3c41ffdb-e89d-474e-a2a0-0e64e185fe74 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-48-834/2021 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00771-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.; (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Vaida Sinkevičienė, Sekretoriaujant Martynai Tumėnei, Aurelijai Pečiukevičienei, Liucynai Vasiliauskienei, Simonai LoÅ¡ytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Å . ir jo atstovui advokatui ArÅ«nui Bertuliui, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G.

Z., teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM) iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V. Å ., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : V. Å . bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie A. G. įdarbinimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15, 18, 20, 21, 22, 25 d., balandžio 1, 2 , 11, 18 , 19,20,23,25, 26, 29, 30, gegužės 7 d., 20, 21, 29, 30 d. 53, leido vykdyti pakuotojo darbÄ , tuo pažeidė Darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

V. Å . bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡ esmės metu paaiÅ¡kinimus duoti atsisakė, tačiau savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad 2018 buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) vadovu. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), kurios vadovu dirbo V. K., turėjo ilgalaikius komercinius santykius, tačiau 2018 metų rudenį juos nutraukė, kadangi pastarajai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2018 rudenį V. K. jį pakvietė apsilankyti (duomenys neskelbtini) gamykloje (duomenys neskelbtini), jis nuvyko ten. Jį nustebino tai, kad jau paskelbus bankrotÄ (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas V.

K. ten toliau jaučiasi kaip pilnateisis Å¡eimininkas. Kadangi jam lankantis įmonėje, pamena, buvo pavakarys, tuo metu vyko kažkokių birių produktų fasavimas ir pakavimas, dirbo keli žmonės, tame tarpe ir A. Č. su A. G., kurį tÄ dienÄ matė vienintelį kartÄ , bet jis net nebuvo su juo supažindintas, tiesiog pakalbėjo keturiese (V. K., A. Č., A. G. ir jis) apie technikÄ , jos galimybes ir pan. Sutarė, kad darys bandomÄ jį laikotarpį per kurį jie (duomenys neskelbtini) gamybinėje bazėje Å irvintose gamina ir parduoda V.

K. nurodytiems klientams savo produkcijÄ ir pasižiÅ«ri, kÄ galima iÅ¡ to uždirbti ir ar galima V. K. už tai ateityje sumokėti. V. K. tuo laikotarpiu, kai jie iÅ¡sinuomojo turtÄ iÅ¡ bankroto administratoriaus, pasiÅ«lė savo buvusius darbuotojus ir jie juos įdarbino, t.y. A. Č. fasavimui su technika ir dvi moteris kaip pagalbines darbininkes. A. G. matė vienintelį kartÄ , kai lankėsi (duomenys neskelbtini) patalpose 2018 rudenį. Jis (duomenys neskelbtini) naudai nedirbo ir įdarbintas nebuvo, nes tokio poreikio nebuvo.

Darbui prie staklių pilnai užteko A. Č. ir 2 pagalbinių darbininkių. V. K., kiek paaiÅ¡kėjo jau vėliau, susitarus ar nesusitarus su bankroto administratoriumi, kažkokiÄ epizodiÅ¡kÄ fasavimo veiklÄ (duomenys neskelbtini) patalpose iki (duomenys neskelbtini) iÅ¡sinuomojant patalpas jose vykdė. V. K. vykdydamas nelegaliÄ veiklÄ bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) patalpose, prisidenginėdamas jų (t.y. (duomenys neskelbtini)) įmonės veikla. Po (duomenys neskelbtini) darbo valandų patalpų nuomos laikotarpiu 2019.02-05 mėnesiais V.

K., o ne (duomenys neskelbtini) naudai dirbo ne tik A. G. su A. Č., bet galimai ir tos 2 pagalbinės darbininkės. O. B. parodymai dėl darbo po darbo valandų jam buvo naujiena. Kad A. G. galimai dirbo iÅ¡imtinai V. K. naudai patvirtina ir faktai, kad A. Č. buvo tiek jo, tiek S. P. matytas (duomenys neskelbtini) patalpose prie staklių iki 2019 m. kovo mėn., t. y. iki (duomenys neskelbtini) pradėtos gamybos. V. K. veiklÄ patvirtina ir pats A. G. apklausoje nurodęs, jog nereguliariai dirbo prie staklių nuo rudens beveik pusę metų, kai jį pakviesdavo A.

Č., nors (duomenys neskelbtini) veiklÄ pradėjo vykdyti tik nuo 2019 m. kovo mėn. A. G. liudijime patvirtino, kad matydavosi su V. K., kuris už padarytÄ brokÄ liepė A. Č. iÅ¡ jo mokamų pinigų A. G. iÅ¡skaičiuoti kažkokiÄ dalį. Taigi, A. G. kažkokie santykiai siejo su V. K., o ne su juo ir (duomenys neskelbtini). Be to, A. Č. jam dar yra sakęs, kad V. K. jam yra skolingas iÅ¡ anksčiau ir vis žada kažkokiais bÅ«dais grÄ Å¾inti berods 2 ar 4 tÅ«kst. eurų. Teigia, jog daugiau nei akivaizdu, jog V.

K. su savo buvusiais darbuotojais turėjo „bizniukÄ ". Bankroto administratorius dėl jam nežinomų priežasčių toleravo V. K. laisvÄ patekimÄ Ä¯ patalpas ir praktiÅ¡kai Å¡eimininkavimÄ . O jokio nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) naudai nebuvo, o jei ir buvo kokia veikla, tai tik V. K. naudai. Jis asmeniÅ¡kai jokių grynųjų pinigų už jokį darbÄ UAB (duomenys neskelbtini) naudai niekam nemokėjo, atlyginimai buvo mokami bankiniais pervedimais, laiku ir už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ .

Beje, pats A. G. liudijo, kad jam pinigus už darbÄ mokėjo A. Č., Tai reiÅ¡kia A. Č. pats kviesdavosi A. G. savo iniciatyva ir poreikiams ar K. poreikiams, tikrai ne (duomenys neskelbtini) poreikiams. Teismui nori pažymėti, kad neva jam siųstus tabelius ir neva elektroninius laiÅ¡kus su tariamu jo susiraÅ¡inėjimu pirmÄ kartÄ pamatė susipažinęs su byla teisme. Jis tokių laiÅ¡kų nerašė ir tabelių nesiuntinėjo bei negaudavo. Mano, kad tai tiesiog yra kompiuteriu sumaketuoti tekstai neatitinkantys tikrovės. Atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad neva nelegalus darbas užfiksuotas dar 2019 kovÄ -gegužę, o K.

į FNTT kreipėsi tik 2020 rugsėjo pabaigoje, bylai dėl skolos priteisimo einant į pabaigÄ (ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2019 liepÄ , netekus vilties susigrÄ Å¾inti pinigus gražiuoju). Vykstant bylai ir joje neradus galimybių susitarti gražiuoju jis įvykdė savo kerÅ¡to planÄ ir panaudojo savo sukurptÄ â€žjuodÄ jį" scenarijų. Kodėl tiek laiko tylėta ir kreiptasi tada, kai atsirado (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys, čia reiktų klausti paties V. K.. Tai patvirtina ir faktas, kad neva jo laiÅ¡kus VDI A.

Č. pateikė tik 2020 m. lapkričio 3 d. ir 10 d.. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistemÄ nutolusiame padalinyje dirbantys darbuotojai patys deklaruoja savo iÅ¡dirbtas valandas tiesiogiai gamybos vadovei (6.2p), taip ir bÅ«davo. Ji ir pildė tuos tabelius, jokių pažeidimų (duomenys neskelbtini) nepadarė. PraÅ¡o Teismo netaikyti nuobaudos pagal VDI suraÅ¡ytÄ AN protokolÄ , nes VDI neteisingai nustatė ir traktavo menamo nusižengimo aplinkybes. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ atstovas G.

Z. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad palaiko protokolÄ . Buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl to, kad buvo gautas FNTT raÅ¡tas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Vienas darbuotojas parodė, kad laikotarpiu nuo kovo iki gegužės buvo A. G. nelegaliai įdarbintas. Jis buvo apklaustas. A. Č. ir O. B., F. O.. Visi tie darbuotojai paliudijo, kad A. G. dirbo atskiromis dienomis, pagal papraÅ¡ymÄ . Direktorius atvykdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jis patvirtino, kad tai V. Å ., sutartas atlygis 50 Eur už dienÄ .

Dirbo 3 dienas per savaitę. A. Č. taip pat nurodė rankraÅ¡tinį žiniaraÅ¡tį, kas buvo daroma kiekvienÄ dienÄ , taip pat pateiktas susiraÅ¡inėjimas su direktoriumi, ten jis nurodo, kad raÅ¡oma, kiek dirbama su kiekviena įmone. V. Å . susiraÅ¡inėjimas, kad turėjo bÅ«ti perduoti pinigai kitam asmeniui. SusiraÅ¡inėjime nurodoma, kiek turi atsiskaityti. IÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad A. G. dirbo nustatytomis dienomis (apskaitytos valandos). Realiai dirbo 2019 kovo mėn. (protokole nurodytomis dienomis).

Pakavo prieskonius. Buvo sutartas atlygis. Atsiskaitydavo grynais. Apskaita buvo vedama direktoriaus pavedimu. Darbuotojas nebuvo įdarbintas legaliai. A. Č. buvo sandėlininkas, dirbo atskirai kitame padalinyje (duomenys neskelbtini). IÅ¡ surinktų duomenų matyti, kad vedė darbuotojų apskaitÄ , organizuodavo remonto darbus, suderinus su V. Å .. A. G. apklaustas nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kinime nurodė, kad dirba įmonėje, kurioje Å¡iuo metu dirba. Nurodė, kad darbus organizuodavo A. Č..

Staklės, su kuriomis dirbo negali atsakyti, kuriai įmonei priklausė. A. Č. patikrinimo metu dirbo (duomenys neskelbtini).Teigė, kad (duomenys neskelbtini) pakeitus pavadinimÄ , nurodė, kad taip pat dirbdavo (duomenys neskelbtini). A. G. pagal nuotraukÄ nurodė, asmenį su, kuriuo tarėsi dėl darbo. Taip pat buvo apklaustos kitos darbuotojos. A. G. buvo kviečiamas, kai reikėdavo daugiau pagalbos dirbti su staklėmis. Taigi A. G. dirbo įmonės naudai. Jis dirbo kviečiamas įmonės darbuotojų, kai atsirasdavo poreikis dirbti su įmonės nuomojama įranga, įmonės nuomojamose patalpose, kartu su įmonės darbuotojais.

Su darbuotoju buvo atsiskaitoma už darbÄ , buvo vedama neoficiali darbo laiko apskaita. Ji buvo vedama V. Å . nurodymu ir siunčiama jam. Buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nebuvo sudaryta darbo sutartis, nebuvo praneÅ¡ta Socialiniam draudimo fondui teritoriniam skyriui. Liudytojas A. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jį su V. Å . siejo darbiniai santykiai. A. G. dirbo, bet neoficialiai. V. Å . fiziÅ¡kai duodavo jam pinigus, kad jis A. G. sumokėtų pinigus už darbÄ . A. G. dirbo nuo vasario mėnesio, tam tikromis dienomis, kai jam reikėdavo pagalbos.

Dirbo apie 4 mėnesius, bet ne iÅ¡tisai, tik tam tikromis dienomis. Jis informuodavo V. Å ., kad kvies A. G.. Jis ilgai dirbo (duomenys neskelbtini), geras specialistas. Kai dirbo jis, bÅ«davo dar dvi moterys. A. G. prieÅ¡ darbÄ kalbėdavosi su V. Å .. Kai kviesdavo A. G. pinigus perduodavo V. Å . arba S. Pinigus perduodavo į rankas. Dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų dirbo dar dvi moterys. Jos matydavo, kad A. G. dirba. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo iÅ¡nuomotos (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) išėjo birželio mėn., santykiai buvo geri su V.

Å .. Pateiktuose žiniaraščiuose asmuo S. yra A. G.. Žiniaraščiuose nurodytos datos ir laikai yra realÅ«s. O nurodyta įmonė (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini), nes ji taip anksčiau vadinosi. Liudytojas A. A. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad jÄ su V. Å . sieja darbiniai santykiai. Jis įmonės vadovas, kurioje dirba. Apie A. G. nėra girdėjusi. Per ekranÄ mato A., su kuriuo dirbo. Su A. bendravo kas susiję su gamyba. Dėl atsiskaitymo nieko nežino. A. dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patalpose.

Yra buvusi (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradedant dirbti ir prieÅ¡ baigiant dirbt. Kai pirmÄ kartÄ buvo, matė A.. Ä® (duomenys neskelbtini) važiavo su V. Å .. Patalpose moterų nebuvo. AntrÄ kartÄ atvykus buvo moterys, darė revizijÄ . Liudytojas S. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad Su V. Å . sieja darbiniai santykiai. Jis įmonės vadovas, kurioje dirba. Apie A. G. nėra girdėjęs. Jo paties darbo vieta (duomenys neskelbtini). Jis yra verslo plėtros vadovas. (duomenys neskelbtini) esančioje įmonėje yra buvęs kelis kartus.

Ten matė A., V. ir dvi moteris. V. K. žino, kad buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas. A. Č. per jį jokių pinigų nedavė. J. V. nėra davęs jokių pinigų. Liudytojas A. G. (A. G.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad V. Å . mato, bet nelabai atsimena. Seniai buvo. Paskambino jam direktorius iÅ¡ praeito darbo, pasakė yra darbo. Jis pakvietė jį į ofisÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad reikia dirbti, bet įdarbinti negali kol kas. Pažadėjo greitu metu įdarbinti jį.

Atvyko į pokalbį, dalyvavo A., V. K., direktorius ir jis. Pasakė, kad yra užsakymai ir reikia juos atlikti. Pasakė, kad bus reikalinga jo pagalba, kadangi prie tų staklių niekas nemoka dirbti. Jis atliko visus darbus, taip pat ir kroviko, bet buvo staklių operatoriumi. "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus vardas kiek jam žinoma V., jis ir turėjo bÅ«ti jo darbdavys. TÄ patį vakarÄ pradėjo dirbti. Direktorius pasiÅ«lė iÅ¡ pradžių atsiskaityti vienÄ kartÄ per savaitę, bet kadangi nebuvo oficialiai įdarbintas tai pergyveno dėl įsiskolinimo, todėl pasiÅ«lė iÅ¡ karto atsiskaitinėti už atliktÄ darbÄ .

FiziÅ¡kai pinigus duodavo A.. Kaip pasakojo A., jam pervedinėjo pinigus į sÄ skaitÄ ir buvo pasakyta, kad už atliktÄ darbÄ per dienÄ 40 eurų jam mokėti. Taip dirbo gal apie pusė metų, bet ne kiekvienÄ dienÄ dirbo, gal 2 kartus per savaitę. V. K. buvo pokalbyje, jis jam paskambino, kad jo pakalba reikalinga ir, kad su juo nori (duomenys neskelbtini) direktorius pakalbėti. Jam tuo metu sunkmetis buvo, kiek jam teko girdėti. Staklės su kuriomis jis dirbo priklausė K. iÅ¡ pradžių, o po to nežino kam.

Produkcija, kuriÄ jie gamino, jos importuotojas buvo (duomenys neskelbtini), o kam gamino jai ar „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Po pokalbio (duomenys neskelbtini) vadovo nematė. Dėl to net neatsimena kaip jis atrodo. K. porÄ kartų buvo, kÄ ten darė nežino, atvažiuodavo patikrinti. K. ten paprastai atsirasdavo, bet tiksliai net nežino ar atvykdavo, ar telefonu susisiekdavo. Liudytojas F. O. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad su A. G. dirbo pas V. Å ., bet neilgai, po to jis dar kartu dirbo (duomenys neskelbtini).

Jos vadovas V. K.. A. G. pirma dirbo (duomenys neskelbtini) . Kodėl vėliau ten nebedirbo ji nežino, ten keitėsi žmonės. Kaip pas V. Å . rado darbÄ ji nežino. Žino, nes jos pačios ten 3 mėnesius pagal sutartį dirbo. Jis pas V. Å . kitÄ periodÄ dirbo, jos pirmos pradėjo dirbti, ji ir O. B., jie dirbo trise. Vėliau gavo užsakymÄ , reikėjo su staklėmis dirbti ir atėjo A. G. dirbti. Jie nieko nežinojo apie vadovybę, darė savo darbÄ ir tiek. V. Å . įmonė, kurioje dirbo vadinosi (duomenys neskelbtini).

Ar nuo kovo mėnesio buvo V. K. užsakymai nežino, dokumentacijos jie nematė, dirbo pagal sutartį pas V. Å .. Ji ir O. B. surinkinėjo, prie staklių fasuotojos buvo, o A. G. staklių derintojas. Gamino tÄ pačiÄ produkcijÄ . A. G. dirbo ne visÄ darbo dienÄ , atvažiuodavo ir bÅ«davo 4-5 valandas. Liudytoja O. B. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad Su A. G. dirbo pas V. Å . 3 mėnesius, bet matėsi ne kiekvienÄ dienÄ ir vakarais. (duomenys neskelbtini) dirbo, kur anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo, ten nuomojo patalpÄ .

Tiek ir žino. Įmonė, kurioje dirbo, anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini), o vėliau V. Š. perėmė. Ar A. G. anksčiau dirbo pas V. Š. nežino, bet kai ji dirbo A. G. atvykdavo vakarais, dirbo prie staklių. Darbo sutartis su V. Š. buvo sudaryta, jis buvo turbūt direktorius. A. G. buvo nešnekus. Nieko nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) dirbo ir su A. ir su F.. Toje patalpoje buvo pirma (duomenys neskelbtini), po to ji bankrutavo, jie liko be darbo, po to V. Š. juos kovo mėnesį įdarbino, o birželio mėnesį atleido.

Per 3 mėnesius mažai matė, pora kartų per mėnesį. Darbo sutartis buvo sudaryta su A., ja ir F.. Iki kovo mėn. (duomenys neskelbtini) patalpose nedirbo. Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sÄ voka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkcijÄ , kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbo sutarties sudarymÄ reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 34 straipsnis).

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Teismų praktikoje konstatuota, jog siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus.

Ä®statymai nedraudžia asmeniui savo darbÄ panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad V. Å . kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ .

Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Å . savo kaltės nepripažino, tačiau iÅ¡ teismo posėdžio metu duotų liudytojo A. G. parodymų matyti, kad jis dirbo su (duomenys neskelbtini) darbuotoju. IÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų matyti, jog pažadėjo jį ateityje oficialiai įdarbinti, bet neįdarbino. Buvo sutartas atlygis už darbÄ , kurį gaudavo kiekvienÄ dienÄ . A. G. atliko staklių derintojo funkcijÄ , kuriai reikalingos specialios žinios, kurių kiti darbuotojai neturėjo.

Be staklių derintojo darbo jis dirbo ir kitus darbus. Taip pat byloje esančio jo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo teikto darbo inspekcijai ( b.l.40), matyti, jog A. G. įdarbinti žadėjo V. Å .. Å iuo aspektu svarbu pažymėti, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime buvo įpėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Taip pat pažeidimas įrodytas liudytojos F. O. ir liudytojos O. B. parodymais, kurios patvirtino, kad dirbo kartu su A. G., kuris dirbo staklių derintoju.

Tai patvirtina, kad A. G. iš tiesu įmonėje dirbo realiai ir dirbo įmonės naudai. Jis dirbo kviečiamas įmonės darbuotojų, kai atsirasdavo poreikis dirbti su įmonės nuomojama įranga, įmonės nuomojamose patalpose, kartu su įmonės darbuotojais. Kad įmone, kurioje dirbo A. G. vadovavo V. Š. patvirtina liudytojas O. B. ir F. O.. Teismas liudytojo S. P. parodymus, jog apie A. G. nėra girdėjęs ir A. Č. jokių pinigų jam nėra perdavęs vertinti kritiškai dėl jo pavaldumo V. Š..

Liudytojo A. Č. parodymai taip pat patvirtina, jog A. G. dirbo (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tent V. Å . jam perduodavo pinigus, kad jis sumokėtų A. G. už darbÄ . Taigi tai iÅ¡ esmės patvirtina ir A. G. parodymus. A. Č. teigė, kad taip pat dirbo su įmonės darbuotojais, vedė apskaitÄ V. Å . nurodymu ir apie atliktÄ apskaitÄ informuodavo V. Å . elektroniniu paÅ¡tu. Nors tai atsispindi Darbo inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimo metu pateiktame susiraÅ¡inėjime su įmonės direktoriumi. (bl. 44-52), tačiau Å¡iuo aspektu teismas pažymi, jog darbo inspekcijai pateiktos elektroninių laiÅ¡kų nuotraukos gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ įrodymu, tačiau jų originalumas nėra patvirtintas.

Todėl teismas remiasi tik tiesioginiais byloje esančiais įrodymais, o tai yra liudytojų parodymais, kurie buvo apklausti, liudytojai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Teismas nenustatė liudytojų A. Č., A. G., O. B., F. O. siekio melagingai apkalbėti. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, jog nebuvo apklaustas pats V. K.. Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bÅ«tent tarp V. Å . ir V. K. yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl teismo vertinimu V.

K. parodymai bÅ«tų kritiÅ¡ki. Be to, iÅ¡ byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad A. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog A. G.. Teismas nenustatė, kad apklausti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir abejoti jų parodymais teismas neturi pagrindo. A. Č. po teismo posėdžio, kurio metu buvo apklaustas liudytoju, atsiuntė teismui paaiÅ¡kinimus ir elektroninių laiÅ¡kų nuotraukas, kurios buvo teiktos ir darbo inspekcijai nusižengimo tyrimo metu, tačiau teismas jais nesiremia, kadangi teismas vadovaujasi teisminio nagrinėjimo metu teismo posėdyje duotais liudytojo A.

Č. parodymais. Taigi, įvertinus ir susiejus visas aplinkybes į vieningÄ visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad V. Å . leido A. G. dirbti (duomenys neskelbtini) naudai nesudarius darbo sutarties, tai atitinka nelegalaus darbo požymius, kai V. Å . siekė nuslėpti darbo santykius. Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad V. Å . bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie A. G. įdarbinimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15, 18, 20, 21, 22, 25 d., balandžio 1, 2 , 11, 18 , 19,20,23,25, 26, 29, 30, gegužės 7 d., 20, 21, 29, 30 d. 53, leido vykdyti pakuotojo darbÄ , tuo pažeidė Darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad protokole nurodytu laiku V. Å . leido nelegaliai dirbti A. G., todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Dėl nuobaudos individualizavimo Skirdamas administracinę nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), ir pavojingumÄ â€“ nelegaliai įdarbintas vienas asmuo.

Atsižvelgiama į pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį – nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jo asmenybę, kuris yra uždarosios akcinės bendrovės direktorius, nusižengimÄ padarė neįvykdęs savo kaip darbdavio pareigų, anksčiau baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus. Tačiau tokio pobÅ«džio nusižengimÄ padarė pirmÄ . V. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 Eur.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ teismas skiria V. Å . minimaliÄ (1000 eurų), piniginę baudÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, n u t a r ė: V. Å . pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1000 ( vieno tÅ«kstančių) eurų baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001.

Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ bei pažeidimÄ identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė