2025-12-30 Nr. AB-74-3-61-3-00099-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-509-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00099-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ ir E. S. skundą atsakovui valstybės įmonei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Divingas“ (toliau – ir Bendrovė) ir E. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V4–155 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „Divingas“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Tarnyba priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė E. S., skirti nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją: 1) papildomai išklausyti 4 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2023 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su pagrindiniais nemokumo proceso principais, bankroto proceso išlaidomis, apskaitos tvarkymu juridinio asmens bankroto procese; 2) apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

3. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes Tarnyba planinio patikrinimo metu nesilaikė vidinio teisės akto, reglamentuojančio maksimalų administracinės patikrinimo procedūros terminą, reikalavimų. Pagal Nemokumo administratorių veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 „Dėl nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Patikrinimo taisyklės), 26 punktą planinis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo planinio patikrinimo pradžios datos. Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamu atveju, Tarnyba veiklos planinį patikrinimą atliko ilgiau kaip 6 mėnesius, t. y. planinis veiklos patikrinimas prasidėjo 2022 m. vasario 15 d., kai Tarnyba atsiuntė elektroninį laišką, informuojantį apie pradėtą patikrinimą, ir pasibaigė 2022 m. gruodžio 9 d., kai Tarnyba priėmė skundžiamą Įsakymą.

4. Pareiškėjų įsitikinimu, Įsakymas priimtas pažeidus procedūrinius terminus, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir kartu pažeidžia gero administravimo principą. Paaiškino, jog Tarnybos atlikta planinio veiklos patikrinimo procedūra, kai nebuvo laikomasi Patikrinimo taisyklių 26 punkto reikalavimo dėl procedūrinio termino, negali būti laikoma atitinkanti gero administravimo principo reikalavimus, nes patikrinimą atlikęs administracinis subjektas (Tarnyba) nesilaikė vidinio teisės akto, reglamentuojančio administracinės procedūros trukmę, reikalavimų.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų nurodytais terminų skaičiavimais. Teigė, jog 2022 m. vasario 15 d. raštu Nr. (10.10 E) D2-524 informavo pareiškėjus, kad bus atliekamas tikslinis planinis veiklos patikrinimas administruojant bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir BUAB) „Inno System“, BUAB „Agentas“ ir BUAB „Andrienas“. Pažymėjo, jog minėtame rašte informavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. bus atliekamas nemokumo administratoriaus UAB „Divingas“ tikslinis planinis veiklos patikrinimas administruojant minėtų įmonių bankroto procesus, todėl patikrinimo pradžia laikoma 2022 m. kovo 1 d., o ne 2022 m. vasario 15 d. Taip teigė, kad 2022 m. gegužės 31 d. teikimo direktoriui Nr. D4-1364 „Dėl termino administratorių veiklos patikrinimui atlikti pratęsimo“ pagrindu, patikrinimo terminas pratęstas iki 2022 m. liepos 1 d., neatsižvelgiant į laikotarpius, kurie nėra įskaičiuojami į patikrinimo terminą.

7. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, o šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, savaime nedaro negaliojančiu.

8. Atsakovo nuomone, skundžiamą Įsakymą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu vien dėl maksimalaus termino pažeidimo, negalima, nes nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę skundžiamo Įsakymo pagrįstumą.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjais, kad buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnis. Nurodė, kad prieš priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsakovas atliko objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai yra užfiksuoti 2022 m. gruodžio 1 d. išvadoje Nr. D4-3106 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Divingas“ tikslinio planinio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kuri laikytina skundžiamo Įsakymo motyvuojamąja dalimi. Įvertinusi teisinių aplinkybių ir įrodymų visumą, Tarnyba pagrįstai sprendė, kad Bendrovei už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą poveikio priemonės netaikytinos, tačiau E. S., pažeidimo padarymo metu buvusiam atsakingam už įmonių bankroto procesų administravimą, skyrė nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją: 1) papildomai išklausyti 4 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2023 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su pagrindiniais nemokumo proceso principais, bankroto proceso išlaidomis, apskaitos tvarkymu juridinio asmens bankroto procese; 2) apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai skundu neginčija Įsakymu nustatytų faktinių aplinkybių ir skirto nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, o skundą grindžia tik Patikrinimo taisyklių 26 punkte nustatyto maksimalaus 6 mėnesių termino pažeidimu. Tarnyba pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai skunde nenurodė, kokios neigiamos teisinės pasekmės dėl termino pažeidimo jiems kilo.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V4-239 buvo patvirtintas 2022 metų nemokumo administratorių veiklos patikrinimo planas (toliau – ir Planas), kuriame, be kita ko, numatyta atlikti ir Bendrovės tikslinį planinį veiklos patikrinimą administruojant bankroto procesus. Tarnyba 2022 m. vasario 15 d. raštu Nr. (10.10 E) D2-524 informavo Bendrovę, kad bus atliekamas tikslinis planinis veiklos patikrinimas administruojant nurodytų įmonių bankroto procesus. Kartu Tarnyba paprašė iki 2022 m. kovo 15 d. pateikti patikrinimui reikalingą informaciją. Tarnyba 2022 m. kovo 15 d. gavo (registracijos Nr. D1-1079) Bendrovės patikrinimui pateiktus paaiškinimus ir dokumentus.

12. Tarnybos direktoriui 2022 m. gegužės 31 d. buvo pateiktas ir patvirtintas teikimas Nr. D4-1364 „Dėl termino administratorių veiklos patikrinimui atlikti pratęsimo“ ir buvo pratęstas patikrinimo terminas iki 2022 m. liepos 1 d., neatsižvelgiant į laikotarpius, kurie nėra įskaičiuojami į patikrinimo terminą.

13. Tarnyba 2022 m. spalio 18 d. el. paštu Bendrovės paprašė pateikti trūkstamus dokumentus, taip pat papildomus paaiškinimus ir dokumentus, reikalingus patikrinimui. Tarnyba 2022 m. spalio 26 d. gavo (registracijos Nr. D1-3772) pareiškėjų patikrinimui pateiktus papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

14. 2022 m. lapkričio 17 d. buvo parengtas ir patvirtintas Išvados projektas Nr. D4-2977, su kuriuo Bendrovė 2022 m. lapkričio 18 d. el. paštu buvo supažindinta, taip pat informuota, kad turi teisę per 5 darbo dienas nuo Išvados projekto įteikimo dienos Tarnybai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareikšti savo nuomonę dėl Išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Tarnyba 2022 m. lapkričio 29 d. gavo (registracijos Nr. D1-4097) pareiškėjų 2022 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriame nurodyta pareiškėjų nuomonė, jog Tarnyba pažeidė Patikrinimo taisyklių 26 punkte nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą atlikti veiklos patikrinimą, ir nesutikimas dėl veiklos patikrinimo metu nustatytų JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimų.

15. Teismas nurodė, kad Tarnyba 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė galutinę Išvadą, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad nustatytas JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas laikomas reikšmingu, jog yra nustatyta viena atsakingų asmenų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ir į tai, kad yra nustatyta viena Bendrovės atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinus šio patikrinimo tikslą, tai, jog tokios nemokumo administravimo srities tikslinis planinis patikrinimas buvo daromas pirmą kartą ir Bendrovei buvo pateiktos pastabos bei rekomendacijos, susijusios su bankroto proceso išlaidomis ir apskaita, siūlomą atsakingiems asmenims netaikyti poveikio priemonių, tačiau už šio patikrinimo metu nustatytą pažeidimą administruojant BUAB „INNO SYSTEM“ ir BUAB „Andrienas“ bankroto procesus siūloma E. S., darbuotojui, pažeidimų padarymo metu atsakingam už minėtų įmonių bankroto proceso administravimą, skirti JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodymą – papildomai kelti kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 4 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2023 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su pagrindiniais nemokumo proceso principais, bankroto proceso išlaidomis, apskaitos tvarkymu juridinio asmens bankroto procese; apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus. Išvadoje taip pat nurodyta, jog dar kartą atkreiptinas Bendrovės dėmesys, kad ateityje privalo būti užtikrinamas tinkamas prisiimtų teisinių įsipareigojimų pagrindimas ir taip sudarytos sąlygos įvertinti jų realumą, pagrįstumą bei būtinumą.

16. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis JANĮ 136 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, vykdydamas Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Patikrinimo taisykles, atsižvelgdamas į Planą, į Tarnybos atliktą tikslinį planinį Bendrovės veiklos patikrinimą, per kurį tikrintas Bendrovės pareigų administruoti BUAB „Inno System“, BUAB „Agentas“ ir BUAB „Andrienas“ bankroto procesus vykdymas, ir į Išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, į Bendrovės 2022 m. lapkričio 29 d. pateiktą nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jog šis pažeidimas laikomas reikšmingu, kad yra nustatyta viena atsakingų asmenų – Bendrovės ir jos darbuotojo, nemokumo administratoriaus, E. S. – atsakomybę sunkinanti aplinkybė, viena Bendrovės atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat įvertinęs patikrinimo tikslą, jog bankroto proceso išlaidų ir apskaitos srities tikslinis planinis patikrinimas buvo atliktas pirmą kartą ir Bendrovei buvo pateiktos pastabos ir rekomendacijos, susijusios su minėta nemokumo administravimo sritimi, – 2022 m. gruodžio 7 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė už nurodytą pažeidimą poveikio priemonių netaikyti, tačiau nemokumo administratoriaus UAB „Divingas“ darbuotojui E. S., pažeidimo padarymo metu buvusiam atsakingam už BUAB „Inno System“ ir BUAB „Andrienas“ bankroto procedūrų administravimą, skirti nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 4 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2023 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su pagrindiniais nemokumo proceso principais, bankroto proceso išlaidomis, apskaitos tvarkymu juridinio asmens bankroto procese; apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

17. Teismas rėmėsi JANĮ 132 straipsnio, Patikrinimo taisyklių 26, 67.1 punktų nuostatomis.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl to, jog atsakovas pažeidė Patikrinimo taisyklių 26 punktą, t. y. planinis patikrinimas truko ilgiau kaip 6 mėnesius ir tokiu būdu administracinė procedūra buvo atlikta nesilaikant imperatyvios teisės normos reikalavimų, dėl to procedūros metu priimta Išvada ir Įsakymas yra neteisėti ir neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, taip pat gero administravimo principo, nurodė, jog Tarnyba 2022 m. vasario 15 d. raštu, be kita ko, informavo Bendrovę, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. bus atliekamas Bendrovės tikslinis planinis veiklos patikrinimas administruojant atitinkamų įmonių bankroto procesus. Teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, kad patikrinimo pradžia laikoma 2022 m. kovo 1 d. Taigi patikrinimas turėjo baigtis po 3 mėnesių. Tačiau Tarnybos direktoriaus įsakymu šis terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui, t. y. iki 2022 m. liepos 1 d., neatsižvelgiant į laikotarpius, kurie nėra įskaičiuojami į patikrinimo terminą.

19. Teismas nurodė, kad administratoriaus nuomonė dėl Išvados projekto Tarnyboje buvo gauta 2022 m. lapkričio 29 d., taigi ši diena ir laikytina planinio patikrinimo baigimo diena. Teismas sprendė, kad planinis patikrinimas tęsėsi ilgiau nei buvo numatyta, t. y. nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai pareiškėjai teigia, jog buvo pažeista Patikrinimo taisyklių 26 punkto nuostata.

20. Vertindamas, kokią įtaką minėto termino pažeidimas daro skundžiamam Įsakymui, teismas nurodė, kad Patikrinimo taisyklių 26 punkte yra nustatytas procedūrinio pobūdžio terminas, t. y. terminas, per kurį Tarnyba atlieka planinį patikrinimą, skirtas valstybės institucijos funkcijoms įgyvendinti. Be to, byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų sąmoningai vilkinusi planinio patikrinimo atlikimo terminą, jis iš esmės užtruko dėl didelės patikrinimo medžiagos apimties; net keletą kartų iš Bendrovės buvo reikalaujama pateikti reikiamus duomenis ir paaiškinimus, tai lėmė papildomo laiko jų įvertinimui ir pan.; taip pat buvo siunčiamas Bendrovei Išvados projektas dėl nuomonės pareiškimo, buvo gauta nuomonė dėl Išvados projekto ir pan. Taip pat patys pareiškėjai nenurodo jokių argumentų, kaip minėto termino pažeidimas daro kokią nors neigiamą įtaką jų teisėms ar pan. Pareiškėjai remiasi tik pačiu termino praleidimo faktu. Aptariamas terminas nėra naikinamasis, t. y. nei Patikrinimo taisyklės, nei JANĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, kad pažeidus planinio patikrinimo atlikimo terminą administratoriui nebegali būti skiriamos poveikio priemonės, šiuo konkrečiu atveju JANĮ numatyti nurodymai.

21. Teismas sprendė, kad planinio patikrinimo užsitęsimas yra neigiamas aspektas Tarnybos veikloje, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo termino pažeidimas nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs pareiškėjų teisių pažeidimą ir kuris galėtų būti pagrindu panaikinti Įsakymą. Naikinti Įsakymą vien tik dėl to, kad jis buvo priimtas praleidus pačios Tarnybos nustatytą procedūrinį terminą, nėra teisinio pagrindo.

22. Teismas pažymėjo, kad Išvada yra sudedamoji Įsakymo dalis, todėl vertinant šiuos dokumentus, jų turinį, akivaizdu, jog skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir taikomomis teisės aktų nuostatomis; motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai daugiau argumentų dėl Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodė.

24. Vertindamas Įsakymu paskirtų priemonių paskyrimą, teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos nustatytais pažeidimais bei atitinkamai taikytomis poveikio priemonėmis, t. y. Bendrovės darbuotojui E. S., pažeidimo padarymo metu buvusiam atsakingam už BUAB „Inno System“ ir BUAB „Andrienas“ bankroto procesų administravimą, skirtu nurodymu, jis atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

25. Teismas konstatavo, jog naikinti ginčijamą Įsakymą nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjų skundą atmetė. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Divingas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti – panaikinti Tarnybos Išvadą ir Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes. Nurodo, kad Tarnybos Išvada ir Įsakymas yra neteisėti, kadangi nesilaikyta imperatyvios teisės normos, nustatančios maksimalią administracinės procedūros trukmę (6 kalendoriniai mėnesiai) reikalavimų, todėl 2022 m. gruodžio 1 d. Išvada ir Įsakymas turi būti panaikinti.

29. Tarnyba, atlikdama patikrinimą, vadovaujasi Patikrinimo taisyklėmis, kurios nustato nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimo eigą, patikrinimą atliekančių pareigūnų veiksmus ir jų atlikimo terminus. Patikrinimo taisyklių 26 punktas numato, kad patikrinimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Tikrintojo motyvuotu prašymu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į planinio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Tarnyba. Planinis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo planinio patikrinimo pradžios datos.

30. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju Tarnyba nesilaikė Patikrinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų. Teismas sprendime nustatė, kad planinio patikrinimo pradžios data yra 2022 m. kovo 1 d., todėl planinis patikrinimas turėjo būti užbaigtas 2022 m. rugsėjo 1 d. Tarnybos direktorius Įsakymą pasirašė 2022 m. gruodžio 7 d., o Išvadą ir Įsakymą elektroniniu paštu persiuntė 2022 m. gruodžio 9 d. Taigi, administracinė procedūra truko 9 mėnesius ir 9 dienas, viršydama maksimalų administracinės procedūros terminą.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas sprendime faktiškai sprendė, jog Tarnyba savo veiklą gali vykdyti visiškai nesilaikydama jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Teismas nenurodė jokios įstatymo normos, nustatančios teisę Tarnybai nevykdyti ir pažeisti jos veiklą reglamentuojančias teisės normas. Jeigu teisės akte yra nustatytas terminas, Tarnyba ir turi jo laikytis. Šiuo atveju Tarnyba ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu ir visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Be to, tokiu būdu yra paneigiamos ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygos. Tačiau teismas į paminėtus argumentus visiškai neatsižvelgė, priešingai, konstatavo, kad atsakovas savo veikloje ne tik gali, bet ir turi visišką teisę nesivadovauti ir nesilaikyti veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

32. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju buvo pažeisti gero administravimo bei teisėtumo principai, nes Tarnyba nesilaikė administracinę procedūrą reglamentuojančių maksimalių terminų reikalavimų.

33. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į skundą, teikė papildomus paaiškinimus dėl tyrimo metu padarytų išvadų pagrįstumo, nes Tarnyba šiuo atveju plečiamai aiškino teisės normas. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba sprendė ir Išvadoje nurodė, jog administratorius pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nesilaikė paminėtuose punktuose nustatytų reikalavimų ir nepagrindė šios dalies Įmonės 1 ir Įmonės 3 bankroto proceso metu patirtų išlaidų realumo ir būtinumo. Taigi, Tarnyba vertino ar Įmonių bankroto procedūros metu patirtos išlaidos yra realios ir / ar būtinos. Tarnyba patirtų bankroto išlaidų realumą ir būtinumą susiejo bankroto proceso metu patirtų išlaidų dydžiu, t. y. ėmėsi vertinti bankroto procedūros ekonominį turinį.

34. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos tyrimo objektu neturėtų būti bankroto procedūros metu patirtų išlaidų dydis, nes tai ekonominio turinio sprendimai, kuriuos priima kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju, Tarnyba sprendė ir dėl bankroto procedūros metu patirtų bankroto išlaidų dydžio (ekonominio turinio) ir savo subjektyvios (ir nepagrįstos) nuomonės pagrindu nusprendė taikyti administracinę atsakomybę. Tokia Tarnybos veikla vertintina ne tik kaip jos kompetenciją viršijantis veiksmas, bet kaip siekis teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, asmens nubaudimu, aiškinti plečiamai.

35. Pareiškėjo nuomone, už planinio patikrinimo metu neva nustatytus tariamus pažeidimus administracinės nuobaudos apskritai neturėjo būti taikomos, turėjo būti apsiribojama Tarnybos patarimu (išaiškinimu, rekomendacija), kaip šioje situacijoje turėtų elgtis bankroto proceso dalyviai.

36. Teismas ne tik atsisakė priimti pareiškėjo papildomus paaiškinimus, tačiau visiškai nevertino juose išdėstytų argumentų. Tokiu būdu buvo pažeistos ir procesą reglamentuojančios teisės normos bei teisė būti išklausytam ir šalių lygiateisiškumo principas.

37. Pareiškėjo vertinimu, tiek atsakovas, tiek ir teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo dalį oficialių rašytinių įrodymų, pareiškėjų pateiktus faktinius ir teisinius argumentus ir visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia pareiškėjams. Teismas nepagrįstai konstatavo Tarnybos Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą VAĮ nuostatų prasme, todėl sprendimas naikintinas.

38. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir išsamiai, visapusiškai bei objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką šios kategorijos bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

39. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, teismo nustatytas aplinkybes, esminius apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Teigia, kad Tarnyba neginčija aplinkybės, jog patikrinimas užtruko ilgiau nei nustatyta Patikrinimo taisyklėse, tačiau pažymi, kad sąmoningai nevilkino planinio patikrinimo atlikimo termino, patikrinimas iš esmės užtruko dėl didelės medžiagos apimties, kurią Tarnyba turėjo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti. Keletą kartų iš administratoriaus buvo prašoma pateikti reikiamus duomenis ir paaiškinimus, o vadovaujantis Patikrinimų taisyklių 26 punktu į planinio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus.

41. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundu neginčijo Tarnybos Įsakyme nustatytų faktinių aplinkybių ir skirto nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo. Skundą grindė vieninteliu argumentu, jog Įsakymas neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes Tarnyba nesilaikė administracinės patikrinimo procedūros terminų. Be to, pareiškėjas nei skunde nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokios neigiamos teisinės pasekmės dėl šio termino pažeidimo jiems kilo. Todėl, Tarnybos nuomone, pareiškėjų argumentas, kad atliktas patikrinimas, kurio metu nebuvo laikomasi nustatytų procedūrinių terminų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nėra reikšmingas, nes nėra pagrindo manyti, jog tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę skundžiamo Įsakymo pagrįstumą.

42. Atsakovas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, jog administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Taip pat laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, o šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, savaime nedaro negaliojančiu.

43. Taigi, termino sprendimui priimti nesilaikymas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, o termino praleidimas savaime nepanaikina skundžiamu Įsakymu nustatytų faktinių aplinkybių ir pažeidimų, bei E. S. skirto nurodymo.

44. Šiuo atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, konstatavo, kad planinis patikrinimas tęsėsi ilgiau nei buvo numatyta, t. y. nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai pareiškėjai teigia, jog buvo pažeista Patikrinimo taisyklių 26 punkto nuostata, tačiau taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką termino pažeidimas daro Įsakymui.

45. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog tai, kad planinis patikrinimas užsitęsė yra neigiamas aspektas Tarnybos veikloje, tačiau šiuo atveju atsakovo atliktų veiksmų pavėlavimas nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs pareiškėjų teisių pažeidimą ir sudarytų pagrindą panaikinti Įsakymą. Naikinti Įsakymą vien tik dėl to, kad jis priimtas praleidus pačios Tarnybos nustatytą procedūrinį terminą, nėra teisinio pagrindo.

46. Atsakovas taip pat nurodo, kad Tarnyba 2023 m. lapkričio 16 d. administratoriaus prašymą pratęsti terminą nurodymui įvykdyti pratęsė iki 2024 m. gruodžio 31 d. Per du metus tikrai buvo galima rasti 4 akademinių valandų mokymus tinkama tema, tačiau skųsdamas Įsakymą vien dėl procedūrinio pažeidimo, tik prailgino administracinį procesą ir siekia išvengti nustatytos prievolės.

47. Atsakovas teigia, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų papildomus rašytinius paaiškinimus, nes juose buvo plečiamas skundo turinys (pagrindas). Pareiškėjai teikė ne paaiškinimus dėl skunde ginčijamų procedūrinių pažeidimų, o nurodė naujus argumentus, ginčydamas nustatytų pažeidimų pagrįstumą. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad pareiškėjas teiktais rašytiniais paaiškinimais keičia, papildo skundo pagrindą, tačiau tai daro netinkamai, netinkamu būdu. Rašytiniai paaiškinimai neatitinka rašytinių paaiškinimų reikalavimų, nes realiai teikti rašytiniai paaiškinimai keičia ar papildo skundo pagrindą. Jei pareiškėjas norėjo, kad skundo ribos būtų platesnės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, turėjo „<...> teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. <..>“. Teismas posėdžio metu pažymėjo, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teikdamas naujus argumentus, apie kuriuos skunde nebuvo nieko minėjęs, siekia apeiti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, todėl atsisakė juos pridėti prie bylos.

48. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Įsakymas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

49. Administratoriaus Patikrinimo metu nustatyta, kad jis pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nesilaikė šiuose punktuose nustatytų reikalavimų ir nepagrindė dalies Įmonės 1 bei Įmonės 3 bankroto proceso metu patirtų išlaidų realumo ir būtinumo, t. y. nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų, kad Įmonei 1 ir Įmonei 3 buvo suteiktos realios ir būtinos teisinės paslaugos pagal advokato V. N. išrašytą 2020 m. vasario 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VN20200228-01 Įmonės3 bankroto byloje, advokato R. Č. išrašytą 2020 m. vasario 25 d. sąskaitą faktūrą 20200125 Įmonės 1 bankroto byloje ir UAB „Nadalis“ 2021 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 0010 Įmonės 1 bankroto byloje. Šiuo atveju mokėjimai už teisines paslaugas minėtiems asmenims yra grindžiami tik pirmiau paminėtomis sąskaitomis, kuriose yra pateiktas abstraktus suteiktų paslaugų aprašymas, tokio paties pobūdžio yra ir pateiktos sutartys su advokatu R. Č. bei UAB „Nadalis“, nepateikta suteiktų paslaugų detalizacija.

50. Atsakovas pažymi, kad Įmonės 1 ir Įmonės 3 bankroto administratoriumi yra juridinis asmuo (Administratorius), kuris, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti pažeidimo, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo padarytą pažeidimą. JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką bei užtikrinti jos laikymąsi. Administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika. Už nustatytus pažeidimus atsakingu asmeniu laikytinas E. S., kadangi minėti mokėjimai atlikti Administratoriaus darbuotojų, atsakingų už Įmonės 1 ir Įmonės 3 bankroto procesų administravimą.

51. Atsakovo nuomone, Įsakymas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir taikomomis teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi jį naikinti pareiškėjo išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

53. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnybos Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o aplinkybė, jog buvo pažeisti patikrinimo terminai, savaime nesudaro pagrindo jį panaikinti.

54. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog tai, kad užtruko patikrinimas, nelemia Įsakymo panaikinimo. Taip pat nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų papildomus rašytinius paaiškinimus ir nevertino juose nurodytų aplinkybių.

55. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

57. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

58. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjų skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

61. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovas, atlikdamas Bendrovės tikslinį planinį patikrinimą, pažeidė Patikrinimo taisyklių 26 punkte nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą patikrinimui atlikti.

62. Pareiškėjas teigia, kad būtent ši aplinkybė lemia ginčijamo Įsakymo panaikinimą.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių Patikrinimo taisyklių bei JANĮ nuostatas, pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nors Patikrinimo taisyklių 26 punkte nustatytas procedūrinis terminas Bendrovės planiniam patikrinimui atlikti ir buvo pažeistas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Tarnybos Įsakymą.

64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog teisės aktuose nustatytų procedūrinių terminų pažeidimo faktas nėra pagrindas konstatuoti, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra nepagrįstas ar neteisėtas ir ši aplinkybė savaime sudaro pagrindą naikinti ginčijamą aktą (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-406-556/2023, 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-525/2021, kt.).

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kuri turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracini sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012; 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1079/2013; 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad nukrypstant nuo teisės akte nustatytų sprendimo priėmimo terminų kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos tokį termino praleidimą lėmusios priežastys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016).

66. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog Tarnyba veikė nesąžiningai, nepateisinamai delsė nesant objektyvių priežasčių ar kitaip vilkino Įsakymo priėmimą. Pažymėtina ir tai, jog ir pareiškėjai nenurodė jokių argumentų, kokią neigiamą įtaką jie patyrė dėl to, kad patikrinimas nebuvo baigtas per nustatytą terminą.

67. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog JANĮ 136 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Taigi, JANĮ nustatytas terminas, per kurį pareiškėjui galėjo būti skiriamos poveikio priemonės, nebuvo pažeistas, o procedūrinio pobūdžio termino, numatyto Patikrinimo taisyklėse, pažeidimas nėra esminis ir pats savaime nelemia Tarnybos Įsakymo neteisėtumo ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su patikrinimo termino pažeidimu, yra nepagrįsti ir atmestini.

68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

69. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimams – Įsakymas yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, ginčijamame Įsakyme ir Išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta jo apskundimo tvarką. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti ir atmestini.

70. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius paaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai rašytiniais paaiškinimais siekė keisti ir papildyti skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjai tai daro netinkamu būdu, pagrįstai atsisakė juos prijungti prie bylos.

71. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais, iš esmės nenurodant, kokie teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui

72. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

73. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ar netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Priešingai, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame išsamiai ir detaliai nurodytos byloje nustatytos ir teisinę reikšmę pareiškėjų reikalavimui išspręsti turinčios faktinės aplinkybės, byloje taikytini teisės aktai, išdėstyti argumentai, dėl kurių pareiškėjų reikalavimas netenkinamas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus.

74. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjas įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodė.

75. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

76. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė