2022-01-27 Nr. CB-687-2-47-3-01677-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-317

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01677-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 17 d. paduotu ieškovo E. V. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovadyba“ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Biograin“, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi iš dalies pakeistas Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas, priteista atsakovei iš ieškovo 6 473,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, likusi sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, dalis palikta nepakeista. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015, 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, kt.), kurioje apibrėžtas ribų neaiškumo turinys, kai žemės sklypų ribos aiškumo (neaiškumo) klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Be to, nustatant gretimų sklypų ginčo ribas būtent žemės sklypo dydžiui (plotui) turi būti teikiamas prioritetas, o sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija.

Teismai laikėsi priešingos pozicijos, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, 48 punktas). Teismai taip pat neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktą, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Ieškovo įsitikinimu, teismai negalėjo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) 2019 m. rugsėjo 3 d. akto vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio jog ieškovo reikalavimas nustatyti ribas pagal UAB „Drava“ parengtą planą yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis 2019 m. gegužės 27 d. NŽT išvada, kaip įrodymu, patvirtinančiu atsakovės 2019 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo plano pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad konkretus dokumentas, nustatantis žemės sklypų ginčo ribas, yra 2019 m. rugpjūčio 2 d.

UAB „Agrogeodezija“ parengtas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas. Teismai, ieškovo vertinimu, neišnagrinėjo visų jo nurodytų aplinkybių, argumentų, susijusių su žemės sklypų persidengimu, šalių preliminarių planų prieštaravimais. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ilgalaikį faktinį sklypų naudojimą, nepagrįstai rėmėsi vien subjektyvia, neargumentuota ir tikrovės neatitinkančia atsakovės versija. Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis priteisti atsakovei iš ieškovo 8046,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Pažymėtina, kad, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 4, 7 dalių nuostatomis, jas taikant kartu su CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už kasacinį skundą mokėtinas 85 Eur žyminis mokestis. ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2022 m. sausio 13 d. per UAB „Perlas Finance“ terminalą sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas