2013-12-04 Nr. AB-9399-3-61-3-02105-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2013-12-04 Nr. AB-9399-3-61-3-02105-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2013 m. spalio 28 d. nutartimi šią administracinę bylą sustabdė, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013.
Full text
Administracinė byla Nr. AS502-1019/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02105-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 69.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas V. U. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) sprendimą dėl nuo 2013 m. sausio mėnesio vykdymo išskaičiavimo iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti jam kiekvieną mėnesį visą paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti bei išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2013 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su teisės aktuose nustatytais delspinigiais.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2013 m. spalio 28 d. nutartimi šią administracinę bylą sustabdė, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas), pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas V. U. reiškia reikalavimą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, padaryta išvada, kad šioje byloje taip pat spręstina dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
III. Pareiškėjas V. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės.
Paaiškina, kad savo skunde nėra pareiškęs prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šioje byloje kilusį teisinį ginčą galima išspręsti vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimais. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas numato tik du atvejus, kai valstybinė pensija nemokama, t. y. tarnaujantiems pareigūnams ir kariams (11 str. 1 d.) bei nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims (13 str. 3 d.).
Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria administracinė byla Nr. I-4115-365/2013 sustabdyta iki įsiteisės šio teismo sprendimas iš esmės panašioje administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013.
ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, kt.).
Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose, kadangi priešingu atveju kyla grėsmė, jog teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose nebus nuoseklumo ir ginčas bus išspręstas neteisingai (žr., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama ir tai, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad tam yra pagrindas (pvz.: 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje nurodė, kad administracinė byla Nr. I-2693-624/2013 pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo yra reikšminga pareiškėjo V. U. inicijuotam teisiniam ginčui spręsti tiek, kiek pirmoje byloje yra iškelta abejonė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kurio nuostatos turi būti taikomos ir šioje byloje, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi iš minėtų argumentų matyti, jog nagrinėjamu atveju teismui yra aktualus Pakeitimo įstatymo konstitucingumo klausimas ir ši aplinkybė galėtų būti svari priežastis sustabdyti administracinę bylą vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. iki Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 16/2013, bylos Nr. 12/2013 (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-780/2013), tačiau ji nepateisina teismo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo, kuris būtų daromas nepagrįstai laukiant galutinio teismo procesinio sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 priėmimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tikrinamos administracinės bylos medžiagą, išanalizavusi bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais ši administracinė byla negali būti stabdoma. Akivaizdu, jog administracinių bylų Nr. I-2693-624/2013 ir I-4115-365/2013 nesieja prejudicinis ryšys, teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 nebus sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4115-365/2013 pagrindas ir jame padarytos išvados neturės įtakos šios bylos baigčiai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė