45fce01a-eb87-4d4a-9642-e25bbedf388c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-15-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00285-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant M. Z., G. L., dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. A., atsakovės atstovui advokatui G.

A., teismo ekspertui S. M., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-600-163/2015 pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LEZ projektų valdymas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė RUAB „VĖTRŪNA“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 851 516,42 Eur skolos, 264 926,09 Eur palÅ«kanų bei 9,75 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog UAB „VĖTRŪNA“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso, adresu Dubysos g. 10, Klaipėda, statybos darbų sutartį Nr. J12-208 (toliau – ir „sutartis“).

Viena iÅ¡ sutarties sudedamųjų dalių buvo Tarptautinės inžinierinių konsultantų federacijos (FIDIC) „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinierinių darbų statybos sutarties sÄ lygos“, Bendrosios ir Konkrečiosios sÄ lygos. Sutarties 2 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, sutarties sudedamosios dalys yra techninis projektas su techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais. UAB „VėtrÅ«na“ pateikė pasiÅ«lymÄ dalyvauti atsakovės vykdytame vieÅ¡ajame statybos darbų pirkimo konkurse ir nurodė bendrÄ statybos darbų vykdymo kainÄ 55 615 529,27 Lt (16 107 370,62 Eur) ir laimėjo konkursÄ .

Vykdant sutartį, atsakovės iniciatyva 2010 m. gruodžio 30 d. techninis projektas buvo keičiamas. Dėl techninio projekto keitimo UAB „VĖTRŪNA“ reikiamų atlikti statybos darbų mastas padidėjo. Galutinė pakeista techninio projekto laida UAB „VĖTRŪNA“ buvo pateikta 2011 m. birželio 21 d. Naujas statybos leidimas pagal pakeistus techninio projekto sprendinius buvo gautas 2011 m. liepos 14 d. Tam, kad Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso Dubysos g. 10, Klaipėdoje, statybos darbus būtų galima pabaigti iki Europos krepšinio čempionato pradžios (2011 m. rugpjūčio 31 d.), UAB „VĖTRŪNA“ geranoriškai bendradarbiaudama su atsakove sutiko nedelsdama pradėti įgyvendinti statybos darbus, kurie buvo numatyti pakeistame techniniame projekte, nelaukdama kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros dėl naujų darbų pirkimo bei kol techninio projekto pakeitimai bus įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.

UAB „VĖTRŪNA“, atsižvelgdama į statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdančių asmenų nurodymus bei atsakovės pritarimÄ , darbus vykdė atsižvelgdama į atliekamus techninio projekto sprendinių pakeitimus, t. y., faktiÅ¡kai padidėjus statybos darbų mastui, atliko papildomus darbus, taip pat atliko darbus, kurių nebuvo pirminiame techniniame projekte. Visi nurodyti darbai buvo vykdomi pagal FIDIC inžinieriaus (atsakovės atstovo) patvirtinÄ darbo projektÄ ir yra pažymėti statybos darbų žurnaluose.

Be to, tokius UAB „VĖTRŪNA“ veiksmus lėmė sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 14.7 punktas, kuriame teigiama, jog mokėjimai atliekami pagal faktiÅ¡kai atliktus statybos rangos darbus, ir, kaip jau buvo minėta, objekto ir jo pastatymo termino svarba tiek valstybės, tiek ir tarptautiniu mastu bei valstybės institucijų pozicija Å¡iuo klausimu. Iki ieÅ¡kinio pateikimo liko nesumokėta už darbus, kurių padaugėjo dėl techninio projekto pakeitimo, kurie yra nurodyti protokole, t. y. už: metalo konstrukcijų statybos darbus; arenos santvarų montavimo darbus; fasado metalo elementų montavimo darbus; metalo įdėtinių detalių montavimo darbus; aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus; parapetų tvirtinimo darbus; gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus; papildomus dažymo ir laiptų pakopų iÅ¡lyginimo darbus; papildomo įėjimo stogelių betonavimo darbus, kurių bendra vertė – 1 851 516,42 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 855,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė, sudarydamos rangos sutartį, susitarė dėl fiksuotos viso objekto statybos darbų kainos. Techninis projektas, dėl kurio pakeitimo ieÅ¡kovės teigimu padidėjo darbų apimtys, medžiagų kiekiai ir atsirado nenumatyti pirmame techniniame projekte darbai, buvo keičiamas ieÅ¡kovės iniciatyva.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog buvo objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių keisti techninį projektÄ ir sutarties kainÄ , todėl visa rizika ir neigiamos pasekmės tenka ieÅ¡kovei, o atsakovė neturi pareigos apmokėti už dėl to galimai padidėjusias darbų apimtis ar atsiradusius papildomus darbus. Teismas sprendė ir tai, jog aplinkybė, kad atsakovei buvo žinoma apie gelžbetonio konstrukcijų technologijų pakeitimÄ ir ji sutiko su techninio projekto pakeitimu, nesÄ lygojo atsakovės pareigos sumokėti dėl Å¡ių pakeitimų atsiradusių papildomų sumų.Teismas nustatė ir tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės parengtas techninis projektas (laida 0) buvo ekspertuotas ir tinkamas įgyvendinti.

Atsakovė pagal šį techninį projektÄ organizavo konkursÄ , o ieÅ¡kovė įsipareigojo pastatyti objektÄ . Tarp Å¡alių nekilo ginčo ir dėl to, kad statybos eigoje buvo keičiamas techninis projektas ir, kad statyba, kuri buvo pradėta pagal 2009 m. parengtÄ techninį projektÄ (laida 0), buvo pabaigta pagal 2011 m. parengtÄ techninį projektÄ (laida D). Techninis projektas iÅ¡ esmės buvo keičiamas dėl statybos darbų technologijos pakeitimo gelžbetonio darbams (monolitinės vidaus sienos pakeistos surenkamo gelžbetonio gaminiais, perdanga pakeista kiaurymėtomis surenkamo gelžbetonio plokÅ¡tėmis, t. y. pagal pirmÄ jį techninį projektÄ (0) buvo numatytas liejamas statybos aikÅ¡telėje gelžbetonis, o pagal techninio projekto D variantÄ buvo naudojamas gamykloje gaminamas gelžbetonis.

Tačiau liejamÄ gelžbetonį pakeitus gamykloje pagamintu, atsirado papildomi darbai. Teismas nustatė ir tai, kad techninio projekto pakeitimo iniciatorė buvo ieÅ¡kovė, nes ji ženkliai vėlavo su darbų terminais ir žiemos metu statybos aikÅ¡telėje lieti gelžbetonį tapo sudėtinga. Atsakovė Å¡iam pakeitimui pritarė, tačiau aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad sutinka keisti gaminius į kitus negu nurodyta techniniame projekte tik tuo atveju, jeigu nedidėja gaminio kaina ir neblogėja jo techninės charakteristikos, taip pat, kad nemokės už jokius papildomus ar keičiamus darbus.Teismas nurodė, kad klausimų, susijusių su techninio projekto pakeitimais ir dėl to atsiradusių papildomų ginčo darbų faktiniu atlikimu, iÅ¡sprendimas, gali reikalauti specialiųjų žinių, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo nepareiÅ¡kė, o skirti ekspertizę už jÄ apmokant iÅ¡ teismo lėšų, teismas neturi galimybės, nes teismo biudžete tokios lėšos nenumatytos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir 2015 m. sausio 7 d. sudaryta lentelė, kuria ji grindė savo reikalavimus, neatitinka įrodymams keliamo pakankamumo bei patikimumo kriterijų. IÅ¡ jų neaiÅ¡ku ar kiekio ir kainos pakeitimai buvo įtraukti į sÄ matas, darbo projektÄ ar buvo suderinti su atsakove ir kiek tai lėmė sutartyje sulygtos darbų kainos padidėjimÄ . Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog buvo objektyvios priežastys keisti techninį projektÄ , kad techninio projekto pakeitimas sÄ lygojo ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų darbų atsiradimÄ , kad darbai buvo realiai padaryti ir, kad darbų vertė atitinka ieÅ¡kinio dydį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė RUAB „VĖTRŪNA“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentaisTeismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovė pakeitė techninį projektÄ .

Kadangi techninis projektas buvo keičiamas ir pakeistas atsakovės iniciatyva, atsakovė kaip užsakovė ir kaip techninį projektÄ pakeitusi Å¡alis, privalėjo įrodyti kokios buvo techninio projekto, keitimo priežastys. Klaipėdos daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas, yra visiÅ¡kai pastatytas, perduotas atsakovei bei pripažintas baigtu. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad techninio projekto pakeitimas sÄ lygojo ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų darbų atsiradimÄ . Techninio projekto papildyme (laida D, parengimo data 2011 m.) esančiuose vykdomų darbų žiniaraščiuose bei sÄ matose buvo nurodyti ir suskaičiuoti, jau faktiÅ¡kai atlikti visi ginčo darbai.

Ir Å¡iuos skaičiavimus, pagal pačios atsakovės užsakymÄ , atliko techninio projekto rengėjai. Visų ieÅ¡kinyje nurodytų ginčo darbu atsiradimÄ sÄ lygojo atsakovės atliktas techninio projekto papildymas (laida D parengimo data 2011 m.) ir tie darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti, kadangi atsakovės užsakymu atliktame techninio projekto papildyme (laida D parengimo data 2011 m.) esančiuose darbu žiniaraščiuose bei sÄ matose buvo suraÅ¡yti visi faktiÅ¡kai atlikti (tame tarpo ir ginčo) darbai.Ginčo darbų kaina buvo apskaičiuota pagal darbų atlikimo metu galiojančias rinkos kainas, naudojantis statybos darbų kainos apskaičiavimo programa „Sistela“.

Be to, atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės nustatytų darbų vertės. Teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡koves ir atsakoves pasiraÅ¡yto susitarimo. Å is dokumentas patvirtina, kad visi ieÅ¡kinyje nurodyti ginčo darbai atsakovei buvo žinomi ir ji įsipareigojo už, juos atsiskaityti. Atsakovė besÄ lygiÅ¡kai su techninio projekto pakeitimais sutiko (tai patvirtina statybos darbų žurnalai, darbo projektai, projektavimo užduotis, techninio projekto papildymas (laida D, parengimo data 2011 m.) ir kt.) ir įsipareigojo už Å¡iuos darbus sumokėti.

Viešųjų pirkimų vykdymas yra iÅ¡imtinai atsakovės prerogatyva, kuriai ieÅ¡kovė neturėjo įtakos. Gelžbetoninių konstrukcijų kiekio ir kainų pasikeitimo paskaičiavimai atsakovei buvo pateikti 2010 m. liepos 1 d. (tai užfiksuota 2010 m. liepos 1 d. pasitarimų protokole).Atsakovė, atsižvelgiant į jos pozicijÄ , privalėjo praÅ¡yti teismo paskirti ekspertizę, nes jokiomis kitomis priemonėmis atsakovė nesugebėjo paneigti ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų. BÅ«tent atsakovės dokumentai ir jos teiginiai negali bÅ«ti pripažintini patikimais ir pakankamais.

Be to, bylÄ nagrinėjančio teismo pareiga paskirti ekspertizė, jeigu be jos negalima tinkamai iÅ¡nagrinėti bylos, yra pripažįstama ir teisės doktrinoje. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei taikė ne tas teisės normas, kurias privalėjo taikyti byloje. IeÅ¡kovė neprašė didinti kainos dėl jos, kaip rangovės, tiekiamų medžiagų ar įrenginių kainos arba paslaugų, kainų padidėjimo. Be to, net ir rangos sutartyje nustatyta fiksuota darbų kaina, esant tam tikroms aplinkybėms, gali bÅ«ti keičiama.

Ginčo atveju neabejotinai egzistavo aplinkybės, kurios leido pagristai pripažinti, kad ieÅ¡kovė, įgijo teisę didinti darbų kainÄ . Teismas nevertino visos įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė buvo informuota ir sutiko, kad techninis projektas bÅ«tų pildomas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Techninio projekto keitimo bÅ«tinumo tam, kad objektas bÅ«tų pastatytas, nebuvo.

Techninio projekto sprendinių keitimo bÅ«tinumÄ lėmė nepagrįstas ir nepateisinamas ieÅ¡kovės delsimas pradėti objekto statybÄ bei nepateisinamas darbų vėlavimas. Techninio projekto pakeitimas buvo ieÅ¡kovės netinkamo sutarties vykdymo pasekmė, siekiant pastatyto objekto procedÅ«rų užbaigimo, o ne papildomų darbų atsiradimo priežastimi.2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokole nebuvo nustatyta atsakovės pareiga sumokėti papildomų darbų kainÄ . Å is tarpusavio supratimo protokolas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas atsižvelgiant į iki Å¡io protokolo ir po Å¡io protokolo sudarymo tarp Å¡alių vykusius susiraÅ¡inėjimus, gamybiniuose protokoluose užfiksuotÄ atsakovės valiÄ nepirkti ginčo darbų.

Teismas pagrįstai tarpusavio supratimo protokolo nevertino kaip dokumento, patvirtinančio atsakovės sutikimÄ apmokėti ginčo darbų vertę. Pasitarimų protokoluose buvo fiksuota aiÅ¡ki atsakovės pozicija, kad koks nors gaminių keitimas kitais, nenurodytais techniniame projekte galimas tik tokiu atveju, jei nedidėja kaina ir neblogėja techninės charakteristikos bei, kad atsakovė nemokės už jokius papildomus ar keičiamus darbus atbuline tvarka (2010 m. sausio 21 d. pasitarimų protokolas Nr. 5; 2010 m. sausio 28 d. pasitarimų protokolas Nr. 6; 2010 m. vasario 4 d. pasitarimų protokolas Nr. 7; 2010 m. vasario 11 d. pasitarimų protokolas Nr. 8; 2010 m. vasario 18 d. pasitarimų protokolas Nr. 9; 2010 m. vasario 25 d. pasitarimų protokolas Nr. 10; 2010 m. kovo 25 d. pasitarimų protokolas Nr. 13; 2010 m. balandžio 1 d. pasitarimų protokolas Nr. 1; 2010 m. balandžio 8 d. pasitarimų protokolas Nr. 15, 2010 m. balandžio 29 pasitarimų protokolas Nr. 18).

IeÅ¡kovė neįrodė ginčo darbų atlikimo fakto. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės ginčo darbų nustatyti vadovaujantis ieÅ¡kovės teikiamais paaiÅ¡kinimais bei įrodymais. Teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ ieÅ¡kovės pateiktus skaičiavimus ir lenteles laikyti nepatikimais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyta, kad bÅ«tų kilęs normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų statybos darbų poreikis. IeÅ¡kovės iniciatyva, be praneÅ¡imo atsakovei ir be suderinimo su atsakove buvo pakeista dalis techniniame projekte numatytų atlikti darbų kitais darbais, sÄ lygojusiais ir naujų darbų atsiradimÄ Toks darbų pakeitimas nėra nenumatytų darbų poreikio atsiradimu, kaip tai nustatoma CK 6.653 straipsnio 4 dalyje ir 6.684 straipsnio 4 dalyje.

Teisė į sutarties kainos padidinimÄ ieÅ¡kovei neatsirado.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosCPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl ginčo esmėsTrečiais asmuo UAB „COWI Lietuva“ 2008 m., laimėjęs vieÅ¡Ä konkursÄ , parengė Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos techninį projektÄ , o atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 24 d. paskelbė apie vykdomÄ Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos darbų pirkimÄ .

IeÅ¡kovė 2009 m. birželio 17 d. pateikė pasiÅ«lymÄ ir nurodė bendrÄ statybos darbų vykdymo kainÄ â€“ 55 615 529,27 Lt, kurio pagrindu bylos Å¡alys 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė statybos darbų sutartį Nr. J12-208. Å ios sutarties sudedamosios dalys taip pat buvo:

a) rangos sutartis;

b) FIDIC konkrečios sÄ lygos;

c) FIDIC bendrosios sÄ lygos;

d) pasiūlymas su priedais, įskaitant darbų kiekius ir žiniaraščius;

e) konkurso sÄ lygos;

f) techninis projektas su techninėmis sÄ lygomis ir brėžiniais;

g) sutarties sÄ lygų priedai (2 punktas). Konkurso sÄ lygos skelbė, kad ieÅ¡kovė darbus turi vykdyti pagal techninį projektÄ ir techninę specifikacijÄ . Perkamų darbų kiekiai ir apimtys bei perkamos įrangos sÄ raÅ¡as nustatyti darbų ir įrangos kiekių žiniaraÅ¡tyje, kuris yra techninio projekto sudedamoji dalis. Žiniaraščiuose nurodytiems darbams ieÅ¡kovas turi numatyti visas reikalingas medžiagas jiems atlikti, o medžiagoms ir įrenginiams įvertinti ir jų montavimÄ , nekeičiant apraÅ¡ymo (konkurso sÄ lygų 8, 78 punktai).

IeÅ¡kovė privalo savo sÄ skaita pagal atsakovės pateiktÄ techninį projektÄ parengti darbo projektÄ (FIDIC Konkrečių sÄ lygų 1.1.1.6 punktas, konkurso sÄ lygų 8 punktas). IeÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ , vadovaudamasi darbų ir įrangos kiekių žiniaraščiais, turi pateikti užpildytÄ bei pasiraÅ¡ytÄ kalendorinį įkainotÄ veiklų sÄ raÅ¡Ä (Konkurso sÄ lygų 77 punktas). Darbų kainos apskaičiavimo bÅ«das - fiksuotos kainos nustatymas. Sutarties kaina gali bÅ«ti didinama ar mažinama tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui ir statistikos departamento paskelbtam statybos sÄ naudų kainų indeksui (konkurso sÄ lygų 79 punktas).

IeÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendra sutarties kaina (su PVM) yra galutinė ir visame sutarties vykdymo laikotarpyje nekeičiama, iÅ¡skyrus pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui ir Statistikos departamento paskelbtam statybos sÄ naudų kainų indeksui (FIDIC konkrečių sÄ lygų 14.1 punktas). IeÅ¡kovė, pateikdama pasiÅ«lymÄ , sutiko su konkurso sÄ lygomis ir patvirtino, kad visa pasiÅ«lyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viskÄ , ko reikia sutarties įvykdymui (ieÅ¡kovės 2009 m. birželio 17 d. pasiÅ«lymo priedas, konkurso sÄ lygų 19 punktas).2009 m. birželio 29 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybai. 2009 m. lapkričio 10 d. ieÅ¡kovė ir UAB „COWI Lietuva“, parengusi Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso techninį projektÄ , sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 860-22, pagal kuriÄ UAB „COWI Lietuva“ įsipareigojo parengti ir darbo projektÄ .

Nustatyta ir tai, kad daugiafunkcinio komplekso statybos metu (2011 m.) atsakovė tai pačiai įmonei - UAB „COWI Lietuva“ pateikė užsakymÄ dėl techninio projekto papildymo (pakeitimo), todėl buvo parengtas naujas techninis projektas (techninio projekto D laida) ir 2011 m. liepos 8 d. iÅ¡duotas naujas statybos leidimas. Byloje nustatyta ir tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad naujame techniniame projekte buvo numatytas papildymas dėl dalies monolitinių gelžbetonio konstrukcijų pakeitimo į surenkamas gelžbetonio konstrukcijas, t. y. bendri pastato konstruktyvų parametrai pakeisti nebuvo, o pakeista tik paties konstruktyvo gamybos technologija.

Be to, atsakovė 2011 m. liepos 19 d. raÅ¡tu pakvietė ieÅ¡kovę pateikti pasiÅ«lymÄ neskelbiamose derybose dėl papildomų darbų pirkimo pagal aktus Nr. 28, 29, 41, 41 ir 43. IeÅ¡kovė 2011 m. liepos 20 d. raÅ¡te (Nr. S-2398) nurodė, jog minėtas kvietimas neapėmė visų papildomų darbų, kurie faktiÅ¡kai buvo atlikti, t. y. pagal aktus Nr. 32 (gelžbetonio konstrukcijos) ir Nr. 42 (bendrastatybiniai ir apdailos darbai). Tačiau atsakovė 2011 m. liepos 21 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad konkurso sÄ lygose dėl papildomų darbų pirkimo buvo numatyti visi darbai pagal aktus Nr. 28, 29, 40, 41 ir 43.2011 m. liepos 27 d.

Å¡alys pasirašė tarpusavio supratimo protokolÄ , kuriame konstatavo, kad ieÅ¡kovė atliko statybos darbus pagal techninį projektÄ ir jo pakeitimus, kad protokolo pasiraÅ¡ymo dienÄ lieka neiÅ¡spręsti klausimai dėl Å¡ių darbų pagal techninio projekto pakeitimus apmokėjimo – už metalo konstrukcijų statybos darbus, arenos santvarų montavimo darbus, fasado metalo elementų montavimo darbus, metalo įdėtinių detalių montavimo darbus, aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus, parapetų tvirtinimo darbus, gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus, papildomus dažymo ir laiptų pakopų iÅ¡lyginimo darbus.2011 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė rangovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktÄ . 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo pasiraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas, o 2011 m. spalio 19 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei 2011 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RUN Nr. 5666, pažymÄ apie atliktų darbų vertę Nr. 78-1 bei atliktų darbų aktus.

Tačiau atsakovė 2011 m. spalio 20 d. raÅ¡tu nurodė, kad pažymÄ apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų aktus rangovė pirmiausia privalo pateikti inžinieriui patikrinti ir pasiraÅ¡yti, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „LEZ projektų valdymas“ dėl mokėjimo pažymos iÅ¡davimo pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pažymÄ apie atliktus darbus (jų vertę). UAB „LEZ projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 3 d. raÅ¡te nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo aktu komisija patvirtino, jog visi darbai užbaigti ir pastatas tinkamas naudojimui, jokie darbai objekte rugsėjo mėnesį nevyko, visi atliktų darbų aktai privalėjo bÅ«ti pateikti iki rugsėjo 20 d., aktai už rugsėjo mėnesį yra nesusipratimas arba klaida, įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti aktus pagal mėnesius, kada darbai buvo iÅ¡ tikrųjų atlikti, statybos žurnalus, kur darbai buvo užfiksuoti bei darbo projektus, pagal kuriuos jie buvo atlikti, ir įpareigojo statinio statybos vadovÄ dalyvauti darbų apžiÅ«roje, kad bÅ«tų nustatyta, ar darbai buvo atlikti ir tinkamai atlikti.

Atsakovė 2011 m. lapkričio 3 d. raÅ¡te Nr. SD-11-53 nurodė, kad techniniam prižiÅ«rėtojui papildomai atlikti darbai nėra žinomi ir, kad minėti darbai ir jų kaina virÅ¡ija pagrindine statybos darbų sutartimi ir papildomų darbų sutartimis nustatytas darbų apimtis ir jų vertę, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad rangovė papildomai teiktų UAB „LEZ projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 3 d. nurodytus dokumentus. IeÅ¡kovės įsitikinimu, papildomų darbų atsiradimÄ sÄ lygojo techninio projekto pakeitimas, todėl ieÅ¡kovė 2015 m. sausio 13 d. patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti 1 851 516,42 Eur už dėl atsakovės iniciatyva vykusio techninio projekto keitimo padidėjusias darbų apimtis ir 2011 m. rugsėjo mėnesį suraÅ¡ytus atliktų darbų aktus, t. y. už:

1) metalo konstrukcijų statybos darbus;

2) arenos santvarų montavimo darbus;

3) fasado metalo elementų montavimo darbus;

4) metalo įdėtinių detalių montavimo darbus;

5) aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus;

6) parapetų tvirtinimo darbus;

7) gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus;

8) papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus;

9) įėjimo stogelių ir betonavimo darbus (toliau – „ginčo darbai“). Tuo tarpu atsakovė nesutikdama, kad Å¡alys susitarė dėl papildomų darbų, už kuriuos ieÅ¡kovė praÅ¡o apmokėjimo, įrodinėjo, jog techninio projekto sprendinių keitimo bÅ«tinumÄ lėmė ieÅ¡kovės atliekamų darbų vėlavimas, o techninio projekto keitimui buvo pritarta su sÄ lyga, jog nepadidės kaina ir neblogės techninės charakteristikos, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka tokių darbų atlikimo ir jų neapmokėjimo rizika.Dėl statybos rangos sutarties Å¡alių teisių ir pareigų Å¡alims pakeitus techninį projektÄ (normatyvinį statybos dokumentÄ )Teisėjų, kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei teigiant, kad poreikis atlikti ginčo darbus atsirado dėl techninio projekto pakeitimo ir sprendžiant jos reikalavimÄ dėl tokių darbų atlikimo kainos (skolos) priteisimo, visų pirma, bÅ«tina nustatyti techninio projekto keitimo, lėmusio, pasak ieÅ¡kovės, ir papildomų ginčo darbų atlikimÄ , aplinkybes (priežastis).

Toks nustatymas yra reikÅ¡mingas, nes sutartyje esant nustatytai fiksuotai kainai ir konkretiems darbams, kurie turi bÅ«ti atlikti, o taip pat Å¡iuo atveju nesant konkretaus suderinto rangovės ir užsakovės susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, ieÅ¡kovė, kaip rangovė, neturėtų teisės į jų apmokėjimÄ (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinis pagrindas implikuoja, kad įrodinėjimo, o kartu ir teisminio nagrinėjimo, dalykÄ sudaro ir techninio projekto pakeitimo priežastys.Pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė techninio projekto pakeitimo priežasčių objektyvumo (t. y. nepriklausymo ieÅ¡kovės valiai) ir tuo pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė.

Nesutikdama su Å¡ia iÅ¡vada ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia netinkamos įrodinėjimo pareigas paskirstymo klausimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iÅ¡ statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi bÅ«ti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).Å alys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje (kaip ir Å¡io ginčo atveju) nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.

Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiÅ¡kėja, kad bÅ«tina atlikti papildomus, statybos rangos sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė iÅ¡imtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtÄ darbų kainÄ nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, yra konstatavęs, kad Å¡alis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainÄ , privalo įrodyti tam bÅ«tinų sÄ lygų buvimÄ , todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos (statybos) sutarties kaina bÅ«tų padidinta, privalo įrodyti buvus iÅ¡imtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Tokia įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė suformuluota ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje.

Å alis siekianti pakeisti rangos sutartyje užfiksuotÄ darbų kainÄ (jÄ padidinti), privalo įrodyti iÅ¡imtinių, sutarties pakeitimÄ leidžiančių aplinkybių, numatytų CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 5 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje, buvimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ (pareigÄ ) ir nenukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nesirėmė pažeistos sutartinių prievolių pusiausvyros aplinkybe ir iÅ¡ esmės neįrodinėjo konkrečių aplinkybių (atsakovės, organizavusios vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir parengusios pirmÄ jÄ techninio projekto laidÄ klaidų), sÄ lygojusių techninio projekto pakeitimÄ .

Kaip matyti, ieÅ¡kovė, reikalaudama apmokėjimo už ginčo darbus, savo reikalavimus iÅ¡ esmės grindė 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokolu, kuriame Å¡alys konstatavo, jog protokolo pasiraÅ¡ymo dienÄ lieka neiÅ¡spręsti klausimai dėl Å¡ių darbų pagal techninio projekto pakeitimus: metalinių konstrukcijų statybos darbai, metalo darbai objekto santvarose, fasado metalo elementų darbai, metalo įdėtinių detalių darbai, metalo darbai aptarnavimo tilteliams, metalo darbai parapetų tvirtinimui, gelžbetonio darbai, struktÅ«rinis dažymas ir laiptų pakopų iÅ¡lyginimas numatyti objekto techninio projekto korektÅ«roje (3 punktas); ir, kuriuo Å¡alys susitarė, jog objekto statybos darbai eina į pabaigÄ ir Å¡alys ketina atlikti pabaigtų darbų ir objekto perdavimÄ užsakovo laikinam naudojimui ir valdymui, o vėliau - ir galutinį objekto perdavimÄ bei statybos užbaigimo akto įforminimÄ , todėl siekdamos iÅ¡vengti nesusipratimų, Å¡alys patvirtina, kad iÅ¡ dalies užbaigtų statybos darbų ir objekto laikino perdavimo naudojimui ir valdymui akto pasiraÅ¡ymus ir objekto (į kurio sudėtį įeina ir naujų / papildomų darbų rezultatas) priėmimas iÅ¡ rangovės, taip pat vėlesnis galutinis objekto perdavimas bei statybos užbaigimo akto įforminimas nepaneigia Å¡alių susitarimo, kad už Å¡io protokolo 3 punkte iÅ¡vardintus darbus turi bÅ«ti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka arba kitu Å¡alims priimtinu bÅ«du (4 punktas).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į ieÅ¡kovės, tiek atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimus, teiktus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apie Å¡io tarpusavio supratimo protokolo pasiraÅ¡ymo aplinkybes ir vertindama Å¡io Å¡alių tarpusavio protokolo teisinę reikÅ¡mę, nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog Å¡is dokumentas galėtų bÅ«ti pagrindas pripažinti buvus Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ dėl ginčo darbų atlikimo už papildomÄ kainÄ (CPK 185 straipsnis).Viena vertus, byloje esama duomenų (pasitarimų su statybos dalyviais protokolai), liudijančių aiÅ¡kiÄ atsakovės pozicijÄ , palaikytÄ ginčo laikotarpiu, t. y., kad ji griežtai nesutiko keisti (didinti) sutartinės kainos ir (ar) atbuline data darytis jos pakeitimų ir tai, kad atsakovė (užsakovė) sutiko keisti gaminius (techniniu sprendinius) tik tuo atveju, jeigu dėl pakeitimų nepadidėja kaina ir nepablogėja techninės charakteristikos.

Kita vertus, aptariamus Å¡alių veiksmus bÅ«tina įvertinti ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų aspektu.Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų keitimas tiesiogiai susijęs su vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«romis, todėl patenka į specialiÄ jÄ viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Jei bÅ«tų kitaip ir VPÄ® 18 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos – bÅ«tų aiÅ¡kintina tik kaip reiÅ¡kianti perkančiosios organizacijos ir pirkimÄ laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimÄ iÅ¡imtinai vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo momentu, tokia praktika sutarties Å¡alims leistų piktnaudžiauti ir keisti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygas po jos sudarymo, o tai pažeistų kitų konkurso dalyvių interesus bei viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus.

Dėl Å¡ių priežasčių VPÄ® yra įtvirtinta sutarties laisvės principÄ ribojanti iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo doktrinoje jau yra pripažinęs, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sÄ lygos, nustatančios kainÄ , pakeitimui ir todėl prievolė mokėti didesnę sutarties kainÄ neatsiranda. VieÅ¡ojo pirkimo sutartis gali bÅ«ti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, raÅ¡ytinės formos sutarties pakeitimas turi bÅ«ti įformintas raÅ¡tu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) ir tai yra imperatyvus reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieÅ¡kovės atstovas pripažino jos, kaip rangovės, profesionalumÄ , atliekant panaÅ¡aus pobÅ«džio darbus.

Tuo tarpu atsakovė, kaip viešasis juridinis asmuo, darbus ir (ar) paslaugas įgydavo vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo normomis. Pasitarimų su statybos dalyviais protokolų medžiaga leidžia įsitikinti ir tuo, kad nustačius papildomų darbų poreikį buvo skelbiami papildomi pirkimai. Nustatyta, kad atsakovė kvietė ieškovę teikti pasiūlymus neskelbiamose derybose dėl papildomų darbų pirkimo, todėl vėliau tarp ginčo šalių buvo sudaryta dar 16 rangos sutarčių dėl papildomų statybos darbų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusi praktika dėl sutarčių atsakovei įsigyjant papildomus darbus sudarymo, taip pat leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė, atlikdama nenupirktus (pakeistus) ginčo darbus ir nesilaikydama įstatyme nustatytos raÅ¡ytinės sandorio formos, prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ dėl atsiskaitymo už juos. Å iuo atveju vien konkliudentiniai veiksmai ir (ar) jų pagrindu Å¡alių pasiraÅ¡ytas 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokolu negalėjo suformuoti ieÅ¡kovei jokių teisėtų lÅ«kesčių ir ji negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė sumokės jos vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaičiuotÄ pinigų sumÄ , be kita ko, gerokai virÅ¡ijančiÄ sutartinius įkainius, Å¡alims prieÅ¡ tai nesulygus nei dėl konkrečios papildomų darbų apimties ir nekonkretizavus jų vertės.Apeliaciniame skunde buvo keliamas ir ekspertizės skyrimo poreikis.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, klausimų, susijusių su techninio projekto pakeitimais ir dėl to atsiradusių papildomų ginčo darbų faktiniu atlikimu, iÅ¡sprendimui, pirmosios instancijos teismas turėjo ir savo iniciatyva kreiptis į specialiųjų žinių turintį subjektÄ bei skirti ekspertizę.Jau aptarta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ (pareigÄ ). Aktualu ir tai, kad pati Å¡alis, laikydamasi dispozityvumo ir rungimosi principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindÄ , formuluoti atsikirtimus į kitos Å¡alies pareikÅ¡tus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies argumentus bei įrodymus.

Teismai bylas nagrinėja, laikydamiesi neÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proceso koncentruotumo principų, todėl teismas savo iniciatyva neperima ir neturi perimti Å¡aliai tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos.Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu (ir iniciatyva) teismo ekspertizė buvo paskirta apeliacinės instancijos teisme, o gavus naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ ekspertizės iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas skyrė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausiant ir ekspertizę parengusį teismo ekspertÄ .

Todėl pasisakytina ir dėl ekspertizės akto įrodomosios reikÅ¡mės ginčo situacijoje. Eksperto iÅ¡vada nėra neginčijama įrodinėjimo priemonė ar turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ Ä¯rodymas (CPK 218 straipsnis). Ir nors teisėjų kolegija kliūčių remtis eksperto akte užfiksuota informacija nenustatė, tačiau sprendžia, kad Å¡iuo atveju teismo eksperto iÅ¡vados, susijusios su atsakovės kurių nors pareigų buvimu ar nebuvimu Å¡ioje byloje yra labiau netiesioginio pobÅ«džio.

Ekspertizės akto iÅ¡vados nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad ginčo darbai galėtų bÅ«ti priskirtini papildomų (protingai nenumatomų) darbų kategorijai (CPK 185 straipsnis). Ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad didžioji ginčo darbų dalis yra priskirtini pakaitinių darbų kategorijai, t. y. tai, kad Å¡ie darbai buvo atlikti dėl techninio projekto sprendinių pakeitimo. Jau aptarta, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodinėjo egzistavus nuo jos valios nepriklausiusioms aplinkybėms, lėmusioms objektyvų poreikį keisti techninį projektÄ (koreguoti jo sprendinius).

Tokie darbai yra įvardinti eksperto iÅ¡vadų pozicijose Nr.: 1 (monolitinė perdanga); 4 (metalo konstrukcijų montavimas); 6 (metalo konstrukcijų įdėtinės detalės); 7 (diafragmos, surenkamas g/b karkasas), 10 (kiauryminės perdangos plokÅ¡tės) ir 13 (sienų vidinių pavirÅ¡ių pagrindo gruntavimas ir struktÅ«rinis dažymas), ekspertas taip pat suskaičiavo Å¡alių sulygtÄ Å¡ių darbų kainÄ (pagal sÄ matas ir projektinę dokumentacijÄ ), kuri bendrai sudaro 1 673 701,91 Lt /484 737,59 Eur sumÄ .KitÄ dalį ginčo darbų ekspertas laikė darbais, kurių atsiradimÄ sÄ lygojo žiniaraščiuose padarytos techninės (skaičiavimo) klaidos, Å¡ie darbai įvardinti iÅ¡vadų pozicijose Nr.: 2 (įėjimo stogeliai); 3 (pagrindiniai laiptai / metalinės sijos); 5 (metalinės kolonos); 8 (tribÅ«nų plokÅ¡tės); 9 (laiptų pakopos tribÅ«nos);12 (1 a. tribÅ«nų siena su rostverkais) ir 15 (termo ir hidroizoliacija), o taip pat suskaičiavo Å¡alių sulygtÄ tokių darbų kainÄ (pagal sÄ matas ir projektinę dokumentacijÄ ), kuri bendrai sudaro 145 160,65 Lt /42 041,43 Eur sumÄ .Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pastarosios eksperto nustatytų darbų (susijusių su žiniaraščio klaidomis), kategorijos, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas, vertindamas techninių statybos dokumentų turinio atitikties vėliau paaiÅ¡kėjusiai realiai situacijai ir galimos tokios neatitikties rizikos prisiėmimo aspektus, yra konstatavęs, kad visos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimas rangovui (tiekėjui) iÅ¡ principo devalvuotų techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikÅ¡mę, nes tokiu bÅ«du įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iÅ¡ anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigÄ ) iÅ¡nagrinėti pirkimo dokumentus, apžiÅ«rėti objektÄ , taip pat a priori (liet.

„iÅ¡ anksto“) įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymÄ tarp Å¡alių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiÅ«lymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio. Konkurso nuostatos dėl rizikos paskirstymo tarp kontrahentų negali paneigti rangovų galimybės reikalauti, kad užsakovės perkančiosios organizacijos pradėtų administracinį vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimo procesÄ (gauti Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimÄ ), ar jiems tiesiogiai kreiptis į teismÄ , jei vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo situacija atitinka CK normose įtvirtintÄ subjektinę teisę, įgyvendinamÄ teisės aktų nustatyta tvarka, reikalauti padidinti rangos sutarties kainÄ (CK 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).Tačiau nagrinėjamos byloje atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad eksperto iÅ¡vados dėl žiniaraščio klaidų, lėmusių papildomų darbų 42 041,43 Eur apimtyje atlikimÄ , nesuponuoja netinkamos sutarties vykdymo rizikos paskirstymo, paaiÅ¡kėjus realiai situacijai.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į darbų kiekio apibrėžties laipsnį ir bendrÄ statybos darbų vykdymo kainÄ (55 615 529,27 Lt / 16 107 370,62 Eur), t. y. tai, kad darbų, kurių atsiradimÄ sÄ lygojo žiniaraščiuose padarytos techninės paklaidos, vertė sudaro vos 0,26 procento visos darbų kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia rizika, teisingai padalyta tarp Å¡alių, nelemia akivaizdžios jų nelygybės (CK 6.228 straipsnis), yra proporcinga ir nekelia sutarties neįvykdymo grėsmės, todėl sprendžia, kad pagal pirkimo objekto apimtį ir pobÅ«dį tokios neiÅ¡vengiamos rizikos suvaldymas priklausė pačios ieÅ¡kovės diskrecijai.Kita vertus, aktualu ir tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė nekėlė reikalavimų, susijusių su atsiskaitymu už papildomus darbus, kurių atsiradimÄ lėmė žiniaraščiuose padarytos paklaidos (techninės klaidos).

Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Å i norma reiÅ¡kia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais, prieÅ¡ieÅ¡kiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokiÄ teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali jo grįsti faktais, kuriais ieÅ¡kovas nesirėmė teikdamas reikalavimÄ , ir iÅ¡plėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieÅ¡kovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015).Tokiu atveju klausimas dėl atlyginimo už techninių netikslumų nulemtus darbus Å¡ioje byloje negali bÅ«ti keliamas ir dėl CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo. PrieÅ¡inga procesinė situacija, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių, teises bylos nagrinėjimo pasinaudoti atitinkamomis teisminės gynybos priemonėmis, lemtų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir betarpiÅ¡kumo principų pažeidimÄ (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnis, 17 straipsnis).

Å ioje vietoje aptartinos ir ekspertizės iÅ¡vados, susijusios su ginčo darbų sutartiniais įkainiais. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimais, patikslintais dar pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti 1 851 516,42 Eur skolÄ (o taip pat ir 264 926,09 Eur palÅ«kanų). Po ekspertizės Å¡ioje byloje atlikimo ieÅ¡kovė savo reikalavimo sumos nekoregavo. Ekspertizės akto iÅ¡vados leidžia suskaičiuoti, kad ieÅ¡kovės įvardintų ginčo darbų kaina, net ir neeliminavus darbų, atsiradusių dėl žiniaraščio klaidų, kurių neapmokėjimo rizika priskirtina pačiai ieÅ¡kovei (37-39 punktai), pagal Å¡alių sutartinius įkainius galėtų bÅ«ti artima 526 779,02 Eur (484 737,59 Eur + 42 041,43 Eur) sumai.

Å i aplinkybė taip pat suponuoja vertinimÄ , kad ieÅ¡kovė, konkuravusi su kitais tiekėjais, tačiau nenumačiusi pasiÅ«lyme 1 851 516,42 Eur sumos, kuriÄ vėliau vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaičiavo jau nesivadovaudama vieÅ¡ojo pirkimo pasiÅ«lymo įkainiais, galėjo veikti nesÄ Å¾iningai, todėl toks per papildomus darbus reikalautos priteisti sumos dydis (mastas) nebÅ«tų pateisinamas ir viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų aspektais.Pripažinus, kad ginčo darbai turėjo bÅ«ti vertinami abiejų rangos sutarties Å¡alių vienodai ir įforminami jų bendru sutarimu per neskelbiamų derybų procedÅ«ras, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų atlikimo kaÅ¡tai atitenka pačiai ieÅ¡kovei (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ir (ar) pakeitimui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismeNetenkinus apeliacinio skundo ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, tačiau atsakovė turi teisę į jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Atsakovės nurodo, kad jos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sudaro 4 927,16 Eur ir apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. sausio 11 d. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 190,63 Eur suma, t. y.: 1) 743,74 Eur suma pagal 2015 m. kovo 30 d. paslaugų suteikimo aktÄ ir 2015 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; 2) 446,89 Eur suma pagal 2015 m. gegužės 28 d. paslaugų suteikimo aktÄ ir 2015 m. gegužės 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (bei pateikė minėtus paslaugų teikimo aktus, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir mokėjimų pavedimų kopijas). 2016 m. rugsėjo 26 d. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 965,53 Eur, o taip pat 2016 m. gruodžio 22 d. praÅ¡ymÄ , kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atsakovė turėjo dar ir 1 771 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau jų turėjimo faktÄ ir dydį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti apeliacinės instancijos teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

PrieÅ¡ vertinant praÅ¡omų atlyginti atsakovės atstovavimo iÅ¡laidų dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 98 straipsnio reglamentuojančio iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ , pirmoje dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Pastarasis įstatyminis draudimas iÅ¡aiÅ¡kintas ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje konstatuota, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, nepateikus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014). Aptariamas CPK 98 straipsnio 1 dalies ribojimas galėtų būti netaikomas tik nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).Dalis atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (743,74 Eur) yra už advokato teisines paslaugas, suteiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patirtos dar iki skundžiamo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo priėmimo (t. y. 2015m. kovo 4 d. prašymo parengimas, 2015 m. kovo 5 d. atstovavimas teismo posėdyje ir baigiamosios kalbos parengimas).

Atsakovė CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka neįgyvendino teisės kreiptis dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo, o 2016 m. sausio 11 d. jos pateiktas praÅ¡ymas nesudaro pagrindo tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimo spręsti apeliacinės instancijos teisme.Apeliaciniam procesui taikomos Å¡io CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, neprieÅ¡taraujančios Å¡iame skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis).

Pati atsakovė 2016 m. gruodžio 22 d. prašyme nurodo, jog dalies jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (1 771 Eur) dydį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (t. y. iki 2016 m. gruodžio 15 d.). Todėl ir ši bylinėjimosi išlaidų dalis negali būti paskirstoma atsakovei kartu su jos turėtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).Teisėjų kolegija, spręsdama dėl likusios dalies atstovavimo išlaidų (2 412,42 Eur) atlyginimo, pažymi, kad turi būti įvertinta ne tik tai, ar šios išlaidos pagrįstos įrodymais, bet ir tai, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – „Rekomendacijos“) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).Nagrinėjamu atveju, spendžiant dėl atsakovei priteistinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nukrypti (nei didinti, nei mažinti) nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydžių.

Nors bylos apimtis nėra maža ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko, byloje skirta teismo ekspertizė, tačiau byloje nėra vertintinų faktų ir aplinkybių gausos, kuri lemtų ypatingÄ bylos sudėtingumÄ , todėl atsakovės praÅ¡oma atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma apskaičiuotina pagal Rekomendacijomis nustatytus maksimalius užmokesčius už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ bei kitų bÅ«tinų procesinių veiksmų atlikimÄ (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ , nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, eksperto kandidatÅ«ros ir teiktinų klausimų bei pastabų dėl ekspertizės iÅ¡vadų pateikimÄ ) ir dalyvavimÄ 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 8.11.; 8.17. ir 8.19. punktai), praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažinamos, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 463 Eur (CPK 98 straipsnis, 302 straipsnis).

IeÅ¡kovė į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 2016 m. kovo 29 d. įmokėjo 12 100 Eur ekspertizės iÅ¡laidoms padengti, o atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. įmokėjo 121 Eur sumÄ už eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas eksperto iÅ¡vadomis vadovavosi, jas vertino, todėl yra pagrindas teismo ekspertui iÅ¡mokėti į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės pervestas lėšas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės už eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje sumokėta 121 Eur suma jai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tokiu atveju bendra atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 584 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iÅ¡ ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ (juridinio asmens kodas 180315137) 1 584 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus)apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡mokėti iÅ¡ teismo specialiojoje sÄ skaitoje esančių lėšų teismo ekspertui S. M. 12 221 Eur (dvylika tÅ«kstančių du Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) už atliktÄ ekspertizę ir dalyvavimÄ teismo posėdyje į 2016 m. gegužės 31 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių teismo ekspertizių centras“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė Egidijus Žironas