atveju tai bÅ«tų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs Å¡alių pateiktus su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog yra pagrindas riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su dukra atsakovės nurodomu bÅ«du.Byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bÅ«tina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti Å¡alių ginÄÄ ir nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarkÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės su atskiruoju skundu pateiktas vaizdo įraÅ¡as neįrodo, jog ieÅ¡kovo bendravimas su Å¡alių dukra prieÅ¡tarauja dukros interesams. Pati atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad dukrai verkiant ir atsisakant vykti su ieÅ¡kovu, Å¡is elgėsi tinkamai, nebandė iÅ¡sivežti mergaitės prievarta, nekėlė konflikto, ramino dukrÄ . Tai rodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigė atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Å¡alių dukra nėra prievarta verčiama bendrauti su ieÅ¡kovu, taip pažeidžiant jos interesus.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, neatsižvelgdamas į dukros norus, bet kokiomis priemonėmis siekia bendravimo su dukra, versdamas dukrÄ su juo bendrauti, psichologiÅ¡kai jÄ traumuoja. Pažymėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta, kad vienu iÅ¡ atsisakymo važiuoti su ieÅ¡kovu motyvų mergaitė nurodo nenorÄ palikti katytę. Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ abejoti atsakovės teiginiais apie dukros nenorÄ bendrauti su ieÅ¡kovu dėl to, kad dukros ir ieÅ¡kovo ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie nutrÅ«kusį ieÅ¡kovo ir vaiko ryšį nusprendė pati atsakovė.

Atsakovė atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ji nėra psichologė, tačiau mananti, jog ryÅ¡ys tarp mergaitės ir ieÅ¡kovo yra nutrÅ«kęs arba itin susilpnėjęs. Byloje nesant objektyvių atsakovės argumentus dėl psichologo pagalbos dukros bendravimo su ieÅ¡kovu metu dėl nutrÅ«kusio ieÅ¡kovo ir dukros ryÅ¡io bÅ«tinumo pagrindžiančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti tokio fakto buvimÄ ir tuo remdamasis tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinos ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.Nors atsakovė teigia, kad Å¡alių dukra nenori bendrauti su ieÅ¡kovu, be jau minėto vaizdo įraÅ¡o teismui nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų.

Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindÄ ieÅ¡kovo elgesį Å¡alių nepilnametės dukros atžvilgiu vertinti kaip netinkamÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo pateikti garso įraÅ¡ai, nuotraukos leidžia manyti, kad Å¡alių dukra su ieÅ¡kovu bendrauja nepatirdama neigiamų iÅ¡gyvenimų ir streso, kaip teigia atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu gali neigiamai paveikti Å¡alių nepilnametę dukrÄ , retesnis jos bendravimas su tėvu (dalyvaujant psichologui) arba visiÅ¡kas nebendravimas su juo (ieÅ¡kovui negalint iÅ¡ kito miesto darbo metu atvykti pas psichologÄ pabendrauti su dukra) negali bÅ«ti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ nustatyti pagal atsakovės praÅ¡ymÄ .

Atsakovei nepateikus objektyvių duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka pažeidžia dukros interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡i tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikinÄ bendravimo tvarkos pobÅ«dį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei ieÅ¡kovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja             Virginija Lozoraitytė