2020-05-20 Nr. AB-10331-3-63-3-01466-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-975-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01466-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ skundą atsakovei R. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara” kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. V. 160,48 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog atsakovė valdė nekilnojamojo turto objektus adresais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodė, jog atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

4. Atsakovė teigė, kad yra nesumokėjusi už 2016-2017 m. laikotarpį 98,60 Eur vietinės rinkliavos už namą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad už abu nekilnojamojo turto objektus vietinė rinkliava mokama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir paaiškino, kad 6 mėn. gyvena viename ginčo nekilnojamojo turto objekte, o kitus 6 mėn. – kitame. Taip pat nėra sudariusi komunalinių atliekų išvežimo sutarties dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto objekto, neturi priskirto konteinerio. Pažymėjo, kad raštiškai kreipėsi į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos dydžio sumažinimo. Atsakovė tvirtino, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), nes neturi galimybės suteikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų. Sutiktų, jei vietinė rinkliava būtų nustatyta ginčo nekilnojamojo turto objektams po 6 mėn. per metus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara” prašymą tenkino.

6. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai) ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka”. Vadovaudamasis minėtu reguliavimu, teismas priėjo prie išvados, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektus adresais, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.

8. Pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, teismas konstatavo, jog konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovė nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) negyveno ir dėl to jos komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atsakovė nepateikė. Priešingai, kaip nurodė teismas, atsakovė atsiliepime patvirtino, kad 6 mėn. per metus gyvena nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o kitus 6 mėn. – (duomenys neskelbtini).

9. Vadovaudamasis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-48, teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini), už 2013 metus taikytas vietinės rinkliavos 50 proc. lengvata. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. T11-48 patvirtina, kad analogiška lengvata buvo taikyta už 2015 metus. Pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. rašte „Dėl prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio” nurodyta, kad atsakovė teisės aktais nustatytais terminais nesikreipė dėl lengvatos už 2016 metus taikymo, todėl lengvata dėl praleistų terminų negali būti taikoma; nurodyta, jog atsakovė turi teisę pateikti dokumentus, kurių pagrindu bus galima spręsti dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio mokėjimo už 2016 m., ir kintamosios dalies mokėjimo už 2017 m. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtą sprendimą apskundė teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė motyvuotu prašymu kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2016 ir 2017 metus. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ji savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė ginčo nekilnojamojo turto objektai. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog atsakovė pagal Nuostatus yra laikytina ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti jos nurodomi argumentai, kad jai komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad ji atliekų neturėjo, kad jai nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėja nėra sudariusi sutarties su atsakove dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo.

11. Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų teismas nustatė, jog atsakovei mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais. Dėl atsakovės argumentų, kad ji dalį prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumokėjo, teismas pažymėjo, kad pareiškėja į bylą pateikė duomenis apie tai, jog atsakovei paskaičiuota vietinė rinkliava nuo 2012 metų buvo mokama pavėluotai, todėl pareiškėjos įmokėtos įmokos padengdavo ankstesnių metų įsiskolinimus. Atitinkamai atsakovės mokėtina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra lygi 160,48 Eur. Duomenų, jog atsakovė nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas, nustatęs, kad atsakovė yra nesumokėjusi 160,48 Eur ginčo rinkliavos sumos už 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, šią sumą priteisė pareiškėjai.

III. 13. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti pareiškėją perskaičiuoti rinkliavos sumas nuo rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą atsiradimo Klaipėdos rajone pradžios, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

14. Atsakovė teigia, kad nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Byla išnagrinėta netinkamai, neįvertinus, neįsigilinus į visas byloje pateiktas aplinkybes ir medžiagą. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovavosi VšĮ „Gargždų švara“ atitinkamų metų įmokomis padengdamas ankstesnių metų įsiskolinimą. Atsakovės vertinimu, nesant teisinio pagrindo atlikti įskaitymus, pareiškėjo prašoma priteisti 160,48 Eur suma turėtų būti mažinama už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 34,78 Eur įmokos suma, nes vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.

15. Atsakovės vertinimu, vietinės rinkliavos nustatymas susideda iš dviejų dalių, t. y. už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir už jų tvarkymą. Atsakovė pareiškėjui už namą (duomenys neskelbtini) atliekų neperdavė ir neturėjo galimybės jų perduoti, nes pareiškėjas neturėjo ir neturi galimybės realiai tokias paslaugas pareiškėjai teikti. Be kita ko, pareiškėjos atžvilgiu pažeidžiamas proporcingumo principas, kad 6 mėn. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 6 mėn. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, rinkliava turėtų būti skaičiuojama 6 mėn. už butą (duomenys neskelbtini) ir 6 mėn. už namą (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti kaip nepakeistą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. gruodžio 7 d. atsakovės atlikto mokėjimo užskaita už vietinės rinkliavos skolos laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atlikta nesuėjus penkerių metų senaties terminui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, atsakovė neteisingai traktuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vietinės rinkliavos už skolos laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. padengimo. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, jog grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Atsakovė 2013 m. gruodžio 7 d. sumokėjo vietinę rinkliavą per Perlo terminalą ir nenurodė, už kokį laikotarpį sumokėta vietinė rinkliava. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad atsakovė sumokėjo 144,12 Lt, tačiau ši suma nesutampa einamuoju laikotarpiu už 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prieina išvadą, kad teisėtai 2013 m. gruodžio 7 d. atsakovės atlikta vietinės rinkliavos įmoka padengė laikotarpio nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotos vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

18. Pareiškėjas paaiškina, kad iš Nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su aplinkybe, kad atitinkamo nekilnojamojo turto objekto naudojimas suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos norminių teisės aktų nustatyta tvarka, savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų (2017 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. T11-402 redakcija ) 22 punkte numatyta, kad „Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip metus) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos”. Nuostatų 23.2 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto objekto savininkai deklaruojantys, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui licencijuoto elektros tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį bei pažymą apie suvartoto geriamo vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Pareiškėjas pažymi, kad minėtuose teisės aktuose nėra numatyta skaičiuoti vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objekto savininkui už mažesnį nei kalendoriniai metai laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, atsakovei negali būti skaičiuojama vietinė rinkliava už jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus už mažesnį nei kalendoriniai metai laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 160,48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Teismas priteisė pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ iš atsakovės R. V. 160,48 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodama tuo, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Atsakovė taip pat nurodo, kad 6 mėn. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 6 mėn. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl vietinė rinkliava turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į proporcingumo principą.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pirmiausia vertina aplinkybę, ar atsakovė laikytina komunalinių atliekų turėtoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovė nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad minėtais nekilnojamojo turto objektais nesinaudojo, tačiau priešingai, paaiškino, kad 6 mėn. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 6 mėn. gyvenam bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

24. Susipažinusi su atsakovės, kuriai šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų (pateikta įrodymų), jog atsakovė nekilnojamojo turto objektais nesinaudojo, jais disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė pripažintina atliekų turėtoja ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme. Atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovė 2017 m. kreipėsi į pareiškėją su prašymu sumažinti taikomos vietinės rinkliavos mokestį už 2017 m. ir praėjusius 2016 m. Pareiškėjas atsakovei 2017 m. kovo 27 d. raštu išaiškino, kad dėl praleistų terminų negali būti pritaikyta lengvata dėl vietinės rinkliavos už 2016 m. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pateikus dokumentus, jog už gyvenamąjį namą ir butą per 2016 m. (vertinant kiekvienus metus ir nekilnojamojo turto objektus atskirai) nėra išnaudota elektros energijos daugiau nei 140 kWh, geriamo vandens išnaudota ne daugiau kaip 1 m3, parašius prašymą-sąžiningumo deklaraciją, bus galima atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio. Pateikus minėtus dokumentus už 2017 m., kaip nurodė pareiškėjas, bus galima atleisti nuo kintamosios dalies įmokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė minėtą sprendimą apskundė teisės aktų nustatyta tvarka, ar motyvuotu prašymu kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2016 ir 2017 metus.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai iš 2013 m. sumokėtos vietinės rinkliavos padengė vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2012 m.

27. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovei už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)2, pareiškėjas paskaičiavo 120,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surikinimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (b. l. 89). Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už minėtus nekilnojamojo turto objektus atsakovei paskaičiuota vietinė rinkliava – 288,24 Lt (b. l. 49). 2013 m. gruodžio 7 d. atsakovė sumokėjo 144,12 Lt vietinės rinkliavos, kuria buvo padengtas vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad šios bylos dalykas – atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nėra sprendžiama dėl atsakovei priskaičiuotos vietinės rinkliavos už 2012 metų laikotarpį pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl atsakovės argumentai, kad už 2012 metų laikotarpį apskaičiuotą vietinę rinkliavą, turėjo būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, atmetami kaip nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, neįvertindamas ir neįsigilindamas į visas byloje pateiktas aplinkybes. Minimu aspektu įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus (t. y. skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos). Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91).

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė