2025-10-08 Nr. AB-16092-3-64-3-01585-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-982-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01585-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) ir prašė: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 straipsnio 1, 3 dalių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų normas; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); 4) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo terminą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), skyrė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamiems administraciniams sprendimams (2024 m. birželio 11 d. įsakymui, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymui ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymui (toliau visi kartu – ir Įsakymai) apskųsti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dėl Įsakymų panaikinimo į teismą pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rudenį ir 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 teismas pareiškėjo analogišką skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko 2024 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, tačiau nepagrindžia termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir dėl to analogiški skundai jau yra atsisakyti priimti. Kadangi pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), teismas nenustatė objektyvių kliūčių, trukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Teismas vertino, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, susijusių su pareiškėjo pasirinktu savo teisių gynimo būdu – skundų kiekiu, o ne jų kokybe, ginant savo interesus.

Aptaręs administracines bylas, kuriose pareiškėjas teikė skundus su tapačiais reikalavimais, palyginęs skundo pagrindą ir dalyką, argumentus, pareiškėjo dėstomus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių su šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo dalyku, pagrindu bei argumentais, teismas pripažino, kad jie yra analogiški. Nors paprastai skundą laikius nepaduotu arba neatnaujinus skundo padavimo termino asmeniui išlieka teisė paduoti skundą pakartotinai, tačiau, teismas nurodė, tai darydamas asmuo privalo atitinkamai arba pašalinti tuos trūkumus, dėl kurių skundas laikytas nepaduotu, arba nurodyti naujas, nevertintas ankstesnėse teismo nutartyse, termino praleidimo aplinkybes. Teismas priėjo prie išvados, kad vėliau teikiami pareiškėjo skundai taip pat yra analogiški vienas kitam, pareiškėjas nenurodo nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą, tik apsiriboja teismo ir teisėjų vertinimu.

Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, įvertinęs, kad pareiškėjas analogišku skundu kreipėsi į teismą 2025 m. liepos 4 d. administracinėje byloje Nr. eI3-15057-505/2025, o skundą šioje byloje padavė 2025 m. liepos 11 d., dar nesant priimtam jokiam sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-15057-505/2025, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu. Teismas pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.), priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas skundžiama nutartimi neteisingai išsprendė jo kartotinio (ABTĮ 33 str. 4 d.) pareiškimo priėmimo klausimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis skundus (pareiškimus) teikia įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jo teisėtai įgyvendinama pažeistų asmens teisių gynyba virto baudomis. Teismas, turėdamas teisę pareikalauti sumokėti žyminį mokestį, neteisingai aiškina piktnaudžiavimo sąvoką. Pareiškėjas nurodo, jog skundo (pareiškimo) padavimo terminas nepraleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas, o taip pat pareiškėjui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Įsakymus (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir jis apie Įsakymus bei jų turinį žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija, atskirajame skunde, be kita ko, pateikęs Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 fragmentą, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. liepos 11 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, jo argumentai yra išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, neparemti konkrečiais, pagrįstais, išsamiais įrodymais. Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu iš naujo spręsti skundo termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis Liteko duomenimis, pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025). Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į jo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ABTĮ 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011; ir kt.). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010; ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise; turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-347-552/2017). Spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Kaip jau ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-815/2025; ir kt.), pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Taigi, pareiškėjo elgesys, kuomet jis tendencingai kreipiasi su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pagrįstai pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir skirdamas baudą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto prašymo pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ 17 ir 18 straipsnių nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Atsakydama į pareiškėjo prašymą priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata Martišienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė