Legislator Case Law & Legislation
45e4cd61-9da4-4dfd-b608-12ae00eb3fec AI generated

45e4cd61-9da4-4dfd-b608-12ae00eb3fec · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 45e4cd61-9da4-4dfd-b608-12ae00eb3fec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. K. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o bÅ«tent: nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikydama ir naudodama buvusio sugyventinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), vardu iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) bankas elektroninę mokėjimo kortelę, neteisėtai laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamÄ finansinei operacijai inicijuoti.

Legislator headnote

AI generated

45e4cd61-9da4-4dfd-b608-12ae00eb3fec · Å iaulių apygardos teismas: Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-875/2023 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00078-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1;

1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.4.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,

nuteistajai J. K., jos gynėjai advokatei Virginijai Vainorienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Virginijos Vainorienės pasiraÅ¡ytÄ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, subendrinus su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ (realioji nusikalstamų veikų sutaptis), visiÅ¡kai sudedant, galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, paskyrus įpareigojimus: 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , t. y. po 3233,33 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, iÅ¡ viso 6466,66 Eur, ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Tenkintas visiškai R. G. civilinis ieškinys ir iš J. K. priteista R. G. 3233,33 Eur (trys tūkstančiai du šimtai trisdešimt trys eurai 33 centai) turtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (3233,33 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Tenkintas visiškai Ž. P. civilinis ieškinys ir iš J. K. priteista Ž. P. 3233,33 Eur (trys tūkstančiai du šimtai trisdešimt trys eurai 33 centai) turtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (3233,33 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Iš J. K. priteistos 2025,00 eurų (dviejų tūkstančių dvidešimt penkių eurų) išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiojo R. G. naudai.

Iš J. K. priteistos 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nukentėjusios Ž. P. naudai.

Išspręstas kardomųjų priemonių klausimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. K. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o bÅ«tent: nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikydama ir naudodama buvusio sugyventinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), vardu iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) bankas elektroninę mokėjimo kortelę, neteisėtai laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamÄ finansinei operacijai inicijuoti.

1.1. Be to, J. K. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: nuo 2021 m. spalio 22 d., 17.37 val. iki 2021 m. spalio 27 d., 8.18 val., turėdama tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , neteisėtai laikoma A. G. vardu iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) banko elektronine mokėjimo kortele, pažeisdama (duomenys neskelbtini) bankas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prie jos prisijungdama neteisėtai inicijavo ir atliko trylika grynųjų pinigų išėmimo finansinių operacijų, o bÅ«tent:

– 2021 m. spalio 22 d., 17.36 val. įstatė A. G. priklausančiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 17.37 val. – 1000 Eur;

– 2021 m. spalio 23 d., 10.51 val. įstatė A. G. priklausančiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 400 Eur, 10.52 val. – 400 Eur, 10.52 val. – 400 Eur, 10.52 val. – 400 Eur, 10.53 val.– 400 Eur;

– 2021 m. spalio 25 d., 8.29 val. įstatė A. G. priklausančiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 8.29 val. – 1000 Eur;

– 2021 m. spalio 26 d., 8.24 val. įstatė A. G. priklausančiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 8.24 val. – 1000 Eur;

– 2021 m. spalio 27 d., 8.16 val. įstatė A. G. priklausančiÄ (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankas bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 1000 Eur, 8.18 val. – 700 Eur, tai yra apgaule, identifikuodama save kaip teisėtÄ banko sÄ skaitos savininkÄ A. G., po kurio mirties jam priklausantis turtas, tame tarpe ir banko sÄ skaitoje buvusios piniginės lėšos, paveldėjimo pagal įstatymÄ bÅ«du atiteko 1/3 (viena trečioji) jo sÅ«nui R. G. ir 1/3 (viena trečioji) jo dukrai Ž. P., taip iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo svetimÄ â€“ A. G. priklausiusį 9700 Eur turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. ir jos gynėja advokatė Virginija Vainorienė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – J. K. iÅ¡teisinti dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, bei nepagrįstai J. K. pripažino kalta ir paskyrė bausmę, todėl naikintinas.

2.2. Pažymėta, kad J. K. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino nuo įvykio momento ir nuosekliai laikėsi savo pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu. Dar ikiteisminio tyrimo metu siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju R. G., tačiau pastarasis nesutiko, o nukentėjusioji Ž. P., ikiteisminio tyrimo metu neturėjusi pretenzijų ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kusi, savo nuomonę pakeitė bylÄ perdavus į teismÄ , dėl ko apeliantė neturėjo galimybės pabendrauti su nukentėjusiÄ ja.

2.3. Teigiama, kad siekis iÅ¡vengti už inkriminuotas nusikalstamas veikas gręsiančios bausmės Å¡iuo atveju nelaikytinas priežastimi, dėl kurios apeliantė nepripažino savo kaltės. Å iuo atveju J. K. nenori prisiimti atsakomybės, nes yra įsitikinusi, kad nusikalstamų veikų nepadarė. Be to, ji neteista, todėl bÅ«tų visi pagrindai teikti praÅ¡ymÄ teismui ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nuteistoji viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino visas įvykių aplinkybes, tačiau Å¡ių veikų nelaiko nusikalstamomis, nes ne pirmÄ kartÄ naudojosi A. G. kortele Å¡iam leidus.

2.4. Pati J. K. parodė, kad 2021 m. spalio 20 d. A. G. paskambino jai ir paprašė atvykti paimti jo banko kortelę ir nuo kortelės nuimti jo pinigus, kurių reikės laidotuvėms, kapui sutvarkyti bei dukrai A. iÅ¡laikyti. Ligoninėje jai banko kortelę perdavė I. B.. KitÄ dienÄ A. G. dar kartÄ jai paskambino ir pareikalavo iÅ¡gryninti visus pinigus. J. K. nuėmė visus pinigus, buvusius A. G. kortelėje, tačiau nemanė daranti nusikaltimÄ .

2.5. Nors teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo J. K. veiksmuose esant BK 214 straipsnio 1 dalies požymius, nes ji neteisėtai laikė A. G. kortelę savo namuose, tačiau pažymėta tai, jog minėtÄ banko kortelę apeliantė laikė ne tik savo, bet ir A. G. namuose. Be to, banko kortelę jai perdavė pats A. G., dėl ko, kaip teigiama, apeliantės veiksmuose nėra jokios neteisėtos veikos.

2.6. Be to, J. K. kaltė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, t. y. neteisėtai pasinaudojus A. G. kortele ir apgaule savo naudai įgijus svetimÄ turtÄ , negalima, nes: 1) turtas negali bÅ«ti traktuojamas kaip svetimas; 2) buvo įvykdytas A. G. nurodymas ir jo paskutinė valia.

2.7. Teigiama, kad J. K. veiksmuose nebuvo bÅ«tinojo BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymio – apgaulės, nes apeliantė pranešė notarei apie nuimtus nuo kortelės grynuosius pinigus. O notarė, nurodydama apeliantei, kad grynieji pinigai nėra paveldėjimo objektas, Å¡iuo atveju neteisingai informavo J. K. ir nepasiÅ«lė grynuosius pinigus pervesti į notarės depozitinę sÄ skaitÄ . Å i J. K. nurodyta aplinkybė, kaip teigiama, nelaikytina pasirinkta gynybine taktika, nes J. K. turėjo galimybę pripažinti kaltę ir teikti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Taigi, J. K. paveldėjimo veiksmų nepilnametės dukros A. G. vardu neatliko ir grynųjų pinigų į notarės depozitinę sÄ skaitÄ nepervedė suklaidinta notarės, kuri nenurodė esant tokiÄ galimybę.

2.8. Pažymėta, jog sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl kaltininko požiÅ«ris į jam inkriminuotÄ sukčiavimo dalykÄ yra labai svarbus vertinant sukčiavimo subjektyviÄ jÄ pusę, tuo tarpu J. K. veiksmuose, kaip teigiama, nebuvo tiesioginės iÅ¡ankstinės tyčios apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , nes ji veikė spontaniÅ¡kai, paties A. G. nurodymu ir įsitikinusi, kad vykdo paskutinę jo valiÄ , o įrodymų apie tai, kad pinigus J. K. iÅ¡grynino turėdama savanaudiÅ¡kų tikslų, byloje nėra, nes savo reikmėms pinigų ji nenaudojo – už nuimtas lėšas buvo sutvarkytas velionio kapas, skiriamos lėšos tėvo netekusiai A. G. iÅ¡laikyti.

2.9. Vadovaujantis BK nuostatomis akcentuota, kad pagal BK 215 straipsnį atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 214, 215 straipsniuose yra priskiriamos prie veikų, padarytų finansų sistemai. Å iais nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais daroma žala bÅ«tent valstybės finansų sistemai. Apeliantės atstovės nuomone, Å¡iuo atveju J. K. veiksmais žala finansų sistemai padaryta nebuvo, naudodama A. G. banko mokėjimo kortelę J. K. suvokė, kad tas operacijas atlieka kito asmens vardu, tačiau nesuvokė tokios veikos pavojingo pobÅ«džio, nes banko kortelės nelaikė svetima, jai buvo žinomas kortelės PIN kodas ir ji ne kartÄ buvo naudojosi kortele vaistams pirkti.

2.9.1. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-255/2020 pažymėta baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo svarba, nurodyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), o baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (lot. „ultima ratio“) taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Kaip nutarta nurodytoje byloje, tinkamÄ nukentėjusiųjų teisų ir atitinkamai visuomenės intereso apsaugÄ galima užtikrinti kitų teisės Å¡akų priemonėmis, o tarp paveldėtojų kilęs ginčas negali bÅ«ti dirbtinai kriminalizuojamas. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019, skunde akcentuojamos kaltės formos, rūšies ir turinio sÄ vokos.

2.9.2. Kaip teigiama, J. K. yra teisėta įstatyminė paveldėtojos A. G. atstovė, ji priėmė palikimÄ nepilnametės dukros A. G. vardu, pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, kaip tai numato CK. Pinigus ji nuėmė tik todėl, kad A. G. jai taip nurodė ir tai buvo jo paskutinė valia. O įvykiai po A. G. mirties, apeliantės teigimu, akivaizdžiai įrodo, kad jis nepasitikėjo savo suaugusiais vaikais, kuriuos rėmė materialiai, kai turėjo finansinę galimybę. Apeliantė mano, jog A. G. net nesuvokė, kad nukentėjusieji kreipsis į teismÄ ir civiline tvarka bandys įrodyti, kad jai priklausantis ir už jos lėšas įgytas turtas yra bendroji su A. G. nuosavybė. Apeliantei akivaizdu, jog A. G. siekė bÅ«ti tinkamai palaidotas, o kapas bÅ«tų sutvarkytas pagal jo iÅ¡reikÅ¡tÄ paskutinę valiÄ , bei materialiai iÅ¡laikoma sveikatos problemų turinti nepilnametė dukra. Tuo tarpu nukentėjusieji nesikreipė net dėl velionio A. G. daiktų, tad Å¡iuos asmeninius daiktus J. K. perdavė ligoninės personalas. Be to, apie pinigus, nuimtus nuo kortelės J. K. pranešė notarei, tačiau Å¡iai suklaidinus paimtos lėšos nebuvo įtrauktos kaip paveldimas turtas. Å i aplinkybė, anot apeliantės, nėra paneigta, todėl neturi bÅ«ti laikoma jos gynybine pozicija, nes apie nuimtus pinigus ji iÅ¡samiai paaiÅ¡kino pirmosios apklausos metu ir parodymų nekeitė. Å iuo metu tarp jos ir nukentėjusiųjų vyksta civilinis ginčas dėl turto pripažinimo bendrÄ ja nuosavybe su A. G..

2.9.3. Galiausiai, remiantis BK 20 straipsnyje reglamentuotu įrodymų vertinimu, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus neatkreipė dėmesio į reikÅ¡mingas detales ir susiformavo neteisingÄ vidinį įsitikinimÄ apie įvykio aplinkybes ir nuteistosios kaltę, todėl J. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisinta kaip nepadariusi nusikalstamų veikų. O Teismui nusprendus skundžiamo nuosprendžio nekeisti, praÅ¡oma nuteistajai paskirtÄ baudÄ sumažinti ir jÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, nes apeliantė viena augina nepilnametę dukrÄ , gaunamų pajamų vos užtenka bÅ«tiniesiems judviejų poreikiams užtikrinti, be to, ji anksčiau neteista, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms.

3. Nukentėjusiųjų R. G. ir Ž. P. atstovė advokatė Diana ViÅ¡inskienė atsiliepimu į nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Virginijos Vainorienės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ nuteistosios J. K. nukentėjusiųjų naudai jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3.1. Atsiliepimu pažymima, jog Å¡io Å¡ioje byloje nėra pagrindo atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, akcentuojama, kad nuteistoji savo kaltės nepripažino ir nesigaili padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir neatlygino savo veiksmais padarytos žalos nukentėjusiesiems R. G. ir Ž. P., t. y. neatitiko BK 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų imperatyvių sÄ lygų, todėl Å¡is skundo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

3.2. Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo 7 punkte nurodytu argumentu, kad „2021 m. spalio 20 d. velionis A. G. paskambino J. K. ir paprašė atvykti paimti jo banko kortelę ir nuimti nuo kortelės jo pinigus <...> kitÄ dienÄ A. G. dar kartÄ jai paskambino ir pareikalavo iÅ¡gryninti visus pinigus. J. K. nuėmė visus pinigus, buvusius A. G. kortelėje, tačiau nemanė, jog daro nusikaltimÄ â€œ, kadangi 2023 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistoji J. K. nurodė: „iki jo mirties, ketvirtadienio vakarÄ , aÅ¡ dar spėjau nuimti, atrodo, apie 3 000 Eur. O jau sekančiÄ dienÄ , kai jau A. buvo miręs, aÅ¡ toliau vis tiek ėmiau pinigus“ (2 t., b. l. 148–156).

3.3. Nors apeliacinio skundo 9 punkte nuteistosios J. K. gynėja nurodo, kad A. G. turtas negali bÅ«ti traktuojamas kaip svetimas, tačiau 2022 m. liepos 27 d. apklausos metu nuteistoji nurodė, jog tiek ji, tiek A. G. turėjo skirtingas banko korteles, kurias naudojo bendriems Å«kiniams reikalams bei dukrai iÅ¡laikyti, o į A. G. sÄ skaitÄ bÅ«davo pervedama tik jo pensija (2 t., b. l. 20–22). Taigi, nuteistoji žinojo, jog sugyventinio A. G. banko sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos yra asmeninis sugyventinio turtas, kuris po sugyventinio mirties turėjo bÅ«ti paveldėtas pagal įstatymÄ . Be to, nuteistoji J. K. patvirtino žinojusi apie sugyventinio A. G. įstatyminius įpėdinius, t. y. jo vaikus, nes 2022 m. liepos 27 d. apklausos metu nurodė, kad jos ir A. G. vaikų R. G. ir Ž. P. santykiai buvo normalÅ«s, jie ne kartÄ buvo atvykę į svečius, atveždavo nuteistosios dukrai A. G. dovanų (2 t., b. l. 20–22).

3.4. Dėl apeliacinio skundo 11 punkte nurodytos aplinkybės byloje nesant įrodymų, kad nuteistoji pinigus iÅ¡grynino turėdama savanaudiÅ¡kų tikslų, nes savo reikmėms pinigų ji nenaudojo – už nuimtus pinigus buvo sutvarkytas kapas, skiriamos lėšos tėvo netekusiai A. G. iÅ¡laikyti, pažymima prieÅ¡ingai – byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog nuteistoji bÅ«tų skyrusi A. G. priklausiusius pinigus nepilnametei dukrai A. G. iÅ¡laikyti. Pati nuteistoji 2023 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė iÅ¡grynintus pinigus dar turinti, tik iÅ¡ tų pinigų iÅ¡leidusi apie 4 000 Eur kapinėms tvarkyti (2 t., b. 1. 148–156). O tÄ aplinkybę, kad nuteistoji veikė spontaniÅ¡kai, tik A. G. nurodymu ir įsitikinusi, jog vykdo jo paskutinę valiÄ , esÄ paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog nuteistoji po A. G. mirties net penkis kartus per Å¡eÅ¡ias dienas vyko į skirtingus bankomatus Mažeikių mieste ir grynino pinigus (1 t., b. 1. 123–126).

3.5. Apeliacinio skundo 18 punkte nurodyta aplinkybė, kad nuteistoji J. K. priėmė palikimÄ nepilnametės dukros A. G. vardu, pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, kaip tai numato CK, kaip teigiama, taip pat prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes apklausos metu 2022 m. lapkričio 17 d. nuteistoji nurodė, jog po A. G. mirties gavo notarės I. Z. praneÅ¡imÄ , po kurio nuvyko pas notarę. Notarė J. K. informavo, jog mirusiojo dukros A. G. palikimo dalis yra apie 86 Eur, todėl Å¡i atsisakė teikti praÅ¡ymÄ dėl tokios sumos palikimo priėmimo (2 t., b. 1. 39–42). Be to, 2022 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodyta, jog po A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi vaikai: R. G., gim. (duomenys neskelbtini) – 1/3 dalį turto; Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) - 1/3 dalį turto, o į likusiÄ 1/3 dalį turto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas dar neiÅ¡duotas (1 t., b. 1. 7). Å iuo aspektu sutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad J. K., norėdama įgyvendinti nepilnametės A. G. teisėtus veiksmus dėl palikimo priėmimo, visų pirma turėjo kreiptis į teismÄ dėl leidimo gavimo priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu, o ne savavaliÅ¡kai ir neteisėtai įgyvendinti nepilnametės A. G. interesus ir pasisavinti mirusiojo A. G. sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas. O duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji kreipėsi į teismÄ ar notarÄ dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu, byloje nėra.

Dėl veikų kvalifikavimo

3.6. Atsiliepimu nesutinkama su nuteistosios gynėjos argumentais, jog nuteistoji vykdė mirusio sugyventinio valiÄ ir nemanė, jog daro įstatymo uždraustas veikas, be to, buvo suklaidinta notarės ir teigiama, jog visi Å¡ie argumentai buvo motyvuotai atmesti skundžiamu nuosprendžiu. Atkreiptas dėmesys į apeliacinio skundo 8 punkte nurodytas aplinkybes, kurios, kaip teigiama, patvirtina tai, kad J. K. mirusio sugyventinio A. G. asmeninę banko kortelę laikė savo namuose, o naudodama A. G. banko mokėjimo kortelę, suvokė, kad bankines operacijas atliko kito asmens vardu, jai buvo žinomas PIN kodas. Tokiu bÅ«du, esÄ nuteistoji patvirtino atlikusi visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir iÅ¡ esmės pripažino, jog nusikalto tyčia.

3.7. Toliau atsiliepime pateikiamos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dispozicijos ir jų sudėties požymių komentarai, bei teismų praktika (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-509/2014, 2K-289-697/2020; pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje – kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022)

3.8. Teigiama, nesant pagrindo pripažinti teisingais nuteistosios J. K. apeliacinio skundo teiginius, esÄ ji manė, kad A. G. banko kortele ir prisijungimo prie elektroninės sÄ skaitos duomenimis naudojasi teisėtai, vykdydama jo valiÄ . Nuteistoji J. K. po sugyventinio A. G. mirties, turėdama ir pasinaudodama jo asmenine elektronine mokėjimo kortele, kortelės prisijungimo duomenimis, intensyviai, per Å¡eÅ¡ias dienas, be kita ko, nesilaikydama Covid-19 karantino sÄ lygų po kontakto su sugyventiniu A. G., apgaulės bÅ«du iÅ¡grynino visus pinigus, esančius jo banko sÄ skaitoje. Å ios aplinkybės, kaip ir tai, kad nuteistoji apie iÅ¡gryninamus pinigus neinformavo nei (duomenys neskelbtini) banko, kuris iÅ¡davė elektroninę mokėjimo kortelę A. G., nei A. G. vaikų, patvirtina, kad nuteistoji suprato, jog pinigai jai nepriklauso, žinojo, kad sugyventinis A. G. turėjo vaikų, o testamento nepaliko, todėl po jo mirties likęs turtas nuo jo mirties momento paveldėjimo bÅ«du pagal įstatymÄ priklauso jo įpėdiniams, t. y. jo vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-137-697/2023).

Dėl bausmės

3.9. Atsiliepimu nesutinkama su nuteistosios advokatės praÅ¡ymu sumažinti J. K. paskirtÄ baudÄ arba jÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, motyvuojant tuo, kad J. K. gaunamų pajamų pakanka užtikrinti tik bÅ«tiniesiems jos ir dukros poreikiams. Be to, toks praÅ¡ymas nenurodytas apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje. Anot nukentėjusiųjų advokatės, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajai skyrė baudÄ , įvertinęs tai, kad J. K. yra iÅ¡situokusi, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , auginai nepilnametį vaikÄ , anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti, nukentėjusiesiems žalos neatlygino, nustatęs ir tai, kad viešųjų darbų paskyrimas nėra galimas, nes nuteistoji dirbanti ir nėra jos sutikimo atlikti vieÅ¡uosius darbus. Be to, pati nuteistoji nurodė, kad iÅ¡ visų iÅ¡grynintų pinigų, t. y. 9 700 Eur, ji iÅ¡leido tik apie 4 000 Eur kapinėms tvarkyti (2 t., b. 1. 148–156). Ä® bylÄ ji pateikė užsakymo sutartį ir pinigų priėmimo kvitus už kapavietės įrengimo darbus, kurie patvirtina jÄ sumokėjus 4 186 Eur (2 t., b. 1. 25–27). Remiantis nuteistosios pateiktais dokumentais ir jos parodymais baudžiamojo proceso metu, daroma iÅ¡vada, kad nuteistoji savo dispozicijoje galimai dar turi 5 514 Eur (iÅ¡ visos iÅ¡grynintos 9 700 Eur sumos atėmus 4 186 Eur už kapavietės įrengimo darbus). Be to, nuo sugyventinio A. G. gydymo ligoninėje pradžios iki jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), kaip teigiama, nuteistoji iÅ¡ A. G. banko sÄ skaitos iÅ¡grynino 4 000 Eur (1 t. b. 1. 123), kurių panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų į baudžiamÄ jÄ bylÄ nepateikė. Dėl Å¡ios aplinkybės nuteistoji nebuvo kaltinama, nes nebuvo galimybės nustatyti, ar ji sugyventino (duomenys neskelbtini) banko kortele naudojosi su/be A. G. leidimu. Nukentėjusiųjų atstovės vertinimu, nuteistoji galimai disponuoja net 9 514 Eur suma, kuri buvo iÅ¡gryninta iÅ¡ A. G. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos. Dėl Å¡ių priežasčių, nukentėjusiųjų atstovės nuomone, paskirtos bausmės sumažinimas ar viešųjų darbų paskyrimas iÅ¡ esmės apsunkintų nuteistosios galimybę dirbti ir gauti pajamas, reikalingas ne tik padarytai žalai atlyginti, bet ir nuteistosios nepilnametės dukters iÅ¡laikymui užtikrinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistosios J. K. nukentėjusiųjų R. G. ir Ž. P. naudai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka patirtas 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi nuteistosios gynėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

4. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

5. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja advokatė apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, nukentėjusiųjų atstovė advokatė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų

8. Ä®vertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistosios apeliacinio skundo, nukentėjusiųjų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto jos nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. K. nepagrįstai pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesant neginčytinų įrodymų dėl J. K. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, Å¡ioje byloje nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Todėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

9. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje pažymima, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šių taisyklių turi bÅ«ti laikomasi nustatant kiekvienÄ asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2022).

10. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Svarbu, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios jis yra kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019). Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

11. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, taigi norint veikÄ kvalifikuoti pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių realizavimÄ ; subjektyvusis požymis reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami Å¡io BK straipsnio dispozicijoje apraÅ¡yti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka.

11.1. Pagal teismų praktikÄ , banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę iÅ¡davusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/201). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operacijÄ ), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.

12. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtÄ vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimÄ pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomÄ finansų sistemÄ . Šia veika žala gali bÅ«ti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sÄ skaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sÄ lygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sÄ skaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodÄ arba sudarė sÄ lygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visÄ atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodÄ , prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieÅ¡ elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valiÄ bÅ«du gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operacijÄ pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius.

12.1. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieÅ¡ jo valiÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sÄ skaitos ar kortelės naudotojui papraÅ¡ius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalÄ , nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio Å¡ia priemone, žodiniam ar raÅ¡ytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012).

Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir Å¡iam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodÄ , tokie veiksmai, nustačius visus bÅ«tinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas iÅ¡reiÅ¡kia veikos siekimÄ (norėjimÄ ). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

13. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 182 straipsnis) sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiÅ¡kia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai iÅ¡vengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (sukčiavimo subjektyvusis požymis). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018 ir kt.). Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).

13.1. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-179/2013, 2K-7-255/2012, 2K-538/2010). Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iÅ¡kraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ ); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

13.2. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti kitÄ jam žalingÄ sandorį; ar jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali bÅ«ti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-788/2021, 2K-76-788/2020, 2L-7-152-895/2019, 2K-31-788/2017, 2K-152/2015, 2K-161/2013, 2A-7-9/2013, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012 ir kt.).

14. Å ioje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad J. K. po sugyventinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) laikė A. G. vardu iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) bankas elektroninę mokėjimo kortelę, bei jÄ panaudojo inicijavusi ir atlikusi trylika grynųjų pinigų išėmimo finansinių operacijų, t. y. bankomatuose įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino iÅ¡ viso 9700 Eur. Pati J. K. patvirtino Å¡ias faktines aplinkybes ir jų neneigia, Å¡iuos duomenis patvirtina ir byloje (duomenys neskelbtini) bankas pateiktas A. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie pinigų gryninimo operacijas minėtu laikotarpiu (1 t. b. l. 123–126), o taip pat A. G. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuota asmens mirtis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6). Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar J. K. veiksmai ir po sugyventinio A. G. mirties disponuojant jo vardu iÅ¡duota banko mokėjimo kortele užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas kaltinamosios J. K. parodymus apie tai, kad naudodamasi mirusio sugyventinio A. G. banko mokėjimo kortele ir iÅ¡ jo sÄ skaitos nuimdama pinigus ji veikė teisėtai, kadangi tokiu bÅ«du įgyvendino paties A. G. paskutinę valiÄ â€“ pinigus skyrė jo kapavietei sutvarkyti ir judviejų dukrai A. G. iÅ¡laikyti, dėl ko jos veiksmuose nėra tyčios, vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

14.1. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad J. K., suprasdama, jog A. G. turtas (pinigai) jai nepriklauso, o po jo mirties turtÄ paveldės jo vaikai, pasinaudodama sugyventinio banko kortele ir identifikuodama save kaip A. G., kuris jau buvo miręs, taip suklaidindama bankÄ , suprasdama ir tai, kad tokiu bÅ«du – panaudojusi apgaulę ir iÅ¡gryninusi mirusiojo sÄ skaitoje esančius pinigus, neteisėtai užvaldo svetimÄ turtÄ , veikė tiesiogine tyčia. Nustatęs, kad J. K., suvokdama, jog naudojasi ne jai iÅ¡duota banko kortele, ja toliau naudojosi ir po sugyventinio mirties, nors apie jo mirties faktÄ jai buvo žinoma, o pats A. G. nebegalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios dėl tolesnio naudojimosi jam iÅ¡duota banko mokėjimo kortele, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios J. K. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. Savo sprendimÄ apylinkės teismas grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023). Tačiau su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

15. Kaip byloje nustatyta, J. K. ir A. G. kaip sugyventiniai gyveno nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. G.. A. G. 2021 m. spalio 19 d. buvo paguldytas į ligoninę, Covid skyrių. 2021 m. spalio 20 d. jo praÅ¡ymu ligoninės darbuotoja I. B. jo mokėjimo kortelę perdavė J. K.. 2021 m. spalio 21 d. atliktos dvi pinigų iÅ¡gryninimo operacijos iÅ¡ A. G. sÄ skaitos, o A. G. (duomenys neskelbtini) mirus, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) – trylika pinigų iÅ¡gryninimo operacijų, iÅ¡ viso 9700 Eur (1 t., b. l. 123–126).

Å ie J. K. veiksmai, be kita ko, kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis. Nustatyta, kad A. G. testamento dėl turto po jo mirties paveldėjimo sudaręs nebuvo. Pagal 2022 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , A. G. turtÄ paveldi: R. G. – 1/3 turto, Ž. P. – 1/3 turto, į likusiÄ 1/3 dalį turto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas neiÅ¡duotas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esminę reikÅ¡mę J.

K. veikai kvalifikuoti turinčiÄ faktinę bylos aplinkybę, o bÅ«tent – A. G. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , t. y. žodinį leidimÄ jai naudotis jo vardu iÅ¡duota elektronine banko mokėjimo kortele, prisijungimo prie jos duomenimis ir atlikti finansines operacijas su jo sÄ skaitoje esančiais pinigais tiek jam gyvam esant, tiek ir po jo mirties, apmokant jo laidotuvių (kapavietės tvarkymo) iÅ¡laidas ir iÅ¡laikant judviejų nepilnametę dukrÄ , vertino kritiÅ¡kai, kaip jos siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J.

K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ji nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. paskambinęs iÅ¡ ligoninės A. G. prašė atvažiuoti ir paimti jo banko kortelę, nuimti visus jo sÄ skaitoje esančius pinigus, nes taip reikia, o kitÄ dienÄ â€“ 2021 m. spalio 21 d. vėl paskambinęs jai primygtinai reikalavo iÅ¡ jo banko sÄ skaitos nuimti visus pinigus, kurių reikės jai ir judviejų dukrai (2 t., b. l. 21); taip pat ir apklausiama kaip įtariamoji ji nurodė analogiÅ¡kai, bei papildė A.

G. priminus jai suorganizuoti jo Å¡ermenis, laidotuves ir sutvarkyti jo kapÄ (2 t., b. l. 40); apklausiama teisme J. K. patvirtino kortelę į ligoninę atvykusi paimti A. G. praÅ¡ymu ir pinigus iÅ¡ jo sÄ skaitos laidotuvėms bei jų dukrai nuėmusi jo nurodymu (2 t., b. l. 151). Tokius jos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. vardu iÅ¡duota banko kortelė asmeniÅ¡kai J. K. buvo perduota ligoninėje, kaip to prašė pats A. G.. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta I. B., dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nurodžiusi, jog kortelę jai perdavė kita įstaigos darbuotoja (nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu) iÅ¡ Covid užsikrėtusiųjų skyriaus su nurodymu perduoti jÄ A. G. artimajai – J. K.. Tai, kad iki pat mirties A. G. buvo sÄ moningas ir su artimaisiais bendravo, patvirtino ir nukentėjusioji Ž.

P., apklausiama teisme nurodžiusi, jog su ligoninėje gulėjusiu tėvu bendravo telefonu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. K. sugyventinio A. G. mokėjimo kortele atliko 15 finansinių operacijų, iÅ¡ kurių dvi – 2021 m. spalio 21 d. (iki jo mirties) ir trylika – per keletÄ dienų (po jo mirties), iÅ¡ viso iÅ¡gryninusi 9700 Eur. (1 t., b. l. 123–126). Byloje J. K. pateikti dokumentai pagrindžia jos turėtas iÅ¡laidas – 4186 Eur kapavietės priežiÅ«rai (2 t., b. l. 25, 26–27).

Tačiau Å¡ioje byloje svarbu tai, kad J. K. versija, jog prieÅ¡ mirtį pats A. G., perdavęs jai savo mokėjimo kortelę, liepė ja ir pasinaudoti – pasiimti iÅ¡ sÄ skaitos visus pinigus, o Å¡i tiek jam gyvam esant, tiek ir po jo mirties pinigus iÅ¡grynino ne savanaudiÅ¡kų tikslų vedina, o vykdydama sugyventinio valiÄ (pasirÅ«pinti laidotuvėmis ir judviejų dukra), liko nepaneigta. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad J. K. neteisėtai, t. y. be A. G. sutikimo laikė ir panaudojo jo banko mokėjimo kortelę ir atliko trylika grynųjų pinigų išėmimo finansinių operacijų.

Kaip minėta, visi kaltinamajai inkriminuoti nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, jog kaltininkas supranta, kad jo atliekami BK 214, 215, 182 straipsnių dispozicijose nurodyti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas iÅ¡reiÅ¡kia veikos siekimÄ (norėjimÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019).

Tuo tarpu byloje nustatytos ir aukščiau nurodytos aplinkybės visumoje su J. K. parodymais apie tai, kad sugyventinio A. G. mokėjimo kortelę ji laikė ir panaudojo iÅ¡grynindama jo sÄ skaitoje buvusius pinigus ne tik turėdama jo sutikimÄ , bet ir vykdydama jo valiÄ , nesuteikia pagrindo jos veiksmus traktuoti neteisėtais baudžiamÄ ja teisine prasme. J. K. nurodė buvusi tikra, kad vykdo savo sugyventinio valiÄ â€“ pasirÅ«pinti kapaviete ir judviejų nepilnamete dukra, kuri taip pat yra ir teisėta jo turto paveldėtoja, o ji pati – nepilnametės dukros įstatyminė atstovė, todėl Å¡iuo atveju iÅ¡vada apie jos siekį apgaule įgyti svetimÄ turtÄ negalima.

Kaip jau minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nepaneigtos J. K. nurodytos ir apeliaciniame skunde akcentuotos aplinkybės, kad: pats A. G., laisva valia ir apsisprendimu per gydymo įstaigos personalÄ jam priklausančiÄ mokėjimo kortelę perdavė bÅ«tent sugyventinei, o ne kitam Å¡eimos nariui; pokalbio telefonu metu jis iÅ¡reiÅ¡kė ir savo valiÄ â€“ nuimti visus pinigus jo sÄ skaitoje ir juos panaudoti laidotuvėms, kapavietei sutvarkyti, o likusius – judviejų dukrai iÅ¡laikyti;

J. K. asmeniÅ¡kai informavo notarę apie Å¡ių pinigų iÅ¡gryninimÄ iÅ¡ mirusiojo sÄ skaitos, tačiau notarei nepasiÅ«lius jai Å¡ių pinigų pervesti į notarės depozitinę sÄ skaitÄ , kurios tik sustiprina teismo įsitikinimÄ dėl tiesioginės iÅ¡ankstinės tyčios apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ nebuvimo. Juolab, kad J. K. viso proceso metu neneigė ginčo pinigus turinti savo sÄ skaitoje, jų savo reikmėms nenaudojusi, bei pateikdama į bylÄ jų tikslingÄ panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus, neginčijusi ir nukentėjusiųjų Å¡ioje byloje teisės į likusiÄ pinigų sumÄ (nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius byloje pripažino), bei įvertinus tai, kad J.

K. Å¡iais veiksmais įgijo ir jos dukrai A. G. priklausantį turtÄ , kaip nepilnametės dukters įstatyminė atstovė. Ir prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos analogiÅ¡komis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023, kuria savo apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė apylinkės teismas, nurodytoms, kuomet nuteistoji pasisavino buvusio sugyventinio pinigus, gautus pardavus jo tėvų namÄ , ir juos panaudojo pervesdama tiek į savo, tiek ir į savo sesers sÄ skaitas, o už juos pirkdama baldus, bei apmokėdama už pirkinius prekybos centre, todėl ja skundžiamame nuosprendyje vadovautasi nepagrįstai.

17. Kaip minėta, baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 214 straipsnį užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Esant mokėjimo priemonės savininko ar teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz. dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operacijÄ ), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-77-1073/2020).

Tas pats pažymėtina ir apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 215 straipsnį. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jo turėtojo sutikimo, prieÅ¡ jo valiÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Tai reiÅ¡kia, kad minėtų veiksmų atlikimas teisėtam sÄ skaitos ar kortelės naudotojui papraÅ¡ius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalÄ , nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/32019).

Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio Å¡ia priemone, žodiniam ar raÅ¡ytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Taip pat ir sukčiavimo atveju, tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti.

Taigi, visi Å¡ioje byloje J. K. inkriminuoti nusikaltimai padaromi tik tyčia, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad asmuo suvokė pavojingÄ savo daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, jog atlikdama finansines operacijas ne su savo, o sugyventinio vardu iÅ¡duota banko mokėjimo kortele J. K. nors ir suvokė, kad pinigų iÅ¡gryninimo operacijas atlieka kito asmens vardu, tačiau nesuvokė tokios veikos pavojingumo pobÅ«džio, nes sugyventinio kortelės nelaikė svetima (jÄ ne kartÄ turėjo ir iki sugyventinio mirties, o prieÅ¡ mirtį savo kortelę jai perdavė jis pats), sugyventinio kortelę buvo naudojusi ir anksčiau (pirkdavo jam vaistus ir pan.), žinojo kortelės PIN kodÄ , iÅ¡ kortelės sÄ skaitos paimtus pinigus panaudojo pagal sugyventinio nurodymÄ â€“ jo kapavietei tvarkyti ir judviejų nepilnametei dukrai iÅ¡laikyti, kuri taip pat yra jo turto paveldėtoja, o ji – nepilnametės dukros įstatyminė atstovė.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas J. K. inkriminuotų nusikaltimų sudėčiai bÅ«tinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė. Tuo pagrindu atmetami kaip nepagrįsti ir nukentėjusiųjų atstovės advokatės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai tiek dėl J. K. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas (3.6-3.8 p.), tiek ir dėl jos parodymų, kaip teigiama, prieÅ¡taraujančių apkaltinamuoju nuosprendžiu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (3.2-3.5 p.), kadangi Å¡iuo atveju apkaltinamasis nuosprendis priimtas esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, o J.

K. veiksmai kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, todėl visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Â

18. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kalta pripažinta ir nuteista nepagrįstai, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiÅ¡kia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi bÅ«ti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis.

Tuo tarpu Å¡iuo atveju patikimų ir pakankamų duomenų apie esminę įrodinėtinÄ aplinkybę – kad pinigus iÅ¡ A. G. sÄ skaitos, panaudodama jo vardu iÅ¡duotÄ mokėjimo kortelę, tiek iki sugyventinio mirties, tiek ir po jo mirties, J. K. nuėmė ne jam pačiam leidus ir nurodžius, byloje nėra. Å iame kontekste pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (lot. „ultima ratio“), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai, o nagrinėjamu atveju tinkamÄ nukentėjusiųjų teisų apsaugÄ galima užtikrinti kitų teisės Å¡akų priemonėmis.

Tarp paveldėtojų kilęs ginčas šiuo atveju negali būti dirbtinai kriminalizuojamas, o nukentėjusiesiems nėra užkirsta ar apsunkinta teisė ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, juolab, kad iš duomenų byloje matyti, kad tarp J. K. ir nukentėjusiųjų vyksta civiliniai ginčai.

19. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka ir iÅ¡analizavus byloje surinktus įrodymus, apkaltinamojo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. veiksmai neturi nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, požymių, dėl ko pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. K. kalta padarius Å¡ias nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

20. Priėmus sprendimÄ J. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių, nukentėjusiųjų R. G. ir Ž. P. civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ J. K. buvo priteistos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti: nukentėjusiojo R. G. naudai – 2025 Eur, nukentėjusiosios Ž. P. naudai – 1000 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo iÅ¡teisinamas, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas. J. K. atžvilgiu priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, panaikintinas iÅ¡ jos priteistas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų R. G. ir Ž. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Panaikinti iÅ¡ J. K. priteistÄ patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjai Nerijus Masiulis

Ernesta Montvidienė

Laisvydas Zederštremas