461cdfec-e2ca-4eac-a088-2e0cad0c4bba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-1957-1058/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43003-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13.; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5. (S)  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. spalio 25 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Linai Sadovskai, Virginijai Miliauskienei, Indrei Venckūnienei, Augustei Juodėnaitei, vertėjaujant Helenai Žemaitel ir Olgai Macijauskienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, kaltinamajam V.

S., jo gynėjui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, nukentėjusiosios I. L. atstovams advokatui Vladislavui LatuÅ¡inskiui (Vladislav LatuÅ¡inskij) ir įstatyminei atstovei V. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimÄ (iÅ¡ jo žodžių), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį, paskirta 35 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,  n u s t a t ė : V. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 1-o priedo 105 ženklo, įspėjančio vairuotojÄ apie bÅ«simÄ pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä , ir įpareigojančio imtis atitinkamų atsargumo priemonių, įspėjimus, numatančius, kad tai yra „Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikÅ¡telės ir panaÅ¡iai), kur važiuojamojoje dalyje gali bÅ«ti vaikų“, KET 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...>, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“, ir KET 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiavo Vilniuje, Olandų gatve, antra eismo juosta, kryptimi nuo T.

KosciuÅ¡kos gatvės pusės link Polocko gatvės, kelio atkarpa, kuri pažymėta kaip kelio ruožas prie vaikų įstaigos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties vieÅ¡ojo transporto sustojimu „Polocko“, buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui (stipriai lyjant lietui), kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, tęsdamas važiavimÄ Ä¯važiavo į perėjÄ , kai gretima deÅ¡ine eismo juosta priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , ir pervažiavo jo atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę pėsčiųjų perėja bėgusiai ir bandant sustoti perėjoje nugriuvusiai pėsčiajai I.

L., gimusiai (duomenys neskelbtini), kojÄ . Eismo įvykio metu mažametei pėsčiajai I. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, V. S., žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo posėdyje kaltinamasis V. S. sutiko, kad nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės ir rugsėjo 5 d. vairavo automobilį. Dėl to gailisi ir supranta, kad blogai padarė. Parodė, kad jo vairuotas automobilis priklausė (duomenys neskelbtini), bet tėvas jau buvo pasirašęs preliminariÄ maÅ¡inos įsigijimo sutartį. Jis norėjo maÅ¡inÄ nuvaryti namo ir paėmė. Važiavo be teisių. Teisė vairuoti atimta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodė, kad yra du kartus baustas administracine tvarka, tačiau 2017 m. sausio 17 d. jis draudžiamoje vietoje nestovėjo, tada maÅ¡inÄ vairavo jo brolis.

Kadangi maÅ¡ina priklausė jam (V. S.), baudÄ skyrė jam. BaudÄ sumokėjo brolis. 2018 m. spalio 21 d. vairavo bendradarbio maÅ¡inÄ , nes neatvažiavo tėvas jo pasiimti iÅ¡ statybvietės. Transporto priemonę vairavo tik Å¡ituos tris kartus, kurie užfiksuoti pažeidimais. Ä® darbÄ jį visada veža tėvas arba kažkas iÅ¡ darbuotojų. Dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį parodė, kad važiavo pakankamai lėtai, lygiagrečiai su „Volkswagen Jetta“, antra eismo juosta. Stipriai lijo.

Prie paskutinio šviesoforo „Volkswagen Jetta“, važiuojanti pirma eismo juosta, išlindo į priekį, paskui pristabdė. Prie perėjos jis pažiūrėjo iš kairės, iš dešinės, ar nėra žmonių. Iš kairės du vaikinai ėjo. Jie atsistojo iki perėjos gal pusantro metro. Daugiau žmonių nematė. Matė kelio ženklus „Atsargiai vaikai“, „Perėja“, bet perėjoje iš dešinės pusės žmonių nebuvo. Jis nuo „Volkswagen Jetta“ buvo šiek tiek atsilikęs, maždaug per mašinos ilgį, važiavo lygiagrečiai, apie du metrai buvo tarp automobilių lygiagrečiai.

Tas automobilis buvo jam iÅ¡ deÅ¡inės, todėl ribojo vaizdÄ iÅ¡ deÅ¡inės. Jis nematė pėsčiųjų iÅ¡ deÅ¡inės. „Volkswagen Jetta“ nestabdė. Su „Volkswagen Jetta“ prie perėjos važiavo labai lėtai, pristabdė, nes prie perėjos buvo ženklai. Žmonių nebuvo, nukentėjusiÄ jÄ pamatė kai ji buvo po jo automobilio priekiniu ratu. Viskas įvyko labai greitai. Kai mergaitė įlėkė, buvo sekundžių reikalas. Jis patyrė Å¡okÄ , nematė, kÄ darė „Volkswagen Jetta“, kai jis įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ .

Greičiausiai ta maÅ¡ina stovėjo. Oro sÄ lygos buvo labai blogos. Jis važiavo 15 - 20 km/h greičiu. PrieÅ¡ perėjÄ dar sulėtino greitį. Pradėjo stabdyti nuo ženklo „Vaikai“, maždaug 30-20 metrų prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Automobilyje buvo vienas. Priekyje jo važiuojantį „Volkswagen Jetta“ matė visÄ laikÄ , važiavo Å¡alia. Jo automobilio priekis buvo Å¡alia „Volkswagen Jetta“ bagažinės. Negali pasakyti, kiek likus iki perėjos žiÅ«rėjo, ar nėra pėsčiųjų.

NukentėjusiÄ jÄ pamatė, kai jau buvo po ratu, pastebėjo jos Å¡ešėlį. IÅ¡ deÅ¡inės pusės ji atsitrenkė. Jis priekiniu ratu iÅ¡ deÅ¡inės pusės pervažiavo pėsčiajai kojÄ . Pėsčiosios nepamatė, nes iÅ¡ deÅ¡inės jam užstojo „Volkswagen Jetta“. Po to viskas įvyko labai greitai, mergaitė iÅ¡Å¡oko, sekundžių reikalas. Mano, kad ir pėsčioji buvo kalta dėl eismo įvykio, nebÅ«tų jos kliudęs, jei ji nebÅ«tų bėgusi. Patvirtino, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis pristabdė, tačiau negalėjo atsakyti, ar matė to automobilio stabdymo momentÄ .

Jis taip pat buvo pristabdęs maÅ¡inÄ prieÅ¡ perėjÄ , bet per langÄ matė, kad nieko nėra pėsčiųjų perėjoje, todėl atleido stabdį. „Volkswagen Jetta“ buvo kliÅ«tis iÅ¡ deÅ¡inės matyti vaizdÄ . Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, jog neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Olandų gatve, antra eismo juosta, kryptimi nuo T.

KosciuÅ¡kos g. link S. Batoro g. Oro sÄ lygos buvo labai blogos, lijo stiprus lietus, todėl važiavo gana lėtai, apie 20-40 km/val. greičiu. Pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi kaip ir jis, važiavo kitas lengvasis automobilis. Jie važiavo beveik lygiagrečiai, tik to automobilio priekinė dalis buvo Å¡iek tiek priekyje. T. y. jie važiavo taip, kad pirma eismo juosta važiavusio lengvojo automobilio „STOP“ žibintų jis negalėjo matyti. Jiems privažiuojant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai jie buvo prie pat perėjos žymėjimo, staiga pamatė pirmoje eismo juostoje perėjoje pėsčiÄ jÄ .

Pamatė jos galvÄ iÅ¡ už pirma eismo juosta važiavusio automobilio variklio dangčio. Tik pamatęs pėsčiÄ jÄ , pradėjo stabdyti. Sukti vairo į kairę negalėjo, nes matė, kad skiriamosios juostos Å¡aligatviu jam iÅ¡ kairės ateina du pėstieji, apsirengę kostiumais. Kadangi kelias buvo Å¡lapias, todėl jam stabdant automobilį, jis ir toliau čiuožė į priekį. Spėjo pastebėti, kad perėja bėgusi pėsčioji pradėjo slysti kojomis į jo automobilį, pastebėjo, kaip viena iÅ¡ jos kojų nuslysta po jo automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju ratu ir kitÄ momentÄ jis pajuto, kaip tÄ kojÄ pervažiuoja.

Jo automobiliui pilnai sustojus, iÅ¡lipo iÅ¡ jo. Buvo Å¡oke. Nuskubėjo prie pėsčiosios, kuri gulėjo pėsčiųjų perėjos ribose, maždaug tarp pirmos ir antros eismo juostų. Pėsčioji buvo sÄ moninga. Prie jos buvo moteris, kuri, kaip jis suprato, vairavo pirma eismo juosta važiavusį automobilį. Ji rėkė ant jo, kad jis važiavo dideliu greičiu. Prie pėsčiosios taip pat buvo kitų mergaičių, Å¡ios draugių. Kažkas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių žmonių iÅ¡kvietė policijÄ ir medikus į įvykio vietÄ .

Kai pirma eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoja nusiramino, ji paskambino nukentėjusios mergaitės tėvams ir pranešė apie eismo įvykį. Atvykę į įvykio vietÄ medikai mergaitę apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Jis liko įvykio vietoje. Jis žino, kad 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ 3 m. vairuoti kelių transporto priemones, tačiau kaltės dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 243 straipsnį nepripažįsta, nes mano, kad už tai turi bÅ«ti taikoma jam administracinė atsakomybė.

Kitoje dalyje kaltės taip pat nepripažįsta, mano, kad eismo įvykis kilo dėl pačios pėsčiosios veiksmų, kuri, kirsdama važiuojamÄ jÄ dalį, bėgo pėsčiųjų perėja, iÅ¡ pirmos eismo juostos įbėgdama į antrÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad antra eismo juosta nevažiuoja automobiliai, bandydama sustoti griuvo, dėl ko jos koja atsirado po jo automobilio priekiniu ratu (t. 1, b. l. 84, 86). Teismo posėdyje nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, liudytoja V. P. parodė, kad jos įvykio metu Vilniuje nebuvo.

BÅ«nat kaime, jai paskambino moteris ir pasakė, kad dukrÄ partrenkė maÅ¡ina, dar pasakė, kad ji yra liudytoja, Å¡alia važiavo, stabdė, sustojo. Dukra tuo metu buvo su klasiokėm. Ji buvo sÄ moninga. Vėliau I. L. jai papasakojo, kad su draugėmis eidama per pėsčiųjų perėjÄ pamatė autobusÄ ir paskubėjo, o draugės atsiliko. Gal dėl nuojautos, gal dėl periferinio pamatymo kažkÄ judant bandė stabdyti ir dėl stipraus lietaus paslydusi nugriuvo. Per perėjÄ pradėjo eiti su draugėmis.

Kadangi sustojo praleisti automobilis, manė, kad eiti saugu. Po įvykio dukra gulėjo ligoninėje, 10 dienÄ jÄ operavo, vėliau buvo reabilitacija, patyrė gydymo iÅ¡laidų, buvo sugadinti džinsai, avalynė. Iki gruodžio 14 d. turėjo mokytis namuose, nes ji negalėjo vaikščioti, galėjo gulėti tik pakėlus kojÄ , todėl (duomenys neskelbtini) klasėje buvo didelis atsilikimas. Stojo į (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , neužteko to vidurkio įstoti. Mano, kad galėjo pavykti, jei bÅ«tų geresni rezultatai.

Ä® Å¡alia namų esančiÄ (duomenys neskelbtini) nuo spalio vidurio ji eidavo su ramentais, tekdavo lydėti. Jai buvo sunku namuose vienai bÅ«ti, be draugų, bendravimo. Tik kelis kartus aplankė draugai, nes jiems buvo nepatogu atvažiuoti. Nėjo į mokyklÄ iki gegužės 14 d. Koja paskaudėdavo, iÅ¡tindavo, bet ji labai nesiskundė. Jaučia skausmÄ ir dabar, buvo masažuose, liepos mėnesį reabilitacijoje - elektromagnetinio 5 užsiėmimai buvo, fizioterapija pora savaičių truko. Masažuotojas sakė, kad pasekmės tikrai bus, čia skeveldrinis lūžis, buvo metaliniai strypai. 2019 m. gegužės 7 d. koja buvo operuota antrÄ kartÄ .

Beveik savaitę laiko turėjo bÅ«ti ligoninėje. Civilinį ieÅ¡kinį palaikė, prašė tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (t. 1, b. l. 31, 32). Teismo posėdyje liudytoja D. B. parodė, kad tai buvo prieÅ¡ metus, dabar ne taip gerai prisimena įvykį, bet policijoje buvo nurodžiusi 100 procentų teisingÄ informacijÄ . Jai reikėjo į Užupį. Prie pėsčiųjų perėjos pamatė dvi mergaites žiÅ«rinčias, ar gali eiti per pėsčiųjų perėjÄ .

Ji sustojo, jos pradėjo eiti ir pamatė, kad lyg tai mėlyna maÅ¡ina vienÄ jų tiesiog nubloÅ¡kė. IÅ¡lipusi pamatė vienÄ mergaitę nugriuvusiÄ . IÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ . To vairuotojo nebuvo, jis atsirado, kai atvažiavo greitoji, policija. Toje gatvėje greitis nėra didelis, yra greičio matuoklis. Be to, buvo rugsėjis, todėl jos dėmesingumas buvo padidintas. Negalėjo pasakyti, kokiu atstumu pamatė pėsčiÄ sias, bet mergaitės buvo tikrai matomos, jos norėjo eiti, stovėjo, laukė, kad kažkas sustotų.

Jos automobilis visiÅ¡kai sustojo, kai mergaitės įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį. Ji dar linktelėjo joms. Važiuodama link pėsčiųjų perėjos nebuvo atkreipusi dėmesio į kitus automobilius. Greitis buvo tikrai nedidelis greitis, stabdė natÅ«raliai, stabdymas nebuvo staigus. Iki to laiko, kai pamatė prie perėjos mergaites, važiavo normaliu greičiu, apie 40 - 50 km/h, nestabdė. Jos stabdymas buvo susijęs tik su pamatytomis pėsčiosiomis. Kai mergaitės įžengė į pėsčiųjų perėjÄ , ji jau buvo sustojusi.

Mano, kad sustojo, kai mergaitės buvo dar neįžengusios į perėjÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.50 val., vairuodama automobilį Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, važiavo Olandų gatve, kryptimi nuo Antakalnio gatvės pusės link S. Batoro gatvės. Važiavo pirma eismo juosta. Stipriai lijo lietus, važiuojamoji dalis buvo Å¡lapia. Privažiuodama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli nuo degalinės „Viada“, pastebėjo, kad prie perėjos, jos atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės, stovi trys merginos.

Ji pradėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį, norėdama praleisti Å¡ias, ir sustojo prie perėjos. Jai sustojus, merginos įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės. Jai atrodo, kad dvi iÅ¡ trijų merginų pastebėjo, kad antra eismo juosta važiavęs automobilis nemažina greičio artėdamas prie perėjos, todėl Å¡ios sustojo, o viena mergina tiesiog nematė to automobilio ir ėjo į priekį. KitÄ momentÄ pamatė, kaip jai iÅ¡ kairės, antra eismo juosta, nesustodamas prie perėjos, pravažiuoja tamsios spalvos automobilis ir mergina, ėjusi per perėjÄ pirma, krenta ant kelio.

Tamsus automobilis nuvažiavo tiesiai ir sustojo tik įvažiavęs į degalinę „Viada“. Visa tai matydama, ji įjungė avarines šviesas ir išlipo iš automobilio, pribėgo prie mergaitės. Ši buvo šoke ir tik po kurio laiko pradėjo skųstis kojos skausmais. Ji paskambino Nr. 112 ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui pranešė apie įvykį, nurodė mergaitę partrenkusio automobilio valstybinius numerius (t. 1, b. l. 41). Teismo posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad jis važiavo savo mašina Olandų g. antra eismo juosta.

Lijo lietus. Važiavo nedideliu greičiu – 50-40 km/val. Pamatė prie pėsčiųjų perėjos besibÅ«riuojančius žmones. IÅ¡ bÅ«rio iÅ¡bėgo mergaitė ir pakliuvo po automobilio ratais. Kiti bevažiuojantys automobiliai sustojo. Jis sustojo taip pat. Suteikė mergaitei pirmÄ jÄ pagalbÄ . Kai pamatė mergaites, jos nebuvo įžengusios į perėjÄ , dar tik stovėjo prie jos. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., jis važiavo automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Olandų g. antroje eismo juostoje, kryptimi link S. Batoro g.

Pravažiavus Olandų – Filaretų gatvių Å¡viesoforu reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä ir lėtai, maždaug 40 km/val. greičiu, neprivažiavus nuvažiavimo link degalinės „Viada“, ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pamatė, kad prieÅ¡ais jį, antroje eismo juostoje, važiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdo, taip pat pastebėjo, kad pirmoje juostoje prie pėsčiųjų perėjos staigiai sustojo kitas automobilis (koks tiksliai tai buvo automobilis, Å¡iuo metu nepamena) ir pamatė, kaip prieÅ¡ jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę labai greitai į pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡bėgo vaikas, tas automobilis spėjo vaikÄ praleist, o prieÅ¡ais jį važiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“ nespėjo ir mergaitė bėgdama atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“, po ko mergaitė paslydo ir to pasėkoje automobilis jai pervažiavo per kojÄ , po smÅ«gio automobilis kiek pavažiavęs sustojo ir to automobilio vairuotojas iÅ¡ karto atbėgo.

Jis taip sustojo ir iÅ¡lipęs suteikė pagalbÄ nukentėjusiai mergaitei. Apie visÄ matytÄ Ä¯vykį pranešė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Vaizdo įraÅ¡as yra darytas jo vaizdo registratoriaus. Privažiuojant perėjÄ jo ir prieÅ¡ais važiuojančio automobilio greitis buvo labai mažas, nes dėl oro sÄ lygų visi vos riedėjo nuo kalno (t. 1, b. l. 43-44). Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo perskaityti nukentėjusiosios I.

L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur I. L. parodė, jog ėjo su drauge, pamatė autobusÄ , pradėjo skubėti, prie perėjos palaukė, kol sustos pirma eismo juosta važiavęs automobilis, staiga pradėjo stabdyti, koja pakliuvo į ratÄ . Prie jos priėjo žmonės, moteris iÅ¡ prieÅ¡ tai sustojusio prie perėjos automobilio. Visa tai įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d., po pamokų, tikslaus laiko nepamena, kažkur 14-15 val. Viskas įvyko prie „Polocko“ stotelės. Ji ėjo į stotelę, kur autobusas važiuoja link centro.

Å iaip ėjo su klasiokėmis, jos sustojo pabendrauti, toliau ji ėjo su drauge P. N.. Tos kitos klasiokės – A. ir D.. PrieÅ¡ įžengdama į važiuojamÄ dalį, ji palaukė, kol sustos pirmas automobilis iÅ¡ pirmos juostos, ir tada drÄ siai ėjo. Ėjo, kai maÅ¡ina jau stovėjo. Ji perėjoje iÅ¡siveržė, pradėjo bėgti, pamatė automobilį, pradėjo stabdyti, buvo slidu, turbÅ«t slydo, kojos iÅ¡sikiÅ¡o į antrÄ eismo juostÄ , krito ant nugaros. Kai parkrito, sulenkė kojas, pamatė, kad jÄ partrenkęs automobilis įjungia posÅ«kį į degalinę.

Perėjoje automobilis atvažiavo greitai. Nežino, ar automobilio vairuotojas jÄ matė. Nemano, kad automobilis stabdė. Jis jÄ partrenkė ir nuvažiavo gal 50 metrų ir po to pasuko link degalinės. Perėjoje ji pradėjo stabdyti dėl antra juosta važiuojančio automobilio. Pirma eismo juosta yra ta, kuri yra arčiau Å¡aligatvio, o antra eismo juosta eina po pirmos eismo juostos. Jai pervažiavo kairę kojÄ . Buvo skeveldrinis lūžis. Buvo jau viena operacija, į kaulÄ dėjo strypus, maždaug po pusės metų strypus iÅ¡iminės. Å iuo metu laikosi gerai, neskauda nieko (t. 1, b. l. 26-28, 33).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų, automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „VW Passa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas nuo 2018 m. liepos 17 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16, 17). Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Olandų g., Vilniuje, ir nurodyta: kelio dangos būklė, tipas – šlapias asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 7,6 m.; kelio ženklai galiojimo zonoje – Nr. 533 Nr. 534, Nr. 548; automobilis iš įvykio vietos patrauktas (t. 1, b. l. 7-11, 20).

Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta Olandų gatvės atkarpa nuo saugumo salelės pradžios iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties sustojimu „Polocko“, žiūrint kryptimi link Polocko g., Vilniuje. Matavimo juosta pamatuotas ir nustatytas atstumas nuo saugumo salelės pradžios iki kelio ženklo Nr. 105 („Vaikai“) – 81,50 m. Atstumas nuo kelio ženklo Nr. 105 iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties „Polocko“ sustojimu žymėjimo yra 67,00 m.

Taip pat nustatyta, kad apžiÅ«rimoje kelio atkarpoje yra kelio vingis į deÅ¡inę (t. 1, b. l. 12-14). IÅ¡ transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad automobilis nesugadintas, eismo įvykio žymių ant automobilio nėra (t. 1, b. l. 15). Vyriausiosios patrulės G. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 15 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad Olandų g. automobilis patrenkė nepilnametę mergaitę.

Ä®vykio vietoje pasitiko „VW Passat“ vairuotojas V. S., kuris paaiÅ¡kino, kad nespėjo sustabdyti automobilio, kadangi mergaitė į pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡bėgo netikėtai. IÅ¡kart jÄ pastebėjęs pradėjo stabdyti, tačiau suveikė ABS stabdžių sistema ir automobilis skydo toliau. Taipogi vairuotojas paaiÅ¡kino, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Vairuotojas buvo blaivas. Nukentėjusioji I. L., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitę GMP 0827 dėl kojos traumos iÅ¡vežė į SantariÅ¡kių ligoninę.

Liudytojas, važiavęs iÅ¡ paskos automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra E. S.. Liudininkas turėjo registratorių automobilyje. IÅ¡ jo paimtas vaizdo įraÅ¡as ir įkeltas į KPV budėtojo kompiuterį. Dar viena liudininkė – D. B., ji važiavo gretimoje juostoje automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietÄ , automobilis, partrenkęs mergaitę, stovėjo toliau, buvo patrauktas iÅ¡ eismo įvykio vietos (t. 1, b. l. 6).

IÅ¡ E. S. pateikto vaizdo registratoriumi daryto eismo įvykio vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įraÅ¡as padarytas prie liudytojo automobilio priekinio stiklo įmontuotu registratoriumi. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad apatiniame kairiajame kampe rodoma data ir laikas (2017/09/01 14:31:43 – įraÅ¡o pradžios laikas) neatitinka tikrųjų datos ir laiko. Pagal registratoriuje nustatytÄ laikÄ Ä¯raÅ¡as prasideda 14:31:43. Ekrane matyti, kad liudytojo automobilis važiuoja Å eimyniÅ¡kių gatve link žiedinės Å eimyniÅ¡kių – ŽirmÅ«nų g. sankryžos, kurioje suka į deÅ¡inę ir važiuoja link žiedinės Antakalnio – KosciuÅ¡kos g. sankryžos, sankryžoje nusuka į Olandų gatvę ir važiuoja tiesiai link S. Batoro gatvės. 14:36:21 E. S. vairuojamas automobilis įvažiuoja į Olandų gatvę ir važiuoja antra eismo juosta.

Lyja lietus, liudytojo automobilio priekiniai valytuvai įjungti, kas kelias sekundes pravalo priekinį stiklÄ . Matosi, kad važiuojamoji dalis Å¡lapia. Priekyje liudytojo važiuoja Å¡viesios spalvos automobilis. 14:37:31 Å¡viesios spalvos automobilis persirikiuoja į pirmÄ eismo juostÄ ir, privažiuodamas prie reguliuojamos Olandų – Filaretų g. sankryžos, liudytojo E. S. vairuojamas automobilis pasiveja priekyje jo ta pačia eismo juosta važiuojantį tamsios spalvos automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 14:37:55 liudytojo E. S. vairuojamas automobilis sustoja prie Olandų – Filaretų g. sankryžos, kadangi jam dega raudonas Å¡viesoforo signalas.

Priekyje jo stovi tamsios spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o priekyje Å¡io dar vienas lengvasis automobilis, Å¡viesios spalvos. 14:38:43 užsidega žalias Å¡viesoforo signalas ir E. S. automobilis bei priekyje jo stovėję automobiliai pajuda iÅ¡ vietos ir važiuoja link S. Batoro gatvės. VisÄ laikÄ lyja lietus. 14:39:08 automobilis „Volkswagen Passat“ ir E. S. automobilis, važiuodami vienas paskui kitÄ , privažiuoja kelio ženklÄ Nr. 105 („Vaikai“) geltoname fone ir pravažiuoja jį. 14:39:13 ekrane matyti, kaip ta pačia kryptimi pirma eismo juosta priekyje „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs Å¡viesios spalvos automobilis pradėjo stabdyti: užsidegė jo „STOP“ žibintai.

Stabdyti minėtas automobilis pradeda maždaug ties kelio ženklais Nr. 533 ir 534 („Pėsčiųjų perėja“) geltoname fone. 14:39:14 užsidega ir automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „STOP“ žibintai. Matosi, kaip tuo pat metu prie nereguliuojamos perėjos iÅ¡ deÅ¡inės prieina 2 (du) pėstieji. 14:39:19 įžengę į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, pėstieji pradeda bėgti link kitos gatvės pusės vienas paskui kitÄ . Prabėgus pro pirmoje eismo juostoje prie perėjos sustojusį Å¡viesios spalvos automobilį, pirmu bėgęs pėsčiasis įbėga į antrÄ eismo juostÄ ir, pamatęs atvažiuojantį į jį tamsų automobilį „Volkswagen Passat“, bando sustoti, griÅ«damas slysta į priekį.

Ekrane matyti, kad griÅ«nančio pėsčiojo koja kontaktuoja su automobiliu. Pėsčiasis griÅ«na ant kelio ir atsisėda ant sėdmenų, po ko greitai pritraukia kojas prie savęs. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja į priekį ir sustoja įvažiavime į degalinę „Viada“. 14:39:25 E. S. automobilis sustoja prie perėjos. Pėsčiasis pusiau guli, pusiau sėdi kelio važiuojamojoje dalyje, priekyje liudytojo automobilio, Å¡io važiavimo juostoje, pėsčiųjų perėjos ribose, ties juostų skiriamÄ ja linija.

Prie pėsčiojo pribėga merginos, iÅ¡ savo automobilio iÅ¡eina liudytojas E. S. ir irgi prieina prie pėsčiojo. Matyti, kaip nuo automobilio „Volkswagen Passat“, stovinčio įvažiavime į degalinę „Viada“, atbėga jo vairuotojas. Viena iÅ¡ merginų uždengia pėsčiÄ jį savo striuke. Prie pėsčiojo renkasi daugiau žmonių. 14:39:58 įraÅ¡o pabaiga (t. 1, b. l. 45). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad susipažinus su pateiktais I.

L. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, I. L. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje čiurnoje, išoriniame paviršiuje, kairio blauzdikaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 36). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2424 (18) (t. 1, b. l. 117-122) konstatuota, jog:

1. automobilis „Volkswagen Passat“ iki pėsčiosios I. L. partrenkimo judėjo Olandų g. antra eismo juosta, kryptimi link S. Batoro g.;

2. apskaičiuoti, koks buvo automobilio „Volkswagen Passat“ greitis iki susidūrimo, negalima;

3. pėsčioji I. L. iki partrenkimo vietos bėgo skersai Olandų g., kryptimi iš dešinės į kairę, žiūrint kryptimi link S. Batoro g.;

4. iš vaizdo įrašo matyti, kad pėsčioji I. L. Olandų g. iki partrenkimo vietos bėgo. Tačiau, apskaičiuoti, kokiu greičiu bėgo, iš tirti pateiktos medžiagos negalima;

5. pėsčioji I. L. buvo kliudyta nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose ar šalia jų, automobiliui „Volkswagen Passat“ judant antra eismo juosta, kryptimi link S. Batoro g.;

6. Å¡io eismo įvykio eigos elementai buvo tokie: prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios deÅ¡inėje pusėje stovėjo pėstieji, pirma eismo juosta artėjo automobilis „Volkswagen Jetta“, o antra eismo juosta ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos automobiliui „Volkswagen Jetta“ artėjo automobilis „Volkswagen Passat“; automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja iÅ¡ anksto pradėjo mažinti greitį, o automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas - apie 1,5 s vėliau; automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja sustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir praleido iÅ¡ deÅ¡inės į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įbėgusias pėsčiÄ sias, o automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir kliudė pėsčiÄ jÄ ;

7. buvusioje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas V. S., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet deÅ¡inėje kelio pusėje ant Å¡aligatvio stovėjo pėstieji, iÅ¡ anksto bÅ«tų mažinęs greitį, kaip tai padarė automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja, ir sustojęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleisti pėsčiuosius, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio;

8. automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas V. S., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet deÅ¡inėje kelio pusėje ant Å¡aligatvio stovėjo pėstieji, iÅ¡ anksto turėjo mažinti greitį, kaip tai padarė automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja, ir sustoti prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleisti pėsčiuosius. Pėsčioji I. L., prieÅ¡ įžengdama į nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , turėjo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikinti, kad tai saugu, o, įžengusi į pėsčiųjų perėjÄ , kelio važiuojamÄ jÄ dalį turėjo kirsti, eidama;

9. buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo veiksmai, – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios deÅ¡inėje pusėje ant Å¡aligatvio stovėjo pėstieji, kuomet priekyje važiavusio automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja pradėjo mažinti greitį, iÅ¡kart taip pat nemažino automobilio greičio, todėl, pilnai nesustojęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kaip tai padarė automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja, kad praleisti pėsčiuosius, kliudė pėsčiÄ jÄ I. L., techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. L. veiksmai – bėgdama per pėsčiųjų perėjÄ , sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Volkswagen Passat“, techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu;

10. automobiliui „Volkswagen Jetta“, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pirma eismo juosta, užsidegus „STOP“ žibintams, automobilis „Volkswagen Passat“ judėjo antra eismo juosta iš paskos, nutolus nuo automobilio „Volkswagen Jetta“ užpakalinės dalies. Teismo posėdyje ekspertas V. V. parodė, kad tyrimas buvo atliktas su tokia medžiaga, kuri buvo pateikta. Medžiaga buvo pateikta iš 84 lapų, taip pat pridėta skaitmeninė medžiaga iš vaizdo įrašų.

Iš šios pateiktos medžiagos ir buvo atlikta specialisto išvada. Duomenys, kuriais pasiremta, yra specialisto išvados tiriamojoje dalyje, motyvai surašyti. Pagrindinė medžiaga, tai pateiktas vaizdo įrašas. Čia nebuvo ta vieta, kur reikėjo būtinai kadruoti, kur buvo dešimtosios, šimtosios sekundės svarbu. Situacija buvo tokia, kad abu automobiliai artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos – vienas pirma eismo juosta, kitas antra eismo juosta. Pirma eismo juosta automobilis važiavo priekyje, antra eismo juosta – atsilikęs. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui užsidega „Stop“ žibintai.

Paskui važiuojantis automobilis turi reaguoti į stabdantį automobilį, kuris artėja prie pėsčiųjų perėjos. Pėsčiųjų perėja yra vieta, kur realu, kad būna visokios kliūtys, kad pėstieji išeina į gatvę. Artėjant pirma eismo juosta automobiliui, užsidegus „Stop“ žibintams, antra važiuojančiam automobiliui buvo pirmieji signalai, kad situacija neaiški artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Iš vaizdo įrašo, foto nuotraukose, buvo akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Passat“ važiuoja atsilikęs nuo pirmoje eismo juosta važiuojančio automobilio.

„Passat“ vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti užsidegančius „Jettos“ „Stop“ žibintus. Pirma eismo juosta važiavęs automobilis sugebėjo sustoti, taip elgdamasis „Passat“ vairuotojas bÅ«tų sustojęs taip pat. Sunku pasakyti, ar važiuodamas tokioje padėtyje, kai „Jetta“ pradėjo stabdyti, „Passat“ turėjo galimybę pastebėti ties pėsčiųjų perėja esančius žmones, bet Å¡iuo konkrečiu atveju „Passat“ vairuotojas turėjo reaguoti į kito automobilio stabdymÄ .

Kadangi automobiliai nebuvo užfiksuoti, ypač „Passat“, nes po eismo įvykio jis nuvažiavo ir pastatė kitur automobilį, tai vien iÅ¡ filmuotos medžiagos nustatyti, kokį atstumÄ Ä¯veikė pėsčioji, kada konkrečiai ji įėjo į pėsčiųjų perėjÄ , nebuvo galima. Koks laiko tarpas reikalingas visiÅ¡kai sustoti nuo kliÅ«ties pastebėjimo iki visiÅ¡ko sustojimo važiuojant 20-40-50 km/h greičiu, negalėjo pasakyti, nes tam reikalingas iÅ¡samesnis tyrimas Ä® klausimÄ , ar pasikeistų iÅ¡vada, jei bÅ«tų skaičiuojamas reakcijos laikas nuo pėsčiosios įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį, atsakė, kad klausimas dėl vairuotojo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo jau atsakytas iÅ¡vadoje.

IÅ¡vadoje atsakyta neskaičiuojant laikų, nei kiek laiko judėjo ar kokį atstumÄ Ä¯veikė, nes Å¡iuo atveju situacija buvo kitokia. Abiem automobiliams artėjant prie pėsčiųjų perėjos, jeigu vienas mažina greitį, tai ir kitas privalo mažinti. Jeigu nebÅ«tų pėsčiųjų perėjos, tada ekspertas bÅ«tų nagrinėjęs laikus, atstumus, tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar turėjo techninę galimybę. Å iuo atveju, net jei bÅ«tų papildomai paskaičiuoti įžengimo laikai, atstumai, iÅ¡vada nepasikeistų, nes pradiniai duomenys kitokie.

Tokiais skaičiavimais nebÅ«tų remiamasi. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å i norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nustatytus reikalavimus eismo dalyviams.

Pagal KET 30 punktÄ Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 31 punkte nustatyta, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaltinamasis V. S. nors ir pripažino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, tačiau savo kaltę dėl eismo įvykio neigė ir tvirtino, kad pagrindinė sÄ lyga jam kilti buvo pačios nukentėjusiosios netinkamas elgesys, t. y. staigus iÅ¡bėgimas į važiuojamÄ jÄ dalį.

Teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka, ji prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai, vaizdo įraÅ¡ui, liudytojų parodymams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. 15-16 val. Vilniuje, Olandų g., santykinė oro drėgmė buvo 81-87 proc. Kad eismo įvykio metu stipriai lijo lietus akivaizdžiai matyti ir iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, tačiau įvykis buvo dienos metu, todėl matomumas vis dėl to nebuvo ypatingai prastas. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog važiuodamas Olandų g. matė tiek kelio ženklÄ â€žVaikai“, įspėjantį, jog važiuojamojoje dalyje gali bÅ«ti vaikų, tiek ir pėsčiųjų perėjos ženklÄ , tačiau neigė deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje ties pėsčiųjų perėja matęs pėsčiuosius.

IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad jo deÅ¡inės pusės matomumÄ ribojo pirmÄ jÄ eismo juosta priekyje jo važiuojantis automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadinasi tokioje situacijoje, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, jis privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių – sulėtinti važiavimo greitį iki vaizdÄ užstojančio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio (KET 30, 31 punktai) arba tiek, kad turėtų galimybę pastarajam pravažiavus apžvelgti deÅ¡inį kelkraÅ¡tį ties pėsčiųjų perėja.

Pasirinkęs nurodytÄ elgesio variantÄ , kaltinamasis bÅ«tų turėjęs galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kadangi pirmuoju atveju bÅ«tų spėjęs sustabdyti transporto priemonę iki I. L. įžengiant į važiuojamÄ jÄ dalį, kaip tai pavyko padaryti pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ net gi rizikingesne, pirmÄ ja eismo juosta, važiuojančiam automobiliui, arba iÅ¡ anksto pamatyti, per gatvę ketinančiÄ eiti pėsčiÄ jÄ ir savarankiÅ¡kai pasirinkti važiavimo greitį iki perėjos, eliminuodamas susidÅ«rimo galimybę.

Nors V. S. tvirtino, kad jis ėmėsi atsargumo priemonių ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos – pristabdė vairuojamÄ automobilį, tačiau akivaizdu, kad savarankiÅ¡kas greičio pasirinkimas, nematant deÅ¡inio kelkraščio ir nesiorientuojant į perėjÄ užstojančio automobilio greitį, nebuvo pakankama priemonė eismo įvykiui iÅ¡vengti. Juo labiau, kad vaizdo įraÅ¡as bei liudytojų parodymai įrodo, kad bÅ«damas dėmesingesnis ir rÅ«pestingesnis V. S. turėjo tokiÄ galimybę.

Teisme apklausti liudytojai – E. S., D. B., kaip ir kaltinamasis V. S. parodė, kad dėl buvusių oro sÄ lygų automobilių judėjimo greitis Olandų g. nebuvo didelis. „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. B. teisme parodė, kad artėdama prie pėsčiųjų perėjos matė ties jos pradžia deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje stovinčias pėsčiÄ sias, iÅ¡ čia darytina iÅ¡vada, kad gretimais važiuojančiam V. S. oro sÄ lygos nebÅ«tų sukliudžiusios pastebėti nukentėjusiÄ jÄ .

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad atstumas nuo kelio ženklo „Vaikai“ iki pėsčių jų perėjos buvo 67 m., teismo vertinimu tokia kelia atkarpa yra daugiau nei pakankama suvokti rizikingÄ kelio ruoÅ¾Ä ir imtis papildomų atsargumo priemonių. D. B. parodė, kad jos automobilio stabdymas prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ buvo susijęs bÅ«tent su kelkraÅ¡tyje pamatytomis pėsčiosiomis. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o bei specialisto iÅ¡vados matyti, kad „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos gana anksti pradėjo mažinti greitį, o antra juosta važiuojantis V.

S. vairuojamas automobilis nuo pirmÄ ja juosta važiuojančio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai atsilikęs, todėl kaltinamasis turėjo galimybę pastebėti pastarojo užsidegusius „Stop“ žibintus prieÅ¡ais pėsčiųjų perėjÄ . Kita vertus, net ir neatkreipęs dėmesio į žibintus, V. S. negalėjo nepastebėti vaizdo įraÅ¡e akivaizdžiai matomo greitai mažėjančio atstumo tarp pirma eismo juosta važiuojančio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuojamos transporto priemonės, bei tokiu bÅ«du suvokti Å¡io automobilio lėtėjimÄ ir savalaikiai bei pakankamai automobilį sustabdyti.

Vaizdo įraÅ¡as rodo, kad V. S. stabdė prieÅ¡ais pėsčiųjų perėjÄ , tačiau iÅ¡ degančių „Stop“ žibintų matyti, kad stabdymas nebuvo nuoseklus – žibintai tai užsidegė, tai iÅ¡sijungė, be to, specialisto iÅ¡vadoje paskaičiuota, kad V. S. vairuojamos maÅ¡inos „Stop“ žibintai užsidegė 1,5 s. vėliau, nei „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Net ir pastarajam visiÅ¡kai sustojus, V. S., kad ir sulėtinęs greitį, važiavo toliau, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas siekė, jog bÅ«tų nustatytas tikslus tiek pėsčiosios judėjimo važiuojamÄ ja dalimi, tiek automobilio judėjimo greitis, siekiant nustatyti vairuotojo galimybę sustabdyti maÅ¡inÄ prieÅ¡ staiga atsiradusiÄ kliÅ«tį, tačiau specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad Å¡ių duomenų nustatyti nėra galimybės. Kita vertus nurodytos aplinkybės Å¡iuo konkrečiu atveju nėra aktualios, kadangi eismo įvykis buvo pėsčiųjų perėjos ribose, o abejonę, jog dėl automobilio judėjimo greičio ir nukentėjusiosios netikėto pasirodymo važiuojamojoje dalyje V.

S. neturėjo galimybės savalaikiai sustabdyti maÅ¡inos, eliminuoja tai, kad nurodytus veiksmus spėjo atlikti pirmojoje eismo juostoje buvusi transporto priemonė. I. L. parodė, jog į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė pirmÄ jÄ eismo juosta važiuojančiam automobiliui visiÅ¡kai sustojus, tai patvirtino ir liudytoja D. B., teisme parodžiusi, jog prieÅ¡ nukentėjusiajai su draugėmis įžengiant į pėsčiųjų perėjÄ jau buvo visai sustojusi ir net galva linktelėjo, kad jos gali eiti.

Taigi, važiuodamas matymÄ apsunkinančiomis ir stabdymo laikÄ prailginančiomis oro sÄ lygomis, pirmÄ jÄ rugsėjo savaitę, kuomet dėl į mokymo įstaigas sugrįžusių moksleivių keliuose yra padidinta eismo įvykių rizika, važiuodamas kelio ženklo „Vaikai“ zonoje, kurį jis teigė matęs, ir artėdamas prie pėsčių perėjos, kurios deÅ¡inį kraÅ¡tÄ užstojo kita transporto priemonė, V. S. privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir sulėtinti maÅ¡inos greitį tiek, kad bet kuriuo metu galėtų visiÅ¡kai sustoti, jei pėsčiųjų perėjoje pasirodytų žmogus.

V. S. ėmusis visų įmanomų atsargumo priemonių, net ir nematant pėsčiųjų perėjos pradžios, tačiau sustabdžius vairuojamÄ automobilį iki perėjos ribos, kaip ir pirmojoje eismo juostoje buvusi transporto priemonė, I. L. važiuojamosios dalies kirtimas bėgant savaime eismo įvykio nebÅ«tų sukėlęs. Dėl nurodytų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu yra susiję bÅ«tent kaltinamojo V. S. veiksmai – nepakankamas atsargumas, rÅ«pestingumo stoka, vėlyvas ir nepakankamas, pažeidžiantis KET 30 ir 31 punktų reikalavimus automobilio stabdymas ties pėsčiųjų perėja.

Å ie veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ bei J. L. padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jie atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai. Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Teisės aiÅ¡kinimo taisyklės dėl BK 243 straipsnio taikymo yra suformuluotos kasacinėse nutartyse Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, jog siekiant nustatyti konkrečios veikos pavojingumÄ , pagrindÄ pripažinti veiksmus nusikalstamais, turi bÅ«ti vertinamas kaltininko veikos piktybiÅ¡kumas ir sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ . V. S. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 m. vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, jos terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 12 d. (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. T-213-1036/2019).

Vadinasi, draudimas vairuoti transporto priemones V. S. galiojo iki 2018 m. lapkričio 12 d. Kita vertus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra sprendžiamas 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio vykdymo klausimas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo termino pasibaigimas teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. atsakomybės BK 243 straipsnio prasme nešalina. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad po 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimo V. S. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2017 m. liepos 17 d. pastatė automobilį draudžiamoje vietoje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalis) ir 2018 m. spalio 21 d. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis (ANK 417 straipsnio 3 dalis) (t. 1, b. l. 97-98), t. y. abu nusižengimai padaryti vairuojant transporto priemonę.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. S. automobilį vairavo ir 2018 m. rugsėjo 5 d. Nurodyti duomenys patvirtina, kad V. S. nuo nuosprendžio priėmimo baudžiamojo poveikio priemonę jau yra pažeidęs tris kartus, o tai atitinka sistemingumo požymį. Nors kaltinamasis tvirtino, kad 2017 m. sausio 17 d. administracinį nusižengimÄ padarė jo brolis, nutarimas priimtas bÅ«tent V. S. atžvilgiu, yra galiojantis ir įvykdytas, todėl teismas neabejoja jo teisingumu. Minėtas administracinis nusižengimas padarytas dar iki teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (2017 m. lapkričio 2 d.) ir V.

S. supažindinimo su jo kaip probuojamojo asmens pareigomis (t. 1, b. l. 78), tačiau dar nuo 2015 m. lapkričio 12 d. esant paimtam vairuotojo pažymėjimui, bei kaltinamojo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, V. S. neabejotinai turėjo suvokti, jog neturi teisės vairuoti, todėl net ir iki 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo padarytas administracinis nusižengimas jį charakterizuoja neigiamai. V. S. neabejotinai suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, jau neturėdamas tam teisės, tačiau nurodyto draudimo nepaisė.

Dar vienas administracinis nusižengimas vairuojant transporto priemonę užfiksuotas 2018 m. spalio 21 d., t. y. jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamos veikos, padarytos, vėl gi, naudojantis transporto priemone, kai nukentėjo pašalinis asmuo, t. y. kilus iš esmės analogiškoms pasekmėms, kaip ir ankstesnio eismo įvykio, dėl kurio jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, pasekmės. Toks kaltinamojo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimas neabejotinai laikytinas piktybišku.

Pastebėtina, kad 2018 m. spalio 21 d., administracinis nusižengimas buvo padarytas dar iki praneÅ¡imo kaltinamajam apie įtarimÄ dėl BK 243 straipsnį, todėl pagrįstai vertintina kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė. Taigi, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad V. S., žinodamas apie jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, piktavaliÅ¡kai jÄ pažeidinėjo, tokie pažeidimai nustatyti ne vienÄ kartÄ , dėl vieno jų net kilo rimtos pasekmės, todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jo veiksmai pagal BK 243 kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės. Spręsdamas dėl bausmių V. S. skyrimo teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį. Padarytos dvi nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas teisingumo srityje ir nusikaltimas transporto saugumo srityje. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, tuo tarpu BK 243 straipsnyje nusikalstamÄ veikÄ V. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. BÅ«tent vengdamas atlikti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę V.

S. padarė kitÄ nusikaltimÄ , sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo mažametė pėsčioji, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kilo padariniai, kas kaltinamojo veiksmus ignoruojant baudžiamojo poveikio priemonę daro pavojingesniais. Kaltinamasis savo kaltę neigė abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinama ir kaltinamojo asmenybė – teisiamas antrÄ kartÄ , pirmÄ kartÄ 2016 m. teistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. analogiÅ¡kai kaip ir Å¡iuo atveju sukėlė eismo įvykį, kuriame nukentėjo žmonės, vairavo neblaivus.

V. S. baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus, o tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį bei rodo, jog už pirmesnį nusikaltimÄ paskirta palyginti nedidelė bauda nebuvo pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veiksmų ateityje. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , yra brandaus amžiaus, darbingas ir dirbantis asmuo, todėl įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už abi nusikalstamas veikas paskyrus baudas, kurių dydžiai parinktini didesni už BK 47 straipsnyje numatytus minimalius Å¡ios bausmės dydžius, skirtinus už neatsargų nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms rÅ«Å¡ims, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ V. S. padarė vairuodamas transporto priemonę, kai Å¡ios teisės neturėjo, t. y. tuo pačiu vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už jas paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį (iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nors V. S. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė kai teisė vairuoti iÅ¡ jo jau yra atimta, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012).

Tokiu atveju draudimas naudotis specialiÄ ja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimÄ Ä¯gyti specialiÄ jÄ teisę teismo nustatytu terminu. V. S. sistemingai pažeidžia ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, vairuodamas automobilį padarė kitÄ neatsargų nusikaltimÄ , kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengta sunkesnių pasekmių, ankstesniu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės, kilimo.

Å ios aplinkybės rodo kaltinamojo pavojingumÄ ir jo paties abejingumÄ eismo ir jame dalyvaujančių asmenų saugumui, teismo skirtų draudimų ignoravimÄ , todėl teismas sprendžia, kad V. S. yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų laikotarpiui. Dėl I. L. civilinio ieÅ¡kinio. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos asmenys turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali bÅ«ti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 1 punktÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Draudikų biuras) moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog aplinkybė, kai nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDÄ® 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurÄ , o baudžiamajame procese pareiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 ir kt.). Tai reiÅ¡kia, jog Draudikų biuras nagrinėjamu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusiosios atstovas teisme patvirtino, kad iÅ¡mokos iÅ¡ Draudikų biuro nėra gavęs, analogiÅ¡kai nurodyta ir Draudikų biuro atsiliepime į ieÅ¡kinį. Baudžiamojoje byloje I. L. įstatyminė atstovė V. P. yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Draudikų biuro I. L. naudai priteisti 244,58 EUR turtinę žalÄ ir 5 000 EUR neturtinę žalÄ , iÅ¡ kaltinamojo V. S. I. L. priteisti 500 EUR advokato iÅ¡laidoms padengti (t. 1, b. l. 167-171). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų I.

L. buvo paguldyta į ligoninę, kur 2018 m. rugsėjo 10 d. jai buvo atlikta kairės kojos operacija. Kaulo sutvirtinimui buvo panaudoti du titaniniai strypai. Po operacijos ji 3 mėnesius nelankė mokyklos. Dėl autoįvykio bei operacijos patirto streso ir iÅ¡gyvenimų, rugsėjo viduryje buvo gydytojos nustatytas atopinis dermatitas. Taikytas dermatologo-alergologo skirtas gydymas. 2019 m. gegužės 7 d. nukentėjusioji buvo operuota antrÄ kartÄ â€“ iÅ¡imti titaniniai strypai. I. L. labai komunikabili, mėgstanti bendrauti, jai svarbÅ«s ryÅ¡iai su draugais, todėl laukė rugsėjo.

Po autoįvykio visi artimiausi bei tolimesni mokslo ir veiklos planai, džiaugsmingi lūkesčiai žlugo. Nukentėjusioji dėl kojos traumos neteko galimybės lankyti pamokas (duomenys neskelbtini) klasėje (jai buvo skirtas nuotolinis mokymas namuose iki gruodžio 14 d.), (duomenys neskelbtini) ir kitus užsiėmimus (duomenys neskelbtini) klasėje, susitikti bei bendrauti su draugais ir bendramoksliais. Buvo nutrauktos galimybės ugdytis, dalyvauti ir veikti. (duomenys neskelbtini) I. L. praleido daug pamokų, klasės išvykų, mokyklos renginių, kuriuose anksčiau būdavo aktyvi dalyvė.

Jai buvo apribotas bendravimas su klasiokais, pamokų lankymas ir pilnavertis mokomosios medžiagos dėstymas bei įsisavinimas. Minėtos aplinkybės turėjo įtakos mokymosi rezultatams, prastesni pažymiai sumažino jos bendrÄ pasiekimų vidurkį ir įtakojo nepatekimÄ Ä¯ norimÄ ugdymo įstaigÄ tolimesniam mokymuisi. I. L. taip pat buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų iki mokslo metų pabaigos. Todėl bÅ«dama judri ir aktyvi iÅ¡ karto pajautė judėjimo trÅ«kumÄ . Grįžusi į mokyklÄ po gydymo, I. labutytė susidÅ«rė su judėjimo apribojimais: juntamas kojos skausmas sunkino lipimÄ mokyklos laiptais, todėl kildavo sunkumų nevėluoti į pamokas Praleidusi pamokas (duomenys neskelbtini) mokykloje neturėjo galimybės pilnavertiÅ¡kai įsisavinti (duomenys neskelbtini) programos, nukentėjo mokymosi rezultatai, negalėjo dalyvauti I pusmečio, kuris trunka nuo 2018- 09-01 iki 2018-12-31, atsiskaitymuose.

Atsiradęs atsilikimas lėmė, kad I. L. turėjo atsisakyti galimybės baigti (duomenys neskelbtini) mokyklÄ pagal (duomenys neskelbtini) ugdymo programÄ ir teko pasirinkti tęsti mokslus dar (duomenys neskelbtini) klasėje. Pradėjusi lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , I. L. taip pat susidÅ«rė su judėjimo apribojimais – negalėjo savarankiÅ¡kai, be artimųjų pagalbos ir palydos atvykti į pamokas. Traumuotos kojos skausmas trukdė taisyklingai stovėti (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjo (duomenys neskelbtini), ji greitai pavargdavo, bÅ«davo nedarbinga.

Dėl autoįvykio patirto streso padariniai – odos dermatitas, gausus rankų ir kaklo bėrimas, odos niežulys - taip pat trukdė susikaupti darbui pamokose. Vėl pradėjusi lankyti pamokas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokykloje I. L. jautė didelę įtampÄ ir nerimÄ dėl praleistų pamokų, pergyveno dėl atsiradusių žinių spragų ir atsilikimo nuo kitų jos klasės bendramokslių. Siekiant pasivyti ir iÅ¡taisyti žinių ir gebėjimų spragas, teko kreiptis į mokytojus papildomos pagalbos, daugiau ir intensyviau mokytis, dėl ko sumažėjo poilsiui skirtas laikas, nukentėjusioji iÅ¡gyveno jėgų trÅ«kumÄ , nuolatinį nuovargį ir dėl to sumažėjusį darbingumÄ . 2019 gegužės 7 d. nukentėjusiajai buvo atlikta antra kojos operacija, teko vėl praleisti pamokas nuo gegužės 7 d. iki gegužės 17 d., neteko galimybės dalyvauti nacionaliniame mokinių pasiekimų vertinimo patikrinime ir atlikti matematikos ir gamtos mokslų testus, vykusius gegužės 9 d.

Mokslo metų pabaigos įtampa turėjo įtakos I. L. savijautai. Dėl didelio mokymosi krÅ«vio ir poilsio trÅ«kumo ji jautė nuolatinę įtampÄ ir nuovargį. Nukentėjusiosios Å¡eimos gydytoja taip pat atkreipė dėmesį į prastÄ savijautÄ dėl patirtų iÅ¡gyvenimų dėl traumos, pooperacinio gydymo bei per visus mokslo metus lydėjusiÄ Ä¯tampÄ ir pasiÅ«lė kreiptis į psichologus (vizitai numatyti rudenį). Fizinę reabilitacijÄ kažkiek atstojo (duomenys neskelbtini) lankymas (duomenys neskelbtini).

Pasak gydytojų, tokia trauma palieka pasekmes visam likusiam gyvenimui, liekamieji reiÅ¡kiniai „bÅ«na didesni ar mažesni, pasireiÅ¡kia anksčiau ar vėliau, ar atsiliepia sveikatai tik po daugelio metų“. I. L. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 5 000 EUR ir praÅ¡o priteisti jÄ iÅ¡ Draudikų biuro. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 EUR iki 3000 EUR (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013, 1A-198-360/2015). Bet kuriuo atveju kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013). 2019 m. gegužės 28 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as siuntimas patvirtina, kad I. L. po eismo įvykio turėjo dvi kojos operacijas – 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. Po pirmosios operacijos 3 mėnesius nelankė mokyklos, 2018 m. rugsėjo viduryje jai diagnozuotas vidutinio sunkumo atopinis dermatitas, paskirtas gydymas kremais.

Išraše nurodyta, kad galūnių oda vis dar labai sausa (t. 1, b. l. 174-175). (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 17 d. charakteristikoje nurodyta, kad dėl autoįvykio metu patirtos traumos I. L. nelankė pamokų nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki gruodžio 14 d., todėl nukentėjo visavertis mokomos medžiagos dėstymas ir įsisavinimas, pažymiai, nors mokinė buvo viena geriausiai besimokančių klasėje. Būdama bendraujanti, aktyvi mergaitė, negalėjo beveik pusmetį dalyvauti popamokinėje veikloje.

Mokykloje ji susidūrė ir su judėjimo apribojimais – skausmas trukdė taisyklingai stovėti, lipti laiptais, buvo matyti, kad I. L. greitai pavargdavo. Būdama atsakinga, darbšti ir pareiginga, labai nerimavo dėl pažymių ir atsiradusių žinių spragų, teko kreiptis į mokytojus papildomos pagalbos (t. 1, b. l. 173). (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. birželio 25 d. charakteristikoje nurodyta, kad I. L. dėl kojos traumos (duomenys neskelbtini) mokyklos negalėjo lankyti nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki gruodžio 14 d.

Dėl praleistų pamokų negalėjo pilnavertiškai įsisavinti (duomenys neskelbtini) programos ir bendrauti su bendramoksliais. Tai kenkė mokymosi rezultatams, mokinė negalėjo dalyvauti I pusmečio atsiskaitymuose. Po gydymo mokinė negalėjo be artimųjų pagalbos atvykti į pamokas. Skausmas po traumos neleido (duomenys neskelbtini), mokinė pavargdavo, nebūdavo darbinga. Po autoįvykio patirto streso padariniai – odos dermatitas, gausus rankų ir kaklo bėrimas, odos niežulys – taip pat trukdė susikaupti darbui pamokose.

Mokinė jautė įtampÄ ir nerimÄ dėl praleistų pamokų, pergyveno dėl atsiradusių žinių spragų ir atsilikimo nuo bendramokslių. Siekiant pasivyti, iÅ¡taisyti žinių spragas, teko papildomai ir intensyviau mokytis (t. 1, b. l. 172). Atsiliepime į skundÄ vadovaujamasi Draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu, kuriame įvertinus I. L. padarytų sužalojimų mastÄ ir pobÅ«dį, pateiktus dokumentus apie suteiktÄ gydymÄ , detalių medicininių dokumentų ir duomenų apie potrauminių reiÅ¡kinių stebėjimÄ bei liekamųjų reiÅ¡kinių prognozės nebuvimÄ , pagrįsta laikoma 2 000 EUR neturtinė žala (t. 2, b. l. 5-6).

Byloje nustatyta, kad dėl V. S. veiksmų nukentėjusiajai be kitų sužalojimų buvo padarytas kairio blauzdikaulio apatinės dalies skveldrinis lūžis, kuris kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. NatÅ«ralu, kad toks sužalojimas, o ir pats eismo įvykis nukentėjusiajai buvo sukrečiantis ir skausmingas patyrimas savaime, negana to, pateikti įrodymai rodo, kad jo pasekmes I. L. jautė pakankamai ilgai. IÅ¡ ugdymo įstaigų charakteristikų matyti, jog net ir po trijų mėnesių nukentėjusioji vis dar jautė kojos skausmÄ â€“ tai matėsi iÅ¡ jos laikysenos, lipimo laiptais, greitesnio nuovargio, 2019 m. gegužės 7 d. jai pakartotinai daryta kojos operacija, kas vėl gi reiÅ¡kė papildomÄ stresÄ ir skausmÄ .

Mama V. P. teismui parodė, kad kojos skausmÄ nukentėjusioji dar kartais jaučia iki Å¡iol. Taigi, I. L. dėl patirtos traumos jaučiamas skausmas tęsiasi pakankamai ilgai. IÅ¡ medicininių dokumento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusioji 2018 m. rugsėjo viduryje, t. y. jau po eismo įvykio, pastebėjo stiprų kÅ«no bėrimÄ , kuris diagnozuotas kaip atopinis dermatitas. Nors byloje nėra duomenų, ar I. L. anksčiau sirgo atopiniu dermatitu, tačiau stresas ir nervinė įtampa neabejotinai galėjo sukelti Å¡ios ligos paÅ«mėjimÄ .

Kad atopinis dermatitas nukentėjusiajai iÅ¡sivystė bÅ«tent po autoįvykio pastebėta ir (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje. Taigi, Å¡ios ligos bent jau paÅ«mėjimo sÄ saja su eismo įvykiu teismui nekelia abejonių. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamų vaistų pirkimo dokumentų matyti, kad nukentėjusioji ilgÄ laikÄ po traumos buvo priversta vartoti, ne tik skausmÄ malÅ¡inančius vaistus, bet ir vaistus, slopinančius atopinio dermatito požymius, vadinasi ir kęsti pastarojo sukeliamÄ niežulį, kas trukdė užsiėmimus (duomenys neskelbtini) mokykloje.

IÅ¡ ugdymo įstaigų charakteristikų, medicininės pažymos ir V. P. parodymų matyti, kad I. L. dėl autoįvykio metu patirtos traumos tris mėnesius praleido pamokas. Neabejotinai tai atsiliepė jos pažangumui, bei vėliau kėlė papildomÄ stresÄ siekiant pasivyti bendramokslius, reikalavo papildomo laiko ir pastangų užpildyti atsiradusias žinių spragas, tam aukojant savo laisvalaikį. Kaip parodė V. P., nukentėjusioji papildomas laiko sÄ nauda patyrė ne tik siekdama pasivyti bendramokslius, bet ir laisvalaikį aukodama reabilitaciniams užsiėmimas po traumos.

Taigi, sutrumpėjęs poilsiui skirtas laikas objektyviai kėlė papildomÄ stresÄ , įtampÄ ir nuovargį. Trys mėnesiai be nukentėjusiajai įprasto aktyvaus bendravimo (kaip matyti iÅ¡ jos charakteristikų ir mamos V. P. parodymų), negalėjimo savarankiÅ¡kai judėti, turėjo neigiamÄ psichologinį poveikį – nukentėjo jos socialiai poreikiai, todėl nukentėjusioji galėjo jaustis nepilnavertiÅ¡ka ir vieniÅ¡a. Å ie teismo iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad I. L. dėl V. S. veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas atlyginti pinigais.

Kita vertus, įvertinus teismų praktikoje dėl eismo įvykio metu patirtų analogiÅ¡ko masto sužalojimų teismų priteisiamÄ neturtinės žalos dydį, tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, V. S. tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė, buvo blaivas, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. L. nurodė, kad Å¡iuo metu jaučiasi gerai bei nukentėjusiosios jaunÄ amžių, o tuo pačiu ir jauno organizmo gebėjimÄ greičiau atsistatyti, vadovaujantis specialisto iÅ¡vados 9 punktu, kad ir pačios nukentėjusiosios veiksmai – bėgimas per pėsčiųjų perėjÄ , nors ir nebuvo pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti, tačiau techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su jo kilimu, teismas vertina, kad sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 3 000 EUR neturtinės žalos priteisimas I.

L. iš atsakovo Draudikų biuro. I. L. civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad dėl eismo įvykio buvo patirtos ir finansinės išlaidos: eismo įvykio metu buvo sugadinti sportbačiai „Adidas“ (52,46 EUR vertės) ir džinsai „Bershka“ (29,99 EUR vertės); gydymo išlaidos sudarė 52,49 EUR, reabilitaciniai užsiėmimai baseine laikotarpyje nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. – 109,64 EUR. Viso patirta 244,58 EUR turtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Draudikų biuro Žalų administravimo departamentas 2019 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡te dėl I. L. ieÅ¡kinio nurodė, kad pagrįstomis laiko 92,31 EUR iÅ¡laidų sumÄ : 64,99 EUR už sugadintus batus ir džinsus, 12,60 EUR už kojos rentgeno nuotraukas (pagal iÅ¡laidu dokumentus: 2018 m. spalio 10 d. kvitas sumai 8,40 EUR, 2018 m. spalio 10 d. kvitas sumai 4,20 EUR), 4,20 EUR už medicininius preparatus (0,53 EUR už Hydrogenii peroxydi Eubioco, 1,34 EUR jodÄ Valerais, 2,33 EUR chirurginį tvarsti), 7,31 EUR iÅ¡laidos už ligos istorijos kopijavimÄ (2018 m. lapkričio 6 d. kvitas sumai 0,11 EUR, 2018 m. gruodžio 3 d. kvitas sumai 0,11 EUR, 2018 m. gruodžio 13 d. kvitas sumai 0,22 EUR, 2019 m. balandžio 26 d. kvitas sumai 0,11 EUR, 2019 m. gegužės 27 d. kvitas sumai 6,76 EUR), 3,21 EUR už vaistus Ibumetin pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. kvitÄ .

Nesutiko atlyginti 152,27 EUR iÅ¡laidų: 17,46 EUR už batus „Adidas“ dėl nusidėvėjimo, 108 EUR iÅ¡laidos dėl užsiėmimų baseine, nes nėra pateiktos reabitologo/traumatologo rekomendacijos dėl baseino lankymo gydymo tikslais ir nėra aiÅ¡kios sÄ sajos su eismo įvykio metu patirta trauma. Taip pat neatlygintinomis laikomos 1,64 EUR bankinio pavedimo iÅ¡laidos, 17,49 EUR pagal 2018 m. lapkričio 8 d. kvitÄ už kremÄ â€žBioderma Atoderm Intensive Benine“ (intensyviai raminantis ir odos barjerÄ atkuriantis kremas emolientas labai sausai, sudirgusiai ir atopiÅ¡kai odai) – nemedikamentinis preparatas, skirtas kasdieniniam naudojimui, neturinti gydomojo poveikio; 0,74 EUR pagal 2018 m. lapkričio 30 d. kvitÄ už kremÄ â€žElidel“, 0,52 EUR pagal 2018 m. gruodžio 3 d. kvitÄ už kremÄ â€žCutivate“, 6,42 EUR pagal 2018 m. lapkričio 30 d. kvitÄ už kremÄ â€žEnosat“, nes nėra dermatologo iÅ¡vados su įvardinta diagnoze, skirto gydymo ir ligos atsiradimo priežasties.

Atsiliepime abejojama atopinio dermatito sÄ saja su eismo įvykiu, kadangi nėra pagrįsta dokumentais (t. 2, b. l. 5). Kaip matyti iÅ¡ draudikų biuro atsiliepimo ir prie jo esančio Žalų administravimo departamento raÅ¡to, byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta I. L. avalynė, tačiau nesutinkama atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su batų nusidėvėjimu. Pagal teismui pateiktÄ kvitÄ (t. 1, b. l. 177) batai „Adidas“ buvo pirkti 2018 m. gegužės 26 d., vadinasi iki eismo įvykio (2018 m. rugsėjo 5 d.) jie buvo dėvėti tik apie tris mėnesius.

LogiÅ¡ka, kad per tiek laiko batai kažkiek nusidėvėjo, tačiau bet kuriuo atveju nukentėjusioji patyrė nuostolius įsigydama naujÄ avalynę, todėl spręstina, kad yra pagrindas atlyginti sugadintų batų vertę pilna apimtimi. Draudikų biuras taip pat atsisako atlyginti iÅ¡laidas baseino užsiėmimams, kaip nesusijusias su eismo įvykiu. Teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka. Byloje nustatyta, kad I. L. eismo įvykio metu patyrė kojos traumÄ , jai buvo atliktos dvi kojos operacijos, gydymo metu buvo ypač apribotas nukentėjusiosios judėjimas, todėl nukentėjusiosios atstovės argumentai, jog baseino užsiėmimų lankymas buvo bÅ«tinas reabilitacijai, yra visiÅ¡kai įtikinantys.

Užsiėmimai vandenyje yra ypač veiksmingi siekiant atstatyti raumenų pajėgumÄ ir balansÄ , kuris reikalingas po ilgo nejudrumo, todėl teismas nukentėjusiosios patirtas 109,64 EUR iÅ¡laidas baseinui pripažįsta turtine žala, priteistina iÅ¡ Draudikų biuro nukentėjusiosios naudai. Atitinkamai laikytinos pagrįstomis bei priteistinos 1,64 EUR bankinio pavedimo iÅ¡laidos, patirtos mokant už baseino užsiėmimus internetu. Teismo vertinimu asmuo turi teisę pasirinkti jam patogų mokėjimo bÅ«dÄ .

Nors Draudikų biuras laiko su eismo įvykiu nesusijusiomis nukentėjusios išlaidas, skirtas tepalams, palengvinantiems atopinio dermatito požymius, įsigyti, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas jau konstatavo priežastinį ryšį su nukentėjusiajai pasireiškusiais atopinio dermatito požymiais ir V. S. sukeltu eismo įvykiu, todėl šių argumentų nebekartoja. Nukentėjusiosios įsigyti tepalai („Bioderma Atoderm Intensive Benine“, „Enosat“, „Elidel“, „Cutivate“) yra susiję su odos ligų sukeltų simptomų palengvinimu, gydymu, reikalingi siekiant greitesnio pasveikimo, įsigyti pagal gydytojų receptus, po eismo įvykio (t. 1, b. l. 176, 178-179), todėl išlaidos šiems tepalams įsigyti taip pat laikytinos turtine žala bei priteistinos I.

L. iÅ¡ Draudikų biuro. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kalto asmens 1 161 EUR nukentėjusiosios I. L. gydymo iÅ¡laidas. Pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantį 2018 m. spalio 10 d. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodytas I. L. gydymo įstaigoje (VÅ Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale) praleistas gydymo laikas, jai suteiktos paslaugos ir bendra jų vertė – 1 161 EUR (t. 1, b. l. 51, 52).

Å ias nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas gydymo įstaigai atlygino Vilniaus teritorinė ligonių kasa iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ . IÅ¡mokėjusi Å¡iÄ sumÄ Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ turėtoms nukentėjusiosios I. L. gydymo iÅ¡laidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Taigi, iÅ¡ čia seka, kad nesant sudarytos draudimo sutarties, o tuo pačiu ir transporto priemonės draudiko, atsakovu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Tai, kad nurodytais atvejais Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurÄ pasisakyta ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-633/2013). Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio metu V. S. vairavo civiline atsakomybe neapdraustÄ automobilį (t. 1, b. l. 15), vadinasi už eismo įvykio metu kilusias pasekmes atsakingo draudiko nėra, todėl bÅ«tent kaltinamasis laikytinas tinkamu atsakovu Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimui priteisti turtinę žalÄ .

Pagal 2018 m. spalio 10 d. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä Vilniaus teritorinė ligonių kasa už I. L. gydymÄ VÅ Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialui sumokėjo 1 161 EUR. Å ios iÅ¡laidos yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su V. S. veiksmais – baudžiamojoje byloje konstatuota jo kaltė dėl eismo įvykio, kurio metu sužalota I. L. kilimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, priteisiant iÅ¡ V. S. nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas atitinkančiÄ 1 161 EUR turtinę žalÄ .

Dėl proceso iÅ¡laidų ir kitų klausimų. Nukentėjusioji praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo jos naudai priteisti 500 EUR iÅ¡laidas, susijusias su teisine pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį iÅ¡ kaltinamojo priteisia nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatyta, kad nukentėjusiÄ jÄ baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas Vladislavas LatuÅ¡inskis (t. 1, b. l. 166).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. P. už advokato paslaugas dvejais pavedimais sumokėjo 500 EUR (t. 1, b. l. 191). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad advokatas V. LatuÅ¡inskis ruošė nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, kurį pateikė teismo posėdžio metu, taip pat atstovavo jÄ 4 teismo posėdžiuose, kur buvo apklausiami trys liudytojai ir ekspertas. Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, advokato laiko sÄ naudas, darytina iÅ¡vada, kad 500 EUR iÅ¡laidų suma yra adekvati, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo visa apimtimi.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos 1 tomo virÅ¡elio vokuose saugomi kompaktiniuose diskuose įraÅ¡yti eismo įvykio vaizdo įraÅ¡as ir nukentėjusiosios I. L. apklausos vaizdo įraÅ¡as, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,  n u s p r e n d ž i a :  V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) baudÄ .

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1 000 EUR) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 EUR) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. S. priteisti 1 161 EUR turtinę žalÄ . I. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 244,58 EUR turtinei žalai atlyginti bei 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti I. L. naudai iÅ¡ V. S. 500 EUR su teisine pagalba susijusias proceso iÅ¡laidas. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos 1 tomo virÅ¡elio vokuose saugomus kompaktiniuose diskuose įraÅ¡ytus eismo įvykio vaizdo įraÅ¡Ä ir nukentėjusiosios I. L. apklausos vaizdo įraÅ¡Ä , nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Giedrė Telksnienė