2017-10-31 Nr. AB-19626-3-64-3-03192-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-747-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03192-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10 136,70 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl laisvės apribojimo buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. liepos 17 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. sausio 30 d. atsisakė priimti esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo skundas priimtas dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. liepos 17 dienos.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui neteko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo patikrinta kamera Nr. 39, dirbtinė apšvieta atitiko nustatytas higienos normas. Atsakovas paaiškino, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 buvo užfiksuotas nežymus kratų atlikimo patalpų pažeidimas – vonelės daiktams sudėti labai nešvarios. 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Atsakovo manymu, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad visas 78 dienas Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus.

8. Teismas rėmėsi Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu gautais rezultatais ir konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai laikė pareiškėją gyvenamosiose kamerose Nr. 39 ir 102, kurios neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų (kameroje Nr. 102 nustatytas dirbtinės šviesos pažeidimas, lubos virš sanitarinio mazgo drėgnos, vietomis lupasi sienų dažų danga, kameroje Nr. 39 reikalingas paprastasis remontas), o tai pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį yra pagrindas konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus.

9. Teismas rėmėsi Departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 145.1, 146 punktais, nustatė, kad pareiškėjui galimai teko naudotis nešvariomis vonelėmis kratos atlikimo metu ir patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjas nuolat skundėsi įvairiai negalavimais, jis pastoviai turėjo sveikatos problemų. Teismo vertinimu, būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ne kartą skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur.

III. 11. Pareiškėjas M. G. apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

12. Pareiškėjo teigimu, netinkamos sąlygos lėmė jo sveikatos pablogėjimą, dėl ko teko važiuoti į Lukiškių ligoninę 2015 m. sausio 3 d. ir 2015 m. liepos 2 dieną. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras yra įvertinęs Šiaulių tardymo-izoliatoriaus patalpas kaip neatitinkančias higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos vadovai sąmoningai siekė pažeminti jo orumą ir palaužti žmogiškumą, nes nei vienas darbuotojas nebuvo atėjęs pažiūrėti susidariusios situacijos, nors kiekvieną rytą pareiškėjas kreipdavosi žodžiu į tos dienos budinčiuosius, buvo kreiptasi ir raštu.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas pabrėžia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo pareiškėjui M. G. už kalinimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. liepos 17 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

17. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio nustatyta, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš šių kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų: 1) jam teko mažesnis nei teisės aktuose nustatytas kameros plotas; 2) kamerose buvo šalta ir drėgna; 3) apšvietimas neatitiko reikalavimų; 4) krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (t. y. patalpoje, kurioje buvo šalta), daiktai dedami į nešvarias dėžes.

18. Šiaulių apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad visas 78 dienas Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai laikė pareiškėją gyvenamosiose kamerose Nr. 39 ir 102, kurios neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, be to, pareiškėjui galimai teko naudotis nešvariomis vonelėmis kratos atlikimo metu, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Remdamasi minėta praktika, teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos administracinio teismo išvadoms, kad pažeidimų dėl pareiškėjo laikymo patalpose, neatitinkančiose minimalių kamerų gyvenamojo ploto reikalavimų, byloje nenustatyta, tačiau nustatyti pažeidimai, susiję su laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančiomis nešvariomis vonelėmis daiktams sudėti (Higienos normos HN 76:2010 54 punkto reikalavimo pažeidimas). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų, kokiomis dienomis buvo atliekamos pareiškėjo kratos, todėl šis pažeidimas, atsižvelgiant į byloje esantį Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo aktą Nr. EP-84 (b. l. 42-46), vertinamas pareiškėjo naudai.

20. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 39 ir 102, kurios neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Byloje esančiuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose įrašyta, kad kameroje Nr. 102 nustatytas dirbtinės šviesos pažeidimas, lubos virš sanitarinio mazgo drėgnos, vietomis lupasi sienų dažų danga, o kameroje Nr. 39 reikalingas paprastasis remontas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. 60/09-39507 (b. l. 22-24) matyti, kad pareiškėjas kameroje Nr. 102 buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., t. y. iš viso šešias paras, o kameroje Nr. 39 buvo laikomas 2015 m. liepos 4-9, 15, 16 d., t. y. iš viso aštuonias paras.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad jo buvimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje lėmė sveikatos pablogėjimą, teismas neatsižvelgė į jo skundus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjas nuolat skundėsi įvairiais negalavimais, jis pastoviai turėjo sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netinkamos pareiškėjo laikymo sąlygos galėjo lemti jo sveikatos pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog jis ne kartą skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nesutikti su pirmosios instancijos teismo įvertinta pareiškėjui priteistos neturtinės žalos suma.

22. Pasisakydama dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad praktikoje teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; taip pat į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015) nurodoma, kad svarbu atsižvelgti ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

23. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių apygardos administracinis teismas pareiškėjui už kalinimą Šiaulių TI kamerose, neatitinkančiose HN 76:2010 reikalavimų, bei dėl to, kad kratos atlikimo patalpos neatitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimų, priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius ir įvertinus jam pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydį, šiuo atveju 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir adekvatus pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios leistų teismui daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteista būtent jo prašomo dydžio neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė