2021-04-21 Nr. AB-8637-3-63-3-01989-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-879-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01989-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.3; 18.5.4; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. V. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kretingos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 14SD-1133-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas) ir NŽT direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1615-(7.5.) „Dėl skundo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas) (toliau abu kartu – ir Sprendimai), ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinę procedūrą pareiškėjos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimu pagal 2011 m. spalio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 15 d. Kretingos rajono, Kartenos kadastro vietovės projekto autoriaus techniko A. M. sudarytus sklypų vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus (toliau – ir Aktai).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. liepos 17 d., naudodamasi ikiteismine procedūra, kreipėsi į atsakovo direktorių su skundu dėl NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vilkinimo atlikti veiksmus ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo panaikinimo. Ankščiau į atsakovą kreipėsi su pareiškimu ir prašė pradėti administracinę procedūrą pareiškėjos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimu pagal Aktus. Atsakovas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, o NŽT direktoriaus pavaduotojas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjos tėvas nėra tas subjektas, kuriam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) normos. Pareiškėja vertino, kad Sprendimai yra neteisėti, nes visiškai nepagrįstai atsisakyta vykdyti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, vilkinant pareiškėjos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūrą. Sprendimai pareiškėjai sukelia nepageidaujamas teisines pasekmes, t. y., neatkuriamos nuosavybės teisės į jos tėvo iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą.

3. Pareiškėja teigė, jog jos tėvas iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėjo du 4,37 ha bendro ploto žemės sklypus. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. R4-4077 apie nuosavybę, kurios skiltyje „iš viso žemės ha” įrašyta „4,37”, tačiau nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą nėra atkurtos, nors vadovaujantis Kartenos valsčiaus vardiniu naujakurių sąrašu tai buvo privaloma atlikti. Pareiškėja dar 2006 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono skyriaus vedėjui buvo pateikusi prašymą užtikrinti, kad nurodyto savininko žemės sklypas nebūtų perleistas kitiems asmenims, kol nebus galutinai išspręstas nuosavybės teisių grąžinimo klausimas teisėtiems pretendentams. Atsakovas 2006 m. spalio 5 d. raštu nurodė, kad pretenduojamas grąžinti 0,75 ha žemės sklypas turimoje 1938 metų planinėje medžiagoje ir eksplikacijoje nurodytas 136 numeriu, tačiau jokių ketinimų sugrąžinti pareiškėjos nuosavybėn nurodytą žemės sklypą neišreiškė.

4. Pareiškėja nurodė, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-394-666/2006, Kretingos rajono apylinkės teismui atsakovas pateikė 2005 m. birželio 15 d. pažymą apie tai, kad žemės plotas yra laisvas, niekam į jį neatkurtos nuosavybės teisės. Teismas konstatavo, jog „iš žemės sklypo plano (b. 1. 30) matyti, kad projekte pažymėtas sklypas Nr. 138 (ne Nr. 136), suformuotas pretendentui J. V., ir kad pastarasis 0,63 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1936 metais pirko iš brolių P. ir L. U.”.

5. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1934 m. gruodžio 27 d. pažymoje Nr. 36337, išduotoje T. K. įpėdiniams, minimas žemės sklypas, paženklintas 136 numeriu kaip tik buvo pareiškėjos tėvo valdomo sklypo su numeriu 135, į kurį pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės pagal 1999 m. liepos 26 d. Klaipėdos apskrities sprendimą Nr. 6055, gretimybė, todėl atitinkamai, nuosavybės teisės į jį privalomai turėjo būti atkurtos buvusio žemės sklypo Nr. 136 savininko įpėdinei, t. y., pareiškėjai. Vėliau išaiškėjo, jog šis sklypas panaudotas J. V. nuosavybės teisėms į žemę atkurti, vadovaujantis Apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 13.6-4806 bei Apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 14315. Dėl nurodytos priežasties Kretingos rajono, Kartenos k. v., projekto autoriaus A. M. surašyti K. T. iki nacionalizacijos priklausiusių sklypų, į kuriuos atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo Aktai, taip ir liko nerealizuoti.

6. Pareiškėja paaiškino, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis piliečiams yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Sutartis tarp B. T. ir jos sūnaus K. T. įrodo pareiškėjos tėvo mamos aiškiai išreikštą valią perleisti savo sūnui jos valdomą žemę ir trobesius. Kiti pateikiami rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina pareiškėjos teiginių pagrįstumą, ir kad pradėta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo jai procedūra turi būti užbaigta.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo T. K. iki nacionalizacijos valdytą 0,57 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pateikė Kretingos rajono Kartenos apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 13 d. Nuosavybės teisę patvirtino Kartenos miesto išskirstymo vienkiemiais 1930 metų planas, kuriame nurodyta, kad K. T. įpėdiniai nuosavybės teise valdė 0,57 ha ploto žemės sklypą Nr. 135 (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 6055 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,57 ha natūra, t. y. į 0,43 ha žemės ir 0,14 ha miško (duomenys neskelbtini). Valstybė su pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą Kretingos rajone atsiskaitė.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja Kretingos rajono Kartenos apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1999 m. birželio 8 d. pateikė dar vieną prašymą į savo tėvo iki nacionalizacijos valdytą 0,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), remdamasi Klaipėdos apskrities archyvo 1999 m. liepos 15 d. archyviniu pažymėjimu Nr. 49-J, kuriame pažymima, kad 1945 metų vardiniuose naujakurių sąrašuose įrašyta, kad T. K., K. (duomenys neskelbtini), turėjo 0,75 ha žemės bei 1945 metų valstybinės žemės paskyrimo aktu Nr. 923, kuriame T. K., K. 1945 m. vasario 26 d. nutarimu neatlygintinai ir neribotam laikui skirtas naudotis 3,62 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 1999 m. rugsėjo 27 d. Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė dar vieną prašymą, kuriuo atsisako 1999 m. birželio 8 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo K. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Minėtas prašymas patvirtintas Kartenos seniūno.

10. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. R4-1331 nurodė, jog Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir TSR) Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Kretingos apskrities 1944–1948 metų byloje, (duomenys neskelbtini) vardiniame naujakurių sąraše T. K., K. turėjęs 0,75 ha žemės, 3 trobesius ir, kaip mažažemis, gavęs 3,62 ha žemės, taip pat nurodyta, kad daugiau dokumentų apie T. K., K. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdytas žemes informacijos neturi.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2019 atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-817-777/2018 paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą. Pareiškėja dar 2008 metais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl terminų atnaujinimo, siekiant atkurti nuosavybės teisę į K. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-706-609/2008), tačiau pareiškimas atmestas. Atsakovo vertinimu, nurodyta byla turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos prie skundo pridėtas įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-394-666/2006, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 0,63 ha žemės sklypą, būtent toje vietoje, kurioje pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, pagal A. M. parengtą vietos apžiūrėjimo planą, tik patvirtina, kad pareiškėjos tėvas nuosavybės teise valdomos žemės (duomenys neskelbtini) neturėjo.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos Z. V. T. skundą atmetė.

14. Teismas iš 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo turinio nustatė, kad nėra duomenų apie tai, jog K. T. nacionalizacijos metu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės. 2019 m. balandžio 16 d. sprendime nurodyta, kad Kretingos skyriuje turimi archyviniai duomenys patvirtina, jog K. T. turėjo 0,75 ha žemės, 3 trobesius ir, kaip mažažemis, gavo 3,62 ha žemės (duomenys neskelbtini). Aptariamame sprendime padaryta išvada, kad K. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise nevaldė 3,62 ha ploto žemės sklypo, o naudojimo teisę įgijo po 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Pareiškėja NŽT Kretingos skyriui nepateikė duomenų apie K. T. nacionalizacijos metu valdytą žemę. Teismas nurodė, kad NŽT 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl NŽT Kretingos skriaus 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo, konstatuota išvada, jog nėra duomenų apie tai, kad K. T. iki žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės. 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendime pažymėta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018 atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

15. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo paskirtį ir nekilnojamojo turto savininko sąvoką (Atkūrimo įstatymo 1 str., 1 str. 2 d. 4 p.) ir analizavo bylos duomenis, kurie patvirtino, kad pareiškėjai Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 6055 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. T. nuosavybės teise valdytą 0,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Lietuvos archyvų departamento Klaipėdos apskrities archyvo 1999 m. liepos 15 d. pažymėjimas patvirtina, jog Kretingos apskrities DŽDT vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose 1945 metų vardiniuose naujakurių sąrašuose įrašyta, kad K. T. (duomenys neskelbtini) turėjo 0,75 ha žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. rugsėjo 20 d. pažymoje „Apie nuosavybę” nurodyta, kad Kretingos apskrities žemės tvarkytojo archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) (buv. A. T. nuosavybė) parceliacijos byloje, Žemės tvarkymo departamento matininko 1929 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 44 Kretingos apskrities žemės tvarkytojui apie (duomenys neskelbtini) mažažemių turėtą žemės kiekį, įrašytas mažažemis „T. K. įpėd.” (įpėdiniai (-is) neįvardinti), turėjęs 0,56 ha žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. rugsėjo 20 d. pažymoje taip pat nurodyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, 1944–1948 metų byloje, (duomenys neskelbtini) vardiniame naujakurių sąraše įrašytas K. T., gyvenęs (duomenys neskelbtini), turėjęs 0,75 ha žemės ir, kaip mažažemis, gavęs 3,62 žemės; skiltyje „Iš viso turi žemės ha” įrašyta: „4,37”. Aptariamoje pažymoje nurodyta pastaba, jog daugiau dokumentų apie K. T. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, dokumentų apie žemės pirkimą iš P. ir L. U., pirkimo–pardavimo akto, žemės paskyrimo akto Nr. 923 archyve saugomuose fonduose nerasta. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus Kartenos 2006 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje pažymėta, kad K. T. pagal archyvo pažymėjimą Nr. 49-J 1945 metų vardiniuose naujakurių sąrašuose įrašyta, kad (duomenys neskelbtini), turėjo žemės 0,75 ha.

16. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) įtvirtintas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų rūšis (Tvarkos 12, 13 p.) ir pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-109-609/2009 atmestas pareiškėjos prašymas suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo (administracinė byla Nr. I-109-609/2009 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi prijungta prie nagrinėjamos administracinės bylos) nustačius, kad nors pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau dokumento, patvirtinančio, jog K. T. iki 1940 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini), turėjo žemės, nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą, pažymėjęs, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie jos tėvo valdytą žemę iki nacionalizacijos, išskyrus 0,57 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės jau yra atkurtos.

17. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą suinteresuotam asmeniui NŽT dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas K. T. (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos turėjo du – 0,75 ha ir 3,62 ha ploto – žemės sklypus, į kuriuos atstatytinos nuosavybės teisės. Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018 pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, nenuginčytas ir galiojantis.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1, 2 dalimis, 57 straipsnio 2 dalimi, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų taikymo aspektu, analizavo Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priėjo prie išvados, kad šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi atitinka visas tam keliamas sąlygas, t. y. šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais; bylose dalyvauja tie patys asmenys, šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas administracinėje byloje Nr. I-109-609/2009, civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018 bei yra reikšmingos nagrinėjamoje administracinėje byloje.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėja nei atsakovui 2019 m. kovo 21 d. prašyme, nei šioje administracinėje byloje neteikė naujų aplinkybių bei įrodymų, kurie nenuginčijamai patvirtintų, jog pareiškėjos tėvas iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 0,75 ha ir 3,62 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog iš esmės tokios aplinkybės buvo paneigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018. Nors pareiškėja teigė, kad aplinkybę, jog jos tėvas K. T. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėjo du 4,37 ha bendro ploto žemės sklypus, patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. rugsėjo 20 d. pažyma apie nuosavybę, tačiau teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018 dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės konstatuota, jog šis dokumentas įrodo, kad pareiškėjos tėvas minėtus žemės sklypus valdė po 1940 m. liepos 22 d., t. y. po žemės nacionalizavimo. Minėtoje civilinėje byloje padaryta išvada, jog pareiškėjos pateikti archyviniai dokumentai įrodo, kad jos tėvui, kaip mažažemiui, buvo suteikta neatlygintinai naudotis žemė ir šis žemės paskyrimo aktas nėra nuosavybės teisę įrodantis ar papildantis dokumentas.

20. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjos nurodyti Aktai, tiek sutartis neatitinka Tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų sampratos bei jiems keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikomi tokiais dokumentais, o pareiškėjos teiginiai, susiję su civilinėje byloje Nr. 2-394-666/2006 priimtu 2006 m. kovo 31 d. sprendimu, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi pareiškėja minėtoje civilinėje byloje nebuvo ginčo šalis – juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl A. V. pareiškimo.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jos tėvas iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdė 0,75 ha ir 3,62 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimus, o kitus pareiškėjos skundo argumentus pripažino teisiškai nereikšmingais ir dėl jų plačiau nepasisakė.

22. Teismas nusprendė, kad Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir pareiškėjos skundą atmetė.

III. 23. Pareiškėja Z. V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NŽT Sprendimus ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinę procedūrą pareiškėjos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimu pagal Aktus.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo teismui argumentus ir papildomai nurodo, kad:

24.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes visiškai nepagrįstai atsisakyta vykdyti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, vilkinant pareiškėjos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūrą. Sprendimai, kaip individualūs administraciniai aktai, pareiškėjai sukelia nepageidaujamas teisines pasekmes, t. y., neatkuriamos visos nuosavybės teisės į jos tėvo K. T. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą;

24.2. Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1934 m. gruodžio 27 d. pažymoje Nr. 36337, išduotoje T. K. įpėdiniams, minimas žemės sklypas, paženklintas 136 numeriu, kaip tik buvo pareiškėjos tėvo valdomo sklypo su numeriu 135, į kurį pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 6055, gretimybė. Atitinkamai, nuosavybės teisės į jį privalomai turėjo būti atkurtos buvusio žemės sklypo Nr. 136 savininko įpėdinei – pareiškėjai. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šis sklypas dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių ir aplinkybių, t. y., neteisėtai ir galiojant pagrįstam advokatės prašymui sustabdyti nuosavybės teisių grąžinimą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, buvo panaudotas J. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, remiantis Apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 13.6-4806 bei Apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 14315. Todėl A. M. surašyti K. T. iki nacionalizacijos priklausiusių sklypų, į kuriuos atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo Aktai, taip ir liko nerealizuoti, t. y., pareiškėjai, Atkūrimo įstatyme nustatytu terminu pareiškusiai savo valią atkurti nuosavybės teises į jos tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės į aktuose individualizuotą nekilnojamąjį turtą taip ir nebuvo atkurtos, atsakovui nepagrįstai vilkinant šią procedūrą;

24.3. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, gindama nuosavybės teises (Konstitucijos 23 str.) bei Atkūrimo įstatymas, numatantis pretendentų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras – turto grąžinimą natūra, pretendento valios pakeitimo dėl atlyginimo būdo, prašymų už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais nagrinėjimą, kurias nuosavybės teises atkuriančios institucijos vykdo ir iki šiol;

24.4. Tvarkos 12 punkte nustatyti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, byloje yra pareiškėjos pateikta sutartis tarp B. T. ir jos sūnaus K. T., kuri įrodo pareiškėjos tėvo mamos 1930 m. sausio 3 d. aiškiai išreikštą valią perleisti savo sūnui jos valdomą žemę ir trobesius. Teismas nepagrįstai atsisakė į teismo posėdį kviesti NŽT Kretingos skyriaus vadovą D. V., Kretingos rajono, Kartenos kadastro vietovės projekto autorių techniką A. M. bei kitus liudytojus, dalyvavusius Aktų surašyme; Kartenos kadastrinės vietovės žemėtvarkininką A. T., nes tik jų paaiškinimais galima buvo atskleisti nagrinėjamos bylos esmę, galutinai ir negrįžtamai išsiaiškinant, kodėl pradėta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareiškėjai procedūra taip ir nebuvo užbaigta.

25. Pareiškėja papildomai pateiktuose paaiškinimuose prašo grąžinti jai jos tėvų žemę (0,75 ha ploto), atsižvelgti į jos sveikatos būklę, o taip pat pakartotinai teikia byloje jau esančius dokumentus.

26. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Teismas nešališkai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, prejudicinius faktus bei tinkamai ir teisingai pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas bei suformuotą teismų praktiką;

27.2. Atkūrimo įstatymas aiškiai apibrėžia, kad nuosavybės teisiu atkūrimo subjektas yra tas asmuo, kuriam nacionalizavimo metu priklausė nekilnojamasis turtas. Žemė buvo nacionalizuota Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta valstybės nuosavybe, atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo rašomi nebuvo. Taigi, atkuriant nuosavybės teisę į žemę ar nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. Tai ne kartą buvo pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 171/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 585/2007 ir kt.);

27.3. Teismui duomenų, kad buvęs savininkas K. T. nacionalizavimo metu (duomenys neskelbtini) valdė 0,75 ha ir 3,62 ha žemės, nepateikta. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. R4-1331, įrodo, kad pareiškėjos tėvas byloje aptariamus žemės sklypus valdė po visuotinės nacionalizacijos, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos tėvas T. K., K. nacionalizavimo metu 1940 m. liepos 22 d. žemės sklypų nuosavybės teise nevaldė, todėl nėra tinkamas subjektas Atkūrimo įstatymo prasme į nuosavybės teisių atkūrimą, kurio turtas buvo nacionalizuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

28. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 14SD-1133-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ ir NŽT direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-1615-(7.5.) „Dėl skundo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo“ pagrįstumo ir teistumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą pradėti administracinę procedūrą pareiškėjos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimu pagal 2011 m. spalio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 15 d. Kretingos rajono, Kartenos kadastro vietovės projekto autoriaus techniko A. M. sudarytus sklypų vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė remdamasis tuo, kad nei atsakovui 2019 m. kovo 21 d. prašyme, nei šioje administracinėje byloje ji neteikė naujų aplinkybių bei įrodymų, kurie nenuginčijamai patvirtintų, jog pareiškėjos tėvas iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 0,75 ha ir 3,62 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog pareiškėja 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą suinteresuotam asmeniui NŽT dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas K. T. (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos turėjo du – 0,75 ha ir 3,62 ha ploto – žemės sklypus, į kuriuos atstatytinos nuosavybės teisės. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018 pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sprendimas yra įsiteisėjęs, nenuginčytas, galiojantis ir šiame bei minėtame Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendime nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi atitinka visas tam keliamas sąlygas, t. y. šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais; bylose dalyvauja tie patys asmenys, šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas administracinėje byloje Nr. I-109-609/2009, civilinėje byloje Nr. 2YT-367-474/2018 bei yra reikšmingos nagrinėjamoje administracinėje byloje.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Atkūrimo įstatyme aiškiai sureglamentuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo subjektas yra tas asmuo, kuriam nacionalizavimo metu priklausė nekilnojamasis turtas; teismas pagrįstai nurodė, kad atkuriant nuosavybės teisę į žemę ar nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 14 d. administracinėje byloje Nr. A3-232-03, 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartį Nr. 3K-3-319/2005).

33. Pagal Atkūrimo įstatymo 9 straipsnį nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte išvardinti dokumentai, kurie gali būti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų, įskaitant apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai.

35. Pažymėtina, kad nei vieno iš pirmiau nurodytų rūšių dokumento, kuriame būtų duomenų, kad K. T. nacionalizavimo metu (duomenys neskelbtini) valdė 0,75 ha ir 3,62 ha žemės nuosavybės teise, pareiškėja nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacine tvarka nagrinėjant bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-329/2010 yra konstatavęs, kad nei pažymoje, nei kituose byloje pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie K. T. valdytą žemę iki nacionalizacijos, išskyrus 0,57 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės jau atkurtos (b. l. 110). Nagrinėjamoje byloje pateiktas 1945 m. birželio 30 d. LTSR Valstybinės žemės paskyrimo aktas Nr. 923 (b. l. 179), kuriuo T. K., K. buvo suteikti 3,62 ha žemės sklypai naudotis neatlygintinai niekaip neįrodo, kad jis žemę valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos. Byloje pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. rugsėjo 10 d. pažymoje Nr. R4-4077 (b. l. 152) taip pat nenurodyta, kad K. T. iki nacionalizacijos valdė 0,75 ha žemės nuosavybės teise.

36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos į bylą pateikta 1930 metais sudaryta sutartis (b. l. 103), taip pat pareiškėjos nurodyti Aktai neatitinka Tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų sampratos bei jiems keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais.

37. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, jog pareiškėjos tėvas T. K., K. nacionalizavimo metu 1940 m. liepos 22 d. žemės sklypų nuosavybės teise nevaldė, todėl nėra pagal Atkūrimo įstatymą tinkamas subjektas į nuosavybės teisių atkūrimą, nes jo turtas nebuvo nacionalizuotas.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pareiškėja negali įgyti tokios teisės, kurios neturėjo jos tėvas T. K., K..

39. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos tėvas T. K., K. neturėjo nuosavybės teisės į ginčijamą žemę ir byloje esant išreikštai tokiai pat NŽT Kretingos skyriaus pozicijai – nėra duomenų apie K. T. (duomenys neskelbtini) valdytą nekilnojamąjį turtą iki nacionalizacijos; prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. T. valdytas žemes (duomenys neskelbtini), netenkinamas (b. l. 38; 17) – turėjo pagrindą nekviesti į teismo posėdį pareiškėjos nurodytų asmenų dėl jau nustatytų aplinkybių paaiškinimo.

40. Kiti pareiškėjos argumentai, kurie neturi teisinės reikšmės sprendimo priėmimui, atskirai neaptariami.

41. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė