A-662-710-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-710/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00021-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2.3; 14.3.1; 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dianai Jasinavičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „NT investicija“ atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, atsakovų Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“), UAB „Laviga“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. A., UAB „NT investicija“, UAB „Laviga“, UAB „Archsoma“, UAB Architektų biurui G. N. ir partneriai, dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašymu (b. l. 6-10, I t.) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T2-165 „Dėl žemės sklypo Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu“; panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) išduotą 2008 m. balandžio 16 d. statybos leidimą Nr. 91 poilsio pastato „Eglė“ rekonstrukcijai, naujai statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai (toliau – ir Statybos leidimas); panaikinti Administracijos 2006 m. rugsėjo 5 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsio pastato „Eglė“ rekonstrukcijai, naujai statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai adresu Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palangoje (toliau – ir Sąvadas).

Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2009 m. sausio 5 d. buvo gautas V. Ž. 2008 m. gruodžio 29 d. pareiškimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso neteisėtomis statybomis Palangos mieste ir prašymas panaikinti Statybos leidimą. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2009 m. vasario 23 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. vasario 19 d. prašymas Nr. (1.15)-2D-367 spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo inicijuojant Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T2-165 panaikinimą. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2009 m. vasario 23 d. buvo gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. vasario 20 d. prašymas Nr. (3.10)2KL-04 kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, inicijuojant Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T2-165 bei Statybos leidimo panaikinimą.

Nurodė, kad Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-165 „Dėl žemės sklypo Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) galiojimo teritorijoje esantis žemės sklypas, adresu Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palangoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu buvęs savininkas UAB „Laviga“), kuris nuosavybės teise valdo ir šiame sklype esantį poilsio pastatą bei kiemo statinius.

Minimiems turtiniams vienetams yra įregistruota hipoteka, kreditorius - AB bankas „Hansabankas“. Pažymėjo, kad Detaliojo plano galiojimo teritorijos tvarkymas reglamentuotas Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 (toliau – ir Paminklosauginis planas), bei Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau – ir Centrinės dalies detalusis planas), sprendiniais.

Teigė, kad detaliojo planavimo organizatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 7 dalimi, turėjo ne organizuoti naujo detaliojo plano rengimą, o inicijuoti Centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą. Pareiškėjo manymu, dėl šios priežasties buvo teisiškai nepagrįstai inicijuotas ginčo žemės sklypo naujas detaliojo planavimo procesas. Nurodė Įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 3 dalį, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25, 49 punktus.

Atkreipė dėmesį į Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2004 m. spalio 5 d. patvirtintų Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti (toliau – ir Sąlygos) nurodytą planavimo tikslą, Sąlygų 5 punktą ir pažymėjo, kad analogiški planavimo tikslai nurodyti ir planavimo organizatoriaus UAB „Laviga“ patvirtintoje planavimo užduotyje. Teigė, jog ginčo sklypas Paminklosauginio plano sprendiniais priskirtas urbanistinės vertybės teritorijai (U2), kuriai nustatytas griežtas paminklosauginis tvarkymo režimas – restauravimo-atkūrimo, teritorijos naudojimo režimas (P) – rekreacinis-poilsinių.

Atkreipė dėmesį, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 60 pavirtintų Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo režimų taikymo taisyklių 6.2 punktu nustatyta, jog tvarkymo režimai nustatomi visų rūšių didelėms, sudėtingoms, daugiaetapėms vertybėms ir kultūrinėms vietovėms. Teigė, jog ši norma taikoma teritorijai, tvarkomai pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos individualų pirminį reglamentą „Palangos miesto istorinė dalis“. Nurodė minėto akto 5.1, 5.2 punktus, Paminklosauginio plano tekstinę dalį.

Pareiškėjo teigimu, nors detaliojo plano sprendiniuose nėra aiškiai įvardinta nauja statyba, vertinant detaliojo plano sprendinius padidinti užstatymo tankumą nuo 0.31 iki 0.40, o intensyvumą - nuo 0.7 iki 2.00, darytina išvada, jog tai yra nauja statyba. Pabrėžė, jog šie sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d., detaliojo plano tvirtinimo metu) 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos rekonstrukcijos sąvokos.

Pažymėjo, kad Centrinės dalies detaliojo plano grafinės dalies sprendiniais ginčo teritorija patenka į U26 teritoriją (kvartalą), kuriai nustatytas griežtas paminklosauginis režimas, bei yra pažymėta kaip sklypas Nr. 5, kuriam nustatyta: teritorijos naudojimo būdas - rekreacinė teritorija; pobūdis - galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla; statinio aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas nedidinamas; paliekama esama statybos linija; tai griežto paminklosauginio režimo zona, išsaugomi sklype augantys medžiai ir krūmai. Teigė, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatoma 1970 metais statyto poilsio pastato rekonstrukcija – išplėtimas, didinant esamą užstatymo tankumą nuo 0.31 iki 0.40 ir užstatymo intensyvumą nuo 0.7 iki 2.00, vertintina kaip nauja statyba, kuri nors pažodžiui ir nėra įvardinta detaliojo plano sprendiniuose, tačiau iš esmės realizuoja planavimo sąlygose ir planavimo užduotyje numatytus planavimo tikslus - naują statybą, bei koreguoja statinio užstatymo liniją ir prieštarauja tiek Paminklosauginio plano sprendiniais šioje teritorijoje nustatytam restauravimo-atkūrimo režimui, tiek Centrinės dalies detaliojo plano reikalavimui nedidinti užstatymo tankio ir intensyvumo bei palikti esamą statybos liniją.

Nurodė, kad Administracija išdavė Sąvadą, kuriame nurodyta projektavimą atlikti pagal Tarybos patvirtintą šios teritorijos Detalųjį planą. Detaliojo plano sprendinių realizavimui UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai parengė poilsio pastato „Eglė“ rekonstrukcijos, naujos statybos, požeminės automobilių saugos statybos Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palangoje, techninį projektą. Šio techninio projekto rengimo metu UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ prašymu Taryba 2007 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. T2-144, kuriuo pritarė privalomo nustatyto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo - statinių statybos zonos tikslinimui žemės sklype statybos techninio projekto rengimo metu. Nurodė Statybos įstatymo 20 straipsnio 14 dalį, pažymėjo, jog statinio projektavimo metu pakeitimai nebuvo derinti su projektavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Tai, pareiškėjo manymu, negali būti vertinama kaip formalus procedūrinis pažeidimas, nes Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2009 m. sausio 28 d. rašte Nr. (3.10)2KL-01 teigė, jog tokio detaliojo plano sprendinių pakeitimo nebūtų derinęs.

Nurodė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pažymėjo, kad Detaliuoju planu buvo numatyta poilsio namus „Eglė“ rekonstruoti, tačiau, pažeidžiant Centrinės dalies detaliojo plano reikalavimą palikti esamą statybos liniją, techninio plano rengimo metu planuoto rekonstruoti statinio užstatymo linija, kuri jau buvo neteisėtai koreguojama detaliuoju planu, buvo visiškai pakeista, suskaldant esamą poilsio pastatą „Eglė“ į tris atskirus statinius, pakeičiant statinių išdėstymą žemės sklype. Teigė, jog, atsižvelgiant į Paminklosauginio plano koncepciją ginčo teritorijai, tokia detaliojo plano korektūra, susijusi su saugomos teritorijos režimo pakeitimu, t. y. nepaisant aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento reikalavimų teritorijai išlaikyti restauravimo-atkūrimo režimą, Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144 buvo legalizuota naujos statybos galimybė.

Pažymėjo, jog techniniu projektu padidintas iki 16,70 m detaliuoju planu numatytas 12 m aukštingumas, tuo pažeidžiant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Nurodė, jog techniniu projektu sklypo užstatymo intensyvumas padidintas daugiau nei du kartus, nes esamame žemės sklype buvusio poilsio pastato užstatymo plotas buvo 1608 kv. m., pastato bendras plotas - 3779,94 kv. m., o techniniu projektu suprojektuotas pastatas užimtų 1586,24 kv. m., pastato bendras plotas - 10112,53 kv. m., iš jo 2100,44 kv. m. požeminė automobilių saugykla.

Teigė, jog Centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais draudžiama šioje teritorijoje didinti užstatymo intensyvumą, o Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad keičiant leistiną sklypo užstatymo intensyvumą turi būti keičiamas ir detalusis planas. Nurodė aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ priedą Nr. 3, pažymėjo, kad statinio techniniu projektu suprojektuotas trijų atskirų dalių statinys, kurių kiekviena yra penkių aukštų ir kiekvienos dalies aukštis yra 16,7 m.

Darė išvadą, jog techniniu projektu turėjo būti nustatyti 7,1 m minimalūs atstumai nuo statomo statinio iki ginčo sklypo ribų, tačiau atstumas iki gretimo sklypo ribos techniniame projekte nustatytas 3,55 m, o statinio projektavimo sąlygų sąvade, kuriuo privaloma vadovautis rengiant techninį projektą, atstumai nebuvo numatyti.

Nurodė Tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-199 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 7, 19, 21.1 punktus, pažymėjo, jog Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai privalėjo dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. balandžio 9 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas Statybos leidimo išdavimas. Atkreipė dėmesį, jog iš Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. sausio 28 d. rašto Nr. (3.10)2KL-01 matyti, jog, atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas numatė tik esamo statinio rekonstrukciją, o ne Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. balandžio 9 d. posėdžio metu svarstytame techniniame projekte numatytą esamo statinio nugriovimą ir naujo statymą, keičiant užstatymo liniją bei aukštų skaičių ir išdėstymą, techninio projekto nebūtų derinę ir statybos leidimo išdavimui būtų prieštaravę. Darė išvadą, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 19 punkto reikalavimus.

II. Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 175-177, I t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog Sąlygose nurodyta, kad turi būti vadovaujamasi Centrinės dalies detaliuoju planu. Paaiškino, jog vadovautis Paminklosauginiu planu nebuvo reikalaujama, todėl juo nebuvo vadovaujamasi. Pabrėžė, kad Centrinės dalies detalusis planas ir ginčo žemės sklypo Detalusis planas yra vieno lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl Statybos leidimo teisėtumo yra išnagrinėtas kitoje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu į prašymą (b. l. 156, I t.) prašė jį tenkinti. Nurodė, jog Palangos miesto generalinio plano sprendiniais Senojoje Palangoje nauja statyba neleidžiama, o ginčijamo Detaliojo plano sprendiniuose kaip tik numatyta nauja statyba. Pabrėžė, jog Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-144, kuriuo pakeistas privalomas nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas statybos techninio projekto rengimo metu, yra neteisėtas, kadangi turėjo būti inicijuojamas detaliojo plano pakeitimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Archsoma“ atsiliepimu į prašymą (b. l. 154, I t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad žemės sklypo Detalusis planas parengtas laikantis nustatytos tvarkos, suderintas su kompetentingomis institucijomis, trečiųjų asmenų interesai nepažeisti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) atsiliepimu į prašymą (b. l. 158-162, I t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 29 d. V. Ž. pareiškime dėl galimai pažeisto viešojo intereso Palangos mieste, gautame Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2009 m. sausio 5 d., buvo išdėstytos visos reikalingos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo apsispręsti dėl prašymo teismui dėl viešojo intereso gynimo padavimo. Teigė, kad tolesni pareiškėjo veiksmai ir kreipimasis į įvairias institucijas buvo netikslingi, jokios naujos aplinkybės nebuvo nustatytos. Pažymėjo, jog termino kreiptis į teismą praleidimą sąlygojo paties pareiškėjo pasirinkti veiksmai, nes jis delsė atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus. Nurodė, jog pareiškėjas atliko funkciją, priskirtą kitam viešojo administravimo subjektui – Inspekcijai, kuri pagal aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 7.1.5 punktą, nustačiusi asmenų visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o jei nėra galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra priėmęs sprendimą administracinėje byloje pagal V. Ž. skundą dėl Statybos leidimo panaikinimo.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies, panaikino Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T2-165 „Dėl žemės sklypo Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ ir 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu“, Administracijos išduotą Sąvadą. Pareiškėjo prašymo dalį dėl Statybos leidimo panaikinimo teismas paliko nenagrinėtą.

Kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti buvo patenkintinas ir skundo padavimo terminas atnaujintas, teismas iš naujo nenagrinėjo klausimo dėl prašymo padavimo termino.

Nustatė, kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano galiojimo teritorijos tvarkymas reglamentuotas Paminklosauginio plano bei Centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais. Teismas konstatavo, jog detaliojo planavimo organizatorius, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, turėjo ne organizuoti naujo detaliojo plano rengimą, bet inicijuoti Centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą. Darė išvadą, kad dėl šios priežasties buvo teisiškai nepagrįstai inicijuotas ginčo žemės sklypo naujas detaliojo planavimo procesas.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010. Konstatavo, jog detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatoma 1970 metais statyto poilsio pastato rekonstrukcija – išplėtimas, didinant esamą užstatymo tankumą nuo 0.31, kuris nustatytas Centrinės dalies detaliuoju planu, iki 0.40, ir užstatymo intensyvumą nuo 0.7, leidžiamo Centrinės dalies detaliuoju plano sprendiniais, iki 2.00, vertintini kaip nauja statyba. Darė išvadą, jog ginčijamo Detaliojo plano sprendiniai bei statinio užstatymo linijos koregavimas prieštarauja tiek Paminklosauginio plano sprendiniais šioje teritorijoje nustatytam restauravimo-atkūrimo režimui, tiek Centrinės dalies detaliojo plano reikalavimui nedidinti užstatymo tankio ir intensyvumo bei palikti esamą statybos liniją.

Nurodė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sutiko su pareiškėjo argumentu, jog tie patys imperatyvūs reikalavimai taikomi ir detaliojo plano sprendinių pakeitimams, kurių reikalingumas kyla techninio projekto rengimo metu. Nustatė, kad Administracija išdavė Sąvadą, kuriame nurodyta projektavimą atlikti pagal Detalųjį planą. Detaliojo plano sprendinių realizavimui rengiant poilsio pastato rekonstrukcijos, naujos statybos, požeminės automobilių saugos statybos techninį projektą UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) prašymu Taryba 2007 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. T2-144, kuriuo pritarė privalomo nustatyto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo - statinių statybos zonos tikslinimui žemės sklype statybos techninio projekto rengimo metu. Teismas pažymėjo, kad nors Taryba tuo metu ir galėjo savo sprendimu pritarti privalomo nustatyto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimo – statinių statybos zonos tikslinimui ginčo žemės sklype statybos techninio projekto metu, nerengiant naujo detaliojo plano, tačiau tokie veiksmai turėjo būti suderinti su atitinkamomis institucijomis. Nurodė Statybos įstatymo 20 straipsnio 14 dalį, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog statinio projektavimo metu pakeitimai buvo derinti su projektavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Pabrėžė, kad Centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais draudžiama šioje teritorijoje didinti užstatymo intensyvumą, aukštingumą, tankumą. Nurodė, kad pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą keičiant leistiną sklypo užstatymo intensyvumą turi būti keičiamas ir detalusis planas, tačiau tai padaryta nebuvo.

Nurodė Įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 3 dalį, Taisyklių 25, 49 punktus ir pažymėjo, kad, konstatavus, jog Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. T2-165 bei 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-144 yra neteisėti, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Paminklosauginiam planui ir Centrinės dalies detaliajam planui, buvo pažeisti Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies bei Taisyklių 25, 49 punktų reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad Teismo ekspertizės 2010 m. lapkričio 15 d. aktu Nr. 10-11/15 taip pat nustatyta, jog Taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144 pakeitė teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą – statinių statybos zoną, kas laikytina detaliojo plano pakeitimu. Teismas, konstatavęs, kad administraciniai aktai, kuriais patvirtintas Detalusis planas ir pakeista užstatymo linija, yra neteisėti, darė išvadą, kad šių sprendimų pagrindu išduotas Sąvadas taip pat yra neteisėtas ir naikintinas.

Teismas pareiškėjo prašymo dalį dėl Statybos leidimo panaikinimo paliko nenagrinėtu, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-38-163/2011 yra nagrinėjamas administracinis ginčas iš esmės tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio akto.

IV. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu (b. l. 122-125, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino ginčijamais administraciniais aktais patvirtintų Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo visų ginčo teritorijoje galiojusių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kuriais buvo grindžiami teisės aktų pažeidimai, netinkamai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo nagrinėjimo administraciniame teisme nuostatas. Mano, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi administracinėje byloje Nr. I-38-163/2011 ginčas buvo nagrinėjamas pagal fizinio asmens inicijuotą procesą dėl jo pažeistų teisių ir pažeisto privataus intereso, minėtoje byloje ginčijamas tik vienas administracinis aktas, nesiejant jo priėmimo su kitais neteisėtais administraciniais aktais, kurių pagrindu jis buvo priimtas. Atkreipia dėmesį, kad prašė teismo panaikinti Statybos leidimą, remdamasis ne tik šio leidimo išdavimo pagrindinių procedūrų pažeidimu, bet ir tuo, kad Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis neteisėto detaliojo plano, patvirtinto Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-144 sprendiniais, bei Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144. Daro išvadą, kad Statybos leidimas naikintinas ne tik dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies, Nuostatų 19 punkto reikalavimų, bet ir dėl Paminklosauginio plano sprendinių, Centrinės dalies detaliojo plano sprendinių reikalavimų pažeidimų. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus argumentus ir įrodymus, kad tiek Detaliojo plano sprendiniais, tiek Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144, tiek statinio techniniu projektu ginčo sklype iš esmės buvo realizuoti naujos statybos sprendiniai, nugriaunant esamą pastatą, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Laviga“ apeliaciniu skundu (b. l. 134-143, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti panaikinant jo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T2-165, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Pažymi, kad Paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, todėl teigia, kad teismo teiginiai dėl žemės sklypo neatitikimo ar prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar kitiems teisės aktams nėra pagrįsti.

Atkreipia dėmesį, kad Paminklosauginis planas ir jo rekomendaciniai sprendiniai neteko galios 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto tarybai patvirtinus Centrinės dalies detalųjį planą. Pažymi, kad apie Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – ir Generalinis planas) atitikimą žemės sklypo Detaliajam planui Inspekcija 2009 m. vasario 7 d. pažymos Nr. 4D-33 1-je išvadoje yra nurodžiusi, kad Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams.

Pabrėžia, kad Generalinis planas nėra bendrasis planas, o tėra teritorijų planavimo dokumentas. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 konstatuota, jog Generalinis planas vertintinas kaip bendrojo teritorijų planavimo dokumentas. Daro išvadą, kad Generalinis planas nėra bendrasis planas pagal Įstatymo nuostatas, nes Teritorijų planavimo įstatymas buvo priimtas tik 1995 m. gruodžio 12 d. Pabrėžia, kad Detalusis planas buvo parengtas pagal visų planavimo sąlygas nustatančių institucijų išduotas planavimo sąlygas, taip pat ir pagal Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išduotas planavimo sąlygas.

Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005 m. birželio 3 d. protokolu Nr. 15 Detalųjį planą suderino be jokių pastabų, kaip ir visos kitos planavimo sąlygas nustačiusios institucijos. Teigia, kad esminių Detaliojo plano trūkumų nenustatė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrinusi šį planą ir pateikusi teigiamą patikrinimo išvadą. Mano, kad teismo nuoroda į Įstatymą ir Taisykles negali būti taikoma, nes ginčo laikotarpiu Palangos miestas neturėjo jokio bendrojo plano. Nurodo, kad Palangos bendrąjį planą Palangos miesto taryba patvirtino tik 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317.

Pažymi, kad rekomendacinio pobūdžio specialusis planas – Paminklosauginis planas, neteko galios 2000 m. gegužės 25 d. Daro išvadą, kad teismo teiginiai dėl Detaliojo plano sprendinių neatitikimo ar prieštaravimo galiojantiems bendrajam ir specialiajam planams yra nepagrįsti, nes tokių planų nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad, nors teismas konstatavo, jog „administraciniai aktai, kuriais patvirtintas detalusis planas ir pakeista užstatymo linija, yra neteisėti, todėl šių sprendimų pagrindu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas taip pat yra neteisėtas ir naikintinas“, projektavimo sąlygų sąvadas, kurio pagrindu buvo parengtas Detalusis planas, nebuvo ginčytas, teismas jį tyrė ir nepanaikino.

Daro išvadą, kad minėtas sąvadas atitiko teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad „užstatymo linija“ nebuvo ir negalėjo būti pakeista Palangos miesto tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144, nes tai buvo padaryta po 2007 m. liepos 26 d., parengus ir Nuolatinėje statybos komisijoje 2008 m. balandžio 9 d. suderinus techninį projektą. Tvirtina, kad projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-144 pagrindu, nes jis buvo išduotas dar 2006 m. rugsėjo 5 d., t. y. beveik vieneriais metais anksčiau nei buvo priimtas Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-144.

Mano, kad teismo sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių viešojo intereso pažeidimą, siejamą su teisės aktų pažeidimu tvirtinant Detalųjį planą. Paaiškina, kad Detalusis planas buvo patvirtintas pagal Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194 ir daro išvadą, kad tik nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas.

Teigia, kad teismas ne tik neteisingai aiškino, bet ir taikė viešąjį interesą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nes netinkamai sprendė dėl jo buvimo ar nebuvimo kiekvieno reikalavimo atveju. Pažymi, kad teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, jog visoje byloje viešas interesas yra akivaizdus. Mano, kad teismas Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T2-165 panaikino formaliai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriose suformuota taisyklė, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai gavo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atitinkamas sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

Teigia, kad teismas nepagrįstai nuolaidžiavo pareiškėjo neveiklumui, vilkino bylos sprendimą, nesivadovavo konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, nesilaikė proporcingumo principo. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nesprendė dėl viešojo intereso pažeidimo, jeigu toks buvo konstatuotas, pašalinimo kitais būdais, nesukeliančiais tokių sunkių pasekmių. Mano, kad teismas galėjo ir privalėjo svarstyti galimybę naikinti sprendimo dalį dėl naujos statybos, jeigu tokia realiai buvo numatyta bei draudžiama. Atkreipia dėmesį, kad bylos iniciatorius V.

Ž. 2008 m. gruodžio 19 d. pareiškime skundė ir prašė panaikinti tik Statybos leidimą, o dėl Detaliojo plano ir jo sprendinių nereiškė jokių pretenzijų.

Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 150-151, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Įstatymo 26 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Paaiškina, kad rengiant Detalųjį planą buvo siekiama pakeisti Centrinės dalies detaliojo plano privalomus sprendinius minėtoje teritorijoje.

Nurodo Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir pažymi, kad 2005 m. detalaus plano rengimas buvo objektyviai būtinas ir privalomas norint tinkamai rekonstruoti ir išplėsti poilsio pastatą bei apibrėžti šio statinio tvarkymo reikalavimus. Teigia, kad sprendiniai, kurie Detaliajame plane yra kitokie palyginus su to paties lygmens teritorinio planavimo dokumentu, t. y. Centrinės dalies detaliuoju planu, atitinkama apimtimi pakeitė šiuos sprendinius. Mano, kad tai yra leistinas detaliojo plano sprendinių keitimo būdas. Atkreipia dėmesį, jog teismas nekonstatavo, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl susisiekimo sistemos prieštarauja planavimo sąlygose numatytiems Centrinės dalies detalaus plano sprendiniams, kurių turi būti laikomasi planuojant ginčo teritoriją.

Nurodo, jog teismas taip pat nekonstatavo, kad buvo pažeistos Detalaus plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo ar tvirtinimo procedūros. Nurodo Įstatymo 23 straipsnį, pažymi, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2004 m. rugsėjo 22 d. išduodamas planavimo sąlygas nurodė, kad rengiant žemės sklypo detalųjį planą, turi būti taikomi Centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai. Teigia, kad Detalusis planas turėjo būti rengiamas pagal kompetentingų institucijų išduotas planavimo sąlygas. Pažymi, kad nepažeidė jokio privalomo reikalavimo vadovautis planavimo sąlygose nenurodytu planu.

Nurodo Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pažymi, kad Taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144 pritarė privalomo nustatyto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo – statinių statybos zonos tikslinimui žemės sklype statybos techninio projekto rengimo metu. Tvirtina, kad jokie teisės aktų nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, visų procedūrų buvo laikomasi. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 20 straipsnio 14 dalį. Nurodo, kad teismas nekonstatavo, kokie statybos techniniai reglamentai, patikslinus statinių statybos zoną, keitėsi ir su kokiomis institucijomis jie turėjo būti derinami.

Mano, kad priėmus sprendimą tikslinti detaliojo plano tvarkymo ir naudojimo režimą – statinių statybos zoną, nebuvo keičiami jokie normatyviniai statybos techniniai dokumentai ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatos, kurios privalėjo būti derinamos su atitinkamomis institucijomis. Pabrėžia, kad Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144 nebuvo keičiamas detalus planas, o tik tikslinamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl, atsakovų manymu, šiuo atveju rengti detaliojo plano nereikėjo.

Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas nustatytas neužstatytai ginčo sklypo teritorijai, o sklype esantis poilsio pastatas nėra tarp saugomų ir vertingų pastatų paminklosauginiu aspektu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) apeliaciniu skundu (b. l. 1-24, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti, priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) iš Klaipėdos apygardos prokuratūros patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas buvo paduotas praleidus terminą be svarbių priežasčių, todėl nebuvo pagrindo jį atnaujinti.

Pažymi, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas jau 2009 m. sausio 12 d. gavo suinteresuoto asmens V. Ž. pareiškimą, kuriame detaliai išnagrinėti ir nurodomi bei pridedamais įrodymais tvirtinami įtariami viešojo intereso pažeidimai, kuriais savo prašymą teismui argumentuoja pareiškėjas. Mano, kad jau 2009 m. sausio 5 d. pareiškėjui buvo pateikta pakankamai duomenų įvertinti, ar pažeistas viešasis interesas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas galėjo įstoti į administracinės bylos Nr. I-521-243/2008 nagrinėjimą, susipažinti su bylos medžiaga, tačiau to nepadarė.

Pažymi, kad tik pareiškėjas gavo institucijų atsakymus į jo užklausas nepraėjus mėnesiui nuo 2009 m. sausio 5 d. pareiškimo gavimo. Pareiškėjo argumentą, kad teismas 2009 m. sausio 23 d. turėjo priimti sprendimą administracinėje byloje Nr. I-521-243/2008, laikė negalinčiu turėti įtakos pareiškėjo pareigų ginti viešą interesą nevykdymui. Pažymi, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti teisėmis, nustatytomis ABTĮ 52 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje. Teigia, kad prašymas atmestinas dėl institucijų nerūpestingumo ir praėjusio nepateisinamai ilgo termino nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kad kitos valstybės institucijos buvo visiškai nerūpestingos ir dėl to yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo bei teisinių santykių atsiradimo momento. Atkreipia dėmesį, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. dalyvavo nagrinėjant kitą administracinę bylą, iš kurios pateiktos medžiagos pagrindu pareiškėjas 2009 m. sausio 12 d. pradėjo tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo ir 2009 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą.

Atkreipia dėmesį, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (7.12)2K1-95 Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys advokatų kontorai patvirtino, jog šio padalinio specialistas dalyvavo 2008 m. balandžio 9 d. Nuolatinės statybos komisijos, kuri išdavė Statybos leidimą, posėdyje, 2008 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (7.12)2K1-01 minėtas padalinys advokatų kontorai teikė nuomonę dėl sklype vykdomų darbų atitikimo Detaliajam planui, tačiau tik 2009 m. sausio 28 d. raštu Nr. (3.10)2K1-01 Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo nurodyta, jog Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia Centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. (3.10)2K1-04 nurodė ir tai, kad techninis projektas neatitinka patvirtinto detaliojo plano, ir paragino prokurorą kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.

Daro išvadą, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys jau nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio galėjo informuoti prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus, tačiau to nepadarė. Atkreipia dėmesį į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 2.11-403-(14.1) ir daro išvadą, kad jau nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, šis departamentas galėjo informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus, tačiau to nepadarė.

Pažymi, kad teismui buvo pateikti ne visi su Inspekcijos 2009 m. vasario 11 d. raštu Nr. (1.15)-2D-318 susiję dokumentai ir daro išvadą, kad teismas neteko galimybės įvertinti Inspekcijos galimybių informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus po Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. 2-3097-(2.20) gavimo. Paaiškina, kad 2006 m. derinant projektuojamo objekto techninį projektą su atsakovu, Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys nurodė rengti šį projektą remiantis Detaliojo plano sprendiniais, o 2005 m. birželio 3 d.

Klaipėdos apskrities viršininkas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-111 pateikė teigiamą Detaliojo plano išvadą. Daro išvadą, kad po trejų metų iš esmės nepasikeitus jokioms objektyvioms aplinkybėms Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys persigalvojo ir nurodė, jog atsakovo sprendimu patvirtintas Detalusis planas yra neteisėtas, o Inspekcija tvirtina, kad 2005 m. birželio 3 d. teigiama Detaliojo plano išvada yra nepagrįsta. Daro išvadą, kad tų pačių viešojo administravimo subjektų nuomonės dėl Detaliojo plano skiriasi, tačiau teismas dėl prieštaringų institucijų išvadų bei aplaidaus pareigų atlikimo nepasisakė.

Pažymi, kad nuo Detaliojo plano tvirtinimo, techninio projekto statybai derinimo ir patvirtinimo iki dienos, kai Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys pakeitė nuomonę, praėjo daugiau nei 3 metai, per kuriuos buvo atlikti didelės apimties projektavimo ir rekonstrukcijos darbai. Jiems atlikti buvo patirtos didelės materialinės investicijos ir išlaidos. Daro išvadą, kad skundžiamų aktų panaikinimas sąlygotų, jog dėl aplaidaus viešojo administravimo, Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio bei Inspekcijos veiksmų, apeliantas patyrė nereikalingų išlaidų, buvo nepataisomai sunaikintas jo turtas.

Teigia, kad šie praradimai turėtų būti atlyginami valstybės sąskaita iš biudžeto. Pažymi, kad teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nevertino ir neargumentavo, kodėl praėjus nepateisinamai ilgam terminui nuo ginčijamų aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento yra ginamas viešasis interesas. Mano, kad šioje byloje vyksta ne viešojo intereso, o privataus asmens – V. Ž., intereso gynimas. Nurodo, kad teismo sprendimu pripažinus detaliojo planavimo ir susijusius aktus bei Sąvadą neteisėtais, tačiau nepasisakius dėl Statybos leidimo bei dėl vykusios statybos pasekmių, negalima spręsti klausimo dėl pasekmių šalinimo, kas sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą.

Nurodo, kad byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo informuoti, kokias materialines teisines pasekmes šių aktų panaikinimas gali sukelti, kaip pasireikš pareiškėjo viešojo intereso gynimas jų teisėms. Mano, kad panaikinus tik dalį administracinių aktų ir nepasisakant dėl jų pagrindu sukeltų materialinių pasekmių pašalinimo, sudaromas tik pagrindas kilti kitiems ginčams bei daroma žala viešajam interesui realiai jo neapginant. Pažymi, kad teismo išvada dėl ginčijamų aktų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams iš esmės atkartoja pareiškėjo prašymą ir nesiremia bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, taip pat remiasi kito teismo prieita išvada.

Pabrėžia, kad jokio privalomo reikalavimo vadovautis planavimo sąlygose nenurodytu Paminklosauginiu planu atsakovas nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Pažymi, kad teismo teiginys, kad Paminklosauginis planas buvo ignoruojamas ginčijamų Tarybos aktų priėmimo metu, kadangi tokia išvada neatitinka bylos medžiagos. Teigia, jog teismas negalėjo įvertinti, kad Paminklosauginis planas yra Centrinės dalies plano, kuris nurodytas planavimo sąlygose, sudėtinė dalis. Nurodo, kad Detaliojo plano rengimo metu Paminklosauginis planas nebuvo ignoruojamas, nes Detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Centrinės dalies plano reikalavimais.

Mano, kad teismas nepagrįstai sutapatino Paminklosauginio plano tekstinėje dalyje ir Statybos įstatyme naudojamas naujos statybos sąvokas. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad šiuo atveju teritorijos naudojimo-tvarkymo režimas nustatytas neužstatytai ginčo sklypo teritorijai, tačiau pats pastatas niekada nebuvo saugomas, nes nėra vertingas paminklosauginiu požiūriu. Daro išvadą, kad nesaugomo pastato rekonstrukcija negali padaryti jokios įtakos saugomai teritorijai. Teigia, kad esamo pastato numatyta rekonstrukcijos apimtis nepadarys jokios įtakos saugomai nustatytai teritorijai.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo Centrinės dalies detaliajame plane numatytų sprendinių padidinimą Detaliuoju planu, nes Centrinės dalies detaliajame plane nebuvo numatyti konkretūs užstatymo tankio ir intensyvumo ar aukštingumo parametrai. Pažymi, kad nesant Centrinės dalies detaliajame plane nustatytų privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, buvo pagrįstai inicijuotas Detaliojo plano rengimas siekiant tokius parametrus nustatyti. Mano, kad teismo išvada, jog detaliojo planavimo organizatorius turėjo ne organizuoti naujo detaliojo plano rengimą, o inicijuoti Centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą, nėra pagrįsta.

Pabrėžia, kad planavimo sąlygas nustatyti išdavė ir Detaliojo plano patvirtinimui pritarė visos institucijos, visos institucijos išduotose planavimo sąlygose ginčo žemės sklypo Detaliajam planui parengti nurodė tik Centrinės dalies detalųjį planą. Nurodo, kad išdavus planavimo sąlygas, galėjo būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – Detaliojo plano rengimas. Parengus Detalųjį planą, visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos pritarė jo tvirtinimui. Paaiškina, kad Klaipėdos apskrities viršininkas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pateikė teigiamą žemės sklypo detaliojo plano išvadą, todėl atsakovas teisėtai, turėdamas šią išvadą bei visų detaliojo plano rengime dalyvavusių institucijų pritarimus, priėmė sprendimą patvirtinti Detalųjį planą su jame nustatytais privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais.

Daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tuo buvo pažeistos Įstatymo bei Taisyklių nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apskrities viršininko Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas nebuvo panaikintas, teismas dėl jo nepasisakė, todėl paliko nepašalintą prieštaravimą tarp teismo prieitų išvadų ir byloje surinktų įrodymų. Teigia, kad teismo išvada, jog atsakovo pritarimu buvo iš esmės legalizuota naujos statybos galimybė, o techniniu projektu sklypo užstatymo intensyvumas padidintas daugiau nei du kartus, remiasi nenumatyta administracine tvarka padarytais paskaičiavimais, kurie nebuvo žinomi ginčijamų aktų priėmimo metu.

Mano, kad teismas nepagrįstai įvertino tik pareiškėjo pateiktus valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančios institucijos teisių perėmėjos atliktus skaičiavimus, bet nevertino pačios valstybinę teritorijų priežiūrą atlikusios institucijos išvados. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog atsakovas tuo metu galėjo savo sprendimu pritarti privalomo nustatyto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimo – statinių statybos zonos tikslinimui ginčo žemės sklype statybos techninio projekto metu, nerengiant naujo detaliojo plano.

Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai turėjo būti suderinti su atitinkamomis institucijomis. Paaiškina, kad keičiant Detaliojo plano užstatymo zoną Techninio projekto rengimo metu, buvo įgyvendinta teisė, numatyta Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, nes atsakovas leido tikslinti užstatymo zoną techninio projekto rengimo metu, o parengtas techninis projektas buvo pateiktas derinti Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka.

Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Statybos įstatymo 20 straipsnio 14 dalį, kadangi byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, jog rengiant ginčo sklype statinio projektą nebūtų buvę galimybės įgyvendinti kokių nors normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatų. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju rengiant statinio techninį projektą visi normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai buvo įgyvendinti ir jokios kompensacinės priemonės projekte nebuvo numatytos.

Daro išvadą, kad pagal teismo taikytą Statybos įstatymo 20 straipsnio 14 dalį projektuotojui su užsakovu nekilo pareiga derinti kokius nors projekto sprendinius su institucijomis, patvirtinusiomis šiuos normatyvinius dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė vienintelę derinančią instituciją – Departamento Klaipėdos teritorinį padalinį. Teigia, kad Departamentas nėra statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija, nes netvirtina jokių normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų ar normų bei neturi statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir paskirties reikalavimais, valstybinės priežiūros įgaliojimų.

Pažymi, kad teismas iš Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. sausio 28 d. rašto Nr. (3.10)2KL-01 nepagrįstai sprendė, kad pastarasis tokio detaliojo plano sprendinių pakeitimo nebūtų derinęs. Nurodo, kad statybos zonos tikslinimui atskiro Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimo ar suderinimo nereikėjo, be to, galioja Detaliojo plano sprendinių suderinimai 2005 m. balandžio 27 d. protokole Nr. 15, kuriame be kitų yra ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovo parašu patvirtintas pritarimas.

Mano, kad teismas, nustatęs, jog yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio akto, turėjo atmesti pareiškėjo prašymą dalyje dėl Statybos leidimo panaikinimo.

V. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Laviga“ apeliacinį skundą (b. l. 55-59, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T2-165 panaikinimo palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad Generalinio plano sprendiniai nenagrinėjo ir nereguliavo tam tikros ūkio šakos ar infrastruktūros teritorinio plėtojimo, specialios paskirties teritorijų ar kraštovaizdžio kompleksų tvarkymo, bet, priešingai – kompleksiškai nagrinėjo, prognozavo ir reguliavo kraštotvarką Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Daro išvadą, kad šis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus laikytinas bendrojo teritorinio planavimo dokumentu. Teigia, kad Generalinis planas buvo bendrojo teritorijų planavimo dokumentas, kuris pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikomas bendruoju savivaldybės teritorijos planu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010. Daro išvadą, kad Generalinio plano sprendinių reikalavimų, rengiant žemės sklypo detalųjį planą, buvo privaloma laikytis.

Atkreipia dėmesį, kad Generalinis planas buvo nurodytas Administracijos Architektūros skyriaus 2004 m. spalio 5 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti kaip planuojamam žemės sklypui taikomas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja Generalinio plano sprendiniams. Pažymi, kad apeliantas neteisingai aiškina Paminklosauginio plano galiojimo laikotarpį. Teigia, kad jokiame teisės akte nenurodyta, jog 2000 m. gegužės 25 d. patvirtinus Centrinės dalies detalųjį planą Paminklosauginis planas neteko galios.

Teigia, kad pastarasis yra savarankiškai galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Nurodo, kad Detalusis planas prieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 6, 7 dalims. Teigia, kad Centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami tik keičiant patį detalųjį planą ir atskiri sklypų detalieji planai, kurie patenka į Centrinės dalies detaliuoju planu planuojamą teritoriją, šio detaliojo plano patys pakeisti negali. Atkreipia dėmesį, jog V. Ž. 2008 m. gruodžio 19 d. pareiškime nebuvo ginčijamas Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. T2-165.

Paaiškina, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju pasireiškia tuo, jog savivaldos institucijų ir pareigūnų funkcijos būtų vykdomos tinkamai bei tuo, kad ginčijamas administracinis aktas yra priimtas teritorijų planavimo ir statybų srityje, bei susijęs su Palangos kurorto centrine dalimi, kuri patenka į teritoriją, įrašytą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Teigia, kad ši teritorija turi architektūrinę, urbanistinę vertę. Viešasis interesas, pareiškėjo manymu, šiuo atveju pasireiškia tuo, kad nustatytais apribojimais, reglamentuotais teritorijų planavimo dokumentuose, siekiama išsaugoti kultūrinę vertę turinčią vietovę, todėl turi būti panaikintas neteisėtai priimtas administracinis aktas ir užkirstas kelias neleistinam detaliojo plano sprendinių realizavimui.

Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju galėtų būti vertinamas tik prašymo teismui paduoti terminas. Nurodo, kad šis klausimas yra išnagrinėtas teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi. Pažymi, kad apeliantas nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu į UAB „Laviga“ apeliacinį skundą (b. l. 64-66, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo dalį, kurioje paliktas nenagrinėtas pareiškėjo prašymas panaikinti Statybos leidimą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro prašymą tenkinti, o UAB „Laviga“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo ABTĮ 94 straipsnį ir pažymi, kad apeliantas gali prašyti teismo išaiškinti sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad byloje V. Ž. nėra pareiškėjas, pastarojo pozicija negali turėti įtakos prokurorui. Teigia, kad Paminklosauginio plano rekomendacinis pobūdis nereiškia, jog jį galima ignoruoti. Pabrėžia, kad Palangos miesto centrinė dalis pripažinta valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe. Atkreipia dėmesį, kad analogiškas specialusis planas – Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo buvo pripažintas privalomu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010. Pažymi, kad apelianto argumentai, jog Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-144 negalėjo būti įtrauktas į 2006 m. rugsėjo 5 d. projektavimo sąlygų sąvadą, nepaneigia fakto, kad šis sprendimas prieštaravo galiojantiems teisės aktams. Nurodo, kad ginčo sklypas patenka į Palangos miesto istorinę dalį, todėl realizavus Detaliojo plano ir techninio projekto sprendinius, bus pažeistos valstybės saugomos kultūros vertybės vertingosios savybės. Mano, jog visuomenė yra suinteresuota, kad ją atstovaujančios institucijos bei jų darbuotojai veiktų nepažeisdami teisės aktų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) atsiliepimu į pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir UAB „Laviga“ apeliacinius skundus (b. l. 67-70, IV t.) prašo trečiųjų suinteresuotų asmenų BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) ir UAB „Laviga“ apeliacinius skundus tenkinti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ginčo sklypo teritorijoje negalima nauja statyba ir ji prieštarauja sklypo atkūrimo režimui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas negrindė prašymo Detaliojo plano sprendinių prieštaravimu Generalinio plano sprendiniams. Mano, kad pareiškėjo pateikto Generalinio plano ištraukos bylos nagrinėjimo iš esmės metu nereiškia pareiškėjo prašymo tikslinimo ar keitimo. Daro išvadą, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus, kurie negali būti nagrinėjami. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. birželio 3 d. pateikė teigiamą žemės sklypo detaliojo plano išvadą. Daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacija dėl Detaliojo plano sprendinių prieštaravimų Generalinio plano sprendiniams nėra pagrįsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 74-75, IV t.) prašo atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) apeliacinius skundus tenkinti.

Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 85-89, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti Tarybos sprendimai ir Sąvadas, palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Be aplinkybių, nurodytų atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Laviga“ apeliacinį skundą, pažymi, kad Detaliuoju planu buvo numatyta poilsio namų rekonstrukcija, tačiau buvo ignoruojamas draudimas didinti statinio aukštį, užstatymo tankumą bei intensyvumą, ginčo teritorijai privalomus Paminklosauginio plano sprendinius. Nurodo Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir pažymi, kad, vadovaujantis šia norma, statybos techninio projekto rengimo metu galima tikslinti kitus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, tačiau ginčo teritorijoje buvo keičiami privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Daro išvadą, kad Tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-144 buvo legalizuota naujos statybos galimybė, pritariant detaliajame plane, patvirtintame Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-165, nenumatytiems statybos darbams – esamo pastato griovimui bei naujo pastato statybai. Pažymi, kad šie sprendiniai, prieštaraujantys ginčo teritorijai galiojantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, neteisėtai buvo realizuoti statinio techninio projekto rengimo metu. Nurodo, kad Sąvadas buvo išduotas remiantis neteisėtai priimto administracinio akto – Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T2-165, pagrindu.

Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) apeliacinį skundą (b. l. 90, IV t.) prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) apeliacinį skundą (b. l. 93-100, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti Tarybos sprendimai ir Sąvadas, palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, taip pat atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Taip pat pažymi, kad Inspekcijos 2009 m. vasario 7 d. pažyma Nr. 4D-33 pateikta teismui kartu su priedais. Nurodo ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį ir pažymi, kad apeliantas turėjo galimybę išnaudoti teisę išreikalauti, jo manymu, trūkstamus dokumentus, gauti įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad prašymas priteisti patirtas išlaidas nėra detalizuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) apeliacinį skundą (b. l. 101-105, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo prašymą panaikinti Statybos leidimą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjas buvo aktyvus, kreipėsi į kelias institucijas, į Administraciją pareiškėjui teko kreiptis net du kartus, nes atsakymai buvo formalūs ir neišsamūs. Atkreipia dėmesį, kad Departamentui bei jo struktūriniam skyriui nesuteikta teisė vykdyti teritorinio planavimo ir statybų priežiūros, todėl nėra pareigos tikrinti teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams ir teikti ieškinius ar prašymus teismui.

Paaiškina, kad Departamento direktorės 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. Į-128 buvo atliktas Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio veiklos patikrinimas. Patikrinimo išvados buvo pateiktos Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui 2008 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (1.30)2-3123. Daro išvadą, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys tik 2008 m. lapkričio 10 d. sužinojo, kad yra pažeisti įstatymai rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Atkreipia dėmesį, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. raštu Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys teikė tik nuomonę dėl sklype vykdomų darbų atitikimo detaliajam planui.

Mano, kad sklypo užstatymo tankio padidėjimas 9 procentais yra reikšmingas, sukeliantis viešojo intereso pažeidimą. Pabrėžia, kad ginčo sklypas patenka į Palangos miesto istorinę dalį, todėl realizavus Detaliojo plano ir techninio projekto sprendinius bus pažeistos valstybės saugomos kultūros vertybės vertingosios savybės. Kadangi ginčo sklypas patenka į kultūros vertybės – valstybės saugomą U2 teritoriją, teigia, kad šiai teritorijai maksimalus užstatymo intensyvumas negali būti nustatytas bendruoju planu, o reikia remtis arba Centrinės dalies detaliuoju planu, arba Paminklosauginiu planu.

Teigia, kad apeliantai neteisingai nurodo, jog intensyvumo rodiklis nėra nustatytas Centrinės dalies detaliajame plane. Pabrėžia, kad minėtas detalusis planas ginčo sklypui nustatė, jog užstatymo intensyvumas nedidinamas. Pažymi, kad apeliantai nepaneigia fakto, jog suprojektuotų pastatų aukštų skaičius neatitinka Detaliajame plane nurodyto aukštų skaičiaus. Atkreipia dėmesį, kad techniniame projekte nurodomi penki aukštai, o Detaliajame plane – keturi aukštai. Mano, kad šis skirtumas yra esminis. Pabrėžia, kad apelianto argumentas, jog Paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, nereiškia, kad jį galima ignoruoti.

Nurodo, jog apelianto teiginiai, kad Paminklosauginis planas terminą „nauja statyba“ aiškino kitaip nei tuo metu galiojantys teisės aktai, neparemti jokiais argumentais. Atkreipia dėmesį į Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 60 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros vertybių tvarkymo režimų taikymo taisykles, kuriose apibrėžtas terminas restauravimas-atkūrimas, ir nesutinka su apelianto nuomone, kad ginčijami aktai neprieštarauja restauravimo-atkūrimo režimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 112-115, IV t.) prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad teismas pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo išsprendė 2009 m. kovo 17 d. nutartimi, o ABTĮ nuostatos nenumato, kad pirmosios instancijos teismas galėtų panaikinti šiuo klausimu priimtą nutartį ir kitaip išspręsti termino atnaujinimo klausimą. Pažymi, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai dėl termino atnaujinimo nėra pakankami konstatuoti, kad teismas terminą skundui paduoti atnaujino nepagrįstai.

Atkreipia dėmesį, kad teisme jau buvo nagrinėjama administracinė byla pagal V. Ž. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl Statybos leidimo panaikinimo. Daro išvadą, kad kreiptis į teismą dėl to paties dalyko nebuvo pagrindo. Nurodo, kad vėliau paaiškėjus, jog Statybos leidimas yra neteisėtas ne tik dėl procedūrinių pažeidimų, bet ir dėl to, kad buvo išduotas neteisėto detaliojo plano pagrindu, padarytų pažeidimų sąrašas ginčo teritorijoje ir ginamo intereso pobūdis išsiplėtė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui.

Mano, kad ginant viešąjį interesą svarbu, jog būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Teigia, kad pareiškėjo pateiktų reikalavimų apimtis yra pakankama tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu neatsirado statybos teisiniai padariniai, kuriuos numatė šie aktai. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi sustabdė Statybos leidimo galiojimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi minėtą administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą, todėl juridinio pagrindo vykdyti statybos darbus nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. nebuvo.

Pažymi, kad BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“) realiai iki tol atliko tik ginčo žemės sklype buvusių poilsio namų nugriovimo darbus, tačiau naujo statinio statyba nebuvo pradėta. Nurodo, kad reali statinio būklė nebebuvo tinkama norint toliau tinkamai eksploatuoti statinį. Daro išvadą, kad neteisėtų administracinių aktų pagrindu atsiradusių materialinių padarinių pašalinimas negali būti suprantamas kaip apimantis nugriauto avarinės būklės statinio atstatymą.

Pažymi, kad teismas nenustatė kokių normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatų nebuvo galima įgyvendinti statinio projekto rengimo metu, kas sąlygotų Statybos įstatymo 20 straipsnio 14 dalies taikymą. Daro išvadą, kad šiuo atveju taikytinas Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-38-163/2011 panaikino Statybos leidimą. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi.

Daro išvadą, kad teisiškai nebėra reikšminga, kokiais pagrindais panaikintas Statybos leidimas, kadangi administraciniai teismai nenagrinėja nebegaliojančio teisės akto teisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo prašymą panaikinti Statybos leidimą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro prašymą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Administracinė byla nutrauktina.

Proceso šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui jų sudarytą 2012 m. sausio 7 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti taikos sutartį administracinėje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad teisingumui įvykdyti atitinkamoje administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A556-101/2010), sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos CK bei Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, konkrečiai – CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

Kaip matyti iš Taikos sutarties, ja pareiškėjas atsisakė nuo savo paduoto prašymo (reikalavimų) Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Nuo apeliacinio skundo taip pat atsisako UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (teisių perėmėjas – UAB „NT investicija“), Palangos miesto savivaldybės administracija ir Palangos miesto savivaldybė. Kolegija, patikrinusi Taikos sutarties turinį jos patvirtinimo kontekste, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta Taikos sutartis išreiškia pareiškėjo, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008 ir kitos), konstatuotina, jog, patvirtinus taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, pastaroji nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Priešingu atveju, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, būtų paneigta pati Taikos sutartis ir jos sudarymas prarastų savo teisinę prasmę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2013 m. sausio 7 d. tokio turinio taikos sutartį:

„Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 4 str. 6 d. nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ nėra normų reglamentuojančių taikos sutarčių sudarymą, todėl taikytinas Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK). Tokią pat poziciją išdėstė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-101/2010.

Todėl šalys:

Klaipėdos apygardos prokuratūra, kodas 191884887, Vilties g. 12, Klaipėda (pareiškėjas), atstovaujama vyriausiojo prokuroro G. D„ veikiančio pagal LR generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. 1-141 (2012-08-23 įsakymo Nr. I-268 redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus;

Palangos miesto savivaldybės administracija, kodas 125196077, Vytauto g. 73, Palanga (atsakovas, apeliantas), atstovaujama direktorės A. K., veikiančio(-s) pagal Palangos m. savivaldybės tarybos 2011-04-21 sprendimą Nr. T2–4;

Palangos miesto savivaldybė, Vytauto g. 73, Palanga (atsakovas, apeliantas), atstovaujama Administracijos direktorės A. K., veikiančio(-s) pagal Palangos m. savivaldybės tarybos 2012-12-20 sprendimą Nr. T2–320;

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kodas 188692688, Šnipiškių g. 3, Vilnius (tretysis suinteresuotas asmuo), atstovaujamas direktorės D. V., veikiančios pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 45-1474; 2010, Nr. 71-3598), 13.5 p.;

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, A. Vienuolio g. 8, Vilnius (tretysis suinteresuotas asmuo), atstovaujama viršininkės L. N., veikiančios pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-530 (Žin., 2012, Nr. 73-3803);

UAB „NT investicija", juridinio asmens kodas 302701711, H. ir O. Minkovskių g. 41 A, Kaunas (apeliantas, tretysis suinteresuotas asmuo), atstovaujama direktoriaus P. M., veikiančio pagal bendrovės įstatus;

UAB „Laviga", kodas 180249178, Alyvų g. 60, Telšiai (tretysis suinteresuotas asmuo, apeliantas), atstovaujama direktoriaus A. L., veikiančio pagal bendrovės 2006 m. gruodžio 5 d. įstatus;

UAB „Archsoma", kodas 132972620, Šv. Gertrūdos g. 8-6, Kaunas (tretysis suinteresuotas asmuo), atstovaujama direktoriaus H. B., veikiančio pagal bendrovės 2004 m. vasario 23 d. įstatus;

UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai, kodas 135284821, Kęstučio g. 61A-6, Kaunas (tretysis suinteresuotas asmuo), atstovaujamas direktoriaus G. N., veikiančio pagal bendrovės 1999 m. sausio 19 d. įstatus,

administracinėje byloje Nr. A662-710-13 (toliau - Administracinė byla), kuri nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme,

atsižvelgdami į tai, kad:

- pasikeitė įstatyminis statybų reguliavimas, numatantis neteisėtų statybų pasekmių šalinimo būdus bei tvarką;

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. balandžio 23 d. pasitarimo protokole Nr. 27 pritarė pasiūlymui sudaryti taikos sutartį Administracinėje byloje bei nustatė pagrindines taikos sutarties sąlygas;

- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 pripažino, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 (toliau - „Palangos SPP"), neturi norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio ir negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, tačiau šis faktas neturi įtakos individualią administracinę bylą nagrinėjančio teismo pareigai savarankiškai vertinti šio akto reikšmę nagrinėjamoje individualioje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai Palangos SPP yra įrašomas į planavimo sąlygas, detaliųjų planų rengėjams Palangos SPP nustatyti reikalavimai tampa privalomi rengiant konkretų detalųjį planą;

-Žemės sklypo, kurio adresas - Palangos m. sav., Palangos m., Kęstučio g.15, unikalus Nr. 2501-0031-0147, kadastrinis Nr. 2501/0031:147 Palangos m. k.v. (toliau - „Žemės sklypas"), detaliojo plano, patvirtinto 2005 m. liepos 28 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-165 (toliau - „Detalusis planas") planavimo užduotyje ir sąlygose detaliajam planui rengti nebuvo nurodyta, jog planuojamai teritorijai taikomi SPP reikalavimai;

- yra rengiamas naujas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Į-362 „Dėl valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės - Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas u2), Palangos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo" nuspręsta pradėti rengti naują teritorijų planavimo dokumentą);

pripažindami tai, kad:

- rengiant techninį projektą poilsio pastato „Eglė", esančio Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palanga, rekonstrukcijai, naujai statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai, kurio pagrindu 2008 m. balandžio 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracija buvo išdavusi statybos leidimą Nr. 91 (toliau - „Statybos leidimas"), buvo pažeistos imperatyvios įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos;

- Detaliojo plano ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau - „Palangos CDDP") sprendiniai vienas kitam prieštarauja, t. y. Detaliuoju planu nustatytas leistinas užstatymo tankumas yra 0,40 (40 proc.), leistinas užstatymo intensyvumas - 2,00, aukštingumas - nuo 3 iki 5 aukštų, keičiama statybos linija, nors pagal Palangos CDDP statinių aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas negali būti didinamas, t. y. užstatymo tankumas - apie 30,5 proc., užstatymo intensyvumas - apie 0,72, užstatymo aukštis - 4 aukštų pastatai su plokščiu stogu, turi būti paliekama esama statybos linija) ir šis prieštaravimas gali būti pašalintas vieną iš šių teritorijų planavimo dokumentų panaikinant;

- viešojo intereso paveldosaugos srityje apsaugojimui nėra būtina atkurti buvusį poilsio pastatą „Eglė", o Palangos miesto istorinės dalies, kaip urbanistinės vertybės, savybės gali būti apsaugotos pasirenkant su aplinka susiliejančią pastato architektūrinę raišką bei neįgyvendinant viso užstatymo intensyvumo, leidžiamo pagal Detalųjį planą;

- pastato statybos rūšis (rekonstrukcija, nauja statyba) viešojo intereso apsaugos požiūriu nėra reikšminga;

- 2006 m. rugsėjo 5 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio pastato „Eglė" rekonstrukcijai galiojimas yra pasibaigęs ir rengiant naują statinio projektą turės būti iš naujo gautos prisijungimo sąlygos, savivaldybės administracijos nustatyti specialieji architektūros reikalavimai bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nustatyti specialieji paveldosaugos reikalavimai;

vadovaudamosi Civilinio kodekso (toliau - CK) šeštosios knygos IV dalies LII skyriumi, CPK 42 str. ir 140 str. 3 d. ir ABTĮ 4 str. 6 d. nuostatomis, siekdami išspręsti teisminį ginčą tarpusavio sutarimu, sutaria sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. UAB „NT investicija":

1.1. atsisako savo apeliacinio skundo Administracinėje byloje;

1.2. įsipareigoja, po to, kai Palangos miesto savivaldybės taryba įvykdys šios taikos sutarties 3.2 punkte numatytą įsipareigojimą ir bus gauti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, teisės aktų nustatyta tvarka parengti:

1.2.1. šiuo metu Nekilnojamojo turto registre adresu Palangos m. sav., Palangos m., Kęstučio g. 15 įregistruotų, tačiau faktiškai jau nugriautų statinių - poilsio pastato, kurio unikalus Nr. 2597-0001-3017 bei kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (atliekų duobės, kiemo aikštelės), kurių unikalus Nr. 2597-0001-3028, - griovimo projektą;

1.2.2. naujo poilsio paskirties pastato, numatomo statyti Žemės sklype, statybos projektą, kurio sprendiniai atitiks šios taikos sutarties Priede Nr. 1 pateikiamus projektinius pasiūlymus ir neviršys šių rodiklių, kurie papildomai nustatomi šios taikos sutarties šalių sutarimu siekiant nedaryti žalos valstybės saugomai kultūros paveldo vietovei - Palangos miesto istorinei daliai ir jos kraštovaizdžiui: užstatymo intensyvumas - 1,15; užstatymo tankumas - 29 %; statinių aukštis, kuris yra suprantamas kaip aukštis iki stogo parapeto (statinio konstrukcijos aukščiausio taško) viršaus, - 14,6 m.

1.3. įsipareigoja parengus 1.2.1 punkte nurodytą griovimo projektą kreiptis dėl statybą (griovimą) leidžiančio dokumento gavimo, o parengus 1.2.2 punkte nurodytą naują poilsio paskirties pastato projektą (techninio projekto stadijoje) teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo;

1.4. įsipareigoja per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų po šią taikos sutartį patvirtinančios teismo nutarties gavimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žemės sklypo savininko daiktinių teisių suvaržymą - Žemės savininko pareigą neviršyti šių užstatymo rodiklių: užstatymo intensyvumas - 1,15 ; užstatymo tankumas - 29 %; statinių aukštis, kuris yra suprantamas kaip aukštis iki stogo parapeto (statinio konstrukcijos aukščiausio taško) viršaus, - 14,6 m;

1.5. įsipareigoja po taikos sutarties 1.3 punkte nurodyto griovimą leidžiančio dokumento gavimo bei kitų pagal teisės aktus privalomų procedūrų atlikimo, savo sąskaita išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro taikos sutarties 1.2.1 punkte nurodytus statinius.

2. Palangos miesto savivaldybės administracija:

2.1. atsisako apeliacinio skundo Administracinėje byloje;

2.2. įsipareigoja ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teismo tvarka ir Administracinės bylos nutraukimo, pateikti Palangos miesto savivaldybės tarybai tvirtinti sprendimo, kuriame būtų nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtino Detalųjį planą, laikytina, kad šis Detalusis planas pakeitė Palangos CDDP sprendinius Žemės sklypo atžvilgiu ir šie Palangos CDDP sprendiniai Žemės sklypui atitinkamai nebegalioja, projektą;

2.3. įsipareigoja Žemės sklypo savininkui išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, neįtraukdama į juos jokių reikalavimų, kurie trukdytų projektinių pasiūlymų, pateikiamų šios taikos sutarties Priede Nr. 1, įgyvendinimui;

2.4. Žemės sklypo savininkui parengus projektus, atitinkančius šios taikos sutarties 1.2 punkte sutartas sąlygas bei teisės aktų reikalavimus, ir pateikus savivaldybei kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, kurie turi būti teikiami siekiant gauti statybą (griovimą) leidžiantį dokumentą, įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka išduoti naujus statybą (griovimą) leidžiančius dokumentus;

2.5. įsipareigoja neišduoti planavimo sąlygų ir nepritarti kitų subjektų rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių sprendiniai užkirstų kelią Žemės sklypo savininkui rengti ir realizuoti projektą, kurio sprendiniai atitiktų šios taikos sutarties 1.2.2 punkte sutartas sąlygas.

3. Palangos miesto savivaldybė:

3.1. atsisako apeliacinio skundo Administracinėje byloje;

3.2. įsipareigoja nedelsiant patvirtinti sprendimą, kuriame būtų nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtino Detalųjį planą, laikytina, kad šis Detalusis planas pakeitė Palangos CDDP sprendinius Žemės sklypo atžvilgiu ir šie Palangos CDDP sprendiniai Žemės sklypui atitinkamai nebegalioja;

3.3. įsipareigoja teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais nenustatyti sprendinių, kurie užkirstų kelią Žemės sklypo savininkui rengti ir realizuoti projektą, kurio sprendiniai atitiktų šios taikos sutarties 1.2.2 punkte sutartas sąlygas;

3.4. įsipareigoja neišduoti planavimo sąlygų ir nepritarti kitų subjektų rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių sprendiniai užkirstų kelią Žemės sklypo savininkui rengti ir realizuoti projektą, kurio sprendiniai atitiktų šios taikos sutarties 1.2.2 punkte sutartas sąlygas.

4. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras:

4.1. atsisako prašymo panaikinti

4.1.1. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T2-165 „Dėl žemės sklypo Kęstučio g. 15/S. Daukanto g. 31, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo";

4.1.2. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu";

4.1.3. 2006 m. rugsėjo 5 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsio pastato „Eglė" rekonstrukcijai;

4.2. patvirtina, jog jis neprieštarauja, jog Žemės sklypo atžvilgiu liktų galioti Detalusis planas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu", su sąlyga, jog realizuodamas Detaliojo plano sprendinius statytojas laikysis šios taikos sutarties 1.4 punkte nurodytų apribojimų.

5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

5.1. Žemės sklypo savininkui ar kitam statytojui, vykdančiam ar įvykdžiusiam statybos darbus Žemės sklype, gavus statybą (griovimą) leidžiančius dokumentus, aptartus šios taikos sutarties 2.4 punkte, ir atlikus reikiamus statybos darbus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus ir šios sutarties sąlygas, išduoti teisės aktuose numatytus dokumentus, reikalingus faktiškai nugriautų statinių - poilsio pastato, kurio unikalus Nr. 2597-0001-3017 bei kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (atliekų duobės, kiemo aikštelės), kurių unikalus Nr. 2597-0001-3028, išregistravimui bei naujai statomų statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre;

5.2. nepritarti kitų subjektų rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, kurie užkirstų kelią Žemės sklypo savininkui rengti ir realizuoti projektą, kurio sprendiniai atitiktų šios taikos sutarties 1.2.2 punkte sutartas sąlygas.

6. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

6.1. įsipareigoja nedelsiant po šią taikos sutartį patvirtinančios nutarties priėmimo ir Žemės sklypo savininko prašymo gavimo Žemės sklypo savininkui išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, neįtraukdamas į juos jokių reikalavimų, kurie trukdytų projektinių pasiūlymų, pateikiamų šios taikos sutarties Priede Nr. 1, įgyvendinimui;

6.2. įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais parengti Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniai Žemės sklype atitiktų šios taikos sutarties 1.2.2 punkte sutartas sąlygas.

7. Tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „NT investicija", UAB „Laviga", UAB „Archsoma", UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai

7.1. įsipareigoja dabar ir ateityje nereikšti bet kokių finansinio pobūdžio pretenzijų valstybei ir (ar) Palangos miesto savivaldybei (nesikreipti į teismus ar kitas institucijas dėl žalos atsiradusios dėl administracinių aktų (Detaliojo plano, Statybos leidimo) įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl bylose nagrinėjamų ar jais susijusių ginčų, atlyginimo).

8. Šios taikos sutarties nevykdymo pasekmės

8.1. Šalys susitaria, kad UAB „NT investicija" dėl savo kaltės per 2 (dviejų) metų terminą neįvykdžius įsipareigojimų, nurodytų šios taikos sutarties 1.2-1.3 punktuose, arba įvykdžius juos iš dalies, Palangos miesto savivaldybė priima sprendimą panaikinti šios taikos sutarties 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose nurodytus administracinius aktus. Savivaldybei šiame punkte aptartu atveju priėmus sprendimą panaikinti 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose nurodytus administracinius aktus, UAB „NT investicija" įsipareigoja vykdyti projektavimo ir statybos darbus Žemės sklype, laikydamasi tuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Taikos sutartis bus laikoma nevykdoma dėl UAB „NT investicija" kaltės, be kita ko, tais atvejais, kai taikos sutartis nebus vykdoma dėl UAB „NT investicija" finansinių problemų ir problemų, iškilusių perleidus ginčo objektą.

8.2. Šalys susitaria, kad UAB „NT investicija" per 1 (vieno) mėnesio terminą neįvykdžius įsipareigojimo, nurodyto šios taikos sutarties 1.4 punkte, Žemės sklypo savininko daiktinių teisių suvaržymas privalo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymu.

8.3. Jeigu taikos sutartis tinkamai nevykdoma ne dėl UAB „NT investicija" kaltės, tokiu atveju taikos sutarties šalys turi teisę raštu susitarti dėl taikos sutarties vykdymo terminų pratęsimo.

9. Kitos nuostatos

9.1. Šalys susitaria, kad UAB „NT investicija" per šios Taikos sutarties vykdymo terminą perleidus Žemės sklypą ar jame esančius statinius kitiems asmenims (savininkams), kartu jiems pereina ir prievolė vykdyti šios taikos sutarties įsipareigojimus (tuo atveju, jei perleidimo metu minėti šios taikos sutarties 1 punkte nurodyti įsipareigojimai bus dar neįvykdyti).

9.2. Šalys patvirtina, jog po teismo nutarties, kuria bus patvirtina Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, atsisako visų finansinio pobūdžio pretenzijų, reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, kiek tai susiję su Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

9.3. Kiekviena šalis patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka UAB „NT investicija".

9.4. Šalys patvirtina, kad sudaroma taikos sutartis ir prie jos pridedamų projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems poįstatyminiams teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų bei viešojo intereso teritorijų planavimo, statybų, žemės naudojimo, paveldosaugos, administracinio proceso ir pan. srityse, nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine;

9.5. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną veiksnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, sudaryti ir įvykdyti šią taikos sutartį;

9.6. Šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato ir žino šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes;

9.7. Šalys pripažįsta, kad ši taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl to viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš;

9.8. Šios taikos sutarties neatskiriama dalis yra jos priedas Nr. 1 - Projektiniai pasiūlymai;

9.9. Taikos sutartis sudaryta 10 (dešimtimi) vienodą teisinę galią turinčių egzempliorių, po vieną kiekvienai šaliai ir teismui.

9.10. Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo momento.

9.11. Taikos sutartis sudaryta, vykdoma ir aiškinama, taip pat iš jos kylantys ginčai sprendžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.

9.12. Taikos sutartis gali būti keičiama tik atskiru rašytiniu taikos sutarties šalių susitarimu“.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė