2021-10-14 Nr. AB-21061-4-45-3-00315-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4009-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00315-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. I. prisistačiusiam asmeniui, jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjams Aryan Zardasht, Snieguolei Bakūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. I. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. I. prisistačiusio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. I. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis), gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir VSAT) pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis neteisėtai pasišalino iš Centro ir išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir perduotas VSAT pareigūnams. Migracijos departamentas netenkino Užsieniečio prieglobsčio prašymo. Šį sprendimą Užsienietis yra apskundęs. Kadangi Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo tapatybė nenustatyta, jis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nebendradarbiauja su pareigūnais, Centras prašė teikimą patenkinti visiškai.

3. Užsienietis paaiškino, kad nenori būti sulaikytas, prašė suteikti jam teisę laisvai judėti. Nurodė, kad gavęs užsieniečio registracijos pažymėjimą, nesuprato, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl išvyko į Lenkiją. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų jis neturi, grįžti į kilmės šalį nenori dėl gresiančio pavojaus jo gyvybei.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą VSAT iki 2021 m. gruodžio 11 d.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis kartu su kitais asmenimis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 18 d. neteisėtai kirtęs Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną. Jis su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis 2021 m. birželio 10 d. pasišalino iš Centro, išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir 2021 m. birželio 11 d. perduotas VSAT pareigūnams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-135 nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui – išsiusti Užsienietį, nustačius jo tikrąją asmens tapatybę ir pilietybę, iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nenustatyti„ galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais sulaikymo pagrindais ir įvertinęs šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regionų apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra pagrįsto būtinumo taikyti griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju teismo nurodytiems tikslams pasiekti visiškai pakanka švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teigia, kad teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę. Pareiškėjas, būdamas Lietuvoje, laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pasimokė iš savo klaidų, jo išvykimas iš Centro buvo vienkartinis, daugiau jokių apgyvendinimo tvarkos pažeidimų nebuvo padaręs. Apeliantas dalyvavo visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, teikė duomenis, todėl negalima vertinti, kad jis nebendradarbiavo su institucijomis. Šiuo atveju teismo nurodytiems tikslams pasiekti visiškai pakanka švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

9. Taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto interesus, jis galėtų apsipirkti, pasirūpinti būtiniausiomis priemonės.

10. Centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas pirmos instancijos teisme paaiškino, kad jis nežinojo, jog išvyko iš Lietuvos, pažada nepažeisti įstatymų, o nagrinėjant sulaikymo pratęsimo terminą, jis paaiškino, kad nesuprato, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl išvyko į Lenkiją. Jis nenori būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Pagal tai, kad skiriasi jo paaiškinimai teismuose, dėl to pačio įvykio, galima spręsti, kad iš Lietuvos Respublikos jis bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasišalinimo iš Lietuvos Respublikos pasekmes. Centro teigimu, apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

12. Apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

13. VSAT duomenimis užsieniečiai, atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, tame tarpe ir apeliantas, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, jie pasirūpina Turkijos ir Baltarusijos turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą kurį laiką gyvena Baltarusijoje. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas puikiai suvokdamas kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, galima tikėtis, kad jis bandys išvykti iš Lietuvos arba slėptis.

14. Apeliantui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, taip pat pateikiamas inspektoriaus darbinis el. paštas, kuriuo jie galėtų atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas. Tačiau valdžios institucijos kreipimasis į prieglobsčio prašytojo kilmės šalies ambasadą dėl jo tapatybės nustatymo be paties užsieniečio sutikimo savaime prieštarautų prieglobsčio koncepcijai. Tokią galimybę kompetentinga institucija įgyja tuomet, kai Migracijos departamentas skubos tvarka išnagrinėjęs prašymą priima sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsienietį ir nėra teismo taikomos užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymą VSAT iki 2021 m. gruodžio 11 d.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu yra didelė tikimybė, jog nepratęsus sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį.

17. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad keliamus tikslus galima pasiekti taikant Įstatyme nustatytą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečio teigimu, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati, atitinkanti Centro, Migracijos departamento ir jo interesus naudotis asmens laisve.

18. Įstatymo 113 straipsnyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (4 d. 1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (4 d. 2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų paminėtos aplinkybės, kai užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

20. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 st. 5 d.).

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą – Migracijos departamento 2021 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 12PR-135 dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo nėra įsiteisėjęs. Užsienietis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, būdamas apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad nėra nustatyta Užsieniečio tapatybė ir prieglobsčio prašymo motyvai, kuriais remiantis konstatuotas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų Užsieniečio sulaikymo pagrindų egzistavimas, nėra pasikeitusios. Apeliaciniame skunde Užsienietis nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių bylos faktais ir teisės normomis pagrįstų argumentų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2021 m. gruodžio 11 d.

22. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir kokią priemonę taikyti, pažymi, jog atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad Užsieniečio tapatybė ir prieglobsčio prašymo motyvai vis dar nėra nustatyti, Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, teikė prieštaringus duomenis apie savo kilmės valstybę, todėl nėra pagrindo taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. I. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė