45e4cd61-9da4-4dfd-b608-12ae00eb3fec · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedJ. K. nuteista už tai, kad neteisÄtai disponavo elektronine mokÄjimo priemone, o bÅ«tent: nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikydama ir naudodama buvusio sugyventinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), vardu iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) bankas elektroninÄ mokÄjimo kortelÄ, neteisÄtai laikÄ svetimÄ elektroninÄ mokÄjimo priemonÄ, pakankamÄ finansinei operacijai inicijuoti.
Legislator headnote
AI generated45e4cd61-9da4-4dfd-b608-12ae00eb3fec · Å iaulių apygardos teismas: LaisvÄs apribojimo bausmÄs pradžiÄ nustatyta skaiÄiuoti nuo įsiteisÄjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmÄ vykdanÄioje institucijoje dienos.
Full text
 Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-875/2023 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00078-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1;
1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.4.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkriÄio 9 d.
Å iauliai
Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Ernestos MontvidienÄs ir Laisvydo ZederÅ¡tremo,
sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,
dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,
nuteistajai J. K., jos gynÄjai advokatei Virginijai Vainorienei,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. K. gynÄjos advokatÄs Virginijos VainorienÄs pasiraÅ¡ytÄ apeliacinį skundÄ dÄl TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtas bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, subendrinus su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ (realioji nusikalstamų veikų sutaptis), visiÅ¡kai sudedant, galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, paskyrus įpareigojimus: 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , t. y. po 3233,33 Eur kiekvienam nukentÄjusiajam, iÅ¡ viso 6466,66 Eur, ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
LaisvÄs apribojimo bausmÄs pradžiÄ nustatyta skaiÄiuoti nuo įsiteisÄjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmÄ vykdanÄioje institucijoje dienos.
Tenkintas visiÅ¡kai R. G. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ J. K. priteista R. G. 3233,33 Eur (trys tÅ«kstanÄiai du Å¡imtai trisdeÅ¡imt trys eurai 33 centai) turtinÄs žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio procesinÄs palÅ«kanos nuo priteistos sumos (3233,33 Eur), skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.
Tenkintas visiÅ¡kai Ž. P. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ J. K. priteista Ž. P. 3233,33 Eur (trys tÅ«kstanÄiai du Å¡imtai trisdeÅ¡imt trys eurai 33 centai) turtinÄs žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio procesinÄs palÅ«kanos nuo priteistos sumos (3233,33 Eur), skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.
IÅ¡ J. K. priteistos 2025,00 eurų (dviejų tÅ«kstanÄių dvideÅ¡imt penkių eurų) iÅ¡laidos advokatÄs teisinei pagalbai apmokÄti nukentÄjusiojo R. G. naudai.
IÅ¡ J. K. priteistos 1000,00 Eur (vieno tÅ«kstanÄio eurų) iÅ¡laidos advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti nukentÄjusios Ž. P. naudai.
IÅ¡sprÄstas kardomųjų priemonių klausimas.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs
1. J. K. nuteista už tai, kad neteisÄtai disponavo elektronine mokÄjimo priemone, o bÅ«tent: nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikydama ir naudodama buvusio sugyventinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), vardu iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) bankas elektroninÄ mokÄjimo kortelÄ, neteisÄtai laikÄ svetimÄ elektroninÄ mokÄjimo priemonÄ, pakankamÄ finansinei operacijai inicijuoti.
1.1. Be to, J. K. neteisÄtai panaudojo elektroninÄ mokÄjimo priemonÄ ir apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: nuo 2021 m. spalio 22 d., 17.37 val. iki 2021 m. spalio 27 d., 8.18 val., turÄdama tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , neteisÄtai laikoma A. G. vardu iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) banko elektronine mokÄjimo kortele, pažeisdama (duomenys neskelbtini) bankas informacinÄs sistemos apsaugos priemones, neteisÄtai prie jos prisijungdama neteisÄtai inicijavo ir atliko trylika grynųjų pinigų iÅ¡Ämimo finansinių operacijų, o bÅ«tent:
â 2021 m. spalio 22 d., 17.36 val. įstatÄ A. G. priklausanÄiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokÄjimo kortelÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 17.37 val. â 1000 Eur;
â 2021 m. spalio 23 d., 10.51 val. įstatÄ A. G. priklausanÄiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokÄjimo kortelÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 400 Eur, 10.52 val. â 400 Eur, 10.52 val. â 400 Eur, 10.52 val. â 400 Eur, 10.53 val.â 400 Eur;
â 2021 m. spalio 25 d., 8.29 val. įstatÄ A. G. priklausanÄiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokÄjimo kortelÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 8.29 val. â 1000 Eur;
â 2021 m. spalio 26 d., 8.24 val. įstatÄ A. G. priklausanÄiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokÄjimo kortelÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 8.24 val. â 1000 Eur;
â 2021 m. spalio 27 d., 8.16 val. įstatÄ A. G. priklausanÄiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokÄjimo kortelÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 8.18 val. â 700 Eur, tai yra apgaule, identifikuodama save kaip teisÄtÄ banko sÄ skaitos savininkÄ A. G., po kurio mirties jam priklausantis turtas, tame tarpe ir banko sÄ skaitoje buvusios piniginÄs lÄÅ¡os, paveldÄjimo pagal įstatymÄ bÅ«du atiteko 1/3 (viena treÄioji) jo sÅ«nui R. G. ir 1/3 (viena treÄioji) jo dukrai Ž. P., taip iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo svetimÄ â A. G. priklausiusį 9700 Eur turtÄ .
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. ir jos gynÄja advokatÄ Virginija VainorienÄ praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį â J. K. iÅ¡teisinti dÄl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisÄtas, nes teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, bei nepagrįstai J. K. pripažino kalta ir paskyrÄ bausmÄ, todÄl naikintinas.
2.2. PažymÄta, kad J. K. savo kaltÄs dÄl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino nuo įvykio momento ir nuosekliai laikÄsi savo pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu. Dar ikiteisminio tyrimo metu siekÄ susitaikyti su nukentÄjusiuoju R. G., taÄiau pastarasis nesutiko, o nukentÄjusioji Ž. P., ikiteisminio tyrimo metu neturÄjusi pretenzijų ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kusi, savo nuomonÄ pakeitÄ bylÄ perdavus į teismÄ , dÄl ko apeliantÄ neturÄjo galimybÄs pabendrauti su nukentÄjusiÄ ja.
2.3. Teigiama, kad siekis iÅ¡vengti už inkriminuotas nusikalstamas veikas grÄsianÄios bausmÄs Å¡iuo atveju nelaikytinas priežastimi, dÄl kurios apeliantÄ nepripažino savo kaltÄs. Å iuo atveju J. K. nenori prisiimti atsakomybÄs, nes yra įsitikinusi, kad nusikalstamų veikų nepadarÄ. Be to, ji neteista, todÄl bÅ«tų visi pagrindai teikti praÅ¡ymÄ teismui ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Nuteistoji viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino visas įvykių aplinkybes, taÄiau Å¡ių veikų nelaiko nusikalstamomis, nes ne pirmÄ kartÄ naudojosi A. G. kortele Å¡iam leidus.
2.4. Pati J. K. parodÄ, kad 2021 m. spalio 20 d. A. G. paskambino jai ir papraÅ¡Ä atvykti paimti jo banko kortelÄ ir nuo kortelÄs nuimti jo pinigus, kurių reikÄs laidotuvÄms, kapui sutvarkyti bei dukrai A. iÅ¡laikyti. LigoninÄje jai banko kortelÄ perdavÄ I. B.. KitÄ dienÄ A. G. dar kartÄ jai paskambino ir pareikalavo iÅ¡gryninti visus pinigus. J. K. nuÄmÄ visus pinigus, buvusius A. G. kortelÄje, taÄiau nemanÄ daranti nusikaltimÄ .
2.5. Nors teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo J. K. veiksmuose esant BK 214 straipsnio 1 dalies požymius, nes ji neteisÄtai laikÄ A. G. kortelÄ savo namuose, taÄiau pažymÄta tai, jog minÄtÄ banko kortelÄ apeliantÄ laikÄ ne tik savo, bet ir A. G. namuose. Be to, banko kortelÄ jai perdavÄ pats A. G., dÄl ko, kaip teigiama, apeliantÄs veiksmuose nÄra jokios neteisÄtos veikos.
2.6. Be to, J. K. kaltÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, t. y. neteisÄtai pasinaudojus A. G. kortele ir apgaule savo naudai įgijus svetimÄ turtÄ , negalima, nes: 1) turtas negali bÅ«ti traktuojamas kaip svetimas; 2) buvo įvykdytas A. G. nurodymas ir jo paskutinÄ valia.
2.7. Teigiama, kad J. K. veiksmuose nebuvo bÅ«tinojo BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymio â apgaulÄs, nes apeliantÄ praneÅ¡Ä notarei apie nuimtus nuo kortelÄs grynuosius pinigus. O notarÄ, nurodydama apeliantei, kad grynieji pinigai nÄra paveldÄjimo objektas, Å¡iuo atveju neteisingai informavo J. K. ir nepasiÅ«lÄ grynuosius pinigus pervesti į notarÄs depozitinÄ sÄ skaitÄ . Å i J. K. nurodyta aplinkybÄ, kaip teigiama, nelaikytina pasirinkta gynybine taktika, nes J. K. turÄjo galimybÄ pripažinti kaltÄ ir teikti praÅ¡ymÄ dÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Taigi, J. K. paveldÄjimo veiksmų nepilnametÄs dukros A. G. vardu neatliko ir grynųjų pinigų į notarÄs depozitinÄ sÄ skaitÄ nepervedÄ suklaidinta notarÄs, kuri nenurodÄ esant tokiÄ galimybÄ.
2.8. PažymÄta, jog sukÄiavimas padaromas tik tiesiogine tyÄia, todÄl kaltininko požiÅ«ris į jam inkriminuotÄ sukÄiavimo dalykÄ yra labai svarbus vertinant sukÄiavimo subjektyviÄ jÄ pusÄ, tuo tarpu J. K. veiksmuose, kaip teigiama, nebuvo tiesioginÄs iÅ¡ankstinÄs tyÄios apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , nes ji veikÄ spontaniÅ¡kai, paties A. G. nurodymu ir įsitikinusi, kad vykdo paskutinÄ jo valiÄ , o įrodymų apie tai, kad pinigus J. K. iÅ¡grynino turÄdama savanaudiÅ¡kų tikslų, byloje nÄra, nes savo reikmÄms pinigų ji nenaudojo â už nuimtas lÄÅ¡as buvo sutvarkytas velionio kapas, skiriamos lÄÅ¡os tÄvo netekusiai A. G. iÅ¡laikyti.
2.9. Vadovaujantis BK nuostatomis akcentuota, kad pagal BK 215 straipsnį atsakomybÄ užtraukia tik neteisÄtas svetimos elektroninÄs mokÄjimo priemonÄs panaudojimas, kuris baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokÄjimo priemonÄs savininko ar jos turÄtojo sutikimo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 214, 215 straipsniuose yra priskiriamos prie veikų, padarytų finansų sistemai. Å iais nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais daroma žala bÅ«tent valstybÄs finansų sistemai. ApeliantÄs atstovÄs nuomone, Å¡iuo atveju J. K. veiksmais žala finansų sistemai padaryta nebuvo, naudodama A. G. banko mokÄjimo kortelÄ J. K. suvokÄ, kad tas operacijas atlieka kito asmens vardu, taÄiau nesuvokÄ tokios veikos pavojingo pobÅ«džio, nes banko kortelÄs nelaikÄ svetima, jai buvo žinomas kortelÄs PIN kodas ir ji ne kartÄ buvo naudojosi kortele vaistams pirkti.
2.9.1. Remiantis KlaipÄdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-255/2020 pažymÄta baudžiamosios ir kitų rūšių teisinÄs atsakomybÄs atribojimo svarba, nurodyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriÄio 13 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d. nutarimai), o baudžiamoji teisÄ kaip paskutinÄ priemonÄ (lot. âultima ratioâ) taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nÄra reguliuojami kitomis teisinÄmis priemonÄmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Kaip nutarta nurodytoje byloje, tinkamÄ nukentÄjusiųjų teisų ir atitinkamai visuomenÄs intereso apsaugÄ galima užtikrinti kitų teisÄs Å¡akų priemonÄmis, o tarp paveldÄtojų kilÄs ginÄas negali bÅ«ti dirbtinai kriminalizuojamas. Cituojant Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019, skunde akcentuojamos kaltÄs formos, rūšies ir turinio sÄ vokos.
2.9.2. Kaip teigiama, J. K. yra teisÄta įstatyminÄ paveldÄtojos A. G. atstovÄ, ji priÄmÄ palikimÄ nepilnametÄs dukros A. G. vardu, pradÄdama paveldimÄ turtÄ valdyti, kaip tai numato CK. Pinigus ji nuÄmÄ tik todÄl, kad A. G. jai taip nurodÄ ir tai buvo jo paskutinÄ valia. O įvykiai po A. G. mirties, apeliantÄs teigimu, akivaizdžiai įrodo, kad jis nepasitikÄjo savo suaugusiais vaikais, kuriuos rÄmÄ materialiai, kai turÄjo finansinÄ galimybÄ. ApeliantÄ mano, jog A. G. net nesuvokÄ, kad nukentÄjusieji kreipsis į teismÄ ir civiline tvarka bandys įrodyti, kad jai priklausantis ir už jos lÄÅ¡as įgytas turtas yra bendroji su A. G. nuosavybÄ. Apeliantei akivaizdu, jog A. G. siekÄ bÅ«ti tinkamai palaidotas, o kapas bÅ«tų sutvarkytas pagal jo iÅ¡reikÅ¡tÄ paskutinÄ valiÄ , bei materialiai iÅ¡laikoma sveikatos problemų turinti nepilnametÄ dukra. Tuo tarpu nukentÄjusieji nesikreipÄ net dÄl velionio A. G. daiktų, tad Å¡iuos asmeninius daiktus J. K. perdavÄ ligoninÄs personalas. Be to, apie pinigus, nuimtus nuo kortelÄs J. K. praneÅ¡Ä notarei, taÄiau Å¡iai suklaidinus paimtos lÄÅ¡os nebuvo įtrauktos kaip paveldimas turtas. Å i aplinkybÄ, anot apeliantÄs, nÄra paneigta, todÄl neturi bÅ«ti laikoma jos gynybine pozicija, nes apie nuimtus pinigus ji iÅ¡samiai paaiÅ¡kino pirmosios apklausos metu ir parodymų nekeitÄ. Å iuo metu tarp jos ir nukentÄjusiųjų vyksta civilinis ginÄas dÄl turto pripažinimo bendrÄ ja nuosavybe su A. G..
2.9.3. Galiausiai, remiantis BK 20 straipsnyje reglamentuotu įrodymų vertinimu, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus neatkreipÄ dÄmesio į reikÅ¡mingas detales ir susiformavo neteisingÄ vidinį įsitikinimÄ apie įvykio aplinkybes ir nuteistosios kaltÄ, todÄl J. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisinta kaip nepadariusi nusikalstamų veikų. O Teismui nusprendus skundžiamo nuosprendžio nekeisti, praÅ¡oma nuteistajai paskirtÄ baudÄ sumažinti ir jÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, nes apeliantÄ viena augina nepilnametÄ dukrÄ , gaunamų pajamų vos užtenka bÅ«tiniesiems judviejų poreikiams užtikrinti, be to, ji anksÄiau neteista, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms.
3. NukentÄjusiųjų R. G. ir Ž. P. atstovÄ advokatÄ Diana ViÅ¡inskienÄ atsiliepimu į nuteistosios J. K. gynÄjos advokatÄs Virginijos VainorienÄs apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ nuteistosios J. K. nukentÄjusiųjų naudai jų turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
3.1. Atsiliepimu pažymima, jog Å¡io Å¡ioje byloje nÄra pagrindo atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, akcentuojama, kad nuteistoji savo kaltÄs nepripažino ir nesigaili padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir neatlygino savo veiksmais padarytos žalos nukentÄjusiesiems R. G. ir Ž. P., t. y. neatitiko BK 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų imperatyvių sÄ lygų, todÄl Å¡is skundo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.
DÄl bylos faktinių aplinkybių
3.2. Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo 7 punkte nurodytu argumentu, kad â2021 m. spalio 20 d. velionis A. G. paskambino J. K. ir papraÅ¡Ä atvykti paimti jo banko kortelÄ ir nuimti nuo kortelÄs jo pinigus <...> kitÄ dienÄ A. G. dar kartÄ jai paskambino ir pareikalavo iÅ¡gryninti visus pinigus. J. K. nuÄmÄ visus pinigus, buvusius A. G. kortelÄje, taÄiau nemanÄ, jog daro nusikaltimÄ â, kadangi 2023 m. balandžio 11 d. teisiamojo posÄdžio metu nuteistoji J. K. nurodÄ: âiki jo mirties, ketvirtadienio vakarÄ , aÅ¡ dar spÄjau nuimti, atrodo, apie 3 000 Eur. O jau sekanÄiÄ dienÄ , kai jau A. buvo mirÄs, aÅ¡ toliau vis tiek Ämiau pinigusâ (2 t., b. l. 148â156).
3.3. Nors apeliacinio skundo 9 punkte nuteistosios J. K. gynÄja nurodo, kad A. G. turtas negali bÅ«ti traktuojamas kaip svetimas, taÄiau 2022 m. liepos 27 d. apklausos metu nuteistoji nurodÄ, jog tiek ji, tiek A. G. turÄjo skirtingas banko korteles, kurias naudojo bendriems Å«kiniams reikalams bei dukrai iÅ¡laikyti, o į A. G. sÄ skaitÄ bÅ«davo pervedama tik jo pensija (2 t., b. l. 20â22). Taigi, nuteistoji žinojo, jog sugyventinio A. G. banko sÄ skaitoje esanÄios piniginÄs lÄÅ¡os yra asmeninis sugyventinio turtas, kuris po sugyventinio mirties turÄjo bÅ«ti paveldÄtas pagal įstatymÄ . Be to, nuteistoji J. K. patvirtino žinojusi apie sugyventinio A. G. įstatyminius įpÄdinius, t. y. jo vaikus, nes 2022 m. liepos 27 d. apklausos metu nurodÄ, kad jos ir A. G. vaikų R. G. ir Ž. P. santykiai buvo normalÅ«s, jie ne kartÄ buvo atvykÄ Ä¯ sveÄius, atveždavo nuteistosios dukrai A. G. dovanų (2 t., b. l. 20â22).
3.4. DÄl apeliacinio skundo 11 punkte nurodytos aplinkybÄs byloje nesant įrodymų, kad nuteistoji pinigus iÅ¡grynino turÄdama savanaudiÅ¡kų tikslų, nes savo reikmÄms pinigų ji nenaudojo â už nuimtus pinigus buvo sutvarkytas kapas, skiriamos lÄÅ¡os tÄvo netekusiai A. G. iÅ¡laikyti, pažymima prieÅ¡ingai â byloje nÄra jokių įrodymų apie tai, jog nuteistoji bÅ«tų skyrusi A. G. priklausiusius pinigus nepilnametei dukrai A. G. iÅ¡laikyti. Pati nuteistoji 2023 m. balandžio 11 d. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ iÅ¡grynintus pinigus dar turinti, tik iÅ¡ tų pinigų iÅ¡leidusi apie 4 000 Eur kapinÄms tvarkyti (2 t., b. 1. 148â156). O tÄ aplinkybÄ, kad nuteistoji veikÄ spontaniÅ¡kai, tik A. G. nurodymu ir įsitikinusi, jog vykdo jo paskutinÄ valiÄ , esÄ paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, jog nuteistoji po A. G. mirties net penkis kartus per Å¡eÅ¡ias dienas vyko į skirtingus bankomatus Mažeikių mieste ir grynino pinigus (1 t., b. 1. 123â126).
3.5. Apeliacinio skundo 18 punkte nurodyta aplinkybÄ, kad nuteistoji J. K. priÄmÄ palikimÄ nepilnametÄs dukros A. G. vardu, pradÄdama paveldimÄ turtÄ valdyti, kaip tai numato CK, kaip teigiama, taip pat prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybÄms, nes apklausos metu 2022 m. lapkriÄio 17 d. nuteistoji nurodÄ, jog po A. G. mirties gavo notarÄs I. Z. praneÅ¡imÄ , po kurio nuvyko pas notarÄ. NotarÄ J. K. informavo, jog mirusiojo dukros A. G. palikimo dalis yra apie 86 Eur, todÄl Å¡i atsisakÄ teikti praÅ¡ymÄ dÄl tokios sumos palikimo priÄmimo (2 t., b. 1. 39â42). Be to, 2022 m. balandžio 19 d. paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijime nurodyta, jog po A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi vaikai: R. G., gim. (duomenys neskelbtini) â 1/3 dalį turto; Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) - 1/3 dalį turto, o į likusiÄ 1/3 dalį turto paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas dar neiÅ¡duotas (1 t., b. 1. 7). Å iuo aspektu sutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad J. K., norÄdama įgyvendinti nepilnametÄs A. G. teisÄtus veiksmus dÄl palikimo priÄmimo, visų pirma turÄjo kreiptis į teismÄ dÄl leidimo gavimo priimti palikimÄ nepilnameÄio vaiko vardu, o ne savavaliÅ¡kai ir neteisÄtai įgyvendinti nepilnametÄs A. G. interesus ir pasisavinti mirusiojo A. G. sÄ skaitoje esanÄias pinigines lÄÅ¡as. O duomenų, patvirtinanÄių, kad nuteistoji kreipÄsi į teismÄ ar notarÄ dÄl palikimo priÄmimo nepilnametÄs dukros vardu, byloje nÄra.
DÄl veikų kvalifikavimo
3.6. Atsiliepimu nesutinkama su nuteistosios gynÄjos argumentais, jog nuteistoji vykdÄ mirusio sugyventinio valiÄ ir nemanÄ, jog daro įstatymo uždraustas veikas, be to, buvo suklaidinta notarÄs ir teigiama, jog visi Å¡ie argumentai buvo motyvuotai atmesti skundžiamu nuosprendžiu. Atkreiptas dÄmesys į apeliacinio skundo 8 punkte nurodytas aplinkybes, kurios, kaip teigiama, patvirtina tai, kad J. K. mirusio sugyventinio A. G. asmeninÄ banko kortelÄ laikÄ savo namuose, o naudodama A. G. banko mokÄjimo kortelÄ, suvokÄ, kad bankines operacijas atliko kito asmens vardu, jai buvo žinomas PIN kodas. Tokiu bÅ«du, esÄ nuteistoji patvirtino atlikusi visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir iÅ¡ esmÄs pripažino, jog nusikalto tyÄia.
3.7. Toliau atsiliepime pateikiamos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dispozicijos ir jų sudÄties požymių komentarai, bei teismų praktika (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį â kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį â kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose 2K-509/2014, 2K-289-697/2020; pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje â kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022)
3.8. Teigiama, nesant pagrindo pripažinti teisingais nuteistosios J. K. apeliacinio skundo teiginius, esÄ ji manÄ, kad A. G. banko kortele ir prisijungimo prie elektroninÄs sÄ skaitos duomenimis naudojasi teisÄtai, vykdydama jo valiÄ . Nuteistoji J. K. po sugyventinio A. G. mirties, turÄdama ir pasinaudodama jo asmenine elektronine mokÄjimo kortele, kortelÄs prisijungimo duomenimis, intensyviai, per Å¡eÅ¡ias dienas, be kita ko, nesilaikydama Covid-19 karantino sÄ lygų po kontakto su sugyventiniu A. G., apgaulÄs bÅ«du iÅ¡grynino visus pinigus, esanÄius jo banko sÄ skaitoje. Å ios aplinkybÄs, kaip ir tai, kad nuteistoji apie iÅ¡gryninamus pinigus neinformavo nei (duomenys neskelbtini) banko, kuris iÅ¡davÄ elektroninÄ mokÄjimo kortelÄ A. G., nei A. G. vaikų, patvirtina, kad nuteistoji suprato, jog pinigai jai nepriklauso, žinojo, kad sugyventinis A. G. turÄjo vaikų, o testamento nepaliko, todÄl po jo mirties likÄs turtas nuo jo mirties momento paveldÄjimo bÅ«du pagal įstatymÄ priklauso jo įpÄdiniams, t. y. jo vaikams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. gegužÄs 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-137-697/2023).
DÄl bausmÄs
3.9. Atsiliepimu nesutinkama su nuteistosios advokatÄs praÅ¡ymu sumažinti J. K. paskirtÄ baudÄ arba jÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, motyvuojant tuo, kad J. K. gaunamų pajamų pakanka užtikrinti tik bÅ«tiniesiems jos ir dukros poreikiams. Be to, toks praÅ¡ymas nenurodytas apeliacinio skundo rezoliucinÄje dalyje. Anot nukentÄjusiųjų advokatÄs, apylinkÄs teismas pagrįstai nuteistajai skyrÄ baudÄ , įvertinÄs tai, kad J. K. yra iÅ¡situokusi, turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , auginai nepilnametį vaikÄ , anksÄiau neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti, nukentÄjusiesiems žalos neatlygino, nustatÄs ir tai, kad viešųjų darbų paskyrimas nÄra galimas, nes nuteistoji dirbanti ir nÄra jos sutikimo atlikti vieÅ¡uosius darbus. Be to, pati nuteistoji nurodÄ, kad iÅ¡ visų iÅ¡grynintų pinigų, t. y. 9 700 Eur, ji iÅ¡leido tik apie 4 000 Eur kapinÄms tvarkyti (2 t., b. 1. 148â156). Ä® bylÄ ji pateikÄ užsakymo sutartį ir pinigų priÄmimo kvitus už kapavietÄs įrengimo darbus, kurie patvirtina jÄ sumokÄjus 4 186 Eur (2 t., b. 1. 25â27). Remiantis nuteistosios pateiktais dokumentais ir jos parodymais baudžiamojo proceso metu, daroma iÅ¡vada, kad nuteistoji savo dispozicijoje galimai dar turi 5 514 Eur (iÅ¡ visos iÅ¡grynintos 9 700 Eur sumos atÄmus 4 186 Eur už kapavietÄs įrengimo darbus). Be to, nuo sugyventinio A. G. gydymo ligoninÄje pradžios iki jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), kaip teigiama, nuteistoji iÅ¡ A. G. banko sÄ skaitos iÅ¡grynino 4 000 Eur (1 t. b. 1. 123), kurių panaudojimÄ patvirtinanÄių dokumentų į baudžiamÄ jÄ bylÄ nepateikÄ. DÄl Å¡ios aplinkybÄs nuteistoji nebuvo kaltinama, nes nebuvo galimybÄs nustatyti, ar ji sugyventino (duomenys neskelbtini) banko kortele naudojosi su/be A. G. leidimu. NukentÄjusiųjų atstovÄs vertinimu, nuteistoji galimai disponuoja net 9 514 Eur suma, kuri buvo iÅ¡gryninta iÅ¡ A. G. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos. DÄl Å¡ių priežasÄių, nukentÄjusiųjų atstovÄs nuomone, paskirtos bausmÄs sumažinimas ar viešųjų darbų paskyrimas iÅ¡ esmÄs apsunkintų nuteistosios galimybÄ dirbti ir gauti pajamas, reikalingas ne tik padarytai žalai atlyginti, bet ir nuteistosios nepilnametÄs dukters iÅ¡laikymui užtikrinti.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistosios J. K. nukentÄjusiųjų R. G. ir Ž. P. naudai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka patirtas 500 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kadangi nuteistosios gynÄjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
4. PareiÅ¡kimų dÄl nuÅ¡alinimo, praÅ¡ymų negauta.
5. Apeliaciniame teismo posÄdyje nuteistoji ir jos gynÄja advokatÄ apeliacinį skundÄ palaikÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, nukentÄjusiųjų atstovÄ advokatÄ praÅ¡Ä nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.
6. Prokuroras praÅ¡Ä nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ .
III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). DÄl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. ApeliacinÄs instancijos teismo paskirtis â iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustaÄius â Å¡alinti žemesnÄs instancijos teismo padarytas klaidas, todÄl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisÄti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keiÄiami, apeliacinÄs instancijos teismai turi kruopÅ¡Äiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarÄių teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojanÄių normų
8. Ä®vertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistosios apeliacinio skundo, nukentÄjusiųjų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais dÄl nepagrįsto jos nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. K. nepagrįstai pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesant neginÄytinų įrodymų dÄl J. K. kaltÄs padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, Å¡ioje byloje nepagrįstai priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. TodÄl TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas â apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis).
9. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje pažymima, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nÄra nustatyta tvarka ir neginÄytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių nÄra galimybÄs paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šių taisyklių turi bÅ«ti laikomasi nustatant kiekvienÄ asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužÄs 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2022).
10. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. TeisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1â5 dalys). Svarbu, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dÄl to, kad kaltininkas padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , dÄl kurios jis yra kaltinamas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019). Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžia bylÄ nagrinÄjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.
11. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas, neteisÄtai įgijo, laikÄ, perdavÄ ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokÄjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybÄs patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, taigi norint veikÄ kvalifikuoti pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių realizavimÄ ; subjektyvusis požymis reiÅ¡kiasi tiesiogine tyÄia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami Å¡io BK straipsnio dispozicijoje apraÅ¡yti veiksmai yra neteisÄti, ir jis nori taip veikti. MinÄto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokÄjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka.
11.1. Pagal teismų praktikÄ , banko kortelÄ, kaip elektroninÄ mokÄjimo priemonÄ, nuosavybÄs teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelÄ iÅ¡davusiam bankui, kuris pagal elektroninÄs mokÄjimo priemonÄs naudojimosi sutartį tik jo turÄtojui suteikia teisÄ teisÄtai naudotis mokÄjimo priemone, todÄl kiekvienam treÄiajam asmeniui banko kortelÄ yra svetima. Kaltininko tyÄios turinį lemia supratimas, kad elektroninÄ mokÄjimo priemonÄ yra kito asmens (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/201). Svetima elektroninÄ mokÄjimo priemonÄ suprantama kaip priemonÄ, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninÄs mokÄjimo priemonÄs duomenys. Taigi baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ užtraukia tik neteisÄtas svetimos mokÄjimo priemonÄs duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, esant mokÄjimo priemonÄs savininko arba teisÄto naudotojo sutikimui dÄl konkreÄių treÄiojo asmens veiksmų (pvz., dÄl mokÄjimo priemonÄs panaudojimo atliekant apibrÄžtos pinigų sumos finansinÄ operacijÄ ), tokie treÄiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisÄtais BK 214 straipsnio prasme.
12. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisÄtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokÄjimo priemonių arba neteisÄtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokÄjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybÄs patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybÄs patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisÄtÄ vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokÄjimo priemonių panaudojimÄ pripažino teisÄtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kÄsinamasi į įstatymu ir kitais teisÄs aktais saugomÄ finansų sistemÄ . Šia veika žala gali bÅ«ti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. PažymÄtina, kad, sudarydamas banko sÄ skaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sÄ skaitoje esanÄiomis lÄÅ¡omis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sÄ lygomis ir taisyklÄmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sÄ skaitoje laikomas lÄÅ¡as. MokÄjimo kortelių naudojimo taisyklÄse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelÄs turÄtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidÄ PIN kodÄ arba sudarÄ sÄ lygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visÄ atsakomybÄ už operacijas, atliktas naudojant PIN kodÄ , prisiima kortelÄs turÄtojas. TodÄl tik neteisÄtas â vagystÄs, apgaulÄs, smurto ar kitokiu prieÅ¡ elektroninÄs mokÄjimo priemonÄs turÄtojo valiÄ bÅ«du gautų tapatybÄs patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinÄ operacijÄ pripažintinas veiksmais, atitinkanÄiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius.
12.1. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrÄžiama, kad neteisÄtas svetimos mokÄjimo priemonÄs panaudojimas baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokÄjimo priemonÄs savininko ar jos turÄtojo sutikimo, prieÅ¡ jo valiÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minÄtų veiksmų atlikimas, teisÄtam sÄ skaitos ar kortelÄs naudotojui papraÅ¡ius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalÄ , nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinÄs operacijos su svetima elektronine mokÄjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisÄtai disponuojanÄio Å¡ia priemone, žodiniam ar raÅ¡ytiniam sutikimui dÄl tokios operacijos (operacijų) (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012).
Kita vertus, kai tai daroma be teisÄto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir Å¡iam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelÄ, PIN kodÄ , tokie veiksmai, nustaÄius visus bÅ«tinus nusikalstamos veikos sudÄties požymius, užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyÄia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog finansinÄs operacijos inicijavimas svetima elektronine mokÄjimo priemone yra neteisÄtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginÄs tyÄios momentas iÅ¡reiÅ¡kia veikos siekimÄ (norÄjimÄ ). Jei asmuo nesuvokÄ bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudÄties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . KaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. KaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvÅ«s (vidiniaiâpsichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan.
Taigi apie kaltÄ â psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais â sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
13. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 182 straipsnis) sukÄiavimas â tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinÄ teisÄ, iÅ¡vengia turtinÄs prievolÄs arba jÄ panaikina. SukÄiavimas objektyviai pasireiÅ¡kia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinÄs teisÄs savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinÄs prievolÄs savo ar kitų naudai iÅ¡vengimu apgaule; 4) turtinÄs prievolÄs savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyÄia (sukÄiavimo subjektyvusis požymis). TyÄia sukÄiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinÄs naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulÄ pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulÄ tokiÄ turtinÄ naudÄ gauti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018 ir kt.). SukÄiavimo subjektyvusis požymis â tiesioginÄ tyÄia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinÄs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisÄ sprÄsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius sprendimus dÄl nukentÄjusio asmens turto, neteisÄtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinÄ teisÄ, iÅ¡vengia ar panaikina turtinÄ prievolÄ, numato, kad dÄl jo veiksmų nukentÄjusysis patirs turtinÄ Å¾alÄ , ir to nori bei siekia (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).
13.1. SukÄiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisÄs į jį įgijimÄ neteisÄtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulÄs panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisÄtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. ApgaulÄ sukÄiavimo atveju turi bÅ«ti esminÄ, t. y. suklaidinimas turi turÄti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dÄl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-179/2013, 2K-7-255/2012, 2K-538/2010). Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulÄs kriterijai: 1) objektyvios tiesos iÅ¡kraipymas; 2) tikslas â suklaidinti nukentÄjusįjį (lemti nukentÄjusiojo klaidÄ ); 3) tyÄia â kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). SukÄiavimo nusikaltimo sudÄtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisÄtam valdytojui padaroma turtinÄ Å¾ala â jis netenka turto ar turtinÄs teisÄs (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).
13.2. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengÄ civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukÄiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulÄ buvo esminÄ nukentÄjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti kitÄ jam žalingÄ sandorį; ar jis sÄ moningai sudarÄ situacijÄ , kad nukentÄjusysis negalÄtų civilinÄmis teisinÄmis priemonÄmis atkurti savo pažeistos teisÄs arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., be teisÄsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolÄs vengianÄio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vÄliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslÄpdamas nuo nukentÄjusiojo esminÄ informacijÄ apie didelÄ skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolÄs tyÄia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislÄpÄ ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukÄiavimÄ nuo civilinÄs teisÄs pažeidimo, yra nukentÄjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulÄ turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulÄs panaudojimo aplinkybÄ gali bÅ«ti paneigta, jeigu nukentÄjÄs asmuo pats elgÄsi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nÄra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-788/2021, 2K-76-788/2020, 2L-7-152-895/2019, 2K-31-788/2017, 2K-152/2015, 2K-161/2013, 2A-7-9/2013, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012 ir kt.).
14. Å ioje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta ir nÄra ginÄo dÄl to, kad J. K. po sugyventinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) laikÄ A. G. vardu iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) bankas elektroninÄ mokÄjimo kortelÄ, bei jÄ panaudojo inicijavusi ir atlikusi trylika grynųjų pinigų iÅ¡Ämimo finansinių operacijų, t. y. bankomatuose įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino iÅ¡ viso 9700 Eur. Pati J. K. patvirtino Å¡ias faktines aplinkybes ir jų neneigia, Å¡iuos duomenis patvirtina ir byloje (duomenys neskelbtini) bankas pateiktas A. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie pinigų gryninimo operacijas minÄtu laikotarpiu (1 t. b. l. 123â126), o taip pat A. G. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuota asmens mirtis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6). TaÄiau byloje kilo ginÄas dÄl to, ar J. K. veiksmai ir po sugyventinio A. G. mirties disponuojant jo vardu iÅ¡duota banko mokÄjimo kortele užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ. Pirmosios instancijos teismas kaltinamosios J. K. parodymus apie tai, kad naudodamasi mirusio sugyventinio A. G. banko mokÄjimo kortele ir iÅ¡ jo sÄ skaitos nuimdama pinigus ji veikÄ teisÄtai, kadangi tokiu bÅ«du įgyvendino paties A. G. paskutinÄ valiÄ â pinigus skyrÄ jo kapavietei sutvarkyti ir judviejų dukrai A. G. iÅ¡laikyti, dÄl ko jos veiksmuose nÄra tyÄios, vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs.
14.1. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs faktines bylos aplinkybes ir įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendÄ, kad J. K., suprasdama, jog A. G. turtas (pinigai) jai nepriklauso, o po jo mirties turtÄ paveldÄs jo vaikai, pasinaudodama sugyventinio banko kortele ir identifikuodama save kaip A. G., kuris jau buvo mirÄs, taip suklaidindama bankÄ , suprasdama ir tai, kad tokiu bÅ«du â panaudojusi apgaulÄ ir iÅ¡gryninusi mirusiojo sÄ skaitoje esanÄius pinigus, neteisÄtai užvaldo svetimÄ turtÄ , veikÄ tiesiogine tyÄia. NustatÄs, kad J. K., suvokdama, jog naudojasi ne jai iÅ¡duota banko kortele, ja toliau naudojosi ir po sugyventinio mirties, nors apie jo mirties faktÄ jai buvo žinoma, o pats A. G. nebegalÄjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios dÄl tolesnio naudojimosi jam iÅ¡duota banko mokÄjimo kortele, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios J. K. kaltÄ padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. Savo sprendimÄ apylinkÄs teismas grindÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. gegužÄs 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023). TaÄiau su tokia apylinkÄs teismo iÅ¡vada teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
15. Kaip byloje nustatyta, J. K. ir A. G. kaip sugyventiniai gyveno nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimÄ dukra A. G.. A. G. 2021 m. spalio 19 d. buvo paguldytas į ligoninÄ, Covid skyrių. 2021 m. spalio 20 d. jo praÅ¡ymu ligoninÄs darbuotoja I. B. jo mokÄjimo kortelÄ perdavÄ J. K.. 2021 m. spalio 21 d. atliktos dvi pinigų iÅ¡gryninimo operacijos iÅ¡ A. G. sÄ skaitos, o A. G. (duomenys neskelbtini) mirus, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) â trylika pinigų iÅ¡gryninimo operacijų, iÅ¡ viso 9700 Eur (1 t., b. l. 123â126).
Å ie J. K. veiksmai, be kita ko, kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis. Nustatyta, kad A. G. testamento dÄl turto po jo mirties paveldÄjimo sudarÄs nebuvo. Pagal 2022 m. balandžio 19 d. paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , A. G. turtÄ paveldi: R. G. â 1/3 turto, Ž. P. â 1/3 turto, į likusiÄ 1/3 dalį turto paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas neiÅ¡duotas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esminÄ reikÅ¡mÄ J.
K. veikai kvalifikuoti turinÄiÄ faktinÄ bylos aplinkybÄ, o bÅ«tent â A. G. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , t. y. žodinį leidimÄ jai naudotis jo vardu iÅ¡duota elektronine banko mokÄjimo kortele, prisijungimo prie jos duomenimis ir atlikti finansines operacijas su jo sÄ skaitoje esanÄiais pinigais tiek jam gyvam esant, tiek ir po jo mirties, apmokant jo laidotuvių (kapavietÄs tvarkymo) iÅ¡laidas ir iÅ¡laikant judviejų nepilnametÄ dukrÄ , vertino kritiÅ¡kai, kaip jos siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. TaÄiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J.
K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ji nurodÄ, kad 2021 m. spalio 20 d. paskambinÄs iÅ¡ ligoninÄs A. G. praÅ¡Ä atvažiuoti ir paimti jo banko kortelÄ, nuimti visus jo sÄ skaitoje esanÄius pinigus, nes taip reikia, o kitÄ dienÄ â 2021 m. spalio 21 d. vÄl paskambinÄs jai primygtinai reikalavo iÅ¡ jo banko sÄ skaitos nuimti visus pinigus, kurių reikÄs jai ir judviejų dukrai (2 t., b. l. 21); taip pat ir apklausiama kaip įtariamoji ji nurodÄ analogiÅ¡kai, bei papildÄ A.
G. priminus jai suorganizuoti jo Å¡ermenis, laidotuves ir sutvarkyti jo kapÄ (2 t., b. l. 40); apklausiama teisme J. K. patvirtino kortelÄ Ä¯ ligoninÄ atvykusi paimti A. G. praÅ¡ymu ir pinigus iÅ¡ jo sÄ skaitos laidotuvÄms bei jų dukrai nuÄmusi jo nurodymu (2 t., b. l. 151). Tokius jos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai.
16. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad A. G. vardu iÅ¡duota banko kortelÄ asmeniÅ¡kai J. K. buvo perduota ligoninÄje, kaip to praÅ¡Ä pats A. G.. Å iÄ faktinÄ aplinkybÄ patvirtino ir liudytoja apklausta I. B., dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninÄje, nurodžiusi, jog kortelÄ jai perdavÄ kita įstaigos darbuotoja (nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu) iÅ¡ Covid užsikrÄtusiųjų skyriaus su nurodymu perduoti jÄ A. G. artimajai â J. K.. Tai, kad iki pat mirties A. G. buvo sÄ moningas ir su artimaisiais bendravo, patvirtino ir nukentÄjusioji Ž.
P., apklausiama teisme nurodžiusi, jog su ligoninÄje gulÄjusiu tÄvu bendravo telefonu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. K. sugyventinio A. G. mokÄjimo kortele atliko 15 finansinių operacijų, iÅ¡ kurių dvi â 2021 m. spalio 21 d. (iki jo mirties) ir trylika â per keletÄ dienų (po jo mirties), iÅ¡ viso iÅ¡gryninusi 9700 Eur. (1 t., b. l. 123â126). Byloje J. K. pateikti dokumentai pagrindžia jos turÄtas iÅ¡laidas â 4186 Eur kapavietÄs priežiÅ«rai (2 t., b. l. 25, 26â27).
TaÄiau Å¡ioje byloje svarbu tai, kad J. K. versija, jog prieÅ¡ mirtį pats A. G., perdavÄs jai savo mokÄjimo kortelÄ, liepÄ ja ir pasinaudoti â pasiimti iÅ¡ sÄ skaitos visus pinigus, o Å¡i tiek jam gyvam esant, tiek ir po jo mirties pinigus iÅ¡grynino ne savanaudiÅ¡kų tikslų vedina, o vykdydama sugyventinio valiÄ (pasirÅ«pinti laidotuvÄmis ir judviejų dukra), liko nepaneigta. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginÄijamai patvirtintų, kad J. K. neteisÄtai, t. y. be A. G. sutikimo laikÄ ir panaudojo jo banko mokÄjimo kortelÄ ir atliko trylika grynųjų pinigų iÅ¡Ämimo finansinių operacijų.
Kaip minÄta, visi kaltinamajai inkriminuoti nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyÄia. Tai reiÅ¡kia, jog kaltininkas supranta, kad jo atliekami BK 214, 215, 182 straipsnių dispozicijose nurodyti veiksmai yra neteisÄti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginÄs tyÄios momentas iÅ¡reiÅ¡kia veikos siekimÄ (norÄjimÄ ). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra konstatavÄs, kad jei asmuo nesuvokÄ bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudÄties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019).
Tuo tarpu byloje nustatytos ir aukÅ¡Äiau nurodytos aplinkybÄs visumoje su J. K. parodymais apie tai, kad sugyventinio A. G. mokÄjimo kortelÄ ji laikÄ ir panaudojo iÅ¡grynindama jo sÄ skaitoje buvusius pinigus ne tik turÄdama jo sutikimÄ , bet ir vykdydama jo valiÄ , nesuteikia pagrindo jos veiksmus traktuoti neteisÄtais baudžiamÄ ja teisine prasme. J. K. nurodÄ buvusi tikra, kad vykdo savo sugyventinio valiÄ â pasirÅ«pinti kapaviete ir judviejų nepilnamete dukra, kuri taip pat yra ir teisÄta jo turto paveldÄtoja, o ji pati â nepilnametÄs dukros įstatyminÄ atstovÄ, todÄl Å¡iuo atveju iÅ¡vada apie jos siekį apgaule įgyti svetimÄ turtÄ negalima.
Kaip jau minÄta, teisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nepaneigtos J. K. nurodytos ir apeliaciniame skunde akcentuotos aplinkybÄs, kad: pats A. G., laisva valia ir apsisprendimu per gydymo įstaigos personalÄ jam priklausanÄiÄ mokÄjimo kortelÄ perdavÄ bÅ«tent sugyventinei, o ne kitam Å¡eimos nariui; pokalbio telefonu metu jis iÅ¡reiÅ¡kÄ ir savo valiÄ â nuimti visus pinigus jo sÄ skaitoje ir juos panaudoti laidotuvÄms, kapavietei sutvarkyti, o likusius â judviejų dukrai iÅ¡laikyti;
J. K. asmeniÅ¡kai informavo notarÄ apie Å¡ių pinigų iÅ¡gryninimÄ iÅ¡ mirusiojo sÄ skaitos, taÄiau notarei nepasiÅ«lius jai Å¡ių pinigų pervesti į notarÄs depozitinÄ sÄ skaitÄ , kurios tik sustiprina teismo įsitikinimÄ dÄl tiesioginÄs iÅ¡ankstinÄs tyÄios apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ nebuvimo. Juolab, kad J. K. viso proceso metu neneigÄ ginÄo pinigus turinti savo sÄ skaitoje, jų savo reikmÄms nenaudojusi, bei pateikdama į bylÄ jų tikslingÄ panaudojimÄ patvirtinanÄius dokumentus, neginÄijusi ir nukentÄjusiųjų Å¡ioje byloje teisÄs į likusiÄ pinigų sumÄ (nukentÄjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius byloje pripažino), bei įvertinus tai, kad J.
K. Å¡iais veiksmais įgijo ir jos dukrai A. G. priklausantį turtÄ , kaip nepilnametÄs dukters įstatyminÄ atstovÄ. Ir prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybÄs nelaikytinos analogiÅ¡komis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. gegužÄs 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023, kuria savo apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ apylinkÄs teismas, nurodytoms, kuomet nuteistoji pasisavino buvusio sugyventinio pinigus, gautus pardavus jo tÄvų namÄ , ir juos panaudojo pervesdama tiek į savo, tiek ir į savo sesers sÄ skaitas, o už juos pirkdama baldus, bei apmokÄdama už pirkinius prekybos centre, todÄl ja skundžiamame nuosprendyje vadovautasi nepagrįstai.
17. Kaip minÄta, baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ pagal BK 214 straipsnį užtraukia tik neteisÄtas svetimos mokÄjimo priemonÄs duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Esant mokÄjimo priemonÄs savininko ar teisÄto naudotojo sutikimui dÄl konkreÄių treÄiojo asmens veiksmų (pvz. dÄl mokÄjimo priemonÄs panaudojimo atliekant apibrÄžtos pinigų sumos finansinÄ operacijÄ ), tokie treÄiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisÄtais BK 214 straipsnio prasme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis 2K-77-1073/2020).
Tas pats pažymÄtina ir apie baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ pagal BK 215 straipsnį. Teismų praktikoje neteisÄtas svetimos mokÄjimo priemonÄs panaudojimas baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokÄjimo priemonÄs savininko ar jo turÄtojo sutikimo, prieÅ¡ jo valiÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Tai reiÅ¡kia, kad minÄtų veiksmų atlikimas teisÄtam sÄ skaitos ar kortelÄs naudotojui papraÅ¡ius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalÄ , nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/32019).
Paprastai baudžiamosios atsakomybÄs pagal šį straipsnį neužtraukia finansinÄs operacijos su svetima elektronine mokÄjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisÄtai disponuojanÄio Å¡ia priemone, žodiniam ar raÅ¡ytiniam sutikimui dÄl tokios operacijos (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Taip pat ir sukÄiavimo atveju, tiesioginÄ tyÄia pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinÄs naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulÄ pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulÄ tokiÄ turtinÄ naudÄ gauti.
Taigi, visi Å¡ioje byloje J. K. inkriminuoti nusikaltimai padaromi tik tyÄia, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad asmuo suvokÄ pavojingÄ savo daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, jog atlikdama finansines operacijas ne su savo, o sugyventinio vardu iÅ¡duota banko mokÄjimo kortele J. K. nors ir suvokÄ, kad pinigų iÅ¡gryninimo operacijas atlieka kito asmens vardu, taÄiau nesuvokÄ tokios veikos pavojingumo pobÅ«džio, nes sugyventinio kortelÄs nelaikÄ svetima (jÄ ne kartÄ turÄjo ir iki sugyventinio mirties, o prieÅ¡ mirtį savo kortelÄ jai perdavÄ jis pats), sugyventinio kortelÄ buvo naudojusi ir anksÄiau (pirkdavo jam vaistus ir pan.), žinojo kortelÄs PIN kodÄ , iÅ¡ kortelÄs sÄ skaitos paimtus pinigus panaudojo pagal sugyventinio nurodymÄ â jo kapavietei tvarkyti ir judviejų nepilnametei dukrai iÅ¡laikyti, kuri taip pat yra jo turto paveldÄtoja, o ji â nepilnametÄs dukros įstatyminÄ atstovÄ.
TodÄl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas J. K. inkriminuotų nusikaltimų sudÄÄiai bÅ«tinas subjektyviosios pusÄs požymis â kaltÄ. Tuo pagrindu atmetami kaip nepagrįsti ir nukentÄjusiųjų atstovÄs advokatÄs atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai tiek dÄl J. K. kaltÄs padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas (3.6-3.8 p.), tiek ir dÄl jos parodymų, kaip teigiama, prieÅ¡taraujanÄių apkaltinamuoju nuosprendžiu byloje nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms (3.2-3.5 p.), kadangi Å¡iuo atveju apkaltinamasis nuosprendis priimtas esant nepaÅ¡alintų abejonių dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, o J.
K. veiksmai kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nÄra nustatyta tvarka ir neginÄytinai įrodyti, todÄl visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių nÄra galimybÄs paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens naudai. Â
18. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kalta pripažinta ir nuteista nepagrįstai, nes nepadarÄ veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiÅ¡kia konkreÄiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudÄties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi bÅ«ti pagrįstas byloje esanÄiais įrodymais, o ne prielaidomis.
Tuo tarpu Å¡iuo atveju patikimų ir pakankamų duomenų apie esminÄ Ä¯rodinÄtinÄ aplinkybÄ â kad pinigus iÅ¡ A. G. sÄ skaitos, panaudodama jo vardu iÅ¡duotÄ mokÄjimo kortelÄ, tiek iki sugyventinio mirties, tiek ir po jo mirties, J. K. nuÄmÄ ne jam paÄiam leidus ir nurodžius, byloje nÄra. Å iame kontekste pažymÄtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, âsiekiant užkirsti keliÄ neteisÄtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti paÄiÄ griežÄiausiÄ priemonÄ â kriminalinÄ bausmÄ.
TodÄl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia sprÄsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisÄs pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonÄmis (administracinÄmis, drausminÄmis, civilinÄmis sankcijomis ar visuomenÄs poveikio priemonÄmis ir pan.)â. (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Baudžiamoji teisÄ kaip paskutinÄ priemonÄ (lot. âultima ratioâ), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nÄra reguliuojami kitomis teisinÄmis priemonÄmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai, o nagrinÄjamu atveju tinkamÄ nukentÄjusiųjų teisų apsaugÄ galima užtikrinti kitų teisÄs Å¡akų priemonÄmis.
Tarp paveldÄtojų kilÄs ginÄas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti dirbtinai kriminalizuojamas, o nukentÄjusiesiems nÄra užkirsta ar apsunkinta teisÄ ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, juolab, kad iÅ¡ duomenų byloje matyti, kad tarp J. K. ir nukentÄjusiųjų vyksta civiliniai ginÄai.
19. IÅ¡nagrinÄjus bylÄ apeliacine tvarka ir iÅ¡analizavus byloje surinktus įrodymus, apkaltinamojo nuosprendžio motyvus, teisÄjų kolegija sprendžia, kad J. K. veiksmai neturi nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, požymių, dÄl ko pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. K. kalta padarius Å¡ias nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todÄl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas â iÅ¡teisinamasis nuosprendis.
20. PriÄmus sprendimÄ J. K. dÄl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinÄios Å¡ių nusikaltimų požymių, nukentÄjusiųjų R. G. ir Ž. P. civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinÄti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ J. K. buvo priteistos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokÄti: nukentÄjusiojo R. G. naudai â 2025 Eur, nukentÄjusiosios Ž. P. naudai â 1000 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo iÅ¡teisinamas, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų advokato arba advokato padÄjÄjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas. J. K. atžvilgiu priÄmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, panaikintinas iÅ¡ jos priteistas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų advokato ir advokato padÄjÄjo teisinei pagalbai apmokÄti.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.
J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
NukentÄjusiųjų R. G. ir Ž. P. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinÄtus.
Panaikinti iÅ¡ J. K. priteistÄ patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ advokato teisinei pagalbai apmokÄti.
TeisÄjai Nerijus Masiulis
Ernesta MontvidienÄ
Laisvydas Zederštremas