2013-10-23 Nr. AB-6735-3-61-3-02356-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-183/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02356-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-599/2013 pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės (toliau – ir Krašto apsaugos ministrė) R. J. 2010 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. P-910 „Dėl vyr. ltn. L. S. išleidimo į atsargą“, grąžinti į profesinę karo tarnybą, priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 29 d. tarnybinį atlyginimą (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 157,84 Lt), butpinigius (per mėnesį 300 Lt) ir maistpinigius (1 dienos suma – 14,80 Lt), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Krašto apsaugos ministrė R. J. 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr. ltn. L. S. išleidimo į atsargą“ 1 punktu nutraukė su vyr. ltn. L. S. profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių (ne vėliau kaip 2010 m. spalio 16 d.). Su Krašto apsaugos ministrės R. J. įsakymu nesutiko, nes su pareiškėju atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Krašto apsaugos ministerija, KAM) sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, kuri galiojo iki 2012 m. kovo 1 d.

Karo prievolės administravimo tarnybos (toliau ir – KPAT) prie KAM viršininkas 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. IS-390 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos karių“) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą gen. mjr. A. P. su prašymu apsvarstyti KPAT karių, kurie perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, perkėlimo į kitas pareigas klausimą. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolu Nr. RK-4 konstatavo, kad <...> šiam karininkui Krašto apsaugos (toliau – ir KA) sistemoje nėra jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų ir siūlo išleisti į atsargą <...> (priedo Nr. 21 punktas 2.24), ir personaliai išvardijo karius, kuriuos siūloma išleisti į atsargą.

Pareiškėjas, KPAT prie KAM laikinojo profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) personalo rezervo karys išleistas į atsargą. Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 – karininkų vertinimo lentelėje – buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl karininko skyrimo į kitas pareigas, todėl pareiškėjas, susipažinęs su Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolu Nr. RK-4 ir priedu Nr. 1, bandė personaliai spręsti tolimesnį savo tarnybos klausimą, kreipdamasis į įvairias KAM institucijas, bet iš institucijų ir pareigūnų, į kuriuos kreipėsi, gavo biurokratinius, nemotyvuotus ir neargumentuotus, pagal vieną šabloną parengtus atsakymus.

Krašto apsaugos ministerija neieškojo jokių galimybių, kad išspręstų pareiškėjo karo tarnybos tęsimo klausimą. Pareiškėjui buvo teikiami biurokratiniai, nemotyvuoti ir neargumentuoti atsakymai.

Pareiškėjo vertinimu, laisvų, jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigybių KAS buvo, yra ir bus ateityje, bet šios pareigybės nėra skirtos pareiškėjui, o tik saviems, išrinktiesiems, į kurių gretas pareiškėjas nepateko. Pareiškėjas akcentavo, jog Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2009 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolu Nr. RK-8 nutarė siūlyti PKT sutartį su mjr. R. I., kuriam tuo metu jau buvo sukakę 48 metai, pratęsti iki 2011 m. vasario 21 d. Kaip jau buvo nurodyta šio skundo 40 punkte, majorai į atsargą yra išleidžiami, kai jiems sukanka 46 metai.

Mjr. R. I. sukako 48 metai, bet „kompetentinga ir viską išmananti kariuomenės vado pašnabždančioji komisija“ gerai žino, kam ir kokiam terminui reikia siūlyti pratęsti PKT sutartis. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2009 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. RK-9 nutarė siūlyti PKT sutartį su mjr. V. J., kuriam tuo metu jau buvo sukakę 47 metai, pratęsti net 3 metams (priedas Nr. 45, punktas 2.10). Pareiškėjas pabrėžė, jog mjr. V. J. yra KAM Generalinės inspekcijos skyriaus vyriausiasis inspektorius aviacijai, todėl niekas iš komisijos narių nedrįso prieštarauti nepratęsti PKT sutarties tokiam karininkui.

Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. sausio 28 d. posėdžio protokolu Nr. RK-1 nutarė siūlyti: kpt. R. P., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams, N. Z., kuriam sukako 46 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams, kpt. G. K., kuriam sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams, mjr. A. M., kuriam sukako 46 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams, kpt. A. A., kuriam sukako 44 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams, kpt. E. A., kuriam sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams.

Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010 m. birželio 22 d. posėdžio protokolu Nr. RK-5 nutarė siūlyti: kpt. A. M., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams, kpt. Ž. M., kuriai sukako 43 metai, pratęsti PKT sutartį 1 metams, kpt. A. B., kuriam sukako 44 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams, kpt. V. K., kuriam sukako 47 metai, pratęsti PKT sutartį 3 metams. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti siūlė pratęsti PKT sutartis kariams, kuriems sukako atleidimo į atsargą amžius, nors tuo pačiu metu gerai žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargą amžius, yra perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir laukia sprendimo.

Pareiškėjas akcentavo, jog Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti nė vienam karininkui nepasiūlė jokių pareigų, o tik biurokratiškai atsirašė, kad nėra pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų krašto apsaugos sistemoje. KAM, nutraukdama galiojančią profesinės karo tarnybos sutartį, pažeidė pareiškėjo lygiateisiškumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. Nesant jokio teisinio pagrindo nutraukti galiojančią PKT sutartį, pareiškėjui neleidžiama ištarnauti 20 metų ir įgyti teisę gauti valstybinę kario pensiją. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumato kariams teisės į valstybinę pensiją, jei galiojanti tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių. PKT sutartis pareiškėjui buvo nutraukta vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu – sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Kaip jau šiame skunde buvo nurodyta, laisvų pareiškėjo kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų KAS buvo, ir tai patvirtina pateikiami įrodymai, todėl pirmiausia pareiškėjui turėjo būti teikiami pasiūlymai užimti vienas ar kitas pareigas, bet į profesinę karo tarnybą buvo priimti šiais metais Lietuvos karo akademiją baigę kariūnai. Pareiškėjo teigimu, ilgą laiką sąžiningai valstybei tarnavę prarado teisę į valstybinę pensiją, taip pat buvo diskriminuojami kitų karių atžvilgiu, nes, pvz., kariams, atleistiems iš profesinės karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimų (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 5 p.), nors sveikatos sutrikimai ir nesusiję tiesiogiai su tarnybinių pareigų vykdymu, valstybinė kario pensija skiriama. Be to, valstybinė kario pensija skiriama kariams, ištarnavusiems mažiau nei 20 metų, bet išleistiems į atsargą pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą – kai kariui sukanka KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius.

Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovas, priimdamas sprendimą išleisti jį į atsargą, pažeidė įstatyme nustatytą tvarką. Pareiškėjas pažymėjo, jog remiantis KASOKTĮ 33 straipsnio 2 dalimi: „karius į pareigas kitose krašto apsaugos sistemos institucijose skiria krašto apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigūnas“, todėl atsakovo teiginiai, jog kariai galėjo būti skiriami tik į KPAT, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, neskiriant kario į kitas KAS institucijas, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti paskirtam į pareigas visos KAS mastu bei atėmė teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Rezervo nuostatų 12 punkte yra detaliai aptariama PKT karių skyrimo į pareigas tvarka. Gavus pareiškėjo prašymą ir skundą dėl nepaskyrimo į pareigas, Krašto apsaugos ministrė neatsakė į skundą, perdavė jį analizuoti kitiems pavaldiniams, kurie visiškai neanalizavo pareiškėjo prašymo/ skundo, neatsižvelgė į nurodytas teisės normas, nuostatas, tvarkas, aprašus, nepasisakė apie kario skyrimo tvarkos reikalavimų pažeidimus, neišreikalavo medžiagos, ar KPAT informavo Krašto apsaugos ministerijos Mokymo ir personalo valdybos Lietuvos kariuomenės Personalo ir administravimo skyrių (toliau – ir KAM MPV LK PAS) bei KAM PPPD apie kario kvalifikacijos trūkumus, kaip tai yra numatyta apraše, neanalizavo, ar KAM MPV LK PAS ir KAM PPPD pateikė komisijai pareiškėjo kandidatūros siūlymus (kada pareiškėjas dar nebuvo išleistas į atsargą) naujai įsteigtoms KAM 2010 m. birželio 17 d. įsakymais Nr. V-651, Nr. V-652, Nr. V-655, Nr. V-656, Nr. V-657 pareigybėms užimti (PKT rezervo nuostatų 12 p., Aprašo 13, 14 p.).

Nors, pareiškėjo teigimu, jis informavo apie pažeidimus atsakovą savo skundais (byloje), KAM įgaliotų atstovų biurokratiški, neišsamūs, neobjektyvūs atsakymai įrodo, kad atsakovas nesiėmė užkirsti kelio neteisėtiems vadovybės veiksmams, dėl to buvo neužkirstas kelias KAM karių perkėlimo į kitas pareigas nuostatų šiurkštiems pažeidimams. Būtent dėl karių skyrimo į pareigas tvarkos nesilaikymo, neatsakingo atsakovo elgesio buvo pažeisti kario teisėti lūkesčiai būti paskirtam į naujai įsteigtas pareigas. Pareiškėjo teigimu, jis buvo neteisėtai atleistas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškėjo perkėlimas į PKT rezervą atitinka KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punktą - „vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams“, vadinasi, remiantis aukščiau išdėstytomis teisės normomis, esant 19 atlaisvintų (2011 m. sausio 7 d. KAM rašte Nr. 12-01-35 „Dėl informacijos pateikimo“ 2 punkte yra pateikta informacija, kad nuo 2010 m. gegužės 23 d. iki 2010 m. birželio 28 d. Lietuvos kariuomenės daliniuose buvo atlaisvinta 19 pareigybių) ir sukurtų laisvų pareigybių (2010 m. birželio 17 d.

įsakymai Nr. V-651, Nr. V-652, Nr. V-655, Nr. V-656, Nr. V-657), PSSD (PSSD – personalo ir socialinės saugos departamentas), remiantis PKT rezervo nuostatų 12 punktu, privalėjo pateikti komisijai pareiškėjo kandidatūros siūlymus į laisvas pareigybes, tačiau pareiškėjas į jas nebuvo net svarstytas. Net neapsvarsčius pareiškėjo galimybės pretenduoti į naujas pareigas, Krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P-910 „Dėl vyr. ltn. L. S. išleidimo į atsargą“ su pareiškėju buvo nutraukta PKT sutartis, atimant galimybę ištarnauti iki PKT sutarties pabaigos arba iki kol sueis pensinis amžius ir taip gauti užtarnautą valstybinę kario pensiją.

Komisija savo protokolu patvirtino, kad buvęs KPAT prie KAM karininkas neturėjo „išsilavinimo ir kvalifikacijos“ tam, kad būtų paskirtas į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje. Toks komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes 2010 m. balandžio 9 d. buvo 27 laisvos pareigybės (2010 m. balandžio 9 d. protokolas Nr. RK-3), bet komisija iš esmės nesprendė pareiškėjų, tarnavusių KPAT prie KAM, skyrimo į kitas pareigas klausimo, 13 pareigybių buvo ir 2009 m. gruodžio 18 d., kai minėta komisija nesprendė 10 KPAT prie KAM karininkų rotacijos klausimo (2009 m. gruodžio 18 d. protokolas Nr. RK-9), nors tuo pačiu protokolu kituose padaliniuose tarnaujantys PKT kariai tiek 2009 m. gruodžio 18 d., tiek 2010 m. balandžio 9 d. buvo svarstomi į naujas pareigas.

Pareiškėjo manymu, esant vienodoms aplinkybėms (karinis išsilavinimas ir kvalifikacija, tarnybos eiga ir patirtis, tarnybos atestatų, veiklos ir potencialo įvertinimai), buvo traktuojami skirtingai nei kiti profesinės karo tarnybos karininkai, t. y. KPAT prie KAM profesinės karo tarnybos karininkai buvo diskriminuojami kituose padaliniuose tarnaujančių PKT karių atžvilgiu, o komisija nevykdė savo pareigų, nustatytų 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkte, nes nesvarstė KPAT prie KAM karininkų, numatytų rotuoti ir perkelti, kandidatūrų. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, karininkai, kuriems yra suteikti specialistų kodai, paprastai rotuojami į kitas pareigas, atitinkančias turimą specialisto kodą, kompetenciją ir išsilavinimo kryptį, komisija turėjo siūlyti skirti minėtą karį į laisvas pareigas, tačiau šio tvarkos 6 punkto nevykdė ir taip pažeidė kandidatų atrankos nuostatas rotacijai. KPAT personalo skyriaus vyr. specialistė kpt. L. Z. (2010 m. balandžio 9 d. Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti protokolo Nr. RK-3 punktas 1.35.37), kuriai, kaip ir kitiems karininkams, minėtame protokole nebuvo „išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų“, be atrankos buvo paskirta į pareigas. Pareiškėjo teigimu, šiai karininkei paskyrimo į pareigas momentu buvo sukakęs KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius, ir ji turėjo būti išleista į atsargą ir gauti valstybinę kario pensiją, todėl į jos užimtas pareigas atsakovas privalėjo svarstyti pareiškėjo kandidatūrą. Tačiau, neapsvarsčius pareiškėjo kandidatūros į pareigybę, kurią užėmė L. Z., su pareiškėju buvo nutraukta PKT sutartis, o tai pažeidė pareiškėjo lygiateisiškumą. Atsakovas, aiškiai žinodamas apie kariams taikomą KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. sukakus nustatytam pensiniam amžiui, kariai išleidžiami į atsargą, dėl neaiškių priežasčių paskyrė L. Z. į laisvas pareigas, kada tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjui, nesuėjus nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, buvo pasiūlyta į atsargą.

Pareiškėjo teigimu, jei krašto apsaugos sistemoje būtų visiems vienodai taikomi įstatymo reikalavimai, tai nebūtų tekę išmesti į gatvę be pragyvenimo šaltinio nemažą būrį karininkų, tarp jų ir pareiškėją. Būtų pakakę priimti karius į laisvas pareigybes pagal 2010 m. birželio 17 d. Krašto apsaugos ministrės įsakymais sukurtų naujų pareigybių sąrašą, 2010 m. birželio 28 d. atlaisvintų ir laisvų pareigybių sąrašą (2010 m. gegužės 31 d. atsakovo atstovo priedas prie atsiliepimo „Neužimtų pareigybių 2010 m. gegužės 31 d. sąrašas“), nesant to, išleisti į atsargą tuos karius, kuriems yra sukakęs išleidimo į atsargą amžius ir kurie turi teisę gauti kario pensiją, o tokių karių iš viso KAS buvo tuo metu, kada pareiškėjas buvo išleidžiamas į atsargą: 150 kapitonų, vyresniųjų leitenantų, majorų, kurių amžius viršija kariniam laipsniui nustatytą amžių, 32 kapitonai, vyresnieji leitenantai, majorai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pratęsta tarnyba (KAM 2010 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 12-01-1418).

Pareiškėjo nuomone, nesuprantama aplinkybė yra tai, jog KAM vadovybė negalėjo surasti pareiškėjui tarnybos vietos esant apie 70 laisvų pareigybių ir esant 182 potencialiems kandidatams į užtarnautą pensiją. Pareiškėjo vertinimu, Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, nesilaikydama teisės normų nustatytų reikalavimų, pasielgė su pareiškėju nesąžiningai, pažeidė jo teisėtus lūkesčius į Lietuvos Respublikos valstybinę kario pensiją, į pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio ir kario, lygiateisiškumą vykdant jo paskyrimą į kitas pareigas, į teisėtus jo lūkesčius gauti pareigas KAS ir taip ištarnauti iki galimybės gauti valstybinę kario pensiją.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad KASOKTĮ nenumato PKT kariui apribojimo užimti pareigas neturint leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Todėl, remiantis tuo, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) turėtų stabdyti bylą ir kreiptis pagal kompetenciją į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) tam, kad būtų išaiškinta, ar KAM 2005 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-223 6.5 punktas atitinka KASOKTĮ 28 ir 36 straipsnius. Pareiškėjo teigimu, KAM 2005 m. vasario 28 d.

įsakymo Nr. V-223 6.5 punktas yra korumpuotos vadovybės sudaryta neteisėta sąlyga, kuria pasinaudojęs atsakovas nereikalingus ir nepalankius karininkus atleidžia iš tarnybos prisidengiant tariamu kvalifikacijos neatitikimu ar valstybės paslapties apsauga. Šiuo atveju pareiškėjas yra atlikęs visas pareigas (priešingai nei atsakovas ir AOTD), susijusias su tokio leidimo gavimu, – užpildęs klausimyną, o KAM pakeista pozicija iš esmės yra nesąžininga ir nepagrįsta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. S. skundą.

Teismas konstatavo, jog bylos ginčo dalykas – profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimas, nepasibaigus jos galiojimo terminui, ir kario išleidimas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintame KPAT personalo atrankos apraše buvo nustatyti atrankos principai (5 p.), pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvą pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai. Nagrinėjamu atveju prioritetinis principas – Pakeitimo komisijos atliktas patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, kuris iš kandidatų galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas.

Kaip matyti iš Kandidatų, atrenkamų į naujos struktūros KPAT sąrašo, pareiškėjas ir kiti karininkai buvo vertinami pagal: karinį laipsnį; valstybės tarnautojo kategoriją; dabartinę tarnybos vietą; amžių; išsilavinimą; pirmumo teisę pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnio 1 dalį; baigtus karjeros kursus; turimą karinę specialybę; likusį tarnauti laiką, iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTĮ nustatyti terminai; teisę gauti valstybinę pensiją; PKT sutarties galiojimo terminą; tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimą per paskutinius dvejus metus;

PKT atestato balus; patirtį tarptautinėse operacijose; anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimą, tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose. Pakeitimo komisija 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 17KL-6 Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti patariamajai komisijai pateikė sąrašą karininkų, kurie buvo atrinkti į aukštesnio lygmens pareigas, taip pat sąrašą karininkų, neatrinktų į naują KPAT prie KAM struktūrą, tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas. Patariamoji komisija 2010 m. balandžio 9 d. posėdyje dėl antrojo sąrašo konstatavo, kad 51 karininkui (tarp jų ir pareiškėjas) nėra jų išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. 2010 m. balandžio 14 d.

įsakymo Nr. P-394 pagrindu 51 KPAT karys (tarp kurių ir pareiškėjas) buvo perkelti į laikinąjį PKT personalo rezervą. Patariamoji komisija 2010 m. birželio 1 d. posėdyje (Protokolas Nr. RK-4), vadovaudamasi Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašu (2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-498 redakcija), atliko karininkų kandidatūrų vertinimą pagal minėto aprašo 15 punkte nurodytas 5 kriterijų grupes (tiesioginių ir aukštesnių vadų išvadas ir rekomendacijas dėl karininko profesinio potencialo vykdyti siūlomas pareigas; karininko tarnybos, einant skirtingo pobūdžio pareigas patirtį; karininko veiklos vertinimą; turimą karinio parengimo lygį; individualius kario poreikius ir siekius).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš pateiktos prie šio protokolo karininkų vertinimo lentelės (1 priedas) matyti, kad buvo vertinti KPAT kariai, kurie 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. P-394 pagrindu buvo perkelti į laikinąjį PKT personalo rezervą (51 karys, tarp jų ir pareiškėjas). Pareiškėjo įvertinime nustatyti tokie duomenys: stažas – 14 m. 2 mėn., profesinės karinės tarnybos sutartis galioja iki 2012 m. gegužės 16 d., išsilavinimas – aukštasis Lietuvos žemės ūkio universitetas, kuopos vado pavaduotojas, nuo 1998 m.

KASP prievolės specialistas, nuo 2001 m. tarnyba KPAT, veiklos vertinimas – labai gerai, turimo karinio parengimo lygis – BKK, jaunesniųjų karininkų kursai 6 savaitės. Teismo nuomone, Komisijos posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 esanti vertinimo lentelė duoda pagrindą išvadai, kad visų kandidatų atžvilgiu buvo taikomi vienodi vertinimo kriterijai bei kad pagal šiuos vertinimo kriterijus buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo turima kvalifikacija bei išsilavinimas neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti likusioms laisvoms pareigybėms užimti.

Teismas akcentavo, jog pagrindo pripažinti, kad minėti vertinimo kriterijai pareiškėjo atžvilgiu, lyginant su kitais kariais, užėmusiais laisvas pareigybes, buvo taikyti pažeidžiant lygiateisiškumo principus, nėra. Nagrinėjamu atveju pagrįsti atsakovo argumentai, kad skiriant karį į laisvas pareigas turėjo būti atsižvelgta tiek į jo turimą laipsnį, tiek ir į kvalifikaciją, nes to reikalauja įstatymas (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p.). Teismas pabrėžė, jog, vertinant pareiškėjo motyvus, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti paskirtam į pareigas visos KAS mastu, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo perkeltas į KPAT laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, nėra besąlyginė prielaida siūlyti pareiškėjui laisvas pareigybes bei nesuteikia papildomų garantijų užimti kitas pareigas, ir tai negali būti vertinama kaip atsakovo įsipareigojimas tęsti su pareiškėju karo tarnybos sutartį, nes išlieka atsakovo diskrecija pasirinkti į laisvas pareigybes karius, turinčius geriausią profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją.

Teismas akcentavo, jog Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488, 12 ir 13 punktai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, nes nebuvo kompetentingo subjekto (kariuomenės vado, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens) sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas (Karo tarnybos įstatymo 42 str.).

Teismas nurodė ir tai, jog pareiškėjas turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį. Kaip matyti iš naujojo KPAT pareigybių sąrašo, pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. Byloje pateiktas Krašto apsaugos sistemos vyresniųjų seržantų, viršilų (laivūnų), jaunesniųjų puskarininkių laisvų pareigybių nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 10 d., nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d. sąrašas patvirtina, kad minėtu laikotarpiu buvo laisvos 5 pareigybės vyresniesiems leitenantams: finansų karininko (FAD, Antrasis finansinių operacijų skyrius), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Ryšių ir informacinių sistemų projektų ir planavimo skyrius, Ryšių ir informacinių sistemų planavimo poskyris), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Specialiosios ryšių technikos priežiūros ir eksploatavimo skyrius), dirigento (SP orkestras), kuopos vado pavaduotojo (MP, Aprūpinimo kuopa, Vadovybė).

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo neabejotiną kvalifikacinį pranašumą prieš kitus karius, kurie buvo paskirti į šias laisvas pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Teismas pažymėjo, kad pirmenybės suteikimas įvertinus kvalifikacinius gebėjimus negali būti vertinama kaip tam tikros privilegijos suteikimo lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiškumo principo pažeidimu. Be to, pagal šių pareigybių reikalavimus, asmenys, norėję užimti minėtas pareigas, turėjo turėti leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, kurio pareiškėjas nagrinėjamu momentu dar neturėjo.

Teismo nuomone, vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis galėjo užimti M. G., V. R. skirtas KPAT pareigas, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių argumentų bei įrodymų, jog į laisvas pareigas atsakovas būtų paskyręs asmenis, kurių atžvilgiu pareiškėjas būtų turėjęs profesinį pranašumą, ir atsakovas, pasirinkdamas kitą pretendentą, būtų peržengęs diskrecijos ribas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog KASOKTĮ 41 straipsnyje įtvirtintas karių laipsnių ir pareigų derinimo principas, kuris pats savaime negali būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad tam tikrą laipsnį turintis PKT karys gali būti paskirtas į bet kurias laisvas jo turimą laipsnį atitinkančias pareigas, kadangi tam tikroms karinėms specialybėms reikalinga tik tam tikros srities kvalifikacija ir į tas pareigas gali būti atrinkti tik tam tikrą kvalifikaciją (atsižvelgiant į laipsnius) turintys specialistai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3491/2011).

Teismas kartu pažymėjo, kad laisvos pareigybės nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. liepos 31 d. nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualios, kadangi PKT sutartis nutraukta ir pareiškėjas išleistas iš profesinės tarnybos į atsargą 2010 m. birželio 29 d. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, vykdant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-1161, kuriuo nuo 2010 m. balandžio 15 d. patvirtinta nauja Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos institucijos struktūra ir pareigybių sąrašas, ir vietoje buvusių 260 pareigybių, nustatant 88 naujas pareigybes.

Teismas nurodė ir tai, jog atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. į tarnybą buvo priimami tik kareiviai (eiliniai, grandiniai); karių, turinčių seržanto karinį laipsnį (viršilų, vyresniųjų seržantų, seržantų, jaunesniųjų seržantų), į profesinę karo tarnybą nebuvo priimta. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad objektyvių galimybių tęsti tarnybos santykių su pareiškėju nebuvo. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad yra tarnaujančių puskarininkių, seržantų ir kareivių, kurie viršija įstatyme kariniam laipsniui nustatytą amžių, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, tačiau jie nėra atleidžiami, nėra reikšmingi šiam ginčui, nes nurodytos aplinkybės nėra teisiniai pagrindai, ribojantys atsakovo diskreciją pasirinkti karius pagal jų profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją.

Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sąlygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensiją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi pareiškėjo motyvai dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, nes, kaip jau buvo minėta, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus (KASOKTĮ 21 str. 2 d.). Teismas pažymėjo ir tai, kad atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikomasi įstatymo numatytų procedūrų ir tvarkos.

Pareiškėjui buvo įteikti pranešimai, jog vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1161 su juo nuo 2010 m. balandžio 15 d. sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys gali būti nutrauktos ir, nesant laisvų karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, gali būti atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. KPAT pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir atleisti jį iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Apibendrinęs aptartus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimai dėl pareiškėjo grąžinimo į profesinę karo tarnybą bei darbo užmokesčio ir kitų išmokų už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo yra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro skundžiamo įsakymo teisėtumu, teismui konstatavus, kad skundžiamas KAM įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti betarpiškai nuo to priklausančius kitus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas prašė kreiptis į LVAT dėl Krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-223 6.5 punkto atitikties KASOKTĮ 28, 36 straipsniams. Pirmosios instancijos teismo nuomone, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju prašymas nėra susijęs su ginčo byla, kadangi skundžiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr. ltn. L. S. išleidimo į atsargą“ priėmimo pagrindu nebuvo pareiškėjo nurodytas 2005 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-223.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-910 „Dėl vyr. ltn. L. S. išleidimo į atsargą“, kuriuo buvo nutraukta su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartis, išleidžiant jį į karinės tarnybos atsargą. Kartu su reikalavimu grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą prašoma iš atsakovo priteisti ir atlygį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 29 d. (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 157,84 Lt), butpinigius (per mėnesį 300 Lt) bei maistpinigius (1 dienos suma – 14,80 Lt). Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų.

Teismas pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi savarankiškos jos taikymo sąlygos: 1) turi būti sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija; 2) turi nebūti laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, į kurias būtų galima perkelti. Tačiau esant konkurencijai į laisvą pareigybę atsakovas privalo atrinkti tinkamiausią karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (LVAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2681/2011; 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2711/2011; 2011 m gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A468-2914/2011; 2011 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2913/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3525/2011).

Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo pradėta įgyvendinti bendrą karo prievolės administravimo reformą, dėl kurios Karo prievolės administravimo tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių buvo paliktos 88 naujos pareigybės, tarp jų iš 88 buvusių karininkų pareigybių buvo paliktos tik 22 karininkų pareigybės. Ši aplinkybė patvirtino, kad pareiškėjo atleidimas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atitiko minėtą šios teisės normos taikymo pirmąją sąlygą – realų karių skaičiaus mažinimą.

Teismas pažymėjo, jog byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra antrosios sąlygos taikymo klausimas – ar nebuvo laisvų pareiškėjo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, į kurias būtų buvę galima jį perkelti. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant šios antrosios sąlygos taikymo klausimus, taip pat yra konstatuota, kad teisė užimti laisvą pareigybę yra ribojama tik karinio laipsnio ir kvalifikacijos lygiu, nustatytu laisvai pareigybei, kurį (karinio laipsnio ir kvalifikacijos lygį) turi atitikti asmuo, pretenduojantis užimti atitinkamą pareigybę. Todėl, tais atvejais, kai yra konkurencija tarp asmenų, pretenduojančių užimti laisvą pareigybę, pirmenybė visų pirma turi būti teikiama aukštesniam kariniam laipsniui bei kvalifikacijai, atsižvelgiant ir į turimą specialių žinių lygį, reikalingą konkrečios pareigybės funkcijoms vykdyti. Kai ir šie kriterijai yra lygūs, atsakovas turi diskrecijos teisę suteikti pirmenybę tam asmeniui, kurio asmeninių ir dalykinių savybių lygis bendrųjų kriterijų atžvilgiu yra aukštesnis už kitų pretendentų lygį. Be to, KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl karo tarnybos teisinių santykių reguliavimo tik joms skirtomis teisės normomis, netaikant kitų teisės šakų teisės normų, lemia, kad taikyti kitus kriterijus, kurie nenumatyti karo tarnybos teisinius santykius reguliuojančiose teisės normose, nėra pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2427/2012).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu jis turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį, jo išsilavinimas – aukštasis, baigęs LŽŪU, tarnybos stažas sudarė 14 metų, KASP prievolės specialistas, karinio parengimo lygis – baigęs 6 savaičių trukmės jaunesniųjų karininkų kursus, neturintis užsienio kalbos žinių lygio. Teismas taip pat nustatė, kad, patvirtinus naują KPAT pareigybių sąrašą, pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. Iš PKT vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ir nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., sąrašų matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo laisvos 5 pareigybės vyresniesiems leitenantams: finansų karininko (FAD, Antrasis finansinių operacijų skyrius), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Ryšių ir informacinių sistemų projektų ir planavimo skyrius, Ryšių ir informacinių sistemų planavimo poskyris), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Specialiosios ryšių technikos priežiūros ir eksploatavimo skyrius), dirigento (SP orkestras), kuopos vado pavaduotojo (MP, Aprūpinimo kuopa, Vadovybė), kurioms buvo nustatytas ir reikalavimas turėti leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai. Kadangi pareiškėjo turima kvalifikacija – aukštasis žemės ūkio išsilavinimas, neatitiko kvalifikacinių reikalavimų minėtoms pareigybėms užimti, todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįgijo pirmumo teisės prieš kitus asmenis, paskirtus į šias laisvas pareigybes, kurių karinis laipsnis ir kvalifikacija (specialios žinios) atitiko šių pareigų kvalifikacinius reikalavimus, yra pagrįsta bei teisinga.

Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis turėjo pirmumo teisę būti paskirtas į pareigybes, į kurias buvo paskirti M. G. ir V. R. Kaip minėta, pirmenybė į laisvas pareigybes yra teikiama asmenims, kurių yra aukštesnis karinis laipsnis bei kvalifikacija, reikalinga konkrečios pareigybės funkcijoms vykdyti. Iš bylos matyti, kad M. G. ir V. R. turėjo karinį kapitono laipsnį, t. y. aukštesnį už pareiškėjo vyr. leitenanto laipsnį, be to, jų ir kvalifikaciniai gebėjimai buvo aukščiau įvertinti nei pareiškėjo. Dėl to jis neįgijo pirmumo teisės prieš šiuos asmenis. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir dėl Lietuvos karo akademijos absolventų, kurie buvo paskirti į tam tikras 19 pareigybių, nes, kaip matyti iš šių pareigybių sąrašo (2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. 6IS-131 priedo), pateikto apeliacinės instancijos teismui, visoms šioms pareigybėms užimti buvo reikalingas tam tikras anglų kalbos mokėjimo lygis bei leidimo dirbti su įslaptinta informacija turėjimas. Kadangi pareiškėjas neturėjo tam tikro anglų kalbos žinių lygio bei leidimo dirbti su įslaptinta informacija, todėl jis neatitiko toms pareigybėms užimti reikalingų kvalifikacinių reikalavimų (specialių žinių) lygio, o tuo pačiu negalėjo pretenduoti užimti šias pareigybes. Iš bylos taip pat matyti, kad atsakovas atranką į laisvas pareigybes vykdė remdamasis ne tik aukštesnės kvalifikacijos kriterijumi, bet ir kitais kriterijais, kurie priskirtini tiek bendrųjų, tiek specialiųjų kriterijų, reikalingų profesinei karo tarnybai atlikti, kategorijai, tai taip pat atitiko anksčiau aptarto teisinio reguliavimo reikalavimus. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės užimti kitą laisvą pareigybę, nesurinkta. Tokių įrodymų teismui iš esmės nepateikė ir pareiškėjas.

Apibendrindamas visa tai, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog, nepaskyrus pareiškėjo į buvusias jo atleidimo iš tarnybos metu laisvas pareigybes, buvo pažeisti KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nors ir nesutiko su šių išvadų pagrįstumu, pateikdamas savo byloje surinktų įrodymų versiją, tačiau įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, byloje taip pat nesurinkta. Byloje esminių procesinio įstatymo pažeidimų nenustatyta, tokių pažeidimų iš esmės nenurodė ir pareiškėjas. Taigi teismas padarė išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

IV. Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-599/2013, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Pareiškėjas nurodo, kad KAM Teisės departamentas, vykdydamas teismo įpareigojimus, pateikė papildomus duomenis, turinčius esminę reikšmę šioje administracinėje byloje. Teikdamas raštą, KAM Teisės departamentas pateikė KAM Personalo departamento 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. 6IS-131 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patikslinamas Sąrašas profesinės karo tarnybos vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Taip pat prie pateikto rašto buvo pridėtas Sąrašas pareigybių, į kurias 2010 m. birželio 30 d. buvo paskirti Lietuvos karo akademijos absolventai, kuriame pateikiami pareigybėms keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir informacija, nuo kada pareigybės buvo neužimtos.

Aptariamą raštą gavo susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-593/2013. LVAT, nagrinėdamas skundą apeliacine tvarka, neturėjo šių esminę reikšmę byloje turinčių duomenų (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), todėl tai yra pagrindas atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kyla ginčas būtent dėl jo atleidimo iš profesinės karo tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija), be to, tai susiję su aplinkybėmis, kurios susijusios su Lietuvos karo akademijos absolventų paskyrimu į pareigas jiems baigus studijas, nes būtent dėl to, kad laisvos vietos pareigybėms užimti buvo paskirtos absolventams, jo sutartis buvo nutraukta, šie duomenys yra itin reikšmingi bylos nagrinėjimui.

Pabrėžia, kad iki jo atleidimo iš tarnybos buvo laisvų pareigų, į kurias turėjo būti paskirtas. Iš esmės buvo pranašesnis už Lietuvos karo akademijos studentą ir dėl to privalėjo būti paskirtas į pareigas iš karto, kai tik jos tapo laisvos. Kada vyko neteisėtas absolventų skyrimas į pareigas, buvo laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve iki kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau jo kandidatūra nebuvo net pasiūlyta. KAM įsakymas skirti absolventus į pareigas 2010 m. birželio 30 d. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – įstatymui (KASOKTĮ 41 str. 1, 2 d., 52 str., 53 str. 2, 3 d., 55 str. 1 d.) bei Tvarkos aprašui.

Kadangi naujos aplinkybės paaiškėjo tik 2013 m. birželio 27 d., kada susipažino su 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme analogiškoje administracinėje byloje Nr. A520-593/2013, bei galutinė ir neskundžiama nutartis buvo priimta 2013 m. balandžio 12 d., trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių datos, prašymui pateikti nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nurodo, kad Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentas, vykdydamas teismo įpareigojimus, pateikė papildomus duomenis, turinčius esminę reikšmę šioje administracinėje byloje. Teikdamas raštą, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentas pateikė Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. 6IS-131 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patikslinamas Sąrašas profesinės karo tarnybos vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Taip pat prie pateikto rašto buvo pridėtas Sąrašas pareigybių, į kurias 2010 m. birželio 30 d. buvo paskirti Lietuvos karo akademijos absolventai, kuriame pateikiami pareigybėms keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir informacija, nuo kada pareigybės buvo neužimtos. Aptariamą raštą gavo susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-593/2013. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą apeliacine tvarka, neturėjo šių esminę reikšmę byloje turinčių duomenų (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.) (4 t., b. l. 1–5).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia aplinkybe pareiškėjas iš esmės įvardijo Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. 6IS-131 „Dėl informacijos pateikimo“ su priedu, kuriuos pridėjo prie prašymo (4 t., b. l. 17, 18), pabrėždamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą apeliacine tvarka, neturėjo šių esminę reikšmę byloje turinčių duomenų. Tačiau tai nepatvirtina šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo šių duomenų. Aptariamas raštas su priedu buvo pateikti jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (3 t., b. l. 152, 153), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 12 d. nutartį, į tai atsižvelgė (3 t., b. l. 167–179). Sprendžiant ginčą aktualus buvo klausimas, ar nebuvo laisvų pareiškėjo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, į kurias būtų buvę galima jį perkelti. Šiai aplinkybei nustatyti proceso šalys teikė įrodymus, kuriuos teismas vertino pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.). Pareiškėjas iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, tačiau tai yra ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ir pareiškėjo rėmimasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-593/2013, nes ši byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai (skirtingas pareiškėjų kvalifikacinis lygis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-599/2013 pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė