Legislator Case Law & Legislation
2022-05-26 Nr. CB-4243-2-69-3-12221-2016-7 AI generated

2022-05-26 Nr. CB-4243-2-69-3-12221-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-05-26 Nr. CB-4243-2-69-3-12221-2016-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2022 m. gegužės 16 d. paduotu pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2163-1070/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams L. S. ir B. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovų L. S. ir B. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo valstybės nuosavybe, nuomos sutarčių pripažinimo valstybės turto nuomos sutartimis ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas, A. A., R. P., S. J. Š., V. K., Ž. Š, V. Z. ir R. B. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Legislator headnote

AI generated

2022-05-26 Nr. CB-4243-2-69-3-12221-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-2707

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12221-2016-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. gegužės 16 d. paduotu pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2163-1070/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams L. S. ir B. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovų L. S. ir B. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo valstybės nuosavybe, nuomos sutarčių pripažinimo valstybės turto nuomos sutartimis ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas, A. A., R. P., S. J. Š., V. K., Ž. Š, V. Z. ir R. B. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, kadangi spręsdami dėl termino procesiniam veiksmui atlikti praleidimo, vertino pareiškėjos sužinojimo apie bylą momentą, o ne momentą, nuo kurio pareiškėjai tapo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą byloje. Anot pareiškėjos, teismai visiškai ignoravo faktą, kad ji nebuvo proceso dalyviu. Pareiškėjos teigimu, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo dienos, kada pareiškėja sužinojo apie teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir (ar) pareigų, o ne nuo sužinojimo apie vykstančią bylą momento. Anot pareiškėjos, ji apie Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą ir jo turinį sužinojo ir objektyviai galėjo sužinoti tik 2021 m. lapkričio mėn., kai susipažino su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. raštais.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad jos žinojimas apie vykstantį ir su ja nesusijusį teisminį procesą negali būti prilyginamas sužinojimui apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti. Be to, pareiškėjos teigimu, nors teismai, spręsdami proceso atnaujinimo klausimą, nutartyse pateikė nuorodas į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, tačiau šia praktika teismai realiai nesivadovavo.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, pagal kurią šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą.

Be kita ko, pareiškėja kasaciniame skunde teigia, kad teismai sprendimą atmesti jos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, be kita ko, grindė tuo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija (pirmajame procese) atsisakė priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą, kuriame taip pat buvo akcentuojamas pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų pažeidimas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimu, kaip absoliutus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėjos įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutartys yra procesinės, todėl jomis nėra pasisakoma dėl bylos esmės. Atitinkamai, tokios nutartys neturėtų būti laikomos turinčiomis prejudicinę, teises sukuriančią ir (ar) panaikinančią galią, ypač bylos nagrinėjime (įskaitant ir kasacine tvarka) nedalyvavusiems asmenims. Pareiškėjos teigimu, priešingas aiškinimas užkirstų kelią proceso atnaujinimui, kaip savarankiškam ir, pareiškėjos atveju, vieninteliam galimam civilinių teisių gynimo būdui.

Anot pareiškėjos, Kauno apygardos teismui 2021 m. liepos 26 d. sprendimu išėjus už apeliacinių skundų ir bylos nagrinėjimo ribų, ginčo objektas išsiplėtė, t. y. vietoj klausimo dėl nuomininkų – fizinių asmenų – iškeldinimo iš UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, ginčo objektu papildomai tapo Kauno miesto tarybos 1995 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 29 bei UAB „Kauno vandenys“ akcijos, kurios yra pareiškėjos, kaip vienintelės UAB „Kauno vandenys“ akcininkės, nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėją ir Kauno miesto savivaldybės administraciją, todėl nepagrįstai laikė, jog pareiškėja byloje neva dalyvauja.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Antanas Simniškis