Legislator Case Law & Legislation
AS-492-622-12 AI generated

AS-492-622-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-492-622-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-492-622-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Kristiana“ padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS492-622/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01798-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kristiana“ (toliau – ir UAB „Kristiana“, Bendrovė) 2012 m. liepos 5 d. teismui padavė skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėta ir panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 (toliau – ir Nutarimas) ir juo patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano grafinės dalies – brėžinio „Juodkrantė“ – dalį – sprendinį, kuriuo numatyta, jog objektai, esantys adresu: Miško g. (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., yra likviduojami; 2) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo procedūrą, numatant statiniams reg. Nr. 50/122194 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti skirto žemės sklypo Miško g. (duomenys neskelbtini), Juodkrantė, priskyrimą urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai – NRu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Vyriausybės nutarimo dalies teisėtumą, todėl padarė išvadą, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, toks reikalavimas teisme nenagrinėtinas. Pažymėjo, jog tai, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) arba įstatymams, sprendžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 27 straipsnio 5 dalimi ir 28 straipsnio 6 dalimi ir padarė išvadą, kad reikalavimas įpareigoti Tarnybą organizuoti tvarkymo plano pakeitimą yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtintas toks planas ir atitinkami sprendiniai, teisėtumo, ir, patenkinus skundą, savarankiškai nesukeltų pareiškėjui realių teisinių pasekmių.

III. Pareiškėjas UAB „Kristiana“ padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas ir taip apribojo Bendrovės teisę į teisminę gynybą. Remiasi Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pateiktu ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje pateiktos sąvokos „Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ išaiškinimu ir mano, kad Vyriausybė, tvirtindama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą atliko viešojo administravimo, o ne valstybės valdžios funkcijas, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Akcentuoja, kad tai, jog tam tikrų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo funkcija buvo suteikta Vyriausybei, negali panaikinti suinteresuotų asmenų, taip pat ir Bendrovės, teisės ginti savo pažeistas teises vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 32 straipsnio 4 dalimi. Nurodo, kad įsigaliojus specialiojo plano sprendiniams, kuriuose pareiškėjui priklausantis turtas priskirtas likviduojamiems objektams, šis turtas bus išimtas iš civilinės apyvartos, juo Bendrovė neteks galimybės disponuoti, ar net naudotis ir valdyti. Todėl teigia, kad ginčijamo specialiojo plano dalis tiesiogiai įtakoja Bendrovės teises ir pareigas. Mano, kad ginčijama specialiojo plano dalis yra individualaus pobūdžio, vadinasi skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu – kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 ir juo patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano grafinės dalies – brėžinio „Juodkrantė“ – dalį – sprendinį, kuriuo numatyta, jog objektai, esantys adresu: Miško g. (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., yra likviduojami. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, tokie ginčai nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra sprendęs klausimą dėl Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702, kuriuo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS822-630/2012 bei AS552-631/2012). Šiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be kita ko įvertinęs 2010 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatų išaiškinimus bei išnagrinėjęs Vyriausybės kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad Vyriausybė, 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtindama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, įgyvendino valstybės valdymą ir kad reikalavimas panaikinti dalį Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 nenagrinėtinas teismų ir šį reikalavimą turi būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas vertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuris galiojo iki šioje byloje ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo ir kuris iš esmės reguliavo tuos pačius teisinius santykius, atitiktį Konstitucijai (2007 m. birželio 27 d. nutarimas).

Pareiškėjas šioje byloje kelia ne tik Nutarimo, bet ir juo patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kurį laiko individualaus pobūdžio aktu, teisėtumo klausimą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės akte gali būti ne tik tekstinė, bet ir grafinė dalis (lentelės, brėžiniai, schemos, planai, kartogramos, simboliai, emblemos ir t. t.). Kaip savo 2003 m. spalio 29 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Vadinasi Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra Vyriausybės nutarimo sudedamoji dalis, turinti tokią pat teisinę galią. Be to, 2012 m. rugsėjo 28 d. administracinėje byloje Nr. AS822-630/2012 buvo analizuojamas Nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pobūdis (norminis ar individualus) bei padaryta išvada, kad tai norminio pobūdžio teisės aktas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjama byla iš esmės yra identiška aptartoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloms, kuriose buvo padaryta išvada, jog Nutarimo bei juo patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano teisėtumo vertinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šioje byloje ginčijamo to paties teises akto pobūdžio.

Pareiškėjui išaiškintina, kad Vyriausybės Nutarimo teisėtumo klausimą galėtų iškelti tik individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (ginčijant atitinkamą individualų teisės aktą, kuriuo bus realizuojamas Nutarimas bei juo patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniai), prašydamas individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo, kuris turėtų būti taikomas tokioje individualioje byloje, teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.).

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Tarnybą organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo procedūrą, numatant statiniams reg. Nr. 50/122194 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti skirto žemės sklypo Miško g. (duomenys neskelbtini), Juodkrantė, priskyrimą urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai – NRu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai yra išvestinis skundo reikalavimas, todėl pagrįstai jį atsisakyta priimti. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, tuo tarpu ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad į Tarnybą su pasiūlymu ginčo statinius priskirti urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai – NRu, Bendrovė kreipėsi iki Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo, šio plano derinimo stadijoje. Pareiškėjo pasiūlymas buvo išnagrinėtas ir netenkintas. Skundas dėl to teismui teiktas nebuvo. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad po Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo jis dar kartą būtų kreipęsis į Tarnybą su aptariamu reikalavimu ir ji būtų atsisakius tokį reikalavimą tenkinti ar vilkintų priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė