2017-03-08 Nr. AB-5462-3-61-3-01071-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-528-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01071-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas, apeliantas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis numato teisę būti paleistam iš pataisos įstaigos lygtinai. Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į būrio viršininką M. B., kad jį pristatytų Lygtinio paleidimo komisijai (toliau – ir Komisija). Pareiškėjas užpildė būtinus dokumentus. Belaukiant komisijos svarstymo praėjo daugiau kaip du mėnesiai, todėl pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į būrio viršininką dėl lygtinio paleidimo. Būrio viršininkas nurodė, kad pareiškėjui lygtinis paleidimas nebus taikomas, kadangi liko per mažai neatliktos bausmės laiko. Dėl tokių pareigūno veiksmų pareiškėjas 2014 m. lapkričio 25 d. žodžiu kreipėsi į aukštesnįjį pareigūną R. S. Tuomet pareiškėjas buvo iškviestas pas būrio viršininką, jam buvo nurodyta rašyti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Į pareiškėjo prašymą Vilniaus pataisos namų direktorius atsakė 2014 m. gruodžio 11 d. atsakymu Nr. 42-1143(1), nurodydamas, kad pareiškėjui lygtinis paleidimas negali būti taikomas, kadangi iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos jam liko mažiau nei trys mėnesiai. Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs dvasinę skriaudą, moralinę, neturtinę žalą. Taip pat prašė patirtą neturtinę žalą priteisti solidariai ir iš Kalėjimų departamento, kadangi iš jo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 23-291 matė, kad netinkami Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmai yra toleruojami.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko ir skundą prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus pataisos namų administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo galimybės. Gavus prašymą, buvo pradėti rinkti reikalingi dokumentai šiam klausimui spręsti Lygtinio paleidimo komisijos posėdyje, buvo rengiama socialinio tyrimo išvada, kuri buvo užregistruota 2014 m. gruodžio 3 d., taip pat patvirtinta išvada „Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų galimybės nr. 46(2)-136. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas dėl lygtinio paleidimo. Vilniaus pataisos namuose Komisijos posėdžiai vykdavo keturis kartus per mėnesį, tačiau tikslus posėdžių grafikas nebuvo nustatytas, jie buvo rengiami atsižvelgiant į Komisijos narių užimtumą. Prašymai būdavo nagrinėjami eilės tvarka, pagal nuteistojo socialinio tyrimo išvados užregistravimo registracijos žurnale datą. Pareiškėjo prašymas buvo gautas 2014 m. lapkričio 25 d., socialinio tyrimo išvada užregistruota 2014 m. gruodžio 3 d. todėl prašymas galėjo būti svarstomas 2015 m. sausi 8 d. Komisijos posėdyje. Kadangi pareiškėjo bausmės atlikimo pabaiga buvo 2015 m. kovo 11 d., todėl pagal BVK 158 straipsnio 1 dalį, likus mažiau nei 3 mėn. iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos, Komisijos 2015 m. sausio 8 d. posėdyje buvo nuspręsta netaikyti pareiškėjui lygtini paleidimo.

Vilniaus pataisos namai teigė, kad jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė, pareiškėjo prašymas buvo perduotas Lygtinio paleidimo komisijai ir buvo svarstomas.

Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo galimas nuo 2014 m. gegužės 11 d., tačiau pareiškėjas prašymą įstaigai pateikė tik 2014 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjo prašymas ir Socialinio tyrimo išvada nustatyta tvarka buvo perduoti Komisijai. Komisijos posėdžiai vyksta pagal darbotvarkę. 2014 m. gruodžio 11 d. Komisijos posėdžio darbotvarkė jau buvo iš anksto parengta ir įteikta Komisijos nariams, todėl pareiškėjo prašymą numatyta nagrinėti kito artimiausio posėdžio – 2015 m. sausio 8 d. metu. Komisija, 2015 m. sausio 8 d. apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą ir Socialinio tyrimo išvadą, atsižvelgdama į pareiškėjo bausmės pabaigą (2015 m. kovo 11 d.) ir tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos pareiškėjui yra likę mažiau nei trys mėnesiai, nutarė, jog pareiškėjas negali būti paleistas lygtinai. Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Savo neveikimu pats prisidėjo prie jo nurodomos neturtinės žalos atsiradimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 82–85) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl datos, kada pareiškėjas išreiškė valią, kad būtų svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas.

Vadovavosi Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas teigė, kad jis kreipėsi dėl lygtinio paleidimo 2014 m. rugsėjo mėn., atsakovas teigė, kad pareiškėjas prašymą dėl lygtinio paleidimo pateikė iki 2014 m. lapkričio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kilo fakto klausimas, kada pareiškėjas išreiškė valią, kad būtų svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas.

Teismas nustatė, jog iš byloje buvusio Vilniaus PN direktoriui adresuoto pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymo Nr. 29-454(1) buvo matyti, kad pareiškėjas jau 2014 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į įstaigos administraciją dėl paleidimo dokumentų parengimo. Vilniaus PN 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 9-5778(07) kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos laisvėje ir nurodė, kad 2014 m. spalio-lapkričio mėn. bus nagrinėjama medžiaga dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo BVK 157 straipsnio pagrindu. Vilniaus PN Psichologinės tarnybos vyresnioji specialistė 2014 m. spalio 22 d. pateikė išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės. Teismas vertino, kad nurodyti Vilniaus PN veiksmai patvirtino pareiškėjo argumentus, kad jis pageidavo būti paleistas lygtinai jau 2014 m. rugsėjo mėn., o 2014 m. lapkričio 25 d. prašymą vertino kaip pakartotinį.

Teismas teigė, kad pareiškėjui turėjo būti išaiškinta pareiga pateikti rašytinį prašymą. Nustatė, kad Vilniaus PN 2014 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui tokios pareigos neišaiškino, todėl net ir nesant rašytinio pareiškėjo prašymo dėl lygtinio paleidimo, Taisyklių 3253 punkte nustatytas 10 dienų terminas, per kurį Komisijai turi būti perduota nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo medžiaga, turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN nesilaikė pareigos informuoti pareiškėją apie būtinumą pateikti visus lygtinio paleidimo klausimo svarstymui reikalingus dokumentus, per 10 dienų terminą nuo valios būti paleistam į laisvę lytinai išreiškimo dienos Komisijai nepateikė šio klausimo svarstymui reikalingų duomenų, ir šią pareigą įvykdė tik po pakartotinio pareiškėjo kreipimosi – 2014 m. lapkričio 25 d. prašymo pateikimo. Vertino, kad dėl šių nustatytų aplinkybių pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užsitęsė, todėl negalėjo būti svarstomas Komisijoje, kaip pateiktas pavėluotai (b. l. 19-30).

Teismas vertino, kad dėl nurodytų Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas pagrįstai nurodė patyręs neturtinę žalą ir ją buvo pagrindas įvertinti pinigais. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į konstatuotų pažeidimų mastą ir pobūdį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 200 Eur sumos priteisimas iš atsakovo.

III. Apeliantas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog teismas netinkamai traktavo faktines aplinkybes neatribodamas pirminio pareiškėjo prašymo nuo prašymo pateikto lygtinio paleidimo komisijai.

Nurodo, jog pataisos įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji dažnu atveju savo prašymais prašo jiems parengti visus būtinus dokumentus taikyti lygtini paleidimą (Gerb. Teismui pateikiame šio prašymo formą), tačiau prašymo „Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos" pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo komisijai iš karto nepateikia, tik dėl jiems žinomu motyvų, o pateikia jį po kurio laiko. Pabrėžia, jog pirminio prašymo parengti paleidimo dokumentus (šiuo atveju pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymas) pagrindu renkama reikalinga informacija socialinio tyrimo išvadai parengti (siunčiami paklausimai teritoriniams policijos padaliniams dėl galimybės apsigyventi nurodomu adresu, pranešimai teritoriniams probacijos tarnybos skyriams dėl galimybės taikyti intensyviąją priežiūra, atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir kiti būtini parengiamieji veiksmai). Teigia, jog būtina atriboti pirmini prašymą (t.y. šiuo atveju pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl dokumentu parengimo), kuriuo inicijuojamas reikiamos informacijos kaupimas ir sisteminimas, nuo nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo komisijai „Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos", nuo kurio gavimo per 10 darbo dienu pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo komisijai parengiama ir pateikiama Socialinio tyrimo išvada. Teigia, kad nuteistieji dažnu atveju pateikę pirminį prašymą bei administracijai surinkus būtinus dokumentus, prašymu „Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos" sąmoningai nepateikia Lygtinio paleidimo komisijai, tik dėl jiems žinomu priežasčių, pvz. dėl tokiu kaip turimos galiojančios nuobaudos (laukiama nuobaudos išnykimo), mažesnės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo metu ir pan. Akcentuoja, jog pareiškėjas aiškiai žinodamas ir suvokdamas savo teisę prašymu kreiptis dėl lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo į Lygtinio paleidimo komisiją, tik dėl jam žinomų motyvų kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 25 d. Taip pat, nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato termino, per kurį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje turi būti išnagrinėtas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jo socialinio tyrimo išvada.

Pareiškėjas su apelianto apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, jog Vilniaus pataisos namų veiksmai jo atžvilgiu buvo neteisėti. Pareiškėjas teigia, jog pateikė visus būtinus dokumentus dėl liktinio paleidimo, bet būrio viršininkas tyčia nepateikė liktinio paleidimo komisijai prašymo. Nurodo, jog nesutinka su Vilniaus pataisos namų skundu ir prašo iš Vilniaus pataisos namų priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl datos, kada pareiškėjas išreiškė valią, kad būtų svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 82–85) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliantas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog teismas netinkamai traktavo faktines aplinkybes neatribodamas pirminio pareiškėjo prašymo nuo prašymo pateikto lygtinio paleidimo komisijai.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame taip pat nurodė, kad pageidauja, kad jam būtų priteista 10 000 Eur žalos atlyginimas. Minėtą prašymą pareiškėjas pateikė 2016 m. vasario 8 d. (spaudas ant voko), t. y. 58 dienas praleidęs terminą apeliacinio skundo pateikimui. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu nepateikė prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenurodė aplinkybių, kodėl jį praleido, todėl teisėjų kolegija šio pareiškėjo prašymo nenagrinės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

BVK157 straipsnio 1 dalyje (suvestinė redakcija nuo 2012 m. birželio 19 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vadovaujantis BVK 158 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (suvertinė redakcija nuo 2014 m. sausio 31 d.)(toliau – ir Nuostatai) 2, 17.1, 17.2 punktus, Komisija yra kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, nagrinėjanti nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadas, vertinanti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tikslingumo, priimanti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Suvestinė redakcija nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 28 d.)(toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 3251–3252 punktus prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Prašymai priimami likus 1 mėnesiui iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį. Priimtą prašymą ir socialinio tyrimo išvadą pataisos įstaiga per 10 darbo dienų pateikia Komisijai (Taisyklių 3253 punktas). Komisija likus ne daugiau kaip dešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį apsvarsto nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl paleidimo dokumentų parengimo vertino, kaip pareiškėjo tinkamai išreikštą valią būti pristatytam lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo svarstymo. Konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų administracija neatliko savo darbo tinkamai, kadangi neišaiškino pareiškėjui kokiu būdu ir forma turi būti pateiktas prašymas dėl jo pristatymo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo svarstymo. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad net ir nebuvus rašytinio pareiškėjo prašymo dėl lygtinio paleidimo, Taisyklių 3253 punkte nustatytas 10 dienų terminas, per kurį Komisijai turi būti perduota nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo medžiaga, turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo prašymo parengti paleidimo dokumentus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad Vilniaus PN administracija veikė netinkamai ir pažeidė pareiškėjo teises. Vertina, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymas (b. l. 43), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas po bausmės atlikimo pasirenka gyvenamąją vietą konkrečiu nurodytu adresu, negali būti prilyginimas prašymui dėl pristatymo komisijai dėl lygtinio paleidimo svarstymo, kaip ir Vilniaus pataisos namų užklausa Kauno rajono policijos komisariatui (b. l. 44) dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos patikslinimo, negali būti prilyginama konkrečiam planui pristatyti pareiškėją į komisiją, kadangi nė vienas jų neatspindi pareiškėjo tikrosios valios dėl jo pristatymo komisijai dėl lygtinio paleidimo svarstymo. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus PN administracija, negavusi konkretaus pareiškėjo prašymo, neturi veikti remdamasi savo vidinėmis prielaidomis ir perduoti pareiškėjo dokumentus komisijos nagrinėjimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus PN administracija, gavusi 2014 m. lapkričio 25 d. prašymą, kuriame aiškiai yra išreikta pareiškėjo valia dėl lygtinio paleidimo, inicijavo pareiškėjo pristatymą Komisijai dėl jo lygtinio paleidimo svarstymo, veikė tinkamai ir jo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Su teismo pozicija, jog Vilniaus PN administracija tinkamai neinformavo pareiškėjo ir jam neišaiškino kokius veiksmus jis turi atlikti dėl jo prašymo lygtinio paleidimo svarstymui, teisėjų kolegija nesutinka. Vertina, kad tokių išvadų pirmosios instancijos teismas galėjo prieiti tuo atveju, jeigu byloje būtų faktiniai duomenys, kurie liudytų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su konkrečiu prašymu, jam išaiškinti kokiu būdu jis gali pretenduoti į lygtinio paleidimo svarstymą, o Vilniaus PN administracija atsakymo į prašymą būtų nepateikusi ar atsakymas būtų nepakankamai išsamus. Tačiau, byloje tokių duomenų, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises jo tinkamai neinformuodami apie lygtinio paleidimo svarstymo galimybes.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes (ABTĮ 57 str.) ir dėl to neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris tenkinant apeliacinį skundą yra keičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 200 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a

Apelianto Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį kuria pareiškėjui A. K. priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė