2017-01-30 Nr. AB-2462-3-61-3-00352-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-12-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00352-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir G. V. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė pareiškėjos L. V. 2014 m. sausio 13 d. skundą (b. l. 1–4), kuriuo prašoma: panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-11501(11), įpareigoti atsakovą išmokėti 2010–2013 m. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 14 673,60 Lt (4 249,77 Eur) ir įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi atnaujino trejų metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti ir priėmė pareiškėjo G. V. (toliau kartu su L. V. – ir pareiškėjai) 2014 m. gegužės 29 skundą (b. l. 74–77), kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 4 348,32 Lt (1 259,36 Eur).

Pareiškėjai savo skunduose paaiškino, kad VRM sprendimais jiems buvo paskirtos valstybinės pensijos, kurios pareiškėjų skunduose nurodytais laikotarpiais buvo mažinamos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Pareiškėjai nesutiko su valstybinių pensijų mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, savo reikalavimus grindė, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Manė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujantis ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimuose (b. l. 36 38, 95) nurodė, kad su skundais nesutinka, ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, bylą nutraukti arba sustabdyti.

Nurodė, kad VRM sprendimų priėmimo metu, pagal galiojančius teisės aktus, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką. Pabrėžė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjų valstybinė pensija nebėra mažinama. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymą pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai. Manė, kad pareiškėjai praleido procesinį terminą kreiptis į teismą, kuris šiuo atveju neatnaujintinas. Be to, pareiškėjai neįrodė, jog VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjų L. V. ir G. V. skundus atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjams paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad VRM sekretoriaus 2000 m. sausio 31 d. patvirtinta išvada Nr. 15923 L. V. nuo 2000 m. sausio 11 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 1 206,01 Lt (349,28 Eur) per mėnesį (b. l. 23). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) 2013 m. spalio 30 d. pažymos matyti, kad valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 7–8, 26–27). 2013 m. gruodžio 9 d. VRM gautas pareiškėjos 2013 m. gruodžio 5 d. prašymas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 28). Išnagrinėjusi L. V. prašymą, VRM 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 1D-11501(11) paaiškino aplinkybes, lėmusias valstybinės pensijos sumažinimą, ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, bei nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką.

VRM 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 11SP-1599 G. V. nuo 2009 m. birželio 9 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 656,46 Lt (190,12 Eur) per mėnesį (b. l. 86). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. kovo 19 d. pažymos matyti, kad valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 68–69, 93 94). 2014 m. kovo 10 d. VRM gautas G. V. 2014 m. kovo 4 d. prašymas informuoti, kada išmokės neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 90). Išnagrinėjusi prašymą, VRM 2014 m. kovo 24 d. sprendime Nr. 1D-2395(11) paaiškino aplinkybes, lėmusias valstybinės pensijos sumažinimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, bei nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 91–92).

Atsakovas prašė nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktą, nes pareiškėja L. V. yra praleidusi terminą kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. vasario 4 d. nutartimi tenkintas pareiškėjos L. V. prašymas ir atnaujintas praleistas terminą skundui paduoti. Todėl teismas šio klausimo pakartotinai nesprendė, o atsakovų prašymo nutraukti bylą netenkino. Be to, pažymėjo, kad 2014 m. birželio 5 d. nutartimi tenkintas ir pareiškėjo G. V. prašymas bei atnaujintas praleistas 3 metų terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Taigi teismas sprendė, kad nėra procesinių kliūčių pareiškėjų skundus nagrinėti iš esmės.

Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais ir pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu (nuo 2010 iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 metams neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjams valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2010–2013 m.) buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri neprieštaravo Konstitucijai. Teismas darė išvadą, kad VRM teisėtai sumažino pareiškėjams paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo 2010–2013 m. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį ir įpareigoti atsakovą mokėti pageidaujamo dydžio valstybinę pensiją nematė teisinio pagrindo.

Pareiškėja L. V. taip pat prašė panaikinti VRM 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-11501(11), kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjai susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad VRM, apskaičiuodama pareiškėjos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiomis ir Konstitucijai neprieštaraujančiomis teisės normomis (Laikinojo įstatymo 4 str.), t. y. veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų teismas darė išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o ši pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

III. Pareiškėjas G. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 130–133), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. V. skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde kartoja argumentus, išdėstytus skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo nutarimais bei kitų teismų praktika, todėl pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę gauti užtarnautą valstybinę pensiją.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo G. V. valstybinė pensija ginčo laikotarpiu perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme numatyta, jog kompensuojamos tik tos valstybinės pensijos, kurios sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio nuostatas, priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja L. V. 2014 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti VRM 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-11501(11), įpareigoti atsakovą išmokėti 2010–2013 m. dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 14 673,60 Lt (4 249,77 Eur) ir įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 4 348,32 Lt (1 259,36 Eur).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi aptartos bylos sujungtos į vieną administracinę bylą.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjų L. V. ir G. V. skundus atmetė.

Apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo padavė tik pareiškėjas G. V., todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik dėl minėto pareiškėjo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. V. siekia neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio mėn. priteisimo. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdama į aptartus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimus ir tai, kad juose konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis bei aptartų nuostatų galiojimo pratęsimas neprieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog VRM, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje, formuojamoje po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteisiamos (pvz., 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-143/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-756/2015; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-945-525/2015, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1926-502/2016, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3609-520/2016, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-602/2016 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi panašiose bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo G. V. skundas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius