2019-10-09 Nr. AB-19463-3-61-3-02615-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-595-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02615-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. R. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu norminio administracinio akto, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas individualus administracinės teisės taikymo aktas – Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms Sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 (2007 m. kovo 28 d. redakcija, galiojo nuo 2007 m. balandžio 1 d.), 13-ą punktą, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatoms (2008 m. birželio 17 d. redakcija, galiojo nuo 2008 m. liepos 1 d.), o taip pat teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principams; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos įgalioto atstovo – ministerijos kanclerės 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punktą, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis 24,63 procento nuo 851,80 Eur darbo užmokesčio vidurkio ir nustatyta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma 209,80 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos įgalioto atstovo – ministerijos kanclerės 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punkto panaikinimo. Skundo reikalavimą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, teismas atsisakė priimti bei išaiškino pareiškėjui, jog ši skundo dalis yra teisminga Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms. Iš pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo teismas nustatė, jog jis yra teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl konstatavo, kad apygardos teismas nėra įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčų. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog su šiuo reikalavimu jis turėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kadangi pastarasis teismas nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, priimtų centrinių valstybinio administravimo subjektų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti jo reikalavimą dėl norminio akto ištyrimo, panaikinti ir perduoti šią pareiškėjo skundo dalį pirmosios isntancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo vertinimu Vilniaus apygardos administracinis teismas turi nuspręsti, ar yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą arba išsakyti savo poziciją, ar teismas abejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu. Priėjęs išvados, kad nėra pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą arba pats teismas abejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, Vilniaus apygardos teismas turėtų sustabdyti nagrinėjamą bylą ir pagal ABTĮ 114 straipsnyje nurodytą kompetenciją kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas atitinka įstatymą. Jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas nuspręstų, kad yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą arba nesuabejotų norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, pareiškėjo įsitikinimu, teismas turėtų ne atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą, o vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tokį prašymą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl norminio akto ištyrimo.

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kas turi teisę kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Minėtoje normoje įtvirtinta, jog kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.

ABTĮ 113 straipsnyje reglamentuota galimybė prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla. Šiuo atveju prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas nepatenka į subjektų, numatytų ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, todėl neturėjo teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad norminio administracinio akto ištyrimą atlieka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pareiškėjo įsitikinimu pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti norminio akto dalį neteisėta. Su tokiu pareiškėjo situacijos vertinimu nesutiktina. Asmuo besikreipiantis į teismą turi suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą – pripažinti norminio administracinio akto dalį, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas individualus administracinės teisės taikymo aktas, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui, teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principams.

Šiuo atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui suformulavo konkretų reikalavimą ištirti norminio akto dalies teisėtumą ir tai atlikus, pripažinti ją kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktui, teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principams. Atsižvelgiant į tai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti pagrįstai, kadangi tokio pobūdžio norminio administracinio akto ištyrimas yra ne šio teismo kompetencija.

Tačiau, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis, bylos eigoje, turi teisę pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl norminio administracinio akto ištyrimo, kaip tai yra numatyta ABTĮ 113 straipsnyje. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip ir ši nutartis, neužkerta pareiškėjui kelio, kreiptis dėl norminio administracinio akto ištyrimo, kuris yra susijęs su pareiškėjo teisme inicijuotu ginču, tačiau pareiškėjas turėtų atkreipti dėmesį į savo reikalavimo formuluotę, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo prašymo įvykdyti negalėjo, kadangi, kaip minėta aukščiau, tokio pobūdžio norminio administracinio akto ištyrimas ir jo pripažinimas neteisėtu, yra ne šio teismo kompetencija. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui aiškiai nurodė, šio reikalavimo atsisakymo motyvus, todėl teisėjų kolegija jiems pritaria ir jų nekartoja.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė