2013-11-14 Nr. AB-8033-3-61-3-03082-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1638/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03082-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. F. ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. F. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas:

1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2006 m.), 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003 ir 2004 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą megztų pirštinių (neišduota 2011 m.);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. už 7 vasarines kepures (neišduotos 2004–2009 ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.), 2 kelnes (neišduotos 2009 ir 2010 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007 ir 2009 m.), 9 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006, 2009 ir 2010 m., po vienerius – 2004, 2008 ir 2011 m.), 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2006 ir 2009 m., dveji neišduoti 2011 m.), 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004–2009 ir 2011 m.), 1 šaliką (neišduotas 2010 m.), 7 poras batelių (neišduoti 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.), 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.), 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003 ir 2007 m.), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.), iš viso – 1004,56 Lt.

Nurodė, kad tarnauja Lukiškių TI-K. Nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam buvo išduotos ne visos pagal teisės aktus priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją.

Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigūnai privalo dėvėti tarnybines uniformas, tarnybinės uniformos privalo atitikti nustatyto pavyzdžio uniformas, o Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai aprūpinti pareigūnus sukomplektuotomis ir reikalavimus atitinkančiomis tarnybinėmis uniformomis. Visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių bei dėvėjimo terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – ir Tarnybinės uniformos išdavimo normos). Minėtu įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka).

Pažymėjo, kad pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai kyla pareiga išduoti naujas, o esant pareigūno prašymui, vietoje tarnybinės uniformos dalių – išmokėti piniginę kompensaciją. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui neteikė. Jam nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija. Nors Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos jau nuo 2003 m. Taigi ši priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, o finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K turėtų būti įpareigotas išduoti jam po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu, o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės turėtų būti priteista po 30 proc. kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija.

Tarnybinės uniformos išdavimas yra socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Tiek Vidaus tarnybos statute, tiek Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kai išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms jos dalims) per nurodytą laikotarpį pasibaigia nustatyti dėvėjimo terminai, laikoma, kad turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Lukiškių TI-K neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti; turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Teigė, kad jo patirta žala – tai negauta jam turėjusi būti išmokėta kompensacija.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 30–32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2003–2011 m. pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos išmokėjimo, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams.

Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. I. F. gavo 1 porą batelių (sausio mėnesį), 1 vasarinę striukę ir marškinius ilgomis rankovėmis (kovo mėnesį), 1 kelnių odinį diržą ir 1 odinį diržą su dėklais (rugsėjo mėnesį). 2013 m. I ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomas žalos laikotarpis nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui pateiktas 2012 m. gruodžio 5 d., prašė teismo vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 62–70) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino – įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, žieminę striukę, švarką, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, kaklaraištį, šaliką, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 139,04 Lt neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lukiškių TI-K pareigūno teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, ir kompensaciją už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Nurodė, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti pareigūnui naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Nustatė, kad atsakovas pripažįsta, jog iki šiol pareiškėjui neišdavė uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė. Uniformos dalių neišdavimą atsakovas grindžia išimtinai nepakankamu finansavimu. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad finansinių lėšų trūkumas nėra pateisinama priežastis, nes nei Statutas, nei Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taigi atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, jis įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Nurodė, kad iš pareiškėjo asmens kortelės matyti, jog jo pareigybės 2002–2012 m. buvo prižiūrėtojas ir korpuso vyresnysis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių 34.1 ir 34.5 punktus šios pareigybės priskiriamos jaunesniųjų pareigūnų pareigybėms. Dėl šios priežasties, taip pat remdamasis pareiškėjo asmens kortelėje ir pažymoje apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį nurodytais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo būti išduotos šios uniformos dalys: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, žieminė striukė, švarkas, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, kaklaraištis, šalikas, pora žieminių batų, pora demisezoninių batų ir pora pirštinių. Kelnės pareiškėjui buvo išduotos 2011 m. vasario mėnesį, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-171 patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas kelnių dėvėjimo trukmė yra 1 metai, terminas baigėsi 2012 m. vasario mėnesį, t. y. po laikotarpio, už kurį prašoma išduoti neišduotą dalį, todėl ši uniformos dalis neišduotina. Be to, po kreipimosi į atsakovą, pareiškėjui 2012 m. kovo mėnesį buvo išduota vasarinė striukė ir vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, o 2012 m. rugsėjo mėnesį – 1 kelnių diržas ir odinis diržas su dėklais, todėl šios uniformos dalys taip pat neišduotinos. Taigi teismas, konstatavęs, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, bei atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nustatė, jog pareiškėjo atitinkamas reikalavimas tenkintinas iš dalies, o atsakovas įpareigojamas per vieną mėnesį nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui išvardintas tarnybinės uniformos dalis.

Pažymėjo, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, jog pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Byloje spręstinas klausimas dėl pareiškėjo teisės gauti tokią kompensaciją pagrįstumo dėl uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir kurios jam nebuvo išduotos nustatytu terminu. Viena iš kompensacijos gavimo sąlygų yra pareigūnų rašytinis kreipimasis į savo įstaigos direktorių, kuris įvertina esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje ir sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Pareiškėjas nėra pateikęs prašymų dėl kompensacijos gavimo ir uniformos vertinimo procedūra nebuvo atlikta. Teismas nemanė, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teisę į kompensacijos gavimą, nes dėl įstaigoje susiklosčiusios padėties, kai uniformos pareigūnams apskritai nebuvo dalinamos ir kompensacijos nebuvo skaičiuojamos, prašymo pateikimas neleido tikėtis jo svarstymo ir tenkinimo ir būtų laikomas konflikto įstaigoje kėlimu, o ne dalykiniu prašymu. Iš kitos pusės, pareigūnai turi pareigą vykdyti Statuto 18 straipsnio 1 dalies įpareigojimą nuolat dėvėti uniformą, o tai lemia primygtinį reikalingumą būti tinkamai apsirengusiam nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Todėl teismas nusprendė priteisti pareiškėjui Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyto dydžio kompensacijas už uniformos dalis, kurios nebuvo išduotos ir už kurias pareiškėjui nebuvo kompensuota.

Atsižvelgdamas į tai, kad skaičiuojant kompensacijos dydį atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties institutą, o pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, teismas pritaikė DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis priteisimo ir skaičiavo šį terminą nuo sužinojimo, kad atsakovas neketina mokėti kompensacijos, dienos. Atsižvelgiant į įstaigos situaciją, kad pareigūnai nebuvo aprūpinami uniformomis ir kad nebuvo mokamos ar kaip skola skaičiuojamos kompensacijos, teismas padarė išvadą, kad sužinojimo apie kompensacijos nemokėjimą data yra 30 dienų po uniformos dalies dėvėjimo termino pasibaigimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 5 d., taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 5 d. praleido ieškinio senaties terminą, tačiau pareiškėjui turi būti priteisiama kompensacija už kiekvieną uniformos dalį, kurios išdavimo terminas baigėsi po 2009 m. lapkričio 5 d., atsižvelgiant į skirtingas teisingumo ministro 2000 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 210, 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128, 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 ir 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R‑171 patvirtintas uniformos dalies dėvėjimo trukmes. Taigi iš atsakovo pareiškėjui priteistina Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta piniginė kompensacija vietoje neišduotų uniformos dalių – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Nuo 2009 m. lapkričio 5 d. pareiškėjui turėjo būti išduotas švarkas, kainavęs 95 Lt, kelnės – 80,01 Lt, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis – 90 Lt (45 Lt x 2), dvi poros batelių – 198,44 Lt (99,22 Lt x 2). Visos uniformos dalys būtų kainavusios 463,45 Lt. Taigi, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, pareiškėjui turi būti išmokėta 139,04 Lt kompensacija.

Dėl pareiškėjo prašymo laikyti, jog jis dėl atsakovo neteisėto neveikimo patyrė žalą, ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintą žalos, atsiradusios dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo institutą, teismas pažymėjo, kad tiek kompensacijos priteisimui, tiek žalos atlyginimui numatytas tas pats senaties terminas – 3 metai (DK 27 straipsnio 2 dalis, CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurio pradžia skaičiuojama pagal tą pačią CK 1.127 straipsnio 1 dalį, tai reiškia, kad tiek žalos, tiek kompensacijos priteisimo byloje nagrinėjamos tos pačios aplinkybės už tą patį periodą, nes priteisiant žalą, atsiradusią dėl uniformos dalių neišdavimo, žalos dydis nustatomas pagal kompensacijos dydį, taikant CK 6.249 straipsnį. Nuo teisinio santykio traktavimo pareiškėjo padėtis iš esmės nesikeičia. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 atsakovo padarytas pažeidimas pripažintas tęstiniu, tačiau teisių pažeidimų, susijusių su žalos padarymu senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai sužinoma, kad patirti nuostoliai nebus atlyginti. Teismo nuomone, kaip žala gali būti vertinami kiti su uniformos dėvėjimu susiję praradimai, kurių neapima kompensacija už neišduotas uniformos dalis. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes skundas grindžiamas išimtinai su praradimais, patirtais dėl negautos uniformos. Todėl pareiškėjo reikalavimai dėl žalos priteisimo netenkinti.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73–75), kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria jo reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas 3 metų ieškinio senaties terminas, ir jo skundą patenkinti visiškai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo reikalavimų daliai buvo pritaikytas 3 metų ieškinio senaties terminas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teigia, kad pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punktą Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas visuomet pageidavo gauti atitinkamas uniformos dalis, todėl į Lukiškių TI-K direktorių dėl kompensacijos mokėjimo raštu nesikreipė. Juo labiau, kad jo turėta tarnybinė uniforma nebuvo tinkama toliau dėvėti, tuo tarpu pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktą piniginė kompensacija gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad apie savo teisės gauti kompensaciją pažeidimą jis sužinojo praėjus 30 dienų po kiekvienos tarnybinės uniformos dalies dėvėjimo termino pabaigos, yra nepagrįsti.

Paaiškina, kad atsakovo padarytas pažeidimas, t. y. tarnybinės uniformos dalių neišdavimas, yra tęstinis. Tą skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau kartu nurodė, jog keliant reikalavimus nebe dėl tarnybinės uniformos dalių išdavimo, o dėl žalos atlyginimo, nebegalima remtis pažeidimo tęstiniu pobūdžiu. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodo, kad reikalavimų dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių išdavimo/priteisimo jis nebegali kelti, nes vienu metu pareigūnams gali būti išduodama (priteisiama) tik po vieną tarnybinės uniformos komplektą, o atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu laikotarpiu faktiškai jam nebuvo išduota po daugiau nei vieną tarnybinės uniformos dalį, jis savo pažeistas teises gali ginti tik prašydamas žalos atlyginimo už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (kurių skaičius viršija vieną komplektą). Tačiau tai nekeičia atsakovo neveikimo tęstinumo ir nepaneigia pareiškėjo teisės už tęstinį teisių pažeidimą gauti atitinkamą žalos atlyginimą. Taigi ieškinio senaties terminas laikytinas nepraleistu, o jo reikalavimai turi būti patenkinti visiškai.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 78–79), kuriuo prašo sprendimo dalį dėl uniformų išdavimo panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad 2003–2011 metais pareiškėjas pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1–3 punktų reikalavimus nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl atitinkamas klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. I–II ketvirčiais Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti. Todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis.

Pareiškėjas ir atsakovas atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei dėl žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde kėlė šiuos reikalavimus:

1) įpareigoti Lukiškių TI‑K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2006 m.), 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003 ir 2004 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą megztų pirštinių (neišduota 2011 m.);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. už 7 vasarines kepures (neišduotos 2004–2009 ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.), 2 kelnes (neišduotos 2009 ir 2010 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007 ir 2009 m.), 9 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006, 2009 ir 2010 m., po vienerius – 2004, 2008 ir 2011 m.), 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2006 ir 2009 m., dveji neišduoti 2011 m.), 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004–2009 ir 2011 m.), 1 šaliką (neišduotas 2010 m.), 7 poras batelių (neišduoti 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.), 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.), 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003 ir 2007 m.), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.), iš viso – 1004,56 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą iš dalies tenkino – įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, žieminę striukę, švarką, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, kaklaraištį, šaliką, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 139,04 Lt neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, t. y. pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepriteisė tarnybinės uniformos dalies – kelnių, taip pat, pritaikęs 3 metų ieškinio senaties terminą, pareiškėjo prašomą priteisti 1004,56 Lt neišmokėtą piniginę kompensaciją sumažino iki 139,04 Lt dydžio.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas 3 metų ieškinio senaties terminas, nes atsakovo padarytas pažeidimas, t. y. tarnybinės uniformos dalių neišdavimas, yra tęstinis.

Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija savo pareigos išduoti pareigūnams tarnybinės uniformos dalis, neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo išduotos pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos tarnybinės uniformos dalys, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu išduoti pareiškėjui per 1 mėnesį priteistas tarnybinės uniformos dalis, nes 2013 m. I–II ketvirčiais Lukiškių TI-K pareigūnams bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, nes tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1838/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos dalimis pasibaigus pareiškėjo uniformos dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nėra teisiškai reikšmingos. Aprūpinimas tarnybine uniforma ar išmokėjimas atitinkamo dydžio kompensacijos vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su numatomu pareigūnų aprūpinimu naujo pavyzdžio uniformomis 2013 metais, atmestini, nes jie nešalina atsakovo pareigos nuolat aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų išduoti tarnybinės uniformos sudedamąsias dalis visa apimtimi, atsižvelgęs į tai, kad kai kurių tarnybinės uniformos sudedamųjų dalių dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu.

Pasisakydama dėl kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog taisydamas tarnybinę uniformą, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, ar tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydamas savo drabužius dėvėti darbe arba taisydamas uniformą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 straipsnis), todėl pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, administracines bylas Nr. A492-3379/2011 ir Nr. A552-1838/2013).

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai).

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas savo skundu prašė atlyginti žalą, kurios dydį nustatė pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte numatytos kompensacijos dydį. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad ir DK 248 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o DK 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo patirtų nuotolių dydis lygus Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, nes jis nepateikė jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2003 m. išduotinų uniformos sudedamųjų dalių vertė pagal atsakovo pateiktos 2013 m. vasario 26 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003–2011 m. laikotarpiu prižiūrėtojui I. F. Nr. 24-801 duomenis yra 4383,31 Lt (b. l. 51), o pareiškėjas prašo priteisti 1004,56 Lt dydžio kompensaciją (b. l. 12; atitinkamai tarnybinės uniformos dalių vertė būtų 3348,53 Lt), tai pareiškėjui priteistina visa jo prašoma 1004,56 Lt suma žalos atlyginimui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo Lukiškių TI-K apeliacinis skundas atmestinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, keistina, priteisiant pareiškėjui visą jo prašomą kompensaciją.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo I. F. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti I. F. tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, žieminę striukę, švarką, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, kaklaraištį, šaliką, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių.

Priteisti I. F. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 1004,56 Lt neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys