2025-10-08 Nr. AB-16213-3-64-3-02097-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1205-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02097-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (pareiškimu) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr.)-7R-818, įpareigoti atsakovą – viešojo administravimo subjektą – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai išnagrinėti jo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų/neveikimo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti sumokėtą (22,50 Eur) žyminį mokestį.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su analogišku reikalavimu jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11207-426/2025, Nr. eI3-11770-952/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025, Nr. eI3-13139-809/2025, Nr. eI3-13232-952/2025, Nr. eI3-13451-402/2025, Nr. eI3-13554-809/2025, Nr. eI3-13951-621/2025, Nr. eI3-14250-780/2025, Nr. eI3-14346-535/2025, Nr. eI3-14401-621/2025, Nr. eI3-14584-631/2025, Nr. eI3-11207-426/2025 Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025 atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti.

LVAT 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 konstatuota, kad „pareiškėjo skundžiamas Teisingumo ministerijos Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis jam jokių teisinių pasekmių. Raštu iš esmės buvo atsakyta į pareiškėjo Teisingumo ministerijai pateiktą kreipimąsi, t. y. pareiškėjas buvo informuotas, jog Teisingumo ministerija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei galimybę pasirinkti gynėją iš Lietuvoje veiklą vykdančių advokatų sąrašo arba kreiptis į tarnybą dėl valstybės lėšomis apmokamo advokato paskyrimo. Šiuo Raštu nenustatyti jokie privalomi nurodymai pareiškėjui, juo taip pat nebuvo pakeistos arba panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu nepriimtas joks individualus administracinis sprendimas, kuris sukeltų jam teisines pasekmes, be kita ko, kadangi skundžiamas Raštas nelaikytinas administraciniu aktu, pareiškėjo pareiškimo reikalavimo jį panaikinti patenkinimas neturėtų teisinės reikšmės jo teisėms ir pareigoms.“

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo tapatų skundą atsisakė priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 4 p.).

Kadangi pareiškėjo 2025 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1941 sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, jo grąžinimo klausimo teismas nesprendė.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo (kalba netaisyta): „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės“; „LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025), 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) ir 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025), 2025-07-02 nutarties (eAS-634-575/2025) ir 2025-07-09 nutarties (eAS-558-1047/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną – 07-xx yra paskirti devyni kolegijų posėdžiai – gi, vis vien, visa tai jums yra DZIN – ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“ juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad:

- Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Ministerijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės;

- Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11863-362/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Ministerijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės;

- Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12364-505/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Ministerijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, ir šioje administracinėje byloje įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) dėl to, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11863-362/2025 ir 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12364-505/2025 sprendė analogiško turinio pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir atsisakė jį priimti, netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) šiuo teisiniu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl Rašto panaikinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-965-815/2025).

Naujausioje ir aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Rašto panaikino išaiškinta, kad Raštu iš esmės buvo atsakyta į pareiškėjo Ministerijai pateiktą kreipimąsi, t. y. pareiškėjas buvo informuotas, jog Ministerija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei galimybę pasirinkti gynėją iš Lietuvoje veiklą vykdančių advokatų sąrašo arba kreiptis į tarnybą dėl valstybės lėšomis apmokamo advokato paskyrimo. Šiuo Raštu nenustatyti jokie privalomi nurodymai pareiškėjui, juo taip pat nebuvo pakeistos arba panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Dėl pareiškėjo suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas atskirajame skunde.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis