45fecc5c-de91-4cfe-bb0c-e46897acda97 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

              Civilinė byla Nr.2A-733-390/2011

                                                     Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Šafronienė

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.6; 11.5.1; 44.2.4.2;114.11;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei, atsakovo atstovei D. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės I. B. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio

2  d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei

žemės tarnybai prie ŽŪM dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti darbo sutartį, darbo užmokesčio bei

neturtinės žalos priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

nustatė:

IeÅ¡kovė I. B. patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l.69-73) teismo prašė: 1) pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovės I. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM buvo sudaryta faktinė darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM archyvare nuo 2010-07-01 iki 2010-07-12; 2) įpareigoti atsakovÄ priimti ieÅ¡kovę į darbÄ ir sudaryti su ja darbo sutartį, nekeičiant ieÅ¡kovės pareigų, darbo funkcijų,

darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sÄ lygų bei visų kitų sÄ lygų, numatytų I. B. ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos darbo

sutartyje Nr. 40, sudarytoje 1997-09-01; 3) pripažinti neteisėtu darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimÄ su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos rajono skyriaus archyvarės pareigose; 4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo: vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 52,86 Lt per dienÄ nuo 2010-07-01 iki teismo sprendimo įvykdymo (grÄ Å¾inimo į darbÄ ) dienos; 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; 5 procentų dydžio įstatymines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo

įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2001 m. gegužės 7 d. ieškovė dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo

departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus archyvaro pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. P-188 nuo 2010-06-30

pagal LR Darbo Kodekso 136 str., 1 d. 6 p. likvidavus darbdavį, įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo gavo 2010 m. kovo 20 d., jokių drausminių nuobaudų nebuvo

gavusi. Remiantis pakeistų ir nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusių LR įstatymų nuostatomis jos buvęs darbdavys buvo likviduotas, o jo funkcijos buvo

perduotos kitai institucijai - Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o Jonavos žemėtvarkos skyrius tapo vienu iš jo naujai įsteigtų struktūrinių padalinių. Skyriui, kaip ir būnant Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento sudėtyje, vadovauja tas pats asmuo

- skyriaus vedėja - R. A., kuri dar birželio mėnesį atleidžiamoms darbuotojoms teigė, kad nuo 2010-06-30 jos bus atleistos iÅ¡ darbo, o nuo 2010-07-01 bus priimtos dirbti toliau tame pačiame skyriuje, tose pačiose pareigose. Todėl ieÅ¡kovė 2010 m. liepos 1 d., nustatytu laiku, t.y. darbo laiku, atvyko į darbÄ , atlikinėjo visas darbo funkcijas, kaip ir iki tol. 2010 m. liepos 12 d. skyriaus vedėja R. A. ieÅ¡kovei liepė suraÅ¡yti perdavimo-priėmimo aktus atgaline 2010-06-30 data ir atiduoti darbo kabineto raktus. IeÅ¡kovė laiko, kad nuo 2010-07-01 iki 2010-07-12 ji realiai dirbo NŽT Jonavos rajono skyriaus archyvare. Apie tai naujÄ jį darbdavį NŽT atstovavusiai skyriaus vedėjai R. A., o tuo pačiu ir darbdaviui NŽT, buvo žinoma, tačiau dėl darbdavio kaltės darbo sutartis įforminta nebuvo. Teigė, jog teismui pateiktas Jonavos žemėtvarkos skyriaus Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis yra klaidingas ir neteisingai užpildytas. Kadangi Darbo kodekso nuostatos įsakmiai draudžia dirbti be darbo sutarties, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovas įpareigotinas įforminti teisinius darbo santykius su ieÅ¡kove nuo 2010-07-01 tomis pačiomis bÅ«tinosiomis darbo sÄ lygomis, kaip ieÅ¡kovė dirbo iki tol. Kadangi ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai dirbo pas atsakovÄ , o jos atleidimas be įspėjimo darbdavio iniciatyva buvo neteisėtas, ieÅ¡kovė pageidauja likti dirbti pas atsakovÄ . Su ieÅ¡kove už laikotarpį nuo 2010-07-01 visiÅ¡kai nebuvo atsiskaityta, todėl nuo Å¡ios datos priteistinas vidutinis jos darbo užmokestis. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Viena iÅ¡laikydama du nepilnamečius vaikus, ji labai jaudinosi, kad darbo sutartis vis dar nėra sudaroma, jÄ kamavo nerimas ir įtampa, sutriko miegas ir maitinimasis. Neteisėtai atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, jos patirta neturtinė žala dar labiau padidėjo, nes ji patyrė didelį stresÄ dėl atleidimo aplinkybių nenurodant jokio teisinio pagrindo, darbdavio nepagrįstai kolegų akivaizdoje buvo apibÅ«dinta neigiamai, kas pakenkė jos reputacijai. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 20 000 Lt.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad tarp ieÅ¡kovės I. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM buvo sudaryta faktinė darbo sutartis, pagal kuriÄ I. B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 09 imtinai. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 475,74 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1d. iki 2010m. liepos 9d., imtinai skaičiuojant po 52,86 Lt per dienÄ už devynias darbo dienas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 08 11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Likusioje

dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. P-188 ieškovė I. B. 2010 m. birželio 30 d. iš

archyvarės pareigų atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso LR Darbo Kodekso 136 str., 1 d. 6 p. pagrindu, tai yra likvidavus darbdavį (b.l. 40), jai iÅ¡mokant penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir kompensacijÄ už panaudotas atostogas (b.l. 40,11). Apie

atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė buvo įspėta 2010 m. kovo mėnesį. IeÅ¡kovės buvęs darbdavys Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas

buvo likviduotas, atsakovui nebuvo perduodamos Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus

darbo prievolės, o jo funkcijas nuo 2010 m. liepos 7 d. pradėjo vykdyti naujai įsteigta Nacionalinė Žemės tarnyba, kurios vienu 48 struktūrinių skyrių tapo

Jonavos žemėtvarkos skyrius, likvidavus Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentÄ Nacionalinėje žemės tarnyboje archyvaro pareigybė įsteigta nebuvo. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovei nuo 2010 m. kovo mėnesio buvo žinoma apie jos atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl darbdavio likvidavimo, atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo darbdavys su ieÅ¡kove atsikaitė tinkamai, todėl sprendė, kad atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo darbdavys nepažeidė DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų. Nepripažinus atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu, atmetė ir iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ieÅ¡kovės priėmimo į darbÄ â€“ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM ir su ja darbo sutarties sudarymo, bei jos grÄ Å¾inimo į darbÄ , į Nacionalinę žemės tarnybÄ

prie ŽŪM ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo liepos 1d. iki liepos 9 d.

žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Tarp Å¡alių raÅ¡ytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. IeÅ¡kovė Å¡iuo laikotarpiu vykdė darbines funkcijas, o faktiniai darbo santykiai nutrÅ«ko taip kaip ir prasidėjo, žodiniu Å¡alių susitarimu. Teismas ieÅ¡kovės liepos 12d. iÅ¡vykos į Vilnių, į centrinę Nacionalinės žemės tarnybos bÅ«stinę pas Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjÄ aiÅ¡kintis situacijos dėl darbo, nelaikė ieÅ¡kovės darbinių funkcijų atlikimu. Pripažinęs, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2010 m. liepos 1 d., iki 2010 m. liepos 9 d., imtinai (9 darbo dienas), skaičiuojant 52,86 Lt per dienÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. B. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad tarp ieÅ¡kovės I. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM buvo sudaryta faktinė darbo sutartis, pagal kuriÄ I.

B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos

skyriuje archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 09 imtinai nustatant, kad I. B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Jonavos

žemėtvarkos skyriuje archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 12 imtinai; likusioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, jog teismas formaliai neatskyrė darbo santykių, egzistavusių tarp ieÅ¡kovės ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos, su kuria darbo santykiai buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukti bei naujų darbo santykių su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie ŽUM.

Šalių teisiniam santykiui tinkamai įvertinti svarbi yra teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo egzistavo faktiniai darbo santykiai, todėl ir jų nutraukimas turėtų būti vertinamas pagal faktiškai egzistavusius darbuotojo ir darbdavio Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM santykius. Apeliantės teigimu teismo išvada, jog šalių, I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbo santykiai nutrūko taip, kaip ir prasidėjo - žodiniu šalių susitarimu yra neteisinga, teisiškai nepagrįsta bei visiškai neatitinkanti faktinių aplinkybių.

IeÅ¡kovė neteikė pasiÅ«lymo nutraukti darbo santykius, jos valios nutraukti darbo santykius nebuvo visiÅ¡kai ir nebuvo jokių veiksmų, iÅ¡ kurių atsakovas galėtų spręsti apie ieÅ¡kovės valiÄ nutraukti darbo santykius. Tuo tarpu darbdavys, apskritai neigė darbo santykių egzistavimÄ , todėl net neteikė teismui jokių įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, kad Å¡alys susitarė dėl darbo santykių nutraukimo. Taigi, ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigų darbdavio valia, nesilaikant Darbo kodekso nuostatų.

DK 124 str. numato darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Å io straipsnio l d. 1 p. aiÅ¡kiai įvardija, kad darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta tik DK arba kitų įstatymų pagrindu. IeÅ¡kovė faktiÅ¡kai dirbo pas atsakovÄ , tačiau darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės buvo atleista be įspėjimo. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo be įspėjimo galima tik esant DK 136 str. numatytiems pagrindams. Be to, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį ir tokiu atveju privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

DK nustatytos tvarkos atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo nebuvo laikytasi, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo negali bÅ«ti laikomas teisėtu, o konstatavus, kad jis buvo neteisėtas, remiantis DK 297 str. 3 d. visi ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai yra tenkintini visa apimtimi. Nurodo, jog konstatuodamas, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM egzistavo faktiniai darbo santykiai laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-07-09, o ne iki 2010-07-12, kaip teigia ieÅ¡kovė, teismas rėmėsi ieÅ¡kovės reikalavimu atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais (b. 1. 59-66), kurie patvirtina, kad tuo laikotarpiu ieÅ¡kovė atliko darbines funkcijas.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė objektyviai negalėjo nurodyti visų pas atsakovÄ esančių dokumentų, kuriuose gali bÅ«ti jos paraÅ¡as su data, nes tokių dokumentų yra labai daug, pateikdama praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti nurodytus dokumentus, ieÅ¡kovė nurodė dokumentus, kuriuose tikėtina, kad bus jos paraÅ¡as. Vykdydama savo darbines funkcijas ji ne tik darė įraÅ¡us dokumentuose, bet ir žodžiu konsultavo interesantus, rÅ«Å¡iavo bylas ir atliko kitus archyvaro kompetencijai priskirtus veiksmus, kurie nėra siejami su įraÅ¡ais ranka ir konkrečios datos nurodymu, todėl teismo įvardinti dokumentai negali bÅ«ti laikomi vieninteliai įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovės darbo santykių egzistavimo trukmę.

LR Darbo kodekso 124 str. aiÅ¡kiai įvardija, kad darbo sutartis baigiasi, kai ji yra nutraukiama DK arba kitų įstatymų pagrindu, likvidavus darbdavį ar mirus darbuotojui. IeÅ¡kovė nemirė, darbdavys -atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nėra likviduotas, o darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta nesilaikant nei DK nei kitų įstatymų nuostatų, žodžiu praneÅ¡us ieÅ¡kovei apie tai 2010-07-12. Tik 2010-07-12, pirmadienį, atvykusi į darbÄ ieÅ¡kovė tiesiogiai iÅ¡ darbdavio atstovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjos R.

A. sužinojo, kad darbo sutartis su ja nebus sudaryta, t.y. faktinė darbo sutartis yra nutraukiama ir neva tai yra daroma Vilniaus (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM centrinės bÅ«stinės) nurodymu. Kad iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė vyko į Vilnių, tik grįžusi atidavė visus dokumentus bei kabineto raktus, todėl paskutinė ieÅ¡kovės darbo diena pas atsakovÄ laikytina 2010-07-12 ir teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad I. B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriuje archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 09 imtinai keistina, nurodant darbo laikotarpį iki 2010-07-12.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas sutinka su teismo nuomone, kad ieÅ¡kovė, 2010-07-12 nuvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos centrinę įstaigÄ aiÅ¡kintis susidariusios situacijos dėl darbo sutarties sudarymo, nevykdė darbinių funkcijų. Archyvaro pareigos apima įstaigos dokumentų priėmimÄ , klasifikavimÄ , registravimÄ , tvarkymÄ , sisteminimÄ ir apskaitÄ , todėl ieÅ¡kovė, 2010-07-12 iÅ¡vykusi į Vilnių, tÄ dienÄ darbo vietoje Jonavos žemėtvarkos skyriuje nebuvo ir minėtų pareigų nevykdė.

Nurodo, jog darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimo naujoje darbovietėje sudarant darbo sutartį vadovautis darbuotojo ankstesnių darbo sutarčių sÄ lygomis. Todėl Nacionalinę žemės tarnybÄ vertinant kaip naujÄ darbo santykių subjektÄ , nesaistomÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsipareigojimų, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo sudaryti su ieÅ¡kove darbo sutartį tokiomis sÄ lygomis, kokios buvo numatytos 1997-09-01 darbo sutartyje Nr. 40, sudarytoje tarp Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ir ieÅ¡kovės. Be to, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 2P-55 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pareigybių apraÅ¡ymų patvirtinimo“ ir 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-56 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pareigybių sÄ rašų patvirtinimo“, Jonavos žemėtvarkos skyriuje archyvaro pareigybės nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba 2010-07-01 neturėjo ir Å¡iuo metu neturi teisinio pagrindo sudaryti darbo sutartį su I.

B. ir įdarbinti jÄ archyvare Jonavos žemėtvarkos skyriuje. Faktiniai darbo santykiai susiklostė nesant teisinio pagrindo. Jonavos žemėtvarkos skyrius yra vienas iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, jis nėra savarankiÅ¡kas juridinis asmuo (darbdavys) ar padalinys, įgaliotas priimti sprendimus dėl darbo sutarčių sudarymo. Visus klausimus, susijusius su darbo sutarčių sudarymu, nutraukimu ir kt., sprendžia centrinė įstaiga. IeÅ¡kovė, bÅ«dama atleista iÅ¡ darbo, ruošė bylų perdavimo - priėmimo aktÄ , t. y. atliko tÄ darbÄ , kurį turėjo padaryti iki atleidimo.

Tai, kad ieškovė faktiškai atliko darbines funkcijas su Jonavos žemėtvarkos skyriaus

vedėjo pavaduotojos, atliekančios šio žemėtvarkos skyriaus vedėjo funkcijas R. A. žinia, nereiškia, jog tokiu būdu buvo išreikšta

Nacionalinės žemės tarnybos valia sudaryti ar nutraukti darbo sutartį su I. B., nes R. A. neturėjo įgaliojimų

sudaryti darbo sutarčių ir jas nutraukti. Kadangi faktiniai darbo santykiai susiklostė nesant teisinio pagrindo, jų nutraukimas buvo pagrįstas. Be to, Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėja neatliko jokių jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių pagrindu ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi pagrįstai tikėtis, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis, ir kurie bÅ«tų turėję įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir teisėtiems interesams. I. B. buvo atleista likviduojant Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , Nacionalinės žemės tarnybos centrinėje įstaigoje nebuvo žinoma apie faktinius darbo santykius, todėl nesant nustatyta tvarka sudarytos darbo sutarties, atitinkamai negalėjo bÅ«ti tokia darbo sutartis nutraukta pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, pagrįstai netenkintas ir ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad Å¡ios institucijos darbuotojai nevykdė teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti pagal teisės

aktus ir šis jų neveikimas arba netinkamas veikimas turėjo tiesioginės įtakos I. B. teisėms ar teisėtiems interesams. Kadangi R. A. nebuvo įgaliota veikti Nacionalinės žemės tarnybos

vardu sudarant darbo sutartis ar jas nutraukiant, taip pat neatliko jokių jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių pagrindu ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi pagrįstai tikėtis, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis ir kurie bÅ«tų turėję įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad yra prielaidos neturtinės žalos atsiradimui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos atsiradimo faktÄ . IeÅ¡kovė abstrakčiai nurodė, kuo pasireiÅ¡kė neturtinė žala ir nepateikė įrodymų jos nurodytiems patirtiems iÅ¡gyvenimams pagrįsti (pvz., medicininių pažymų dėl sveikatos sutrikimų ir pan.). Tokie iÅ¡gyvenimai galėjo atsirasti I. B. sužinojus apie atleidimÄ iÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos. Dėl atleidimo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos ieÅ¡kovės argumentai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent dėl to, jog Nacionalinė žemės tarnyba su ieÅ¡kove nesudarė darbo sutarties, atsirado ieÅ¡kovės nurodytos pasekmės, su kuriomis siejamas neturtinės žalos atsiradimas.

            Apeliacinis skundas atmestinas.

            Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė atsisakė nuo ieÅ¡kinio reikalavimų: a) įpareigoti atsakovÄ priimti ieÅ¡kovę į darbÄ ir sudaryti su ja darbo sutartį, nekeičiant ieÅ¡kovės pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sÄ lygų bei visų kitų sÄ lygų, numatytų I. B. ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos darbo sutartyje Nr. 40, sudarytoje 1997-09-01; b) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus, archyvarės pareigas.

             Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, turi teisę atsisakyti ieškinio. Teismas gali nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo tik tada, kai ieškovo ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieškovės atlikti veiksmai atsisakant ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešėjam interesui, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų priimamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo netenkinti ieškovės atsisakyti ieškinio reikalavimai naikintina ir šių atsisakytų reikalavimų dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

            Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nustatė, kad tarp ginčo Å¡alių raÅ¡ytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 9 d. žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, ieÅ¡kovė vykdė darbines funkcijas, Å¡alių darbiniai santykiai nutrÅ«ko žodiniu susitarimu. Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta iÅ¡vada sutikti negali, nes ji padaryta neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikius materialines teisės normas.

           Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kiruose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 93 straipsnis). Pagal DK 95 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, Kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (DK 95 straipsnio 3 dalis). Å alims nesusitarus dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta.

            Byloje nustatyta, kad su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta likvidavus darbdavį ir ieškovė nuo 2010 m. birželio 30 d. buvo atleista iš Kauno apskrities Žemės tvarkymo departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po atleidimo iš darbo skyriaus vedėja R.

A. tvirtino, jog ieÅ¡kovė nuo 2010 m. liepos mėn. 1 d. bus priimta toliau dirbti tame pačiame skyriuje, tose pačiose pareigose, todėl ieÅ¡kovė atvyko į darbÄ ir atliko savo buvusias darbines funkcijas, surašė darbų perdavimo-priėmimo aktus ir realiai nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos

12 d. dirbo archyvarės darbÄ . Pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes nustatęs konstatavo faktinius darbo santykius atsiradusius su atsakovu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos nustatytos aplinkybės dar nesudaro pagrindo konstatacijai, kad Å¡alys susitarė dėl visų bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų ir, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta darbo sutartis arba, kad tarp Å¡alių susiformavo darbiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kad darbdavys ir darbuotojas aplamai tarėsi dėl darbo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovė nesitarė su atsakovu nei dėl darbo funkcijų, nei dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kad buvusiai ieÅ¡kovės darbdavio skyriaus vedėjai R. A. atsakovas jokių įgaliojimų tartis su ieÅ¡kove dėl darbo sutarties sudarymo nebuvo suteikęs. Taigi, nenustačius tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimo dėl visų bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų sudarymo yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 9 d. žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Minėtas aplinkybes konstatavus apeliantės visi apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės bylos  iÅ¡nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

         Byloje atsakovas apeliacinio skundo nepadavė ir teismo sprendimo, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, neginčija. Apeliacinį skundÄ dėl teismo priimto sprendimo pateikė tik ieÅ¡kovė, o pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas. Taigi, tik dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovės patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų paliktina nepakeista, o dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kurių ieÅ¡kovė atsisakė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir Å¡ių reikalavimų dalyje byla nutrauktina (CPK 313 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

             Apeliacinį skundÄ atmesti.

             Jonavos rajono apylinkės teismo 2010m. gruodžio 2d. sprendimÄ pakeisti.

             Teismo sprendimo dalis kuriomis ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM: a) įpareigoti atsakovÄ priimti ieÅ¡kovę į darbÄ ir sudaryti su ja darbo sutartį, nekeičiant ieÅ¡kovės pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sÄ lygų bei visų kitų sÄ lygų, numatytų I. B. ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos darbo sutartyje Nr. 40, sudarytoje 1997-09-01; b) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Ž Ū M Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus, archyvarės pareigas buvo atmesti panaikinti ir Å¡ių ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje civilinę bylÄ nutraukti.

              Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Â

Kolegijos

pirmininkas                                                                       Â

Algimantas Kukalis

Kolegijos

teisėjai                                                                               Â

Leonas Jachimavičius

                                                                                                           Â

Arvydas Žibas

            Â