3b84e2fa-e70d-4e70-b4a1-173ebb72eb53 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-3650-142/2014Proc. Nr. 3-61-3-06468-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S 2014 m. birželio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. M., pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui, atsakovo atstovams Linai LizÅ«naitei ir Remigijui Rekertai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybai,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas J. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2013-09-19 sprendimÄ Nr. GT-63(13)-S dėl drausminės nuobaudos J. M. skyrimo.PaaiÅ¡kina, kad Garbės teismas 2013-09-13 iÅ¡kėlė pareiÅ¡kėjui drausmės bylÄ dėl pažeidimų atliekant nekilnojamojo turto vertinimÄ pagal 2012-04-30 sudarytÄ nekilnojamojo turto vertinimo sutartį Nr. 1231 (toliau - Sutartis) dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), rinkos vertės nustatymo pagal prie Sutarties pridedamÄ techninę užduotį.

Garbės teismas 2013-09-19 priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė skirti pareiÅ¡kėjui Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Garbės teismas vertino pareiÅ¡kėjo atliktus turto vertinimo veiksmus ir jų atitiktį pagal 2012-05-01 įsigaliojusį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ (toliau – 2012 m. Ä®statymas), finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintÄ Turto ir verslo vertinimo metodikÄ (toliau – 2012 m.

Metodika), finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-160 patvirtintÄ Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksÄ (toliau – 2012 m. Etikos kodeksas), nors nurodyti teisės aktai sudarant Sutartį ir techninę užduotį negaliojo. Todėl sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisės principÄ lex retro non agit, reiÅ¡kiantį, kad įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja. Turto vertinimo teisiniai santykiai susiklostė 2012-04-30 dienÄ , galiojant iki 2012-05-01 galiojusiam Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (toliau – 1999 m.

Ä®statymas) ir Turto ir verslo vertinimo metodikai (toliau – 1996 m. Metodika), todėl pareiÅ¡kėjo, kaip turto vertintojo, veiksmų atitiktis įstatymams turėjo bÅ«ti vertinama pagal 1999 m. Ä®statymÄ , 1996 m. MetodikÄ , 2000 m. Etikos kodeksÄ . Garbės teismas neteisingai nurodo, kad vertinimas buvo atliktas 2012-05-03, nes tÄ dienÄ buvo apžiÅ«rimas turtas (techninės užduoties 4.1 p.). Vertinimo atlikimo diena yra 2012-04-30 d., t. y. Sutarties sudarymo diena, nes pagal 1999 m. Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalį, turto vertinimas pradedamas atlikti sudarius sutartį.

Tai, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 1231 (toliau – Ataskaita) parengimo data yra 2012-05-18, nesuponuoja Garbės teismo teisės vertinti pareiÅ¡kėjo veiksmų atitiktį 2012 m. Ä®statymui, 2012 m. Metodikai ir 2012 m. Etikos kodeksui, nes Ataskaita tėra turto vertinimo, pradėto 2012-04-30, kai galiojo 1999 m. Ä®statymas ir 1996 m. Metodika, įforminimas, t. y. turto vertinimo rezultatų įforminimas, todėl negalima reikalauti iÅ¡ turto vertintojo veiksmų t. y. pakeisti vertinimo ataskaitos turinį, pagal jos suraÅ¡ymo datÄ ir taikyti vertinimo atlikimo tvarkÄ , kuri turto vertinimo pradėjimo (teisinių santykių susiklostymo) metu negaliojo.

Tuo labiau, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad imperatyvių normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms. BÅ«tent teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) taikytinas ir tiems atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reguliavimÄ , kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu. Sudarant Sutartį (2012-04-30) galiojo turto vertinimo atlikimo tvarka, nurodyta 1999 m.

Ä®statymo 21 straipsnyje, kuriame be kita ko buvo įtvirtintas įpareigojimas parengti turto vertinimo ataskaitÄ , atitinkančiÄ 1999 m. Ä®statymo 23 straipsnį. Po 2012-05-01 įsigaliojo kitokia turto vertinimo tvarka turto vertinimams pradėtiems po 2012-05-01 (2012 m. Ä®statymo 21 straipsnis), ir nustatytas įpareigojimas parengti turto vertinimo ataskaitÄ , atitinkančiÄ 2012 m. Ä®statymo 22 straipsnį. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-662-2628-12.

Tai, kad 2012 m. Ä®statymo įsigaliojimas nebuvo netikėtas įvykis, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes 2012-04-30 turto vertinimo pradėjimo metu jis negaliojo, todėl negali bÅ«ti taikomas teisiniams santykiams, susiklosčiusiems iki 2012 m. Ä®statymo įsigaliojimo, net ir tuo atveju, jeigu 2012 m. Ä®statymas įsigaliojo kitÄ dienÄ po santykių susiklostymo. Be to, 2012 m. Metodikos 43.3 punkte nurodyta, kad atliekant retrospektyvinį vertinimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytÄ turto arba verslo vertės nustatymo dienÄ (praeityje).

Å iuo atveju buvo atliekamas retrospektyvinis vertinimas, turto vertės nustatymo data – 2007 gegužės 18 d., ir tuo metu galiojo taip pat 1999 m. Ä®statymas ir 1996 m. Metodika. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Sprendimas skirti pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ buvo priimtas nesilaikant bendrojo 6 mėnesių administracinės atsakomybės taikymo senaties termino. 2012 m. Ä®statymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Garbės teismas turi priimti sprendimÄ per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iÅ¡kėlimo dienos.

Atsižvelgdamas į LVAT formuojamÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad 2012 m. Ä®statyme nustatytas terminas yra procedÅ«rinis terminas, skirtas iÅ¡nagrinėti skundus dėl 2012 m. Ä®statymo pažeidimų, bet ne administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nėra nustatyti Garbės teismo taikomų drausminių nuobaudų skyrimo terminai, tai yra teisinio reguliavimo spraga, kuri turėtų bÅ«ti užpildyta taikant įstatymo analogijÄ .

Mano, kad siekiant apibrėžti laikotarpį, per kurį galima taikyti administracinę atsakomybę, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikoma įstatymo analogija ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 35 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių senaties terminas. Ataskaita buvo parengta 2012 m. gegužės 18 d. Todėl, net ir padarius teisės pažeidimÄ , Garbės teismas negalėjo priimti sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui už 2012 m. Etikos kodekso pažeidimus, nes 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo pasibaigęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidus drausminės bylos nagrinėjimo procedÅ«rÄ ir procedÅ«rinius terminus. 2012 m. Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Garbės teismui raÅ¡ytinį teikimÄ iÅ¡kelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylÄ pagal esamÄ (asmenų raÅ¡tu pateiktÄ arba priežiÅ«ros įstaigos turimÄ ) informacijÄ apie Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo (paaiÅ¡kėjimo) dienos parengia ir pateikia priežiÅ«ros įstaiga.

Pažymi, kad Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba (toliau – Tarnyba) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti AtaskaitÄ gavo 2013-06-25, o 2013-07-31 gavo pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus. Todėl visas faktines aplinkybes iÅ¡vadai parengti Tarnyba turėjo 2013-07-31. Tai reiÅ¡kia, kad Tarnyba, vadovaudamasi 2012 m. Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalimi, turėjo ne vėliau kaip iki 2013-08-13 parengti raÅ¡ytinį teikimÄ Garbės teismui. Å iuo atveju Tarnybos raÅ¡ytinis teikimas – iÅ¡vada parengta tik 2013-09-09.

Todėl drausminės bylos nagrinėjimas net negalėjo bÅ«ti pradėtas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjas mano, kad yra pagrindas naikinti sprendimÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.Bylos nagrinėjimo eigoje pareiÅ¡kėjas pateikė nuomonę, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas praÅ¡yti teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 1 daliai (t.

II, b. l. 1–4). PaaiÅ¡kina, kad nurodytoje įstatymo normoje yra numatyta, kad sprendimÄ dėl drausmės bylos vertintojui iÅ¡kėlimo Garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo PriežiÅ«ros įstaigos raÅ¡ytinio teikimo iÅ¡kelti vertintojui drausmės bylÄ gavimo dienos. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra pasisakoma, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama vien lingvistiÅ¡kai, kaip susijusios su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese. Nekaltumo prezumpcija turi platesnį turinį (Konstitucinio Teismo 2004-12-29, 2006-01-16, 2007-01-16 nutarimai).

Nuspręsdamas, kad priežiÅ«ros įstaigos teikime yra nurodytas pagrindas kelti bylÄ , Garbės teismas iÅ¡ esmės nusprendžia, kad turto vertintojo veiksmuose egzistuota Turto vertinimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti teisės aktų pažeidimai. Taip buvo nurodyta ir pareiÅ¡kėjui įteiktame praneÅ¡ime (2013-09-10). PareiÅ¡kėjo nuomone, nurodytas reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys yra lygÅ«s. Vertintojo profesija patenka į laisvųjų profesijų kategorijÄ , į kuriÄ Ä¯eina antstoliai, notarai, advokatai.

Jų veiklÄ taip pat vertina garbės teismai, tačiau teisinis reguliavimas numato dviejų skirtingų organų dalyvavimÄ priimant sprendimus dėl drausminės bylos iÅ¡kėlimo ir galutinį sprendimÄ dėl taikomos nuobaudos. Taip užtikrinamas Garbės teismo neÅ¡aliÅ¡kumas ir nepriklausomumas. Tarp nurodytų profesijų ir turto vertintojo profesijos nėra tokių skirtumų, kurie pateisintų tokį skirtingÄ Å¡ių profesijų traktavimÄ . Remiasi ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi ir praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad nesutinka su LVAT formuojama praktika, jog vertintojų atsakomybei taikytinas 3 metų senaties terminas. Susiklostę teisiniai santykiai nėra panaÅ¡Å«s į valstybės tarnyboje esančius teisinius santykius, tačiau yra panaÅ¡Å«s į administracinės atsakomybės santykius, apie kuriuos nurodyta skunde.Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 72–76). Garbės teismas konstatavo, kad vertintojas pažeidė 2012 m. Etikos kodekso 2.4.2 punkto reikalavimÄ , nustatantį vertintojams pareigÄ atliekant vertinimÄ vadovautis galiojančiais teisės aktais, o nagrinėjamu atveju vertinimas atliktas vadovaujantis turto vertinimo metu nebegaliojusiu 1999 m.

Ä®statymu ir 1996 m. Metodika. Tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad jo atliktas vertinimas turėjo bÅ«ti vertinamas pagal 1999 m. Ä®statymÄ ir 1996 m. MetodikÄ . Pirma, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp juridinio asmens UAB „DELFA“ ir užsakovės atsirado dienÄ iki naujų teisės aktų įsigaliojimo, kai buvo pasiraÅ¡yta Sutartis, todėl Å¡iems teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomi Sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi ginčo dėl to nėra.

Antra, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, sutartys vykdomos pagal vykdymo metu galiojančias imperatyviÄ sias teisės normas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tęstinių civilinių teisinių santykių atveju sutarties vykdymas turi atitikti imperatyviÄ sias teisės normas. CK 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, kita vertus, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms.

Å i norma savo esme atitinka CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ civilinių įstatymų galiojimo į ateitį principÄ , tačiau ji taip pat reiÅ¡kia ir tai, kad imperatyvių įstatymo normų pasikeitimas neturi įtakos sudarytos sutarties sÄ lygoms tuo aspektu, kiek sutartis vertinama jos atitikties imperatyvioms įstatymo normoms požiÅ«riu, tačiau tęstinių santykių atveju imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių atitinkamÄ santykį, pasikeitimas gali įtakoti sutarties vykdymÄ bei jos keitimÄ , kadangi sutarties vykdymas taip pat turi atitikti imperatyviÄ sias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005).

Vertintojų profesijai, vertinimui ir vertinimo ataskaitoms keliamus reikalavimus imperatyviai reguliuoja vieÅ¡oji teisė. Vertintojų pareiga laikytis imperatyviai nustatytų vertinimo reikalavimų atsiranda Å¡iems reikalavimams įsigaliojus ir įvykus tam tikram juridiniam faktui. Reikalavimai vertinimo procedÅ«rÄ atlikti ir vertinimo atskaitÄ parengti pagal 2012 m. Ä®statymÄ , 2012 m. MetodikÄ ir 2012 m. Etikos kodeksÄ Ä¯sigaliojo įsigaliojus Å¡iems teisės aktams. Tai reiÅ¡kia, kad po 2012-05-01 atliekamas turto vertinimas ir vertinimo ataskaitos suraÅ¡ymas turi atitikti naujų teisės aktų reikalavimus.

Juridiniai faktai: turto apžiÅ«ra, turto vertinimas ir Ataskaitos suraÅ¡ymas, įvyko po 2012-05-01, todėl turėjo atitikti naujų teisės aktų reikalavimus. Teisėje yra preziumuojamas įstatymų ir teisės aktų žinojimas, taigi 2011-07-13 „Valstybės žiniose“ paskelbus 2012 m. Ä®statymÄ , 2012-04-28 „Valstybės žiniose“ paskelbus 2012 m. MetodikÄ ir 2012 m. Etikos kodeksÄ , pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma, kad turto vertinimas ir Ataskaita turės atitikti bÅ«tent Å¡ių teisės aktų reikalavimus.

Trečia, Garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinimas atliktas, vertinimo Ataskaita surašyta ir pasirašyta galiojant 2012 m. Įstatymui ir 2012 m. Metodikai ir nebegaliojant 1999 m. Įstatymui ir 1996 m. Metodikai. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, vertinimo atlikimo diena nėra vertinimo pradėjimo diena. Vertinimo atlikimo diena negalėjo būti Sutarties ar techninės užduoties sudarymo diena, kadangi po to sekė kiti vertintojo veiksmai: vertinamas turtas buvo apžiūrėtas, atlikti apskaičiavimai ir galiausiai surašyta ir pasirašyta Ataskaita.

Sutartis ir techninė užduotis sudarytos 2012-04-30. Vertinamas turtas apžiÅ«rėtas ir nufotografuotas 2012-05-03, tai nurodyta Ataskaitos 4 puslapyje, 1.5 dalyje. Vertinimas atliktas 2013-05-03, tai nurodyta tituliniame Ataskaitos puslapyje ir Ataskaitos 4 puslapyje, 1.5 dalyje – „vertinimo data: 2012-05-03“ ir „retrospektyvinis vertinimas atliktas 2012-05-03“. Ataskaita suraÅ¡yta 2012-05-18, tai nurodyta Ataskaitos 4 puslapyje, 1.5 dalyje. Ketvirta, vertinimo ataskaitos suraÅ¡ymas ir pasiraÅ¡ymas nėra formalus veiksmas – vertinimo ataskaitos suraÅ¡ymu ir pasiraÅ¡ymu užbaigiama tęstinė vertinimo procedÅ«ra, o pati vertinimo ataskaita įgyja juridinę galiÄ .

Ä®statymų leidėjas ir vertinimui, ir vertinimo ataskaitoms nustato reikalavimus, kurių privaloma laikytis. Nagrinėjamu atveju buvo privaloma laikytis 2012 m. Ä®statymo, 2012 m. Metodikos ir 2012 m. Etikos kodekso reikalavimų, kadangi vertinamas turtas apžiÅ«rėtas, vertinimas atliktas, Ataskaita suraÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta galiojant Å¡iems teisės aktams. Penkta, juridinis asmuo UAB „DELFA“ ir vertinimo užsakovė negalėjo susitarti dėl įstatymais nustatomų imperatyvių reikalavimų, kadangi tokia sÄ lyga patenka į vieÅ¡osios teisės reguliuojamÄ sritį.

CK 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Reikalavimas, kad nuo 2012-05-01 atliekami vertinimai ir vertinimo ataskaitos turi atitikti 2012 m. Ä®statymo, 2012 m. Metodikos ir 2012 m. Etikos kodekso reikalavimus, buvo vienvaldiÅ¡kai nustatytas įstatymų leidėjo. Todėl Å¡alių susitarimo objektu negalėjo bÅ«ti sÄ lyga, nustatanti, kokios redakcijos (1999 m. Ä®statymo ar 2012 m. Ä®statymo) reikalavimus turės atitikti vertinimas ir Ataskaita.

Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vėlesnis imperatyvių teisės normų pasikeitimas negali daryti įtakos sudarytai Sutarčiai ar techninei užduočiai, nes dėl šių imperatyvių nuostatų turinio juridinis asmuo UAB „DELFA“ su vertinimo užsakove negalėjo susitarti ab initio. Dėl terminų paaiškina, kad drausminės atsakomybės senaties terminas yra 3 metai nuo pažeidimo padarymo dienos. Remiasi LVAT 2013-11-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013.

Tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjo siÅ«lymu taikyti ATPK 35 straipsnio analogijÄ . Ä®statymo analogija taikoma, kai nėra įstatymo normos, reguliuojančios nagrinėjamÄ konkretų gyvenimo atvejį, bet yra įstatymo norma, reguliuojanti į jį panaÅ¡ius atvejus. Todėl taikant įstatymo analogijÄ negalima remtis pareiÅ¡kėjo nurodytais Notarų garbės teismo nuostatais ar Advokatų drausmės bylos nagrinėjimo tvarka, kadangi Å¡ie teisės aktai nėra įstatymai. PareiÅ¡kėjo nurodyta LVAT 2013-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-28/2013 taip pat negalima remtis, kadangi LVAT 2013-09-25 dienos nutartimi, vadovaudamasis ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, Å¡ioje administracinėje byloje procesÄ atnaujino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai.

ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, kad procesas yra atnaujinamas, kai bÅ«tina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimÄ . Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimÄ , atnaujinamas tada, kai dėl galbÅ«t skirtingo teisės normų aiÅ¡kinimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (LVAT 2010-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. P502-19/2011). Todėl proceso atnaujinimas Å¡ioje administracinėje byloje reiÅ¡kia rimtÄ abejonę, kad dėl neteisingo ATPK 35 straipsnyje nurodytų terminų taikymo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Tarnybos nuomone, drausminė atsakomybė iÅ¡ esmės yra susijusi su tam tikros profesijos standartų nesilaikymu. Garbės teismas turto arba verslo vertintojams taiko drausminę atsakomybę už turto arba verslo vertintojų profesijos standartų nesilaikymÄ . Tačiau ATPK reguliavimo sritis nesietina su sankcijomis už tam tikros profesijos standartų nesilaikymÄ . Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamu atveju įstatymo analogija su ATPK negalima iÅ¡ esmės, kadangi ATPK reguliavimo sritis yra iÅ¡ esmės skirtinga.

Pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena negali bÅ«ti laikoma vertintojo paaiÅ¡kinimų gavimo diena, nes vertintojas paaiÅ¡kinimuose nepripažino padaręs kokius nors pažeidimus. 2012 m. Ä®statymo 2 dalis nustato, kad Garbės teismui raÅ¡ytinį teikimÄ iÅ¡kelti vertintojui drausmės bylÄ pagal esamÄ (asmenų raÅ¡tu pateiktÄ arba Tarnybos turimÄ ) informacijÄ apie vertintojo padarytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo (paaiÅ¡kėjimo) dienos parengia ir pateikia Tarnyba.

Pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti laikoma Tarnybos iÅ¡vados, kurioje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡dėstomi visi vertintojo padaryti pažeidimai, suraÅ¡ymo diena. Pažeidimus Tarnyba konstatuoja tik atlikusi iÅ¡samiÄ ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams analizę, o tai yra laikui imlus procesas, priklausantis nuo konkrečios vertinimo ataskaitos, vertintojų paaiÅ¡kinimuose pateiktos informacijos ir argumentų gausos. SuraÅ¡iusi iÅ¡vadÄ dėl vertintojo padarytų pažeidimų Tarnyba turi pareigÄ per 10 darbo dienų kreiptis į Garbės teismÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo.

Tarnybos 2013-09-09 iÅ¡vada Nr. GT-75(13)-I ir teikimas Nr. GT-75(13)-T Garbės teisme buvo gauti tÄ pačiÄ dienÄ , todėl 10 darbo dienų terminas nebuvo praleistas.Tarnyba pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl Garbės teismo kompetencijos iÅ¡kelti drausmės bylÄ (t. II, b. l. 8–11). PaaiÅ¡kino, kad tokia Garbės teismo funkcija nėra unikali, įstatymuose analogiÅ¡kos funkcijos numatytos Auditorių garbės teismui bei Draudimo brokerių garbės teismui. Garbės teismas nėra saistomas savo sprendimo iÅ¡kelti drausmės bylÄ , kadangi Ä®statymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta Garbės teismo pareiga nutraukti drausmės bylÄ , jei jÄ nagrinėjant nenustatomi pažeidimai.

Mano, kad toks reguliavimas reiÅ¡kia, kad sprendimas iÅ¡kelti drausmės bylÄ nėra iÅ¡ankstinės nuomonės pareiÅ¡kimas dėl bylos baigties. Vertintojo veiksmai vertinami ne parengiamajame posėdyje, o posėdyje, kai byla yra nagrinėjama iÅ¡ esmės. Garbės teismo praktika įrodo, jog tas faktas, kad Garbės teismui pavesta bylÄ iÅ¡kelti, neturi įtakos bylų baigčiai, kadangi 2013 metais apie 10 procentų iÅ¡keltų bylų buvo nutraukta. Todėl teigia, kad tokiu reguliavimu nėra pažeidžiamas neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo principas.

Realus Å¡aliÅ¡kumas yra sietinas su situacijomis, kai Garbės teismo nariai yra privačiais interesais susaistyti su asmeniu, kurio drausmės bylÄ nagrinėja. Nagrinėjamu atveju Garbės teismo narių su pareiÅ¡kėju nesiejo joks bendras turtas, įsipareigojimai, artimos giminystės ryÅ¡iai, darbas toje pačioje darbovietėje ar kiti ryÅ¡iai, todėl nėra pagrindo abejonėms dėl galimo Garbės teismo Å¡aliÅ¡kumo. Mano, kad neÅ¡aliÅ¡kumÄ užtikrina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos ir Garbės teismo nuostatai (patvirtinti finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192, punktas 3.2).Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, kad vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Sklypo kaina buvo apskaičiuota netinkamai, pažeidžiant ir iki 2012-05-01 galiojusius teisės aktus, ir po to įsigaliojusius teisės aktus. Netinkamai atliktas nekilnojamojo turto objektų palyginimas. Be to, atsakovo nuomone, jokio vertinimo iÅ¡ viso nebuvo, nes dėl kainos vertintojas ir užsakovas susitarė iÅ¡ anksto, o tai yra draudžiama.Skundas atmetamas.PareiÅ¡kėjas ginčija Garbės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ Nr. GT-63(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos J. M. skyrimo“, kuriame Garbės teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas AtaskaitÄ parengė nesilaikydamas 2012 m.

Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, 2012 m. Metodikos 57, 62.3, 44 punktų ir Etikos kodekso 2.4.2, 2.3.4 ir 2.3.2 punktų reikalavimų. Už tai Garbės teismas nutarė skirti pareiÅ¡kėjui 2012 m. Ä®statymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (t. I, b. l. 12–20). PareiÅ¡kėjas sprendimÄ ginčija dviem aspektais:

1) sprendimas yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų;

2) sprendimas neteisėtas dėl to, kad Garbės teismas, pasak pareiÅ¡kėjo, jo veiksmus vertino taikydamas ne tuos teisės aktus, kadangi, pareiÅ¡kėjo manymu, atliktas vertinimas turėjo bÅ«ti tiriamas atsižvelgiant į iki 2012-05-01 galiojusį teisinį reguliavimÄ , nes bÅ«tent 2012-04-30 sudaryta Sutartis ir pasiraÅ¡yta Å¡ios Sutarties dalis – techninė užduotis, Å¡iuose dokumentuose susitarta dėl to, kokios įstatymų nuostatos bus taikomos vertinant turtÄ .IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas ir atsakovas vienodai apraÅ¡o faktines aplinkybes, tačiau jas vertina skirtingai.

Taip pat, atsižvelgiant į skundo ir vėlesnių paaiÅ¡kinimų turinį, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jis pažeidė Garbės teismo sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimus, tačiau pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam galėjo bÅ«ti taikomi tik iki 2012-05-01 galioję tuos pačius teisinius santykius reguliavę teisės aktai. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis sutarties sudarymo momentu galiojusių teisės aktų nepažeidė.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų procedÅ«rinių pažeidimų.

Nustatyta, kad turto vertintojas J. M., kaip direktorius, ir turto vertintojas asistentas G. J., UAB „DELFA“ vardu pasirašė pastato – gyvenamojo namo su sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 1231 (t. I, b. l. 77–79). Vertinimo užsakovas buvo fizinis asmuo. Techninė užduotis turto vertinimui Nr. 1231 suraÅ¡yta 2012-04-30 (t. I, b. l. 93). Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-06-19 raÅ¡tu pranešė Tarnybai, kad praÅ¡o iÅ¡nagrinėti, ar Ataskaita atitinka įstatymo reikalavimus (t.

I, b. l. 119). Tarnyba 2013-07-15 raÅ¡tu kreipėsi į UAB „DELFA“ ir pateikė vertintojams klausimus, pirmas klausimas buvo praÅ¡ymas paaiÅ¡kinti, kodėl vertintojai vadovavosi vertinimo metu negaliojusiais teisės aktais. Taip pat užduota daug kitų, konkrečių, su atliktu vertinimu susijusių klausimų (t. I, b. l. 120–123). AnalogiÅ¡ku raÅ¡tu Tarnyba kreipėsi ir į vertintojÄ J. M. (t. I, b. l. 124–127). UAB „DELFA“ 2013-07-30 raÅ¡tu (pasiraÅ¡ytas direktoriaus J. M. ir turto vertintojo asistento G.

J.) pateikė atsakymÄ Ä¯ Tarnybos klausimus (t. I, b. l. 128–135) ir papildomus dokumentus: Sutartį (t. I, b. l. 136–137), techninę užduotį (ji jau buvo Ataskaitoje) ir nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikacinio egzamino testus (t. I, b. l. 139–140). Tarnyba 2013-09-09 surašė iÅ¡vadÄ Nr. GT-75(13)-1 dėl vertintojo J. M. veiksmų rengiant retrospektyvinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 1231 (toliau – IÅ¡vada, t. I, b. l. 141–150). IÅ¡vada su kitais dokumentais 2013-09-09 teikimu Nr. GT-75(13)-T pateikta Garbės teismui (t.

I, b. l. 151). Garbės teismo parengiamasis posėdis įvyko 2013-09-10 (protokolas Nr. GT-43(13)-P, t. I, b. l. 152), kuriame buvo nutarta iÅ¡kelti drausmės bylÄ vertintojui J. M., paskirta bylÄ nagrinėti 2013-09-19 Garbės teismo posėdyje, nutarta kviesti J. M. ir Tarnybos atstovus. PareiÅ¡kėjui Tarnybos 2013-09-10 raÅ¡tu praneÅ¡ta, kad parengiamajame posėdyje nuspręsta, jog yra pagrindas kelti jam drausmės bylÄ , informuojama apie posėdžio vietÄ ir laikÄ , pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės. PareiÅ¡kėjas 2013-09-17 pateikė praÅ¡ymÄ leisti susipažinti su drausmės bylos medžiaga (t.

I, b. l. 154). PareiÅ¡kėjas neneigia, kad susipažino su drausmės bylos medžiaga. 2013-09-19 įvyko Garbės teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė R. M., Tarnybos atstovai. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teikė paaiÅ¡kinimus, taip pat aiÅ¡kino, kaip ir teisme, kad jeigu sutartis dėl vertinimo buvo sudaryta 2012-04-30, tai vertinimas ir turėjo bÅ«ti užbaigtas pagal nurodytÄ dienÄ galiojusius teisės aktus, nes tie teisės aktai buvo nurodyti ir Sutartyje. Garbės teismo posėdyje buvo konkrečiai aiÅ¡kinamasi ir dėl vertės nustatymo aplinkybių, dėl to, kad turto vertė jau buvo nustatyta iÅ¡ anksto, aiÅ¡kintasi, koks tokiu atveju buvo vertinimo tikslas ir kiti konkretÅ«s turto vertinimo klausimai.

T. y. pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę plačiai ir detaliai paaiÅ¡kinti savo pozicijÄ , o Garbės teismo nariai turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti visus klausimus, susijusius su nagrinėjama Ataskaita. Gerbės teismas nutarė skirti nuobaudÄ â€“ pastabÄ .Tai visos procedÅ«ros, kurios įvyko nagrinėjant pareiÅ¡kėjo drausmės bylÄ .Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Ä®statymas) yra reglamentuojama priežiÅ«ros įstaigos veikla ir Garbės teismo veikla. Ä®statymo 26 straipsnyje nustatyta, kad PriežiÅ«ros įstaiga nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (26 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Å iuo atveju Tarnyba gavo tokį paklausimÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos ir privalėjo šį paklausimÄ iÅ¡nagrinėti. Ä®statymo 29 straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su drausmės byla vertintojui. Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Garbės teismui raÅ¡ytinį teikimÄ iÅ¡kelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylÄ pagal esamÄ (asmenų raÅ¡tu pateiktÄ arba PriežiÅ«ros įstaigos turimÄ ) informacijÄ apie Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo (paaiÅ¡kėjimo) dienos parengia ir pateikia PriežiÅ«ros įstaiga.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iÅ¡kėlimo Garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo PriežiÅ«ros įstaigos raÅ¡ytinio teikimo iÅ¡kelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylÄ gavimo dienos.PareiÅ¡kėjas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad visos pažeidimo aplinkybės turėjo paaiÅ¡kėti tÄ dienÄ , kai jis pateikė atsakymÄ Ä¯ Tarnybos paklausimÄ . PareiÅ¡kėjui Tarnyba 2013-07-15 raÅ¡tu uždavė daug klausimų (8 klausimų grupės), Å¡iame klausimyne detaliai analizuojama turto vertinimo ataskaita ir pagal jÄ užduodami detalÅ«s klausimai.

PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į klausimus, taip pat pateikė labai detalius atsakymus (2013-07-30 raÅ¡tu). Suprantama, kad pareiÅ¡kėjo pateikti atsakymai į klausimus negali bÅ«ti laikomi informacijos gavimu apie pažeidimus. Akivaizdu, kad ir Tarnybai iÅ¡kilę klausimai, ir pareiÅ¡kėjo atsakymai turėjo bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į surinktÄ medžiagÄ . Vien pareiÅ¡kėjo pateikti atsakymai negali bÅ«ti laikomi pažeidimo konstatavimu. Tas faktas, kad pažeidimai buvo padaryti, yra konstatuojamas tik 2013-09-09 IÅ¡vadoje, kadangi joje yra iÅ¡vardintos visos nagrinėjamos faktinės aplinkybės, įvertinami pareiÅ¡kėjo atsakymai į klausimus, analizuojama teisinė bazė ir jos taikymas, nurodomi konkretÅ«s faktai, kurie patvirtina, jog ataskaita parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pavyzdžiui, atskiras skyrius yra skirtas įvertinti iÅ¡ankstinį susitarimÄ dėl nekilnojamojo turto vertės (ne mažesnė ir ne didesnė kaip 600 000 Lt), nurodomi kiti konkretÅ«s pažeidimai ir pateikiama jų teisinė kvalifikacija.

Taip pat ir Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡te dėl Ataskaitos nėra nurodytas joks pažeidimas, o tik praÅ¡oma Å¡iÄ AtaskaitÄ Ä¯vertinti. Todėl teismas konstatuoja, kad tik IÅ¡vados suraÅ¡ymo dienÄ buvo gauta informacija, jog pažeidimai padaryti, Å¡ie pažeidimai tik IÅ¡vadoje yra konkrečiai įvardinti ir kvalifikuoti. AnalogiÅ¡kai vertinama ir valstybės tarnyboje sprendžiant, kada nustatytas tarnybinio nusižengimo padarymas – paprastai tada, kai suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada.

Todėl teikimÄ Garbės teismui Tarnyba turėjo suraÅ¡yti ir surašė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tada, kai gavo informacijÄ , kuri patvirtino, kad pažeidimas padarytas. Nagrinėjamu atveju teikimas buvo suraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2013-09-09, o 2013-09-10 jau pateiktas Garbės teismo parengiamajam posėdžiui. Taigi jokie procedÅ«riniai terminai, o ypatingai tokie, kurie galėtų priimtÄ sprendimÄ daryti neteisėtu ir nepagrįstu, nebuvo pažeisti. Minėta, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa surinkta medžiaga, dalyvauti Garbės teismo posėdyje, turėti atstovÄ , duoti paaiÅ¡kinimus, teikti dokumentus (dar atsakydamas į klausimus pareiÅ¡kėjas teikė papildomus dokumentus).Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo termino.

IÅ¡vadoje nurodoma, kad pažeidimai padaryti suraÅ¡ant ataskaitÄ , t. y. UAB „DELFA“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 1231 yra 2013-05-18 datos, ta data ataskaitÄ pasirašė ir pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Ä®statyme nėra nustatyta drausminės atsakomybės taikymo senatis, turi bÅ«ti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyta senatis arba kituose teisės aktuose nustatyta atsakomybės taikymo senatis. Taip pat teisme atstovas aiÅ¡kino, kad LVAT nepagrįstai pasisakė apie tai, jog tokiais atvejais taikytinas įstatymas, reglamentuojantis valstybės tarnybos santykius.Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismas privalo laikytis aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos.

Todėl teismas Å¡iuo atveju privalo atsižvelgti ir atsižvelgia į LVAT 2013-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013, kurioje pasakyta: „Todėl, nesant specialaus įstatymo, nustatančio turto vertintojo drausminės atsakomybės terminÄ , pirmosios instancijos teismas, remdamasi ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai taikė ginčo santykiams panaÅ¡ius santykius reguliuojantį teisės aktÄ â€“ Valstybės tarnybos įstatymÄ â€“ ir Å¡io įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi nustatytÄ trejų metų terminÄ , per kurį gali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda“.Toks teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

Konstitucinis Teismas savo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatavo, kad teisės spragas gali paÅ¡alinti ir teisės taikymo, t. y. ne tik teisėkÅ«ros, institucijos, taip pat teismai (pvz., taikydami teisės analogijÄ , bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ , taigi taip pat ir aiÅ¡kindami teisę).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Å¡iuo atveju atsakomybės taikymo senatis turi bÅ«ti 6 mėnesiai.

Å iuo konkrečiu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakomybės taikymo senatis nėra praėjusi, nes nuobauda paskirta nuo 2012-05-18 praėjus metams ir 4 mėnesiams, o sprendimas dėl nuobaudos priimtas praėjus tik 10 dienų nuo pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl to, kad padaryti procedÅ«riniai pažeidimai (jų nėra), kad praėjo atsakomybės taikymo senaties terminas, t. y. ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.PareiÅ¡kėjas skundžia Garbės teismo sprendimÄ ir todėl, kad mano, jog jis neteisėtas iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad atlikdamas vertinimÄ jis pagrįstai taikė iki 2012-05-01 galiojusius teisės aktus.

Tokį savo įsitikinimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad Sutartį jis sudarė 2012-04-30, taip pat tÄ dienÄ pasirašė techninę užduotį (t. I, b. l. 136–137, 138). IÅ¡ tiesų, pagal 2012-04-30 Sutartį, jos 1.1 punktÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigojo nustatyti nekilnojamojo turto vertę vadovaudamasis 1999 m. Ä®statymu. Tačiau jau sudarant Sutartį pareiÅ¡kėjui, turto vertintojui, turinčiam atitinkamÄ kvalifikacijÄ , buvo žinoma, kad nuo 2012-05-01 įsigalioja nauja Å¡io įstatymo redakcija (2011-07-13 „Valstybės žiniose“ buvo paskelbta ta nauja įstatymo redakcija), kiti su Å¡io įstatymo taikymu susiję teisės aktai, ir turėjo bÅ«ti žinoma, kad per vienÄ dienÄ jis vertinimo neatliks.

Todėl Sutartyje tarp privačių asmenų be pagrindo ir neteisėtai buvo susitarta dėl to, koks įstatymas bus taikomas vertinimui. Tai nedaro tos sutarties negaliojančia jÄ sudariusioms Å¡alims, tačiau taikant vieÅ¡osios teisės nuostatas jos įgyja pirmumÄ reguliuojant atitinkamus (Å¡iuo atveju turto vertinimo) santykius. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai remiasi CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jau Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – Å¡ias normas nustato.

Å io straipsnio 2 dalis, aiÅ¡kinant jÄ lingvistiÅ¡kai, visai nereiÅ¡kia, kad galima susitarti dėl to, koks teisinis reguliavimas bus taikomas vykdant sutartį, o tiesiog reiÅ¡kia, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas neturi įtakos sutarties sÄ lygoms, t. y. tam, dėl ko susitarė sutarties Å¡alys. Å iuo atveju valstybės institucija tikrino, ar tinkamai atliktas nekilnojamojo turto vertinimas. Todėl, netgi, jeigu Å¡is vertinimas visiÅ¡kai tiko sutarties Å¡aliai (užsakovui), užsakovas pripažino, kad sutartis įvykdyta tinkamai, o kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiko, nes vertinimas buvo teikiamas į konkrečiÄ mokestinę bylÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atlikdamas vertinimÄ vertintojas teisės aktus taikė tinkamai.

Ä®statymo 4 straipsnyje yra nurodomi trys galimi atvejai, kai atliekamas vertinimas. Vertinimas gali bÅ«ti atliekamas ne tik įstatyme nustatytais privalomais atvejais, bet ir vidaus reikmėms, kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Taigi yra ir tokie atvejai, kai tai nėra privalomas turto vertinimas ir turto vertinimo sutartimi gali bÅ«ti nustatytos tos sutarties Å¡alims tinkamos sÄ lygos. Tačiau, jeigu sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priežiÅ«ros institucija gali tokius pažeidimus identifikuoti.

Taip pat nepagrįstai pareiÅ¡kėjas remiasi senos redakcijos Ä®statymu ir Metodika, teigdamas, kad turėjo taikyti teisės aktus, galiojusius Sutarties sudarymo dienÄ . Sutartis buvo sudaryta dėl nekilnojamojo turto vertinimo, konkretÅ«s vertinimo veiksmai atlikti pirmiausiai suraÅ¡ant nekilnojamojo turto apžiÅ«rėjimo žiniaraÅ¡tį, o jis suraÅ¡ytas 2012-05-03 (t. I, b. l. 92), po to, 2012-05-18 suraÅ¡yta Ataskaita Nr. 1231. Todėl, nepaisant to, kad turtas buvo vertinamas retrospektyviai, jo vertinimo metu valstybė (įstatymų leidėjas) jau nustatė kitokias nekilnojamojo turto vertinimo taisykles, poįstatyminiais teisės aktais taip pat jau buvo nustatytos kitokios taisyklės, kurių vertintojas ir privalėjo laikytis tuo metu, kai atliko vertinimÄ .

Turto vertintojų veiklÄ prižiÅ«rinčiai ir kontroliuojančiai institucijai visai neturi teisinės reikÅ¡mės tas faktas, kad sutarties Å¡aliai (užsakovui) tiko vertinimas pagal iki 2012-05-01 galiojusius teisės aktus, kadangi Å¡i institucija privalo prižiÅ«rėti, kad vertinimas bÅ«tų atliekamas laikantis galiojančių vertinimo metu teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jis taikė iki 2012-05-01 galiojusį įstatymÄ ir kitus su vertinimu susijusius teisės aktus, taip pat jis neįrodinėja, kad atliktas vertinimas kokioje nors dalyje atitiko nuo 2012-05-01 įsigaliojusios redakcijos Ä®statymÄ , tuo pat metu įsigaliojusiÄ MetodikÄ (patvirtinta finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159) ir Etikos kodeksÄ (Žin., 2012, Nr. 50-2503).

PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad jam taikant galiojančius teisės aktus buvo pažeistas principas, kad įstatymas atgal negalioja. Joks įstatymas Å¡iuo atveju atgal ir nebuvo taikomas, nes buvo taikomas vertinimo metu galiojęs įstatymas.IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamÄ sprendimÄ , tarnybos iÅ¡vadÄ ir pareiÅ¡kėjo parengtÄ AtaskaitÄ Nr. 1231, kitus bylos dokumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sprendime pažeidimai konstatuoti pagrįstai ir teisėtai.Ginčo sprendime pasisakyta dėl pareigos vadovautis galiojančiais teisės aktais, teismas dėl to jau pasisakė.

Sprendime pagrįstai nurodoma, kad ir 2012 m. Etikos kodekso 2.4.2 punktas nustato vertintojams pareigÄ atliekant vertinimÄ vadovautis galiojančiais teisės aktais. PareiÅ¡kėjas vertinimÄ atliko jau galiojant Å¡iam Etikos kodeksui, todėl pažeidė nurodytÄ nuostatÄ .Taip pat pagrįstai sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas su vertinimo užsakovu iÅ¡ anksto susitarė dėl vertės, kuria bus įvertintas visas nekilnojamas turtas bendrai. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas nustato vertintojui pareigÄ turto vertinimo ataskaitoje pateikti visÄ turto vertės nustatymo pagrindimÄ pateikiant vertės skaičiavimus, skaičiavimai turi bÅ«ti pagrįsti Metodikoje nustatyta tvarka.

Etikos kodekso 2.3.4 punktas draudžia bet kokius iÅ¡ankstinius susitarimus dėl turto vertės. Tuo tarpu Sutarties priede techninėje užduotyje 2012-04-30 3.4 punkte pasakyta, kad visa nekilnojamojo turto, kuris vertinamas dalimis, vertė sudaro 600 000 Lt. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas kaip vertintojas neturėjo jokios galimybės vertinimo metu nustatyti kokios nors kitokios Å¡io turto vertės. Tokiu atveju tai nebuvo nekilnojamojo turto vertinimas apskritai, nes dėl vertės buvo sutarta iÅ¡ anksto. Dėl to Garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad vertintojas pažeidė Etikos kodekso 2.2.4 ir 2.3.2 punktų reikalavimus ir minėtas įstatymo nuostatas (22 straipsnio 4 dalies 13 punktÄ , o taip pat ir nesilaikė reikalavimo, nustatyto Ä®statymo 2 straipsnio 12 dalyje).Sprendime konstatuota, kad Metodikos 57 punktas apibrėžia lyginamojo metodo esmę, nurodo, kad tai yra vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurio sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

Nurodyta, kad ataskaitoje daroma iÅ¡vada dėl nekilnojamojo turto – statinių – vertės, palyginus gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ su tvora ir lauko tualetu su 7 lyginamaisiais objektais, tačiau 4 iÅ¡ lyginamųjų objektų yra ne vieno buto pastatai su Å«kiniais pastatais, o butai, esantys penkiaaukščiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Garbės teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad toks lyginamųjų objektų parinkimas neatitinka Metodikos 57 punkto reikalavimų, nes tokie objektai pernelyg skiriasi nuo vertinamojo turto.

Tie skirtumai yra detaliai apraÅ¡yti Sprendimo 4 dalyje. PareiÅ¡kėjas Å¡ios iÅ¡vados neginčijo.Sprendimo 5 dalyje iÅ¡dėstomi motyvai dėl „patalpų bÅ«klės“ ir „ploto vieneto“ pataisos nepagrįstumo. Sprendime nurodoma, kad Metodikos 58 punktas nustato, kad taikant lyginamÄ jį metodÄ surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainas, kurioms, jeigu bÅ«tina, taikomos pataisos atsižvelgiant į laiko, vietos ir kitus faktorius.

Metodikos 62.3 punktas nustato pareigÄ taikyti pataisas. Sprendime pasakyta, kad pareiÅ¡kėjo parengtoje ataskaitoje pataisos taikomos atsižvelgiant į patalpų bÅ«klę, ploto vienetus ir kt. Sprendime nurodomas pažeidimas, o bÅ«tent tai, kad ataskaitoje nėra jokio paaiÅ¡kinimo, kaip tos pataisos taikomos. Sprendimas grindžiamas ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu nagrinėjant drausmės bylÄ , kai buvo paaiÅ¡kinta, kad pataisos taikytos neapžiÅ«rėjus lyginamųjų objektų, o remiantis prielaida, kad medinių statinių bÅ«klė yra prastesnė nei mÅ«rinių.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino tik posėdyje ir apie „ploto vieneto pataisÄ â€œ ir „ploto pataisÄ â€œ. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad tokiu bÅ«du vertinant visos pataisos yra grindžiamos tik prielaidomis. Todėl konstatuojamas pažeidimas. PareiÅ¡kėjas skunde teismui ir teisme Å¡ių iÅ¡vadų taip pat neginčijo. Å ias iÅ¡vadas patvirtina Ataskaitoje pateikiama informacija.Sprendimo 6 dalyje pasisakoma dėl metodo, kuriuo apskaičiuota žemės sklypo vertė. Vertė turėjo bÅ«ti pagrįsta Metodikos 54 punkte nustatyta tvarka.

Konstatuojama, kad ataskaitoje pasisakyta, jog rinkos vertę geriausiai apskaičiuoti taikant lyginamÄ jį metodÄ , tačiau ataskaitoje sklypo vertė apskaičiuota ne lyginamuoju metodu. Vertinamas sklypas nebuvo lyginamas su analogiÅ¡kais ar panaÅ¡iais sklypais, o iÅ¡ sutartos vertinimo sutartyje 600 000 Lt sumos atėmus apskaičiuotÄ (257 000 Lt) pastatų ir kitų statinių vertę. Sprendime konstatuota, kad nei 1999 m. Ä®statymas, nei 1996 m. Metodika, nei sprendimo priėmimo metu galiojantys teisės aktai, nei Tarptautiniai vertinimo standartai nenumato tokio vertinimo metodo.

IÅ¡ tiesų, Å¡io pažeidimo iÅ¡takos yra tame, kad sutartimi dėl turto vertinimo buvo sutarta viso vertinamo turto bendra vertė, kuri atitiko nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ , tuo tarpu vertintojo uždavinys yra nustatyti rinkos vertę, kuri nėra tapati kainai.Sprendimo 7 dalyje pasisakoma dėl retrospektyvinio vertinimo. Konstatuojama, kad vertinant nesilaikyta Metodikos 44 punkto reikalavimo vertinimo ataskaitose pateikti informacijÄ , kokiÄ Ä¯takÄ pastatų nugriovimas turi jo vertės apskaičiavimui.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad pastatai buvo nugriauti 2008–2009 metais, tačiau Å¡i aplinkybė Ataskaitoje nėra įvertinta. Todėl Garbės teismo sprendime esančios iÅ¡vados dėl Metodikos 44 punkto reikalavimų nesilaikymo yra pagrįstos.PareiÅ¡kėjas skundo teismui negrindžia tuo, kad jam paskirta netinkama nuobauda, jis ginčija visÄ sprendimÄ , tačiau sprendimo 9 dalyje nuobaudos paskyrimas yra motyvuojamas. PareiÅ¡kėjui paskirta pati Å¡velniausia Ä®statymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta drausminė nuobauda, todėl daroma iÅ¡vada, kad nuobauda parinkta tinkamai.Turto vertintojų pareigos nustatytos Ä®statymo 15 straipsnio 4 dalyje.

Ä®statymo 28 straipsnyje nustatyta, kaip sudaromas Garbės teismas. Å io straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Garbės teismas yra turto vertintojų savivaldos institucija, kadangi daugumÄ narių skiria turto vertintojų asociacijos (tris iÅ¡ penkių). Pagal 28 straipsnio 6 dalį Garbės teismas turi teisę gauti informacijÄ iÅ¡ priežiÅ«ros įstaigos ir kitas teises, t. y. Garbės teismo neriboja PriežiÅ«ros įstaigos pateikta informacija. Pagal Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas nebÅ«tinai turi bÅ«ti priimamas Garbės teisme sprendimas iÅ¡kelti drausmės bylÄ , nes Å¡ioje normoje iÅ¡dėstyta, kad:

„sprendimÄ dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iÅ¡kėlimo Turto arba verslo vertintojų garbės teismas priima <...>“, teismo manymu tai reiÅ¡kia, kad PriežiÅ«ros įstaigos teikimas gali bÅ«ti ir atmestas, nes tai vis tiek bus sprendimas „dėl bylos iÅ¡kėlimo“, t. y. tokiu atveju bus atsisakyta bylÄ iÅ¡kelti. Be to, Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant vertintojo drausmės bylÄ nenustatoma pažeidimų, drausmės byla nutraukiama. Ä®statymo 30 straipsnis užtikrina tokių sprendimų apskundimo galimybę Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tokia savivaldos institucija nėra teismas, kaip jis suprantamas Konstitucijoje, kurios 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad tas faktas, jog Garbės teismui įstatymas leidžia priimti sprendimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo, o po to tÄ bylÄ nagrinėti, nesukelia abejonių dėl Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms.Dėl nekaltumo prezumpcijos.

Garbės teismas, iÅ¡keldamas bylÄ vertintojui, nepasisako, kad vertintojas padarė pažeidimÄ . Garbės teismas tokiu atveju, kaip buvo ir Å¡ioje byloje, iÅ¡keldamas bylÄ pasisakė, kad Tarnybos teikime yra duomenų, jog gali bÅ«ti padaryti pažeidimai. Å ioje byloje iÅ¡klausius įraÅ¡Ä nustatyta, kad vedanti posėdį Garbės teismo narė taip ir pasakė, jog pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad drausmės byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta (2013-09-10 parengiamojo posėdžio protokolas Nr. GT-43(13)-P, t.

I, b. l. 132, įraÅ¡as t. II, b. l. 12). T. y. Garbės teismas nesprendė dėl kaltumo ar nekaltumo. Todėl iki pat to momento, kol Garbės teismas nepriėmė skundžiamo sprendimo, pagal Ä®statymo nuostatas turto vertintojas nebuvo pripažintas kaltu. Be to, asmuo savo teises ginti gali teisme, Garbės teismo sprendimai yra skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl vertintojui sudaryta galimybė ginti savo teises, teisme jis gali iÅ¡sakyti bet kokius savo gynybos argumentus.Dėl Konstitucijos 29 straipsnio, nustatančio, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s.Teismas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, taip pat ir LVAT praktika dėl diskriminavimo sÄ vokos ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos aiÅ¡kinimo.

Asmenų diskriminavimas paprastai yra suprantamas kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo, t. y. tam tikros asmenų grupės teisių apribojimas, jų pastatymas į blogesnę padėtį kitų asmenų atžvilgiu. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (žr.

Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimÄ ir kt.). Vertinant, ar nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtinamas asmenų diskriminavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Taikant nurodytÄ Konstitucijos normÄ pirmiausiai reikia įvertinti tų subjektų, kuriems nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumus. Taip pat teismų praktikoje reikalaujama atsižvelgti į teisės aktų suderinamumÄ pagal jų hierarchijÄ , reguliavimo apimtį ir pan. Trečias reikalavimas yra tai, kad bÅ«tina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sÄ lygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslÄ .

Nei viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų negali bÅ«ti ignoruojama. Å ios trys sÄ lygos iÅ¡dėstytos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarime ir LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1503/2013.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas savo padėtį lygina su antstoliais, notarais, advokatais, kurių drausmės bylas taip pat nagrinėja garbės teismai, tačiau bylas iÅ¡kelia kiti subjektai. Tačiau atsakovas nurodo, kad Audito įstatyme taip pat numatyta Garbės teismo veikla, jo sudarymas, o taip pat tai, kad drausmės bylÄ iÅ¡kelia Garbės teismas (nurodyto įstatymo 59 straipsnio 2 dalis), Å¡ios įstatymo nuostatos yra labai panaÅ¡ios į Å¡ioje byloje taikyto įstatymo nuostatas.

Taip pat Draudimo įstatyme numatytas Garbės teismo sudarymas, tai, kad Å¡is teismas iÅ¡kelia drausmės bylÄ ir jÄ iÅ¡nagrinėja (175 straipsnio 2 dalis, 176 straipsnio 4 dalis). Ä®vertinus atsakovo nurodytas įstatymų nuostatas daroma iÅ¡vada, kad jose Garbės teismas yra tam tikros profesijos atstovų savivaldos dalis, nes daugumÄ Garbės teismo narių skiria arba Auditorių rÅ«mų narių visuotinis susirinkimas, arba Draudimo brokerių rÅ«mų narių susirinkimas. Daroma iÅ¡vada, kad turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos įgijimo, sÄ lygų, kai panaikinamas leidimas dirbti toje profesijoje, teisinis reguliavimas yra artimesnis auditorių ir draudimo brokerių profesinei veiklai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad vertintojai įstatyme traktuojami pažeidžiant konstitucinį asmenų lygybės principÄ .Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 1 daliai.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atmesti.Netenkinti pareiÅ¡kėjo J. M. praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                 Raimondas Blauzdžius Rasa Ragulskytė-Markovienė Halina Zaikauskaitė