2021-05-05 Nr. AB-9569-3-62-3-00578-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-308-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00578-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. A. N. (Y. A. N.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. A. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Y. A. N. 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. vasario 9 d. atsakyme Nr. 4SD-667 (toliau – ir Raštas) nurodytą sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nepasitvirtinus pranešime nurodytoms aplinkybėms bei negavus duomenų, patvirtinančių, kad nėra užtikrintos nepilnamečio L. N. (N.) teisės ir geriausi interesai; 2) įpareigoti Skyrių atnaujinti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą; 3) įpareigoti Skyrių tinkamai ištirti pareiškėjo atstovo 2021 m. sausio 14 d. prašyme dėl nepilnamečio L. N. gyvenimo sąlygų ir tikėtino psichologinio poveikio ištyrimo nurodytas aplinkybes ir, nustačius vaiko teisių pažeidimą, imtis visų teisės aktuose nustatytų veiksmų vaiko teisėms ir laisvėms įgyvendinti ir užtikrinti; 4) įpareigoti Skyrių teisės aktų nustatyta tvarka pateikti pareiškėjui atsakymą į 2021 m. sausio 14 d. prašymą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Y. A. N. skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimu. Nustatė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo nepilnamečio sūnaus L. N., kuriam civilinėje byloje Nr. 2-2790-986/2021 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, gyvenimo sąlygų, galbūt vaikui daromo psichologinio poveikio. Ginčijamas Raštas buvo priimtas atsakant pareiškėjui į 2021 m. sausio 14 d. prašymą, kuriuo kreiptasi dėl vaiko gyvenimo sąlygų ir tikėtino psichologinio poveikio ištyrimo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Skyriaus darbuotojai pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu patikrino L. N. gyvenimo sąlygas, atliko galimą psichologinio poveikio ištyrimą ir, nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigė nagrinėti pranešimą, apie tai Raštu informuodami pareiškėją. Pareiškėjas nekvestionuoja atsakovo veiksmų dėl pažeistų procedūrų, atliekant nepilnamečio gyvenimo sąlygų patikrinimą ir psichologinio poveikio ištyrimą, tačiau nesutinka su nustatytais patikrinimo ir tyrimo rezultatais, t. y. iš esmės kelia ginčą dėl faktinių aplinkybių, nustatytų patikrinimo metu, ir dėl Skyriaus padarytos išvados, jog vaiko teisių pažeidimas nenustatytas. Teismo vertinimu, kad Rašte nėra įtvirtinta imperatyvių nurodymų, jame tik užfiksuota informacija apie atlikto patikrinimo ir tyrimo rezultatus. Informacinio pobūdžio rašto apie tyrimo rezultatus panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl Raštas negali būti ginčo administracinėje byloje objektu. Atsižvelgiant į tai, skundą dėl reikalavimo panaikinti šį Raštą ir išvestinio pobūdžio reikalavimų (įpareigojimo atlikti veiksmus) atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas papildomai akcentavo, jog teisės aktai netrukdo pareiškėjui ateityje kreiptis dėl pakartotinio vaiko situacijos vertinimo.

III. Pareiškėjas Y. A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių. Jis apžvelgia teisinį reglamentavimą, susijusį su pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimu. Pažymi, kad, nustačius vaiko teisių pažeidimą ir pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atsakovas ar jo įgaliotas teritorinis skyrius privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų vaiko teisėms ir laisvėms įgyvendinti ir užtikrinti. Pareiškėjo nuomone, atsakovas aplaidžiai atliko savo pareigas, priėmė prieštaringą ir nemotyvuotą sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą. Pareiškėjas išdėsto argumentus dėl tokio sprendimo nepagrįstumo (be kita ko, Skyriaus darbuotojai nevisapusiškai ištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl vaiko miegojimo sąlygų, jo nuteikinėjimo prieš tėvą, vaiką apklausė dalyvaujant jo motinai). Atsakovas, nenustatydamas vaiko teisių pažeidimo, užkirto kelią atlikti veiksmus, kurie privalomi ir būtini, siekiant užtikrinti vaiko interesus, todėl Raštas sukelia teisines pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo vaikui. Siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą, būtina įpareigoti atsakovą atnaujinti pranešimo apie galimą nepilnamečio L. N. teisių pažeidimą nagrinėjimą, įpareigoti atsakovą tinkamai ištirti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir, nustačius vaiko teisių pažeidimą, imtis veiksmų vaiko teisėms ir laisvėms užtikrinti, apie tai informuoti pareiškėją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. sausio 14 d. kreipėsi į Skyrių, prašydamas ištirti, ar nebuvo pažeistos nepilnamečio L. N. teisės turėti minimalias gyvenimo sąlygas bei ar jo motinos aplinka nedarė poveikio vaikui, nuteikiant jį prieš tėvą (pareiškėją).

Skyrius ginčijamu 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. 4SD-667 informavo pareiškėją apie veiksmus, atliktus reaguojant į jo 2021 m. sausio 14 d. prašymą. Rašte teigiama, kad Skyriaus specialistai apsilankė pareiškėjo nurodytoje vaiko gyvenamojoje vietoje, apžvelgiamos apsilankymo metu aptiktos vaiko gyvenimo sąlygos bei vaiko ir jo motinos paaiškinimai. Nurodyta, kad vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei nenustatyta, todėl, užpildžius Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (reg. Nr. 4IGP-178), buvo priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nepasitvirtinus pranešime nurodytoms aplinkybėms bei negavus duomenų, patvirtinančių, kad nėra užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai. Rašte taip pat paaiškinama, kad Skyriaus specialistas vėliau pakartotinai buvo susisiekęs su L. N. motina, aiškinosi papildomas aplinkybes bei supažindino ją su teisiniu reglamentavimu dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kitų aspektų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo ir jo (buvusios) sutuoktinės atžvilgiu buvo pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, kuris 2019 m. liepos 5 d. užbaigtas, tačiau, esant poreikiui, bet kurios šalies prašymu specialistų teikiama kompleksinė pagalba gali būti atnaujinta. Skyrius Rašte taip pat atsakė į pareiškėjo pastebėjimus apie Skyriaus Jonavos rajono skyriaus specialisto galbūt nekokybiškai atliekamas funkcijas civilinės bylos nagrinėjimo metu (teikiamas nepagrįstas išvadas, bylos nesekimą ir pan.), pažymėdamas, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie galbūt netinkamą vaiko interesų atstovavimą, nesant objektyvaus pagrindimo, savaime nesudaro pagrindo vertinti specialisto veiksmų tinkamumą (pareiškėjas skunde teismui pastaruoju aspektu nereiškė pretenzijų).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 str.). Reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą tvarka reglamentuojama, be kita ko, minėto įstatymo 36 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

To paties įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 365 straipsnyje nustatytų veiksmų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat reglamentuojami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmai nustačius poreikį atlikti vaiko situacijos vertinimą (361 str.), vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (362 str.), vaiko apsaugos poreikį (363 str.) bei vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka (364 ir 365 str.).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo V skyriaus Ketvirtajame skirsnyje aptariamas atvejo vadybos organizavimas. Pagal minėto įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai. Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų grupė, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą reglamentuoja Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (1 p.). Pagal Aprašo 7 punktą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir:

1. nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą. Jei buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vaiko, kurio tėvai gyvena skyriumi, o pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybės, susijusios tik su vienu iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, kitas tėvas, gyvenantis skyriumi, nenustačius galimo vaiko teisių pažeidimo, su užpildytu Aprašo 1 priedu nėra supažindinamas;

2. jei yra akivaizdžiai melagingo pranešimo požymių (pavyzdžiui, pranešta, kad kūdikis nuolat verkia, o šeimoje auga tik paaugliai arba nurodytu adresu vaikai negyvena, arba nurodytu adresu negyvena šeima su vaikais, arba gautas pranešimas apie be priežiūros paliktus mažamečius vaikus, o nuvykus vaikai rasti su vaiko atstovais pagal įstatymą ar panašūs atvejai), priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų priemonių taikymo;

3. nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas);

4. jei vaiko situacijos vertinimas atliekamas šeimoje, kurioje vaiko atstovai pagal įstatymą gyvena skyriumi, pildoma Vaiko situacijos vertinimo anketa (Aprašo 2 priedas), tačiau, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Vaiko situacijos vertinimo anketos 1 ir 2 priedai pildomi atskirai, pateikiant tik to konkretaus vaiko tėvo ar kito jo atstovo pagal įstatymą duomenis. Kitam vaiko tėvui ar atstovui pagal įstatymą šie duomenys nėra teikiami.

Iš anksčiau pacituotų teisės aktų nuostatų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nenustatę vaiko teisių pažeidimų, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, o tokius pažeidimus nustatę – atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas), ir, esant poreikiui, atlieka tolesnius Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytus veiksmus, kurių griežčiausias – vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. Kaip minėta, šiuo atveju Skyrius, ištyręs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, nenustatė vaiko teisių pažeidimo, todėl baigė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, užpildydamas Aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (reg. Nr. 4IGP-178). Teisėjų kolegija pastebi, kad Aprašo 1 priedo 11 punkte turi būti pažymėtas sprendimas, priimtas išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą: (1) užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai; (2) užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau inicijuoti paslaugų suteikimą; (3) vertinti vaiko situaciją; arba (4) konstatuoti, kad vaiko teisių pažeidimą padarė ne vaiko atstovai pagal įstatymą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartą teisinį reglamentavimą bei ginčijamo Rašto turinį, prieina prie išvados, kad Raštu buvo ne priimamas (įforminamas) sprendimas dėl pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatų, o informuojama asmenį, pateikusį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kartu ir vieną iš vaiko tėvų, apie nagrinėjant tokį pranešimą atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Rašte nei pareiškėjui, nei kitiems subjektams nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai ar kt. Be to, pareiškėjas ginčą kelia ne dėl jo netinkamo informavimo apie pagal 2021 m. sausio 14 d. prašymą atliktus veiksmus, o išimtinai tik dėl pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Raštas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. A. N. (Y. A. N.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė