3c19bbda-a088-478c-bcd6-a58d28f737be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3406-908/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47428-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Survilai, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Gitanai Å imkutei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. S. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 22.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡gėręs alaus ir užsimanė į tualetÄ . Jo draugė buvo užtrukusi, todėl nusprendė nuvažiuoti į kolonėlę pats, kadangi miesto nepažįsta, tualeto nerado ir grįžo atgal į parduotuvę.

PrieÅ¡ vairuodamas automobilį iÅ¡gėrė 2 butelius pilstomo alaus. Labai gailisi, kad padarė tokį dalykÄ . Nurodė, kad yra jÅ«reivis, 4 mėnesius praleidžia jÅ«roje, o 2 mėnesius Lietuvoje. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Jo teigimu, su mama, kuri už jį laiduoja, juos sieja artimas ryÅ¡ys, jis nėra vedęs, tad daug bendrauja su mama, kuri gyvena Å¡alia, visada klauso jos. Laiduotoja I. S. teisme nurodė, kad yra kaltinamojo mama. Jai sÅ«nus atrodo suaugęs žmogus.

Mano, kad jam buvo per griežta, kaip motina, todėl jis „nutrÅ«ko“ ir padarė tokį įvykį. Ji buvo Å¡oke – tokio įvykio nesitikėjo. SÅ«nus paskambino jai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir pasakė apie tai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). A. didžiÄ jÄ dalį gyvenimo praleidžia jÅ«roje. Jis neįsigilinęs į Lietuvos įstatymus, nes jie dažnai keičiasi. Mano, kad tÄ kartÄ jis tiesiog sukvailiojo. Ä®takÄ ji, kaip mama, daryti gali. Kai jis grįžta iÅ¡ reiso, daugiausiai bÅ«na namuose.

A. – normalus žmogus, geras vyras. Taip tiesiog gavosi. Visi daro klaidas. Jiedu pasitarė, ji sÅ«nų iÅ¡barė, pasakė, kad negalima taip elgtis. Tiki, kad jis nedarys tokios klaidos. Ji mama, sÅ«nus turi klausyti jos nuomonės, bet gali ir neklausyti. Ji žino, kad klausys (b. l. 105). Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«ti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), namuose išgėrė apie 1 l pilstomo „Vilniaus“ alaus, 5,2 laipsnių stiprumo. Po to, apie 21 val., nuvažiavo kartu su sugyventine J. F. jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos reikalais kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Tikslaus adreso jis nežino. Kadangi buvo neblaivus, automobilį tuo metu vairavo J. Kol laukė J., apie 21 val., tikslaus laiko jis neprisimena, sėdėdamas automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė dar du litrus to paties alaus.

IÅ¡gėręs alaus labai užnorėjo į tualetÄ , o J. dar reikėjo laukti apie valandÄ . Jis, apie 21.30 val., atsisėdęs už minėto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo, iÅ¡važiavo. Pavažiavo apie 150 m, iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės ir sustojo. Tik jam užgesinus variklį, privažiavo policijos ekipažas. Jie pasakė, kad yra įtariamas vairavęs automobilį neblaivus ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas virÅ¡ 2 promilių girtumas ir jis buvo sulaikytas.

VisiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi (b. l. 57-59). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jis dirbo kartu su vyr. patruliu J. G., pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ , tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patruliuodami 2019 m. lapkričio 6 d., apie 21.50 val., iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo, gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini).

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas yra neblaivus, pranešėjas važiuoja iÅ¡ paskos. Jis su kolega nedelsiant reagavo į gautÄ iÅ¡kvietimÄ . Netrukus atvykus nurodytu adresu, jie pastebėjo minėtÄ automobilį, stovintį aikÅ¡telėje Å¡alia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Å alia minėto automobilio stovėjo vairuotojas A. S., Jis su kolega priėjo prie A. S., prisistatė, paaiÅ¡kino situacijÄ ir paprašė pateikti dokumentus. Tuo metu prie jų priėjęs pranešėjas K.

K. nurodė, kad bÅ«tent Å¡itas vyras vairavo automobilį, kuris vingiavo po keliÄ . Pranešėjas nurodė, kad iÅ¡ akiračio vairuotojo nebuvo pametęs. Bendraujant su A. S. jam iÅ¡ burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, todėl įtardamas, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, jam patikrino girtumÄ ir nustatė 2.24 promiles. A. S. neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jis dar kartÄ patikrino A. S. girtumÄ ir nustatė 2.05 promiles. A.

S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas (b. l. 37-39). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d., apie 21.45 val., vairuodamas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į garažus, esančius prie namo (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad prie minėto namo stovintį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie namo švietė gatvės žibintai. Prie minėto automobilio atėjo vyras, apsirengęs juodos spalvos striuke ir džinsais.

Jis atrodė gerokai neblaivus, svirduliavo. VyriÅ¡kis atsisėdo į „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vietÄ ir nuvairavo automobilį link (duomenys neskelbtini). Ä®tardamas, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, pranešė BPC ir sekė paskui „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) ir atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikÅ¡telę, sustojo. IÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo vietos ir tuo pat metu privažiavo policijos pareigÅ«nai.

Jie sulaikė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojÄ . PareiÅ¡kėjas priėjo prie pareigÅ«nų ir parašė paaiÅ¡kinimÄ . Matė, kad vairuotojas pÅ«tė į alkotesterį. VisÄ laikÄ nuo tada, kai pastebėjo vairuotojÄ , iki tada, kai pareigÅ«nai jį sulaikė, nebuvo iÅ¡leidęs automobilio ir vairuotojo iÅ¡ akiračio. Iki policijos atvykimo Å¡is nieko negėrė ir nevalgė (b. l. 44-46). 2019 m. lapkričio 6 d. A. S. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti jo neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 9).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 6 d., 22.07 val., A. S. nustatytas 2.24 prom. girtumas, o 22.27 val. – 2.05 prom. (b. l. 10). VĮ Regitra duomenimis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. S. (b. l. 17). VšĮ Emprekis duomenimis vidutinė „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. gamybos, rinkos kaina Lietuvoje, 2019 m. lapkričio mėnesį, sudarė 3512 Eur be PVM (b. l. 19).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad A. S. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. V., K. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad A.

S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, A. S. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, kuris virÅ¡ija BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1,51 promilių neblaivumÄ . Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Teisiamajame posėdyje kaltinamasis bei jo mama I.

S. pateikė raÅ¡ytinius praÅ¡ymus perduoti kaltinamÄ jį motinos atsakomybėn pagal laidavimÄ . Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja savo praÅ¡ymus palaikė. Teisiamajame posėdyje A. S. akcentavo, kad mama daro jam teigiamÄ Ä¯takÄ , nes jiedu Å¡alia gyvena, jis klauso mamos. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas nustato BK 40 straipsnis. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Laikytina, kad asmuo nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , nes teistumas yra iÅ¡nykęs (praeityje teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-09-14 nuosprendžiu pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį, BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, dviejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidedant dvejiems metams).

Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių Å«kiu (pvz., nusikaltimo metu vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai tuo metu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę.

Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje. Vadinasi, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, yra svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir kaltininko elgesys iki pažeidimo padarymo.

Aukščiau nurodytos aplinkybės, vertinant jas padaryto nusikaltimo kontekste, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. S. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nebuvo atsitiktinis, neapdairus kaltinamojo elgesys, nes patvirtina tam tikrÄ teisės normų ignoravimo sistemingumÄ . Pažymėtina tai, kad A. S. 2019-11-06 automobilį vairavo ne tik bÅ«damas neblaivus, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti, kuri iÅ¡ jo buvo atimta 24 mėnesiams. Už tai jis buvo nubaustas 2019-11-13 pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir susimokėjo jam skirtÄ 300 Eur baudÄ (b. l. 90).

IÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. S., nepaisant to, jog 2006-03-21 jam buvo atimta teisė vairuoti, 2018-11-14 baustas už automobilio, kurio savininkas yra, statymÄ mokamoje vietoje (baudÄ sumokėjo) (b. l. 64). Jo asmenybę apibÅ«dina ir tai, kad asmuo praeityje yra baustas už vieÅ¡osios rimties ir kitų asmenų poilsio trikdymÄ (b. l. 64-65). Kaltinamojo mama teigė, kad tikisi sÅ«nui padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ , nes jis geras žmogus, gyvena netoliese, didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia jÅ«roje.

Vis dėlto, teismo Å¡ie argumentai neįtikina. A. S. daugiau nei keturiasdeÅ¡imt metų. Kaltinamasis yra susiformavęs kaip asmenybė, turi tam tikras vertybines nuostatas. Jis gyvena atskirai nuo motinos, dirba, be to didžiÄ jÄ laiko dalį dėl savo darbo specifikos praleidžia jÅ«roje. Dėl Å¡ių objektyvių priežasčių vertintina, kad mama, kuri byloje esančiais duomenimis nors ir yra apibÅ«dinama teigiamai, negali daryti žymesnės įtakos kaltinamojo elgesiui. A. S. nurodė, kad Å¡eimos nėra sukÅ«ręs, artimai bendrauja su mama, jos klauso, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis turi sugyventinę.

IÅ¡ „Sodros“ duomenų matyti, kad A. S. Å¡iuo metu nedirba, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės 2019-11-25 charakteristika patvirtina, kad asmuo nuolat dirba minėtoje įmonėje (į darbÄ (duomenys neskelbtini) pareigoms priimamas konkretaus reiso laikotarpiui). IÅ¡ teisme duotų I. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ir pati motina abejojo savo įtaka sÅ«nui, teigdama, kad jis gali jos klausyti, o gali ir neklausyti. Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o mama nepadarė įtakos ir kur kas jaunesnio amžiaus A.

S. elgesiui, nes praeityje jis buvo teistas už apysunkių nusikaltimų padarymÄ laisvės atėmimo bausme, jÄ atidedant (teistumas iÅ¡nykęs) (b. l. 67). Apklausiama I. S. nurodė, kad sÅ«nui sunku orientuotis Lietuvos įstatymuose, sekti jų pakeitimus, tačiau akivaizdu, kad net pastoviai ilgam laikui iÅ¡vykstantis iÅ¡ Lietuvos kaltinamasis žinojo, jog negali vairuoti automobilio, neturėdamas teisės jį vairuoti, tuo labiau vairuoti transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus. Manytina, kad kaltinamojo mama turėjo pakankamai laiko padaryti sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ , užkertančiÄ keliÄ jo neteisėtam elgesiui, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jo veiksmus nusikaltimo padarymo metu nulėmė kiti veiksniai.

Kaip jau minėta, nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato galimybę koreguoti jo tolimesnį elgesį autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«roje, esant pagrindui manyti, kad toks asmuo padarys teigiamÄ Ä¯takÄ , jog nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Vis dėlto, susipažinus su bylos medžiaga ir teisme apklausus kaltinamÄ jį ir laiduotojÄ I.

S. kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar mama kritiÅ¡kai vertina savo suaugusio ir subrendusio keturiasdeÅ¡imtmečio sÅ«naus elgesį (teisme teigė, kad A. tÄ kartÄ â€žnutrÅ«ko“, jam taip „tiesiog gavosi“, kad „visi daro klaidas“) ir daryti jam įtakÄ , tuo labiau, kad, kaip jau minėta, mamos įtaka jo iki Å¡iol nesustabdė tiek nuo administracinių nusižengimų darymo, tarp jų ir vairavimo neturint teisės vairuoti, tiek nusikalstamos veikos padarymo. Naujų aplinkybių, kaip ketina teigiamai įtakoti suaugusio, dirbančio ir atskirai gyvenančio sÅ«naus, kuris didelę laiko dalį praleidžia iÅ¡vykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), elgesį laiduotoja nenurodė.

Aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju netaikytinas, nes nusikaltimÄ ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam netaikytinos BPK 40 straipsnio nuostatos. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – asmuo dirbantis, anksčiau teistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs (b. l. 67-68), baustas administracine tvarka (b. l. 64-65).

Atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , artimÄ aktualaus straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas A.

S. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 6 d. 22.07 val. iki 2019 m. lapkričio 7 d. 14.32 val. (b. l. 49, 71), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Bylos duomenimis A. S. 2019 m. lapkričio 7 d. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis A. S. vairuodamas neblaivus padarė pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Toks elgesys kelia didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl siekiant užkirsti keliÄ kaltinamajai toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, bÅ«tina uždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismas, spręsdamas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. S. kraujyje žymiai virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), yra ne kartÄ baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

Kaltinamajam A. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas artimesnis draudimo naudotis specialia teise vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 7 d. (b. l. 60-61). BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl Å¡i kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. S. yra konfiskuotinas. Kaltinamajam A. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 20-24). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 60-61) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 54 BNBD (buvęs MGL) (2700 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 BNBD (buvęs MGL) (1800 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. lapkričio 6 d. 22.07 val. iki 2019 m. lapkričio 7 d. 14.32 val. (1 para), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti A. S. neatlikusiu 34 BNBD (buvęs MGL) (1 700 Eur) dydžio baudos. Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti A. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ A. S. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos. A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – specialios teisės sustabdymÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. S., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.

Sumokėjęs baudÄ nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Gruodienė