2021-06-28 Nr. AB-13774-4-45-3-00158-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3396-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00158-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjai J. G.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui A. R. (A. R.) ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. R. (A. R.) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio, nusprendė išsiųsti jį į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikytas sulaikymas pakeistas į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant judėjimo galimybę tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. liepos 21 d. Tačiau Užsienietis 2021 m. gegužės 12 d. apie 3.48 val. kartu su kitu (duomenys neskelbtini) piliečiu peršoko Centro teritoriją juosiančią išorinę apsaugos tvorą ir pabėgo, buvo pastebėtas Kirtimų g., Vilniuje, perduotas Centro pareigūnams bei sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Centras pažymėjo, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra nuo 2018 metų, paskutinį kartą buvo sulaikytas nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. balandžio 21 d., nuo 2018 metų jam 3 kartus buvo taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimas Centre, kurių vykdymo sąlygas Užsienietis nuolat pažeisdavo išvykdamas iš Centro ir nebegrįždamas. Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų atstovais, netinkamai vykdo teismo sprendimais taikytas alternatyvias sulaikymui priemones, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnį, jis pažeidė paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2 kartus buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei grąžintas, tuo sutrukdė priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Užsieniečio sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Užsienietis pirmą kartą Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2015 metais, kai buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos, Užsienietis buvo perduotas Austrijai; Užsienietis 2018 metais vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, buvo sulaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimu; Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo; Departamentas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-12)15PR-106 priėmė Užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų;

Užsienietis 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro, išvyko iš Lietuvos, 2019 m. balandžio 24 d. iš Šveicarijos grąžintas į Lietuvos Respubliką; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2019 m. liepos 25 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 25 d.; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Užsieniečiui iki 2020 m. sausio 25 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, to paties teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas pratęstas iki 2020 m. balandžio 25 d.;

Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo, 2020 m. spalio 21 d. iš Estijos grąžintas į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 48 val.; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2021 m. sausio 21 d., to paties teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2021 m. balandžio 21 d.; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Užsieniečiui iki 2021 m. liepos 21 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje;

Departamentas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 12PR-50 nesuteikė Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė įsigaliojus sprendimui išsiusti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, šis sprendimas apskustas teismui.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktais, 5 dalies 1–4 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsienietis alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpiu nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl kurių yra surašyti pažeidimų protokolai, nesilaikė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų, nesugrįždavo į Centrą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas, t. y. galutinis sprendimas byloje dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra priimtas, todėl prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, t. y. egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Vadovaudamasis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, nes Užsieniečiui prieš tai 3 kartus buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis, žinodamas apie draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos bei atsakomybę už alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų pažeidimą, pažeidinėjo jam teismo sprendimu paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygas, todėl yra pagrindas jį sulaikyti. Užsieniečio sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis nurodo, kad Departamentas nėra konstatavęs, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, jo prašymas yra teisminėje nagrinėjimo stadijoje. Aplinkybė, kad Užsienietis pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Užsienietis jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjančiai kompetentingai institucijai paaiškino prieglobsčio suteikimo motyvus, t. y. bendradarbiavo nagrinėjant jo prašymą, teikė papildomus dokumentus ir pan. 2020 m. gruodžio 14 d. apklausoje buvo išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai. Užsienietis pažymi, jog įstatymų leidėjas ir vykdančioji institucija prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimą sieja su faktiniu motyvų nustatymu, patikslinimu, aiškinimusi, o ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimu. Užsienietis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje turi socialinių ryšių, pilietė A. L. yra pareiškusi sutikimą suteikti jam gyvenamąjį plotą. Užsieniečiui 2019 m. spalio 25 d. buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios jis laikėsi, iš Lietuvos nebuvo išvykęs iki 2020 m. kovo 30 d., t. y. 5 mėnesius. Kelis kartus Užsienietis vėlavo grįžti į Centrą, tačiau grįžo, neturėjo tikslo pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vėlavimai buvo nulemti objektyvių priežasčių – išeiti iš Centro Užsieniečiui buvo leidžiama tik 2 valandoms, per šį laiką Užsienietis nespėdavo grįžti iš apsilankymo pas gydytoją. Pirmą kartą Užsienietis išvyko iš Lietuvos dėl to, kad galėtų dalyvauti savo dukters gimime Austrijoje, antrą kartą – dėl tinkamo ir kokybiško gydymo Estijoje, nes Lietuvoje nebuvo jam būtinų vaistų. Taigi pažeidimai buvo sąlygoti objektyvių, nuo Užsieniečio nepriklausančių priežasčių, todėl neturėtų būti vertinami kaip pakankamas motyvas taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą. Pasak Užsieniečio, nagrinėjamu atveju itin aktuali aplinkybė, kad jam yra būtina tinkama medicininė pagalba, kurios būdamas sulaikytas, jis negauna, būdamas sulaikytas jis negali gauti net tų vaistų, kurie jam yra paskirti gydančio gydytojo, todėl sulaikymas neabejotinai neigiamai veikia jo sveikatos būklę.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Centras palaiko teikime pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, nurodo, kad Centre Užsieniečiui buvo teikiama pakankama medicininė pagalba bei sveikatos priežiūra, jam nebuvo pagrindo bėgti iš Centro tam, kad jis galėtų savarankiškai įsigyti paskirtus vaistus. Be to, sulaikymo metu pareiškėjas priešinosi, bandė slėptis, nepateikė įrodymų, susijusių su siekiu gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Centras atkreipia dėmesį, kad Departamentas ne kartą yra pateikęs nuomonę dėl Užsieniečio piktnaudžiavimo prieglobsčio procedūra, piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus. Pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nes nevykdo teismo paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, neteisėtai keliauja po Europos Sąjungos valstybes, atlieka teisei priešingas veikas, trukdo Departamentui priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Neteisėtas Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nėra pagrįstas objektyviu būtinumu, o jo nurodytos priežastys nėra pateisinančios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Centre iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių aplinkybių Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies prasme, nes alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpiu Užsienietis nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, nesilaikė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų, nesugrįždavo į Centrą, t. y. Užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, be to, jo prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

13. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog aplinkybė, kad Užsienietis pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti, taip pat kad jis laikėsi jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, o kelis kartus sugrįžti į Centrą vėlavo bei iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo manymu, jam turėjo būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

17. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nors, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kuriam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nepaisydamas šios priemonės, 2021 m. gegužės 12 d. nakties metu jis peršoko Centro teritoriją juosiančią išorinę apsaugos tvorą ir pabėgo, t. y. Užsienietis pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Dėl šių priežasčių Užsienietis perduotas Centro pareigūnams bei sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

19. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikant sulaikymo yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, esą jo prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Ši aplinkybė, taip pat tai, jog Departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą priklausomai nuo bylos aplinkybių, Užsieniečiui buvo išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2834-575/2021. Pastarojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat išsamiai pasisakyta dėl Užsieniečio veiksmų prieglobsčio procedūros metu vertinimo, konstatuota, jog Užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, nes nesilaikė teismo jam ne kartą paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, 4 kartus buvo perduodamas iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, be to, Užsieniečiui nustatyti draudimai atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje, kuriuos paskelbė Šveicarija ir Čekija. Šias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas dar labiau sustiprina nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, kad vos tik Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Užsieniečiui iki 2021 m. liepos 21 d. paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis 2021 m. gegužės 12 d. vėl pabėgo iš Centro (žr. šios nutarties 18 punktą).

21. Užsieniečio apeliacinio skundo teiginiai, kad jo išvykimą iš Centro lėmė objektyvios aplinkybės, nepagrįsti bylos faktais ir teisės aktų normomis, o aplinkybės dėl neteisėto Užsieniečio išvykimo į Austriją bei Estiją jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019 bei 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5316-629/2020, todėl teisėjų kolegija šių pareiškėjo argumentų pakartotinai nevertina ir dėl jų nepasisako.

22. Pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės (žr. šios nutarties 18–20 punktus) yra pakankamas pagrindas Užsieniečio atvejį vertinti kaip ypatingą Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. kaip pagrindas sulaikyti Užsienietį netgi nustačius, kad jis yra pažeidžiamas asmuo.

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsienietis nurodė, kad sulaikymas nėra būtina ir proporcinga priemonė, nes ji nepagrįstai riboja jo galimybę matytis su vaikais. Pažymėtina, jog aplinkybių dėl apribotos galimybės susitikti su vaikais, kurie, pasak Užsieniečio, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jis apeliaciniame skunde nebuvo nurodęs. Kita vertus, galimybės vykti į (duomenys neskelbtini) Užsienietis neturėtų net ir tuo atveju, jeigu jam būtų pritaikyta jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės metu Užsienietis be Departamento leidimo negali išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 71 str. 4 d. 7 p.). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo 18.14 punktu, apgyvendinti Centre užsieniečiai turi teisę Centro viršininko leidimu pasimatyti Centro teritorijoje su juos aplankančiais asmenimis. Byloje nėra duomenų, kad ši Užsieniečio teisė matytis su vaikais Centro teritorijoje buvo kaip nors ribojama.

24. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas daryti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išimtį ir sulaikyti užsienietį, kadangi užsienietis akivaizdžiai siekia nebūti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Tai įrodo tiek jau aptarti jo pabėgimai iš Centro, tiek jo veiksmai keliaujant į kitas Europos valstybes, siekiant išvengti grąžinimo į jo kilmės valstybę. Taigi galima daryti išvadą, kad užsienietis nebendradarbiauja ir mėgins nebendradarbiauti siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (Departamento 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu, be kita ko, nuspręsta išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį). Nustatytas Užsieniečio sulaikymo terminas neviršys maksimalios sulaikymo trukmės pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, t. y. 18 mėnesių.

25. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir sulaikyti Užsienietį. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad nebūdamas sulaikytas, jis vėl sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Vilniaus miesto apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis