2020-05-20 Nr. AB-10335-3-63-3-00684-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1062-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00684-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ir D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos” ir D. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) ir D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras, toliau – ir atsakovas) 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre”.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Įmonė 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kartu su prašymu pateikė 2018 m. vasario 28 d. daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo protokolą ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. n(4.6.10.)RS-253 atsisakė prašymą tenkinti ir nurodė, kad jau yra įregistruotas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija).

3. Nesutikdama su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. n(4.6.10.)RS-253, su skundu kreipėsi į VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. csprl-109 skundo netenkino.

4. Pareiškėjai skunde teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, <…>, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Akcentavo, kad butų savininkų priimto sprendimo pagrindu atsirado du nauji juridiniai faktai – panaikintas daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), administravimas daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Spindulys“ ir daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojų sprendimu sudaryta Jungtinės veiklos sutartis.

5. Pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu bei CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, tik namo butų savininkai gali nuspręsti, kokį namo administravimo būdą pasirinkti bei kokia forma vykdyti namo administravimą. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas apriboja namo butų savininkų teisę pasirinkti administravimo būdą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 24 straipsniui, 35 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 7 ir 10 punktams, CK 4.85 straipsnio 1 daliai, todėl yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

6. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Įmonė kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą 2018 m. kovo 6 d. su prašymu įregistruoti juridinį faktą – nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), adresu: (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. n(4.6.10.)RS-253 prašymas nebuvo tenkintas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendime Nr. n(4.6.10.)RS-253 pažymėta, kad gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija), o duomenų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šio juridinio fakto pabaigą nėra.

8. Teigė, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. csprl-109 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. n(4.6.10.)RS-253 paliktas galioti.

9. Akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nepaneigia Jungtinės veiklos sutarties, ji yra tinkamas juridinis pagrindas juridinio fakto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, 95 punktas nustato, kad vienam įregistruotam nekilnojamajam daiktui gali būti registruojamas tik vienas bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinis faktas ir tik apie vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudarytą jungtinės veiklos sutartį, paskirtą administratorių ar įsteigtą savininkų bendriją). Nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu būtų galima išregistruoti juridinį faktą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija), nepateikti. Pažymėjo, kad naujos bendro naudojimo patalpų administravimo formos pasirinkimas savaime nepaneigia pirminio administravimo pasibaigimo.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Įmonė 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), adresu: (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro” Įmonės prašymą atsisakyta patenkinti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. csprl-109 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro” paliktas galioti.

12. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12, 16, 22, 23, 26 ir 29 straipsnių, CK 4.75, 4.83 ir 4.85 straipsnių, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 8, 21, 22, 26 straipsnių nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 95 punktu.

13. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (išvardintų Įstatymo 22 straipsnyje) turinį, jis atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

14. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Nekilnojamojo turto registre gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija), daugiabučių namų savininkų bendrija „Spindulys“, įregistruota Klaipėdos miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 154 pagrindu. Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Spindulys“ įstatai įregistruoti 2001 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 414, kurių 2 punkte numatyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai yra šios bendrijos steigėjai.

15. Teismas nustatė, kad pateikta 2018 m. vasario 28 d. daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis patvirtina, jog sprendimas dėl kitos daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos priimtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Byloje nėra duomenų, jog apie 2018 m. vasario 28 d. daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymą buvo informuota daugiabučių namų savininkų bendrija „Spindulys“.

16. Kadangi Klaipėdos miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 154 nėra nuginčytas ir nėra duomenų, kad daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Spindulys“ pasibaigė, teismas sprendė, jog atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ prašymą ir Nekilnojamojo turto registre gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti juridinį faktą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas.

III. 17. Pareiškėjas Įmonė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas. Pareiškėjai skundą grindė teisiniu reglamentavimu, kuris reglamentuoja juridinio fakto registravimą nekilnojamojo turto registre. Tačiau teismas iš esmės sprendimą grindė klaidingai aiškindamas bei taikydamas tas pačias normas. Nesilaikė Konstitucijos 24 straipsnio, t. y. žemesniu teisės aktu (nekilnojamojo turto registro įstatymu ir nekilnojamojo turto registro nuostatais) apribojo asmenų nuosavybės disponavimo būdo pasirinkimą. Suprantama, jog dažnai teismų praktikoje sprendžiant bylas pasitaiko situacijų, jog Konstitucija ir konstitucinė doktrina netaikoma ir jos nepaisoma, tačiau tokia situacija yra netoleruotina teisės atžvilgiu apskritai, t. y. teismai negali nesilaikyti teisės aktų hierarchijos įstatymų taikymo ir aiškinimo procese.

19. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant registruojamas juridinis faktas, būtent sandoriai, o to paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Taigi registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas dokumentas, kuris panaikina ankstesnįjį juridinį faktą. Šiuo atveju, sandorio formos dokumentas – jungtinės veiklos sutartis – buvo pateiktas, kuriuo nuspręsta, kad ankstesnis juridinis faktas, t. y., jog namą administruoja Daugiabučių namų savininkų bendrija „Spindulys“, pasibaigia. Tačiau teismas skundžiamame sprendime neįvardindamas, koks kitas dokumentas ar juridinis faktas turėjo būti pateiktas, nusprendė, kad jungtinės veiklos sutartis nėra tas dokumentas, kuris galėjo būti pateiktas ir pakeistas juridinis faktas. Tokiu būdu susidarė situacija, kuomet tiek atsakovas, tiek teismas pažeidė asmenų teisę apsispręsti dėl namo administravimo būdo kvestionuodamas apsisprendimo valios išraišką sprendimu patvirtinus jungtinės veiklos sutartį, kuria nusprendžiama, kad namas administruojamas vienu iš įstatymo numatytų būdų – jungtinės veiklos sutarties pagrindu (Konstitucijos 24 str., CK 4.85 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime cituoja kasacinio teismo praktiką namo administravimo apsisprendimo atžvilgiu, tačiau galutinį teismo sprendimą priima priešingą. Teismas, kvestionuodamas galiojantį sprendimą dėl jungtinės veiklos sudarymo, nepaiso kasacinio teismo praktikos ir laikosi nuostatos, kad turėjo būti įgyvendinta kažkokia kita procedūra Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Spindulys“ atžvilgiu tam, jog būtų galima registruoti jungtinės veiklos sutartį kaip namo administravimo būdą.

21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bendrija kaip juridinis asmuo, sukurtas namo ar namų administravimui, neįgyja jokių turtinių ar neturtinių teisių į namą, išskyrus tik tokias, kurias suteikia administruojamo namo patalpų savininkai priimdami sprendimus. Taigi šios teisės, o taip pat ir pareigos, pasibaigia, kuomet nusprendžiama kitaip priėmus atitinkamus sprendimus. Šiuo atveju bendriją vienija 20 daugiabučių namų, vienam namui priėmus sprendimą namą administruoti sudarant jungtinės veiklos sutartį, bendrija nepasibaigia kaip juridinis asmuo, o tik sumažėja teisės (administravimo) bei pareigos (administravimo) vieno namo atžvilgiu. Tokia teisinė situacija galima ir ji neprieštarauja jokiam teisės aktui.

22. Pažymi, kad teismas šioje byloje taikydamas teisės aktų nuostatas sprendžiant šį ginčą, netinkamai aiškino teisės aktų sistemiškumą, t. y. neanalizavo teisės aktų pagal hierarchiją aiškinant tokio teisinio reglamentavimo tikslus bei esmę. Vieną įstatymo normą aiškino ištraukiant iš konteksto (Nuostatų normas kėlė aukščiau CK 4.85 str. 1 d. ar Konstitucijos 24 str.) ir taikė neatsižvelgiant į šios teisės normos sistemiškumą kitų teisės normų atžvilgiu.

23. Teismas skundžiamą sprendimą motyvavo nurodydamas, kad registro tvarkytojui nebuvo pateiktas sprendimas dėl bendrijos įstatų pakeitimo nurodant administruojamų namų duomenis, tačiau šiuo atveju jungtinės veiklos sutartimi nutraukiami teisiniai santykiai su juridiniu asmeniu ir įstatų pakeitimus atsižvelgiant į jungtinės veiklos sudarymą turi inicijuoti juridinis asmuo, o ne jungtinės veiklos dalyviai (jungtinės veiklos sutartimi administruojamo namo turto vienetų savininkai), todėl tai negalėjo turėti įtakos sprendžiant dėl jungtinės veiklos sutarties, kaip juridinio fakto, įregistravimo namo administravimo atžvilgiu, nes konkrečiam namui nebetaikomos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas pasirinkus namo administravimo būdą sudarant jungtinės veiklos sutartį.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime pasisako apie narystės pabaigą bendrijoje, bendrijos pasibaigimą reorganizavus bendriją, tačiau šiuo atveju pasirinktas kitas būdas, nes narystės pasibaigimas pačios bendrijos nepanaikina, kaip nepanaikina teisių ir pareigų bendrijoje, o reorganizavimo būdas galimas tik nusprendus bendriją skaidant į mažesnes bendrijas (t. y. į tokio pat lygio juridinius vienetus) ar jungiantis prie kitos veikiančios bendrijos (t. y. prie tokio pat lygio juridinio vieneto), o tuo tarpu jungtinės veiklos sutartis neturi juridinio asmens statuso.

25. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad teismas neatliko Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje numatytos funkcijos – neapgynė asmenų teisių, nors byloje buvo keliamas klausimas dėl viešojo valdymo subjekto veiklos asmenų, priėmusių sprendimą dėl savo nuosavybės, kuris neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ar gerai moralei, atžvilgiu.

26. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad savo argumentus išsamiai išdėstė šioje byloje pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir juos palaiko. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2018 m. vasario 28 d. vykusiame susirinkime nutarė dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros sudaryti Jungtinės veiklos sutartį, įgaliotu asmeniu išrinkti IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, įpareigoti išrinktą asmenį organizuoti Jungtinės veiklos sutarties pasirašymą bei jos sudarymo faktą įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

30. Daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimu, 2018 m. vasario 28 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį.

31. Pareiškėjas IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ 2018 m. kovo 6 d. į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su prašymu pateikė 2018 m. vasario 28 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 2018 m. vasario 28 d. susirinkimo protokolą ir sutikimą.

32. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro”, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu, nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. csprl-109 Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro” paliktas galioti.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 154 nuspręsta įregistruoti daugiabučių namų savininkų, taip pat ir (duomenys neskelbtini), bendrijos „Spindulys“ įstatus. Daugiabučių namų savininkų bendrija „Spindulys“ įstatai įregistruoti 2001 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 414.

V.

34. Nekilnojamojo turto registro įstatymo, reglamentuojančio žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę, 12 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes.

Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra:

1) valstybės institucijos sprendimas, 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai, 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas, 5) paveldėjimo teisės liudijimas, 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą, 7) rašytiniai sandoriai, 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas), 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai, 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Šio įstatymo 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre.

35. Nuostatų 95 punkte numatyta, kad vienam įregistruotam nekilnojamajam daiktui gali būti registruojamas tik vienas bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinis faktas ir tik apie vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudarytą jungtinės veiklos sutartį, paskirtą administratorių ar įsteigtą savininkų bendriją).

36. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų (toliau – ir bendrija) bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ), kurio 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų registre. Bendrijos įstatai perregistruojami, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas prašymas ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) protokolas dėl bendrijos įstatų keitimo. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. DNSBĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją. Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių. Šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrijos nariai turi teisę išstoti iš bendrijos. DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad narystė bendrijoje pasibaigia, buto ir kitų patalpų (pastato) savininką – juridinį asmenį – likvidavus arba reorganizavus. DNSBĮ 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrijos reorganizavimas pasibaigia įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas ir Juridinių asmenų registre įregistravus po reorganizavimo veikiančių bendrijų įstatus.

37. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

VI. 38. Remiantis šiuo metu galiojančiu reguliavimu, įtvirtintu CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.84 straipsnio 1 dalyje, visiems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti gali būti pasirenkama tik viena CK nustatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo formų.

39. Šis reguliavimas įtvirtintas konkrečioje DNSBĮ 8 straipsnio 5 dalies nuostatoje (Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.).

40. Minėtą įstatymų reguliavimą įgyvendinanti konkreti norma yra įtvirtinta Nuostatų 95 punkte numatyta, kad vienam įregistruotam nekilnojamajam daiktui gali būti registruojamas tik vienas bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinis faktas ir tik apie vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudarytą jungtinės veiklos sutartį, paskirtą administratorių ar įsteigtą savininkų bendriją).

41. Minėta, kad Įmonė kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti juridinį faktą – nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (sudaryta jungtinės veiklos sutartis). Prašymas buvo netenkintas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo skundžiamame sprendime pažymėta, kad tam pačiam gyvenamajam namui įregistruotas juridinis faktas – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija).

42. Skundžiamu sprendimu prašymas nebuvo tenkintas teisėtai, nes prašymo tenkinimas būtų nesuderinamas su minėtomis teisės normomis, kuriomis remiantis visiems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti gali būti pasirenkama tik viena CK nustatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, taigi Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas juridinis faktas tik apie vieną iš konkrečiu atveju pasirinktų bendrojo naudojimo objektų valdymo formų. Minėtas reguliavimas nesuponuoja išvados, kad naujos bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pasirinkimas panaikina registre anksčiau įregistruotą ir anksčiau pasirinktą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Priešingai, iš minėto reguliavimo matyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi turėti aiškią informaciją apie buvusio įregistruoto juridinio fakto dėl pasirinktos bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pabaigą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

43. Pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų (Juridinių asmenų registro išrašas) matyti, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo dėl bendrijos „Spindulys“ numatyta inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Registro tvarkytojas atlieka veiksmus, dėl kurių pareiškėjo iškeltas klausimas ateityje galės būti išspręstas palankiai. Tačiau prašymo nagrinėjimo metu pagal nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo sąlygų tenkinti pareiškėjo prašymą.

44. Nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir nuorodos į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą. Šiame nutarime konstatuota, kad įstatyme numatytas daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimas – vienas iš galimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdų; konstitucinis narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, kad savininkas gali nestoti į daugiabučių namų savininkų bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Taigi Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime analizuotas minėtas ir kiti aspektai nėra susiję su nagrinėjama byla, kurioje kilo klausimas ar gali būti vienu metu įregistruoti juridiniai faktai dėl kelių bendrojo naudojimo objektų valdymo formų.

45. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius