3be8a3e4-976c-46b1-b68b-e4f77baf3fae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-735-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02490-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, dalyvaujant pareiškėjos Darbo partijos atstovui V. F. ir advokatei L.

Z., atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. M., trečio suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Darbo partijos skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja Darbo partija (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti kaip neteisėtÄ atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- ir Finansų ministerija) 2019 m. birželio 11 d. priimtÄ sprendimÄ , dokumento numeris ((1.19 E-0206)-5K-1908967)-6K-1903184) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ iÅ¡nagrinėti Darbo partijos 2019 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. SD-114 iÅ¡ naujo. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2019 m. birželio 11 d. priėmė sprendimÄ Nr. ((1.19.

E-0206)-5K- 1908967)-6K-1903184), kuriuo nusprendė nenagrinėti Darbo partijos 2019 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymo Nr. SD-114, nes kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau- ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir VRK) 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. SP-260 netenkino analogiÅ¡ko praÅ¡ymo iÅ¡mokėti dotacijas Darbo partijai ir pateiki paraiÅ¡kÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Finansų ministerija priimdama skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai rėmėsi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, priimto sprendimo turinys nėra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas bei prieÅ¡tarauja gero administravimo principui.

PareiÅ¡kėja mano, kad Finansų ministerijos sprendimas yra priimtas neįsigilinus į praÅ¡ymo argumentus, faktines aplinkybes ir yra nepagrįstas, todėl praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti bei įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ iÅ¡nagrinėti Darbo partijos 2019 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. SD-114 iÅ¡ naujo. Darbo partija 2018 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. SD-183 ir 2018 m. liepos 10 d. raÅ¡tu Nr. SD-186 prašė VRK pateikti informacijÄ apie VRK priimtų sprendimų galiojimÄ ir tai, kad sankcijos į jau iÅ¡mokėtas Darbo partijai dotacijas negali bÅ«ti nukreiptos bei pateikti mokėjimo paraiÅ¡kÄ Finansų ministerijai, nes VRK pati mokėjimų neatlieka, todėl praÅ¡ymas iÅ¡mokėti Dotacijas iÅ¡ viso nebuvo reiÅ¡kiamas.

Tuo tarpu Finansų ministerijos, kaip institucijos iÅ¡mokančios VRK paskirtas dotacijas ir atsakingos už valstybės biudžeto vykdymÄ , kontrolę ir priežiÅ«rÄ , buvo praÅ¡oma pervesti Dotacijų lėšas į Darbo partijos sÄ skaitÄ . PraÅ¡ymai, susiję su Darbo partijai skirtomis Dotacijomis, buvo pateikti dviem institucijoms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡ių institucijų funkcijos ir kompetencija yra skirtingos, reikalavimai joms buvo reiÅ¡kiami skirtingi, be to, VRK nurodžius, kad ji neturi kompetencijos, tai laikytina nauja faktine aplinkybe.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau- ir atsakovė) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodoma, kad Finansų ministerija turi teisę valstybės piniginius iÅ¡teklius iÅ¡ valstybės iždo bendrosios sÄ skaitos iÅ¡duoti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka patvirtintas mokėjimo paraiÅ¡kas.

Å ias paraiÅ¡kas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikia valstybės institucijų, įstaigų ir kitų valstybės piniginius iÅ¡teklius gaunančių subjektų, turinčių teisę naudoti Å¡iuos iÅ¡teklius, vadovai. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija priėmusi sprendimÄ Darbo partijai skirti atitinkamus valstybės biudžeto asignavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nuostatomis, savo sprendime nurodytÄ biudžeto asignavimų sumÄ privalo sumokėti iÅ¡ Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomos atskiros biudžeto programos lėšų, pateikdama mokėjimo paraiÅ¡kÄ Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kaip už valstybės iždÄ atsakingai įstaigai.

Finansų ministerija, nesant mokėjimo paraiÅ¡kos iÅ¡ asignavimų valdytojo, t. y. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, neturi jokio teisinio pagrindo pervesti Darbo partijai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime nurodytÄ sumÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija Å¡iai dienai nėra pateikusi Finansų ministerijai paraiÅ¡kos dėl lėšų pervedimo Darbo partijai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija netenkino Darbo partijos praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ , pateikiant mokėjimo paraiÅ¡kÄ , todėl Finansų ministerija nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo priimti reikiamus administracinius sprendimus ir kuo skubiau pervesti į Darbo partijos sÄ skaitÄ jai Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. Sp-250, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. Sp-309 ir 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. Sp-17 paskirtas ir Darbo partijai priklausančias, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾intas, dotacijas.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad dotacijas partijoms perveda ne pagal partijų norus, užgaidas ir praÅ¡ymus, ne pagal pateiktÄ partijų susiraÅ¡inėjimÄ su Lietuvos Respublikos vyriausiÄ ja rinkimų komisija ar priimtus Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos sprendimus, kurie neturi įtakos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisėms ir pareigoms, ne pagal teismų sprendimus, kuriuose Lietuvos Respublikos finansų ministerija net nebuvo tos bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas, Å¡alimi, o vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės piniginių iÅ¡teklių iÅ¡ valstybės iždo bendrosios sÄ skaitos iÅ¡davimÄ .

Pažymi, kad Darbo partija apie susidariusiÄ situacijÄ , kompetentingas institucijas spręsti pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus ir teisinį reglamentavimÄ buvo ne kartÄ informuota Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tais. Todėl Darbo partija disponuodama Å¡ia informacija, žinodama teisinį reglamentavimÄ , kompetentingus subjektus, ir privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, kad jos priimtų atitinkamus sprendimus ir atliktų teisės aktuose nustatytus veiksmus (funkcijas). Tačiau Darbo partija, piktnaudžiaudama savo teisėmis, nuolat kreipiasi į Finansų ministerijÄ su praÅ¡ymais pervesti jai dotacijas, nors, vadovaujantis teisės aktais, dėl dotacijų partijai pervedimo paraiÅ¡kÄ turi teisę pateikti visai kitas subjektas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Teismo posėdyje trečio suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. birželio 11 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti Darbo partijos praÅ¡ymÄ dėl jai priklausančių lėšų pervedimo į Darbo partijos sÄ skaitÄ , teisėtumo bei pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja kelia iÅ¡vestinį reikalavimÄ Ä¯pareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ iÅ¡nagrinėti Darbo partijos 2019 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. SD-114 iÅ¡ naujo. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Finansų ministerijÄ su praÅ¡ymu dėl Darbo partijai priklausančių lėšų pervedimo į Darbo partijos sÄ skaitÄ Nr. SD – 114 (e.b. l. 148-152). Finansų ministerijos buvo praÅ¡oma:1. Priimti reikiamus administracinius sprendimus ir kuo skubiau pervesti į Darbo partijos sÄ skaitÄ jai VRK 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. Sp-250, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. Sp-309 ir 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. Sp-17 paskirtas ir Darbo partijai priklausančias, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾intas, dotacijas, kurių bendra suma yra 1840053,86 Eur;

2. Esant poreikiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių“ 43.3 papunkčiu, persiųsti praÅ¡ymÄ kompetentingai institucijai. Finansų ministerija, iÅ¡nagrinėjusi Darbo partijos praÅ¡ymÄ , nusprendė nenagrinėti Darbo partijos praÅ¡ymo, kadangi kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas –Vyriausioji rinkimų komisija, 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. SP-260 netenkino analogiÅ¡ko praÅ¡ymo iÅ¡mokėti dotacijas Darbo partijai ir pateikti paraiÅ¡kÄ teisės aktų nustatyta tvarka (e.b.l. 167).

GinčijamÄ sprendimÄ Finansų ministerija priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas, ir VAÄ®) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Byloje ginčo klausimas yra tai, ar Finansų ministerija, vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymÄ , motyvuodama, kad analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ yra iÅ¡nagrinėjusi Vyriausioji rinkimų komisija.

Todėl svarbu įvertinti ar pareiškėjos prašymas pateiktas atsakovei laikytinas pakartotiniu. Kiekvienas institucijos priimamas individualus administracinis aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

Kartu paminėtina, jog bet koks viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus.

Norėdami priimti administracinį teisės aktÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklai bÅ«dingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedÅ«ras. Tokių procedÅ«rų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes vieÅ¡ojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurios nustatomos iÅ¡aiÅ¡kinus visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės priimant sprendimÄ , ir kritiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai įvertinus įrodymus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pasisakęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiÅ¡kieji iÅ¡tekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi bÅ«ti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sÄ lygas, kada skundas gali bÅ«ti nenagrinėjamas. IÅ¡ aptariamoje normoje įtvirtintų skundo nenagrinėjimo pagrindų matyti, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundÄ tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali bÅ«ti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016­-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Taigi vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali nenagrinėti praÅ¡ymo tik esant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytoms sÄ lygoms ir tik iÅ¡analizavus skundo turinį ir įsitikinus, kad iÅ¡ tiesų tuo pačiu klausimu yra priimtas sprendimas ir nėra naujų faktinių duomenų bei nepažeisdamas gero administravimo principo. Byloje nustatyta, kad Darbo partija kreipėsi 2018 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. SD – 183 „Dėl Darbo partijai priklausančių lėšų“ ir 2018 m. liepos 10 d. raÅ¡tu Nr. SD – 186 „Dėl Darbo partijai priklausančių lėšų (papildoma informacija)“ į VyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ su praÅ¡ymu, kad ji nedelsiant kreiptųsi į Finansų ministerijÄ ir patvirtintų, kad 2007 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. Sp - 250 dėl dotacijos už 2007 m.

I pusmetį, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. Sp - 309 dėl dotacijos už 2007 m. II pusmetį, 2008 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. Sp - 17 dėl dotacijos už 2008 m. I pusmetį skyrimo darbo partijai yra galiojantys, sprendimo dėl Å¡iurkÅ¡taus teisės aktų pažeidimo dėl kurio bÅ«tų galima neiÅ¡mokėti jau skirtų biudžeto asignavimų Darbo partijai nėra priimta, todėl aukščiau nurodytais sprendimais skirtos dotacijos turi bÅ«ti iÅ¡mokėtos Darbo partijai bei pateikti mokėjimo paraiÅ¡kÄ teisės aktų nustatyta tvarka, kad dotacijos nedelsiant bÅ«tų iÅ¡mokėtos Darbo partijai.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, iÅ¡nagrinėjusi Darbo partijos praÅ¡ymÄ , 2019 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimÄ Nr. Sp - 260 „Dėl darbo partijos 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų“, kurio 1 punkte nurodė, kad netenkina Darbo partijos 2018 m. birželio 26 d. Nr. SD – 183 ir 2018 m. liepos 10 d. Nr. SD - 186 praÅ¡ymų dėl biudžeto dotacijų sumų, Darbo partijos gautų, bet teismo sprendimu į Lietuvos valstybės biudžetÄ pervestų lėšų grÄ Å¾inimo (iÅ¡mokėjimo) Darbo partijai.

Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2019 m. gegužės 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 3-79 (1.2) „Dėl Darbo partijos 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų“, kurioje buvo konstatuota, kad pervedus atitinkamais Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais Darbo partijai skirtas valstybės biudžeto dotacijas į Darbo partijos sÄ skaitÄ , atitinkamai pasibaigė ir Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo suteikti įgaliojimai valstybės biudžeto dotacijų skirstymo politinėms partijoms procese ir ji nėra įgaliota vertinti ar priimti sprendimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾intų 6 353 337,95 Lt (t. y. 1 840 053,86 Eur) Darbo partijai paskirtų valstybės dotacijų.

IÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad darbo grupė siÅ«lo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-2-442/2019 suformuota praktika, pagal kuriÄ nurodytos dotacijos, po jų pervedimo į politinės partijos sÄ skaitÄ , tampa politinės partijos lėšomis, kuriomis ji, įgyvendindama partijos įstatuose numatytus tikslus, gali teisės aktų nustatyta tvarka disponuoti. Teismo vertinimu Finansų ministerija ginčijamame sprendime neteisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos Vyriausiajai rinkimų komisijai bei jai pateikti praÅ¡ymai yra analogiÅ¡ki.

Darbo partija 2018 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. SD-183 ir 2018 m. liepos 10 d. raÅ¡tu Nr. SD-186 prašė Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikti informacijÄ apie jos priimtų sprendimų galiojimÄ ir pateikti mokėjimo paraiÅ¡kÄ Finansų ministerijai. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja į Finansų ministerijÄ kreipėsi kaip į institucijÄ , kuri iÅ¡moka Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtas dotacijas ir, kuri yra atsakinga už valstybės biudžeto vykdymÄ , kontrolę ir priežiÅ«rÄ . Toks praÅ¡ymas buvo grindžiamas įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eR-2-442/2019 bei Vyriausios rinkimų komisijos atsakymÄ , jog jos įgaliojimai Darbo partijai anksčiau iÅ¡mokėtų dotacijų, kurios buvo teismo sprendimo pagrindu grÄ Å¾intos į valstybės biudžetÄ , klausimu yra pasibaigę, todėl ji neturi kompetencijos priimti praÅ¡omų sprendimų.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentu, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodžius, kad ji neturi kompetencijos priimti sprendimų, susijusių su į biudžetÄ grÄ Å¾intų Darbo partijos dotacijų iÅ¡mokėjimu, tai yra laikytina nauja faktine aplinkybe, kuriÄ turėjo iÅ¡nagrinėti Finansų ministerija. PareiÅ¡kėja raÅ¡te Finansų ministerijai nurodė, koks praÅ¡ymas buvo pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai, pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai teiktus dokumentus bei jos atsakymÄ , todėl atsakovei buvo žinomi, kad reiÅ¡kiami reikalavimai negali bÅ«ti laikomi tapačiais, kadangi kaip pažymėta anksčiau skyrėsi praÅ¡ymų turinys bei faktinės aplinkybės. Nors Vyriausioji rinkimų komisija Darbo partijos praÅ¡ymo netenkino, tačiau iÅ¡ Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2019 m. gegužės 8 d. iÅ¡vados turinio, kurio pagrindu priimtas sprendimas, akivaizdu, kad praÅ¡ymo net nenagrinėjo motyvuodama tuo, jog ji neturi tam reikiamų įgaliojimų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai iš esmės nenagrinėjus Darbo partijos prašymo, Finansų ministerija negalėjo atsisakyti nagrinėti Darbo partijos prašymo tuo pagrindu, kad prašymas jau yra nagrinėtas kompetentingos institucijos. Darbo partija yra atsidūrusi administraciniame vakume, kada valstybės kompetentingos institucijos neišsprendžia klausimo dėl jai Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. Sp - 250 dėl dotacijos už 2007 m. I pusmetį, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. Sp - 309 dėl dotacijos už 2007 m.

II pusmetį, 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. Sp - 17 dėl dotacijos už 2008 m. I pusmetį paskirtų dotacijų bei grÄ Å¾intų į valstybės biudžetÄ galimybės susigrÄ Å¾inti po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties priėmimo. Tokia situacija negali bÅ«ti laikoma geru administravimu ir turi bÅ«ti taisoma. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , todėl skundas tenkintinas, panaikinamas 2019 m. birželio 11 d. sprendimas, dokumento numeris ((1.19 E-0206)-5K-1908967)-6K-1903184), ir atsakovė įpareigojama iÅ¡nagrinėti Darbo partijos 2019 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. SD-114 iÅ¡ naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja byloje patyrė 2420 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei yra sumokėjusi 23 Eur žyminio mokesčio. PareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ; specialių žymių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalaus dydžio ribų, todėl jos priteistinos pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ atsakovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 132 str., 133 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos Darbo partijos skundÄ tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimÄ , dokumento numeris ((1.19 E-0206)-5K-1908967)-6K-1903184) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ iÅ¡nagrinėti Darbo partijos 2019 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. SD-114 iÅ¡ naujo. Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kėjos Darbo partijos naudai 2443 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Vita Valeckaitė Jolanta Vėgelienė Eglė Žulytė-Janulionienė