2019-10-23 Nr. DBT-156-2-68-3-08247-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-69/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08247-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojs Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės vandenys“ (toliau ir – UAB „Šilutės vandenys“) prašė : 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau ir – Lietuvos automobilių kelių direkcija) 6 221,35 Eur skolos ir 98,62 Eur delspinigių (viso 6319,97 Eur); 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės 142 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Rspublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.138 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoju Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje bei jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad nuo atsakovei turto patikėjimo teise valdomų Šilutės m. ir Žemaičių Naumiesčio m. regioninių kelių (Šilutės m. Aukštumalės, Klaipėdos, Lietuvininkų, Pramonės, Tilžės, Žalgirio gatvių bei Žemaičių Naumiesčio m.

Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių) paviršinis vanduo patenka į paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius, kurie prijungti prie ieškovės turto patikėjimo teise valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojui turto patikėjimo teise valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, 2017 m. spalio 25 d. raštu pateikė atsakovei pasirašyti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį.

Rašte ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovė nepasirašys sutarties, bet nuotekas leis į ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, ieškovė laikys, kad paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalį. Ieškovė informavo atsakovę, kad tokiu atveju, už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovė atsiskaitys Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) nustatyta tvarka.

Atsakovė raštu atsisakė pasirašyti sutartį, kadangi visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat gatvių apšvietimo tinklus prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimą, taip pat atlieka nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas.

Kituose atsakovei siųstuose raštuose ieškovė pažymėjo, kad valstybinės reikšmės kelių priežiūra yra atsakovės pareiga, be to, sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo yra sudaroma tik tai kelio daliai, kurią atsakovė eksploatuoja ir prižiūri, tai yra, važiuojamajai daliai. Atsakovė, atsakydama į ieškovės siųstą raštą nurodė, kad paviršinės nuotekos į nuotekų valymo sistemą patenka ne per kelio dangą, o per lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiūrą atsako savivaldybės, kurios taip pat atsakingos už poveikio aplinkai mažinančių priemonių (vandens ir dirvožemio užtaršą) įgyvendinimą.

Ieškovė sutinka, kad paviršinės nuotekos į paviršinių nuotekų sistemą patenka ne per kelio dangą, tačiau nuo kelio dangos, ir būtent šis faktas yra priežastis ir pareiga sudaryti sutartį dėl paslaugos teikimo. Paviršinės nuotekos nuo valstybinės reikšmės kelių buvo leidžiamos į ieškovės eksploatuojamas ir prižiūrimas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, todėl, ieškovės teigimu, paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis yra sudaryta nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kritulių ir kitoks vanduo atsakovės yra išleidžiamas į ieškovės valdomas nuotekų tvarkymo sistemas, ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė, kaip turto patikėtinis atitinka teisės aktuose apibrėžtą abonento sąvoką, todėl privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Atsakovė neapmokėjo ieškovės 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d. pateiktų sąskaitų – faktūrų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškovės UAB „Šilutės vandenys“ naudai 6221,35 Eur skolos, 98,62 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6319,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3609 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė yra abonentė GVTNTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos ir atskovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nėra atskirai aptarti klausimai, susiję su apmokėjimu paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymu, savaime nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti už tokių paslaugų teikimą, jai prižiūrint valstybinės reikšmės kelius ir gatves, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsos.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp viešojo administravimo subjektų dėl to, kas turi vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, ir kas turi apmokėti už šiuos darbus. Šalys nėra sudariusios jokios sutarties. Taigi, apygardos teismui kilo abejonė, ar kompetentingas teismas išnagrinėjo bylą, nes, apygardos teismo nuomone, šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje keliamas ginčas, ar atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija turi mokėti ieškovei UAB „Šilutės vandenys“ už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos medžiagos, Šilutės rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T1-42 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, GVTNTĮ 10 straipsnio 3 ir 4 punktais bei 14 straipsnio 1 dalimi, paskyrė UAB „Šilutės vandenys“ viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje bei paviršinių nuotekų tvarkytoju Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje (1 punktas); pavedė UAB „Šilutės vandenys“ vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje bei paviršinių nuotekų tvarkymą Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje.

Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje (GVTNTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 28 dalis). Pagrindinis klausimas šioje byloje, ar atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija – yra abonentė GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies požiūriu, kuri turi mokėti atsakovei už paviršinių nuotekų tvarkymą. Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 11 dalį, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis – geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, kurią viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis, kurie kreipėsi. GVTNTĮ 32 straipsnyje reglamentuojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas. Pagal GVTNTĮ 32 straipsnio 1 dalį, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis CK, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis.

GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekiai nustatomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą.

Viešąsias sutartis reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 6.161 straipsnis).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Tarp ginčo šalių, nesutariančių dėl apmokėjimo už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, nepriklausomai nuo to, kad nėra sudaryta sutartis, susiklostę teisiniai santykiai nėra administracinio teisinio pobūdžio. Šiuo atveju, nėra svarbu ir neturi būti daromas skirtumas, ar atsakovas, jo kvalifikavimas kaip abonento, turinčio ar neturinčio mokėti už atitinkamų paviršinių atliekų tvarkymą, yra viešasis ar privatus asmuo. Tarp ginčo šalių susiklosčiusiuose ginčo teisiniuose santykiuose dominuoja privatiniai teisiniai santykiai, juos reglamentuoja, visų pirma, civilinės teisės normos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis), o byla grąžintina Vilniaus apygardos teismui, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti apeliacine tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti apeliacine tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys