2026-01-21 Nr. AB-1691-3-61-3-06533-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1352-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06533-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. J.)dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. S-2023/78 (7-2023/55) (toliau – ir MGK sprendimas) dalį, kuria buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovas) 2023 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (21.222 MR) FR0682-54 (toliau – ir VMI sprendimas) dalis dėl 20 344 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 6 749,90 Eur GPM delspinigių ir 2 034 Eur GPM baudos sumokėjimo bei atsisakyta atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų GPM delspinigių sumokėjimo; 2) panaikinti VMI Sprendimą; 3) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde pabrėžė, kad neskundžia tos MGK sprendimo dalies, kuria buvo sumažinta VMI sprendimu paskirta bauda, ir nurodė, kad:

2.1. Mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neištirtos ir neįvertintos esminės su ginčo pajamų vertinimu ir apmokestinimu susijusios faktinės aplinkybės. Mokesčių administratorius formaliai vykdė mokestinį patikrinimą, galbūt sąmoningai netyrė visų mokestiniam patikrinimui aktualių aplinkybių, kurios galėtų paneigti 2022 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.222Mr)FR0680-427 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvadas.

2.2. Mokesčių administratorius sąmoningai nepatikrino (neapklausė) fizinių ir juridinių asmenų, kuriems iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NVS Logistika“ (toliau – ir Bendrovė) buvo išmokėti iš jos faktiškai gauti grynieji pinigai. VMI tiesiogiai apklaususi / susisiejusi su lėšų gavėjais, nurodytais kasos išlaidų orderiuose (toliau – ir KIO), galėjo patikrinti visą VMI dominančią informaciją, t. y.: a) ar pinigai iš UAB „NVS Logistika“ buvo faktiškai gauti; b) ar lėšų gavėjas turi antrąjį KIO egzempliorių; c) koks asmuo fiziškai perdavė pinigus UAB „NVS Logistika“ vardu; d) kokiu tikslu buvo gauti pinigai iš UAB „NVS Logistika“; e) kaip toliau buvo naudojamos iš UAB „NVS Logistika“ gautos lėšos. Taigi, VMI nesiaiškino, ar KIO nurodyti gavėjai turi antrąjį KIO egzempliorių, vengė bent jau pasidomėti, kokie duomenys nurodyti lėšų gavėjo turimame KIO egzemplioriuje, kokie santykiai lėšų gavėją siejo su pareiškėja ir (ar) UAB „NVS Logistika“ ; kt.

2.3. Dalis lėšų pagal KIO gavėjų yra juridiniai asmenys (pvz., nustatyta, kad mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „NVS Logistika“ grynaisiais pinigais į UAB „Stolvika“ kasą įnešė 23 000 Eur). Tiek šis mokėjimas, tiek ir mokėjimo pagrindas, su tuo susiję dokumentai, neabejotinai turėjo būti ir yra saugomi UAB „Stolvika“ apskaitoje. UAB „Stolvika“ yra veiklą vykdanti bendrovė, todėl visa informacija apie tai, ar iš UAB „NVS Logistika“ buvo išmokėtos lėšos UAB „Stolvika“, kokiu tikslu tai buvo atlikta, kas atliko mokėjimą (ar ji pati, ar kitas asmuo) ir pan., galėjo būti patikrinta.

2.4. VMI pateikus paklausimą UAB „Stolvika“, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nurodyti pareiškėjos pateiktuose KIO, visi šie asmenys patvirtintų, kad faktiškai grynuosius pinigus, išmokėtus iš UAB „NVS Logistika“, gavo, taip pat patvirtintų, kad beveik visais atvejais pinigų išmokėjimu rūpinosi ir pinigų išmokėjimą atliko ji. Grynųjų pinigų išmokėjimo faktas iš UAB „NVS Logistika“ neabejotinai paneigtų VMI teiginius apie tai, kad ji, gavusi grynųjų pinigų perlaidas iš Rusijos Federacijos (toliau – ir RF) fizinių asmenų, jų tariamai neįnešė į bendrovės kasą, kadangi iš KIO yra akivaizdu, kad bendrovė jos įneštais pinigais naudojosi atsiskaitymams įprastoje veikloje vykdyti.

2.5. VMI, vykdydama mokestinį patikrinimą, nepagrįstai apsiribojo tik 2017 metų UAB „NVS Logistika“ veiklos tyrimu ir vertinimu. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėja UAB „NVS Logistika“ vadovavo nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. vasario 1 d.

2.6. Ginčo pinigų perlaidas iš RF fizinių asmenų ji gavo laikotarpiu 2017 m. kovo–rugsėjo mėn. VMI rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad šiuo laikotarpiu atliktos grynųjų pinigų perlaidos iš RF yra susijusios tik su UAB „NVS Logistika“ veikla 2017 metais. Pareiškėja nuosekliai VMI teigė, kad aptariamu laikotarpiu atliktos grynųjų pinigų perlaidos iš RF yra atsiskaitymai už pervežimo paslaugas, atliktas pinigus mokėjusiems asmenims. Šie atsiskaitymai apima ne tik 2017 metus, bet ir UAB „NVS Logistika“ per 2016 metais pareiškėjos vadovavimo laikotarpiu atliktus pervežimus. VMI netyrė ir nevertino su 2016 metų UAB „NVS Logistika“ veikla susijusių aplinkybių. Jeigu VMI būtų pasinaudojusi VMI sistemose esančia informacija apie UAB „NVS Logistika“ išrašytas sąskaitas 2016 metais, būtų gauta informacija, patvirtinanti, kad buvo naudojamas tas pats UAB „NVS Logistika“ veiklos ir atsiskaitymų modelis, kaip ir 2017 metais, o grynieji pinigai buvo gaunami iš tų pačių fizinių asmenų, kaip ir 2017 metais, kas iš esmės paneigtų VMI prielaidas, kad jokių verslo ryšių su fiziniais asmenimis, kurie, kažkodėl, vykdė mokėjimus lietuviškos pervežimų bendrovės vadovei, nebuvo.

2.7. Kritiškai vertintini VMI teiginiai, kad neva nepavyko susisiekti su K. N. (toliau – ir K. N.), nusipirkusiu UAB „NVS Logistika“ akcijas, ar kad jam neva nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Vien atlikus viešą paiešką Google paieškos sistemoje matyti, kad K. N. yra mažiausiai 5 Lietuvoje veikiančių ir su transportu susijusių bendrovių akcininkas ir vadovas, todėl VMI teiginiai, kad K. N. galėjo pirkti įmonės akcijas ir neperimti buhalterinės apskaitos dokumentų, vertintini kaip logiškai nepaaiškinami. Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri VMI yra prieinama, tačiau nevertinta, yra aiškus, nedviprasmiškas K. N. patvirtinimas, kad visus su įmonės veikla, įskaitant ir finansine apskaita, susijusius dokumentus gavo, su jais susipažino ir neturi pretenzijų dėl perimamos bendrovės veiklos ir turto. VMI be pagrindo šios sutarties nevertino ir į oficialiuose įrodymuose užfiksuotą dokumentų perdavimo faktą neatsižvelgė. Pati VMI Sprendime nurodo, kad K. N. savo poziciją, jog nėra gavęs UAB „NVS Logistika“ veiklos dokumentų, atsisakė patvirtinti raštu. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad VMI paprasčiausiai nepasinaudojo VMI, kaip mokesčių administratoriui, suteiktais įgaliojimais ir teisėmis, bei sąmoningai vengė rinkti dokumentus ir informaciją, kuri gali paneigti VMI Patikrinimo akto prielaidas.

2.8. Pareiškėja nei patikrinimo metu, nei šiuo metu neturi galimybės be teismo pagalbos gauti UAB „NVS Logistika“ dokumentų ir informacijos. Iš pačios VMI pateiktos informacijos apie K. N. bendradarbiavimą, matyti, kad geruoju tokia informacija neteikiama, todėl VMI tokią informaciją turėjo išreikalauti, o ne tiesiog abstrakčiai nurodyti, kad su K. N. susisiekti nepavyko, įmonė nebuvo rasta jos registracijos adresu, ar kad žmogus telefonu paaiškino, kad dokumentų VMI pateikti negali. VMI paprasčiausiai nedarė nieko ir, tikėtina, tikslingai nerinko informacijos, susijusios su UAB „NVS Logistika“ veikla vien tam, kad nereikėtų nieko keisti jos atliekamo mokestiniame patikrinime.

2.9. Pareiškėjai neaišku, kaip su mokestinio patikrinimo išvadomis yra susiję VMI teiginiai, kad UAB „NVS Logistika“ už 2017 metus nėra pateikusi finansinės atskaitomybės valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui. Bendrovė tinkamai vykdė mokestines prievoles ir teikė VMI visą informaciją, būtiną mokestinių prievolių vykdymui. VMI teigiant, kad bendrovė nevykdė kokių nors pareigų teikti dokumentus ir (ar) informaciją, pagrįstai kyla klausimas, ar VMI ėmėsi kokių nors veiksmų, kad užfiksuotų šią aplinkybę, išsiaiškintų priežastis ir aplinkybes, kodėl VMI neteikiami prašomi dokumentai ir informacija.

2.10. VMI pati prieštaraudama Patikrinimo akto išvadoms nukrypo nuo sutuoktinių pajamų lygių dalių prezumpcijos. VMI nepagrįstai visas pajamas, kurias pati VMI Patikrinimo akte laikė nesusijusiomis su pareiškėjos valdytos įmonės UAB „NVS Logistika“ veikla, priskyrė asmeniškai pareiškėjai, tokį priskyrimą motyvuodama tuo, kad jos sutuoktinis neturėjo nieko bendro su UAB „NVS Logistika“ veikla. Tokia VMI pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra logiškai prieštaringa. Bylą nagrinėjant MGK, buvo nustatyta, kad jos sutuoktinis ginčo laikotarpiu buvo UAB „NVS Logistika“ darbuotojas, o ginčo laikotarpiu ji buvo motinystės atostogose (augino vaiką iki trejų metų), be to, UAB „NVS Logistika“ akcijos buvo įgytos sutuoktiniams esant santuokoje, todėl yra laikytinos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. VMI pareiškėjai ginčo pajamas priskyrė asmeniškai tik dėl to, kad šios pajamos, VMI nuomone, nebuvo susijusios su UAB „NVS Logistika“ veikla, o jos sutuoktiniui šių pajamų nepriskyrė, nes sutuoktinis nebuvo susijęs su UAB „NVS Logistika“ veikla. Tokia logiškai prieštaringa ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujanti VMI argumentacija patvirtina faktą, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, o išvados daromos jos atžvilgiu yra nemotyvuotos.

2.11. Jeigu ginčo pajamos nėra priskirtinos individualiai veiklai, taip pat, kaip matyti iš VMI argumentų, nėra siejamos su UAB „NVS Logistika“ veikla, tai tokiu atveju tokios pajamos turi būti vertinamos kaip kitos pajamos, kurios yra laikytinos jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei mokesčiai už tokių pajamų gavimą turi būti paskirstyti nenukrypstant nuo sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių principo. Šią išvadą papildomai pagrindžia skundo nagrinėjimo MGK metu papildomai atskleista informacija – paaiškėjo, kad VMI vertino sutuoktinių pajamų ir išlaidų balansą, bei nustatė, kad sutuoktinių pajamos, neįvertinus ginčo pajamų, yra nepakankamos sutuoktinių išlaidoms padengti, kas patvirtina faktą, kad ginčo pajamos buvo naudotos (negalėjo būti nenaudotos) sutuoktinių bendroms šeimos išlaidoms padengti. VMI sąmoningai šios informacijos neįtraukė į Patikrinimo aktą ir stengėsi nuslėpti nuo pareiškėjos, kadangi informacija apie tai, kad ginčo pajamos buvo naudotos sutuoktinių bendroms reikmėms, paneigia VMI Patikrinimo akto išvadas dėl ginčo pajamų priskyrimo asmeniškai pareiškėjai.

2.12. Patikrinimo akte ir Sprendime remiamasi neaktualia ir nenauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, o išvados neatitinka šiandieninės praktikos, kai kitos pajamos priskiriamos abiem sutuoktiniams nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių jos buvo gautos. VMI nepagrindė būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių prezumpcijos, todėl nepagrįstai visą mokestinė naštą už ginčo pajamas perkėlė tik jai.

2.13. Vertindama pareiškėjai paskirtas sankcijas, VMI neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, taip pat į tai, kad pati situacija susidarė ne dėl pareiškėjos kaltės – jai papildomai mokesčiai buvo apskaičiuoti iš esmės dėl to, kad pinigų perlaidas atlikę asmenys atsisakė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. Pareiškėja neslėpė su apmokestinimu susijusių aplinkybių, mokesčių administratoriui iš karto pateikė visą turėtą informaciją, sąžiningai ir aktyviai bendradarbiavo mokestinės kontrolės procedūrų metu. VMI negalėjo įsitikinti jos pateiktos informacijos pagrįstumu dėl to, kad Rusijos piliečiai, 2017 metais atlikę mokėjimus pareiškėjai, atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis, neatsiliepė kviečiami duoti parodymų ir paaiškinimų. Dėl šių aplinkybių pareiškėja negali būti laikoma kalta ar atlikusi tyčinius veiksmus.

2.14. Pareiškėja niekada nėra priėmusi jokio sprendimo pajamas priskirti sau, t. y. pareiškėja mokestinio patikrinimo metu įrodinėjo, kad ginčo pajamas gavo kaip UAB „NVS Logistika“ vadovė, šios pajamos buvo UAB „NVS Logistika“ pajamos (atsiskaitymas už suteiktas pervežimo paslaugas RF piliečiams). VMI savarankiškai padariusi išvadą, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir dokumentai neleidžia patvirtinti, kad ginčo pajamos yra UAB „NVS Logistika“ pajamos, sprendimą dėl šių pajamų teisinės kvalifikacijos priėmė pareiškėja. Sprendimas dėl ginčo pajamų teisinės kvalifikacijos yra teisės klausimas ir negali būti priskiriamas pareiškėjai (ji nėra teisininkė, nėra mokesčių specialistė). Dėl šios priežasties bet kokie teiginiai apie tariamą pareiškėjos sprendimą ginčo pajamas priskirti sau, vertintini kaip nesąžiningas MGK bandymas pateisinti VMI netinkamai atliktą mokestinį patikrinimą.

2.15. Kontrolės procedūros buvo vykdomos daugiau nei 2 metus. Komisija nurodė, kad neva dėl kažkokių pareiškėjos veiksmų (pvz., dėl 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimo) VMI prarado galimybę atlikti jos sutuoktinio mokestinį patikrinimą. VMI dar 2022 m. birželio 30 d. užbaigė pareiškėjos mokestinį tyrimą, kurio metu ir padarė išvadą, kad visos ginčo pajamos turi būti kvalifikuojamos kaip asmeninės pareiškėjos pajamos ir apmokestinamos tik kaip jos pajamos. VMI sprendimą dėl ginčo pajamų kvalifikavimo ir apmokestinimo priėmė dar 2022 m. birželio 30 d., o pareiškėjos 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimu nesivadovavo.

2.16. Pastebėtina, kad pareiškėjos 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas buvo formalios mokestinio patikrinimo procedūros dalis (nesutikus su mokestinio tyrimo išvadomis, VMI inicijavo mokestinį patikrinimą ir mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui formaliai buvo reikalingas mokesčių mokėtojo paaiškinimas tam, kad galėtų surašyti mokestinio tyrimo aktą). Tai, kad VMI savo rizika nusprendė pasirinkti konkretų ginčo pajamų kvalifikavimą, yra tik pačios VMI sprendimas. Tai, kad, kaip paaiškėjo ginčo nagrinėjimo MGK metu, VMI tokį sprendimą priėmė nemotyvuotai, iš esmės klysdama dėl ginčui aktualių faktinių aplinkybių bei neatskleidusi ginčo esmės (pvz., kaip galima suprasti iš MGK argumentų, neapklaususi jos sutuoktinio), yra ne pareiškėjos, o pačios VMI atsakomybė. Ne pareiškėja yra atsakinga, kad VMI pasirinko abejotiną mokestinės kontrolės procedūrų atlikimo taktiką bei aplaidžiai neinicijavo jos sutuoktinio patikrinimo procedūrų (nors, kaip matyti iš MGK sprendimo medžiagos, faktiškai mokestinės kontrolės procedūras dėl pareiškėjos sutuoktinio vykdė ir buvo atlikusi sutuoktinio pajamų / išlaidų analizę). Dėl teisinės pareiškėjos pateiktų paaiškinimų kvalifikacijos ir vertinimo yra atsakingas mokesčių administratorius. Jeigu mokesčių administratorius, atlikdamas pajamų teisinę kvalifikaciją, klydo ir nepagrįstai pajamas priskyrė tik vienam iš sutuoktinių, pareiškėja turi teisę šia aplinkybe remtis mokestinio ginčo metu ir negali būti už tai kaltinama nesąžiningumu ar VMI klaidinimu.

2.17. Šios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl galimybės iš dalies atleisti ją nuo apskaičiuotos delspinigių sumos, kuri nagrinėjamu atveju akivaizdžiai atlieka papildomos, perteklinės ir neproporcingos sankcijos funkciją. Vertinant pareiškėjai apskaičiuotos delspinigių sumos poveikį, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad, kaip nurodė MGK sprendime, pareiškėja augina du mažamečius vaikus, jos gaunamas darbo užmokestis, šeimos finansinė padėtis nevertintina kaip gera. Papildomai apskaičiuota delspinigių suma itin didelė, o tokios delspinigių sumos sumokėjimas pareiškėjai sukurs neproporcingą finansinę naštą.

2.18. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjai mokesčiai skaičiuojami nuo 2017 metais vykusių sandorių, t. y. laikotarpis nuo apmokestinimo momento iki mokestinės kontrolės procedūrų pabaigos yra itin ilgas. Neįprastai ilgas yra ir mokestinio tyrimo, kartu su mokestiniu patikrinimu laikotarpis – mokestinės kontrolės procedūros truko daugiau nei 2 metus, tačiau, kaip matyti iš skunde pateiktų argumentų, mokestinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, su klaidomis, nekokybiškai, todėl formalus mokestinių sankcijų taikymas visa apimtimi sukuria neproporcingą ir teisingumo bei protingumo principams prieštaraujančią situaciją.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas VMI atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja nepagrindė, jog iš Rusijos Federacijos fizinių asmenų gautos piniginės lėšos yra neapmokestinamosios pajamos ar šios lėšos nepriskirtinos pareiškėjos gautoms pajamoms, kadangi VMI nenustatė, jog Bendrovė būtų sudariusi sandorius su Rusijos Federacijos fiziniais asmenimis, iš kurių pareiškėja gavo pinigines lėšas per grynųjų piniginių lėšų perlaidų sistemą.

4.2. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu iš šių RF fizinių asmenų pavedimu piniginių lėšų negavo; VMI elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio i.SAF (toliau – ir i.SAF) duomenimis Bendrovė sąskaitų faktūrų šiems asmenims neišrašė; sutartys, sudarytos tarp Bendrovės ir fizinių asmenų, nepateiktos; Rusijos Federacijos fiziniai asmenys (Z. S. G. ir G. P.) nurodė pareiškėjos nepažįstantys ir jokių verslo ryšių su ja ar Bendrove neturėję; Bendrovė pateiktose 2017 metų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijose iš viso deklaravo ženkliai mažesnę prekių ir paslaugų teikimo sandorių sumą (103 578 Eur) nei bendra 2017 metais pareiškėjos grynaisiais pinigais gauta suma (135 565 Eur) ir Bendrovės pavedimais iš Rusijos Federacijos juridinių asmenų gauta suma (148 158 Eur); pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindė gautų piniginių lėšų įnešimo į Bendrovės kasą; pareiškėjos pateikti dokumentai nelaikytini objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, jog pareiškėjos vardu gautos lėšos nėra pareiškėjos gautos pajamos.

4.3. Pagal turimus duomenis patikrinimo metu pagrįstai vertinta, jog pareiškėja nepagrindė, kad nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. iš 6 fizinių asmenų gautos 135 565 Eur lėšos netapo jos pajamomis. Nenustačius, kad 135 565 Eur piniginės lėšos nėra pareiškėjos gautos pajamos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, per perlaidų sistemas gautos piniginės lėšos priskirtos pareiškėjos gautoms apmokestinamosioms pajamoms.

4.4. VMI patikrinimo metu nenustatė duomenų apie pareiškėjos gautų lėšų panaudojimą abiejų sutuoktinių reikmėms, nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog faktiniu sudarytų sandorių su RF fiziniais asmenimis dalyviu buvo ir pareiškėjos sutuoktinis, kad pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia, nenustatyta, kad pajamos gautos už bendros jungtinės nuosavybės teise disponuojamą turtą, todėl patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja gautomis lėšomis disponavo kaip asmeninėmis. Be to, pareiškėja atliekamo patikrinimo metu nurodė, kad sutuoktinis su bendrovės veikla nebuvo susijęs ir pareiškėjos sudarytuose sandoriuose nedalyvavo.

4.5. VMI nusprendė, jog nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo GPM delspinigių sumokėjimo, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 141 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Šios bylos kontekste pareiškėjos mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas buvo nulemtas pačios mokesčių mokėtojos duomenų neišsaugojimo, kas lėmė, jog buvo kreiptasi į Rusijos mokesčių administratorių ir buvo laukiama atsakymo iš jo. Vadinasi kontrolės procedūros trukmę lėmė pačios mokesčių mokėtojos veiksmai.

4.6. Atsižvelgiant į MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėja, siekdama objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis ir MAĮ 40 straipsnyje nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjos mokestinės prievolės dydžiui.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. VMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2017 metus ir 2022 m. gruodžio 29 d. surašė Patikrinimo aktą. VMI nustatė, kad pareiškėja 2017 metais gavo 135 565 Eur kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, priskiriamų apmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM, todėl VMI pareiškėjai apskaičiavo mokėtiną 20 344 Eur GPM sumą.

6.2. Pareiškėja 2023 m. vasario 1 d. pateikė pastabas. Išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pateiktas pastabas, VMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir pareiškėjai nurodė į biudžetą sumokėti 20 344 Eur GPM, apskaičiuotus 6 749,90 Eur GPM delspinigius ir skyrė 6 103 Eur GPM baudą, taip pat neatleido nuo apskaičiuotų 6 749,90 Eur GPM delspinigių.

6.3. Pareiškėjai apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, MGK sprendimu pakeitė VMI sprendimą ir vietoj apskaičiuotos ir nurodytos sumokėti 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigių ir skirtos 6 103 Eur GPM baudos, nurodė sumokėti 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigių ir 2 034 Eur GPM baudą, neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų GPM delspinigių.

7. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, teismas vadovavosi MAĮ ir GPMĮ nuostatomis, analizavo teisminę praktiką ir pažymėjo, kad kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms; pajamų mokestį nuo B klasės pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

8. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, jog pareiškėja, siekdama, kad jos gautos lėšos būti priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms, mokestinio patikrinimo metu turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius gautų piniginių lėšų rūšį bei pagrindą.

9. Teismas analizavo VMI patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias ginčo piniginėmis perlaidomis. Teismas aptarė Bendrovės ir pareiškėjos teiktose mokesčių deklaracijose nurodytus duomenis, pareiškėjos teiktais paaiškinimais, kad visos per grynųjų pinigų perlaidų sistemas grynaisiais pinigais gautos piniginės lėšos buvo skirtos pareiškėjos valdomos ir kontroliuojamos Bendrovės veiklai vykdyti. VMI nustatė, kad Bendrovė tikrinamu laikotarpiu iš RF fizinių asmenų pavedimu piniginių lėšų negavo, i.SAF duomenimis, sąskaitų-faktūrų šiems asmenims nebuvo išrašyta, kad visi Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti naujam savininkui, tačiau pareiškėja nepateikė buhalterinės apskaitos duomenų perdavimą patvirtinančio dokumento (pareiškėja 2021 m. balandžio 5 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog šis dokumentas kraustymosi metu pasimetė; kasos orderių kopijos, pasirašytų sutarčių kopijos ir kiti užsakymų (sutarčių) pagrindu sudaryti dokumentai elektroniniu paštu buvo siunčiami į Rusiją, tačiau išsiųsti dokumentai nepateikti nurodžius, kad elektroninis paštas taip pat buvo perduotas naujam bendrovės savininkui).

10. Teismas nustatė, kad naujasis Bendrovės savininkas pagal VMI reikalavimą prašomų buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų nepateikė, nuvykus Bendrovės registracijos adresu, Bendrovė nerasta. Teismas pažymėjo, kad VMI susisiekus su K. N. telefonu, jis paaiškino kad jokie Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti.

11. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmetė vertino, kad priešingai, nei teigė pareiškėja, mokesčių administratoriui pavyko telefonu susisiekti UAB „NVS Logistika“ akcijas nusipirkusiu K. N., kuris patvirtino, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, o pareiškėja tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Nors pareiškėja nurodė būdus, kuriais, jos manymu, mokesčių administratorius galėjo ieškoti K. N., teismas pažymėjo, jog pati pareiškėja turėjo galimybę taip pat su juo susisiekti ir gauti jo raštišką patvirtinimą, kad jam buvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismas pripažino, kad VMI pagal turimus įgaliojimus K. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2021 m. balandžio 13 d. raštą, kuriame prašė pateikti 2017 metų bendrovės kasos registrą bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, šis raštas adresatui buvo įteiktas, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad VMI vengė rinkti dokumentus ir informaciją.

12. Teismas analizavo VMI patikrinimo metu gautus Bendrovei buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Accounting LT“ vadovės pateiktus paaiškinimus ir dokumentus apie tai, kad Bendrovės apskaitos duomenis ir registrus paslaugos nutraukimo sutartimi perdavė Bendrovės vadovei (pareiškėjai), kuri pasirašė, kad dokumentus gavo, buvo sudarytas ir perduodamų dokumentų apyrašas, bet UAB „Accounting LT“ vadovė apyrašo neturi; Bendrovės vadovė buvo atsakinga už Bendrovės kasą, ji savarankiškai įnešdavo ir išimdavo grynuosius pinigus, grynųjų pinigų operacijos buvo įforminamos kasos orderiais, kurie buvo pasirašomi pareiškėjos ir pateikiami A. I. (UAB „Accounting LT“ vadovei) pildyti kasos registrą. A. I. patvirtino, kad į įmonės kasą įnešamos ir išimamos piniginės lėšos buvo fiksuojamos kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiais, taip pat žinanti, kad grynais pinigais buvo atsiskaitoma už suteiktas paslaugas vežėjams; kt. A. I. 2022 m. spalio 5 d. paaiškino, kad Bendrovės apskaitoje buvo naudojami standartiniai, t. y. kanceliarinėje parduotuvėje perkami, kasos pajamų orderių (toliau – KPO) ir kasos išlaidų orderių blankai ir į bendrovės apskaitą KPO ir KIO priimti tik su parašais.

13. Teismas aptarė pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktus dokumentus, be kita ko, Bendrovės su UAB „Stolvika, taip pat su Lenkijos įmonėmis sudarytas pervežimo sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentus, su RF fiziniais asmenimis 2017 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. trišalius susitarimus, sudarytus tarp pareiškėjos, RF fizinio asmens ir Bendrovės, pinigų pervedimų duomenis (juose nenurodyta, kad pervedimas atliktas pagal pasirašytą susitarimą), tai, kad Bendrovė sąskaitų faktūrų fiziniams asmenims neišrašė, trišaliai susitarimai sudaryti Vilniuje, lietuvių kalba, tačiau fiziniais asmenys į Lietuvą nebuvo atvykę.

14. Buvo atkreipta dėmesys, kad pagal VMI surinką iš Rusijos mokesčių administratoriaus informaciją pareiškėjai pinigines lėšas pervedę RF fiziniai asmenys (M. I. A., R. M. M., M. I. A. ir D. M. O.) paskirtu laiku neatvyko pateikti paaiškinimų, perlaidose nurodytu adresu negyvena ar nebuvo rasti. Z. S. G. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos nepažįsta ir jokių verslo ryšių su ja neturėjo, kad pinigines lėšas pareiškėjai pervedė paprašytas kažkurio iš pažįstamų asmenų (piniginės lėšos buvo paskolintos šiam pažįstamam asmeniui) ir nežinantis, kam jos buvo skirtos, Bendrovės pavadinimas jam nežinomas. G. P. pateiktame paaiškinime nurodė, kad pareiškėjos nepažįsta ir jokių verslo ryšių su ja neturėjo, piniginių lėšų pervedimo pareiškėjai neprisimena, bet galbūt pervedė paprašytas pažįstamo ir nežinantis, kam jos buvo skirtos, neturi duomenų, ar pareiškėja gautas lėšas naudojo bendrovės veikloje.

15. Išanalizavęs VMI surinką iš Rusijos mokesčių administratoriaus informaciją, taip pat pareiškėjos VMI pateiktus kasos pajamų orderių, pagal kuriuos pareiškėja 2017 m. kovo–rugsėjo mėn. grynaisiais pinigais į Bendrovės kasą viso įnešė 139 015 Eur sumą ir KIO duomenis, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktų KPO matyti, kad juose nurodyta, jog grynieji priimti iš R. J. ir daugumoje nurodytas ūkinės operacijos turinys – grynieji į kasą. Buvo pastebėta, kad pareiškėjos pateikti 28 vnt. KPO pagal datas ir sumas atitinka iš RF gautus pervedimus (131 265 Eur), tačiau nei viename iš pareiškėjos pateiktų bendrovės KPO nėra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų: asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo arba pirmosios vardo (-ų) raidės, pavardės, parašo ir pareigų, taip pat nėra įnešusio asmens parašo.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateikė ne KPO kvitą, nors Bendrovės apskaitą tvarkiusios įmonės vadovė 2022 m. spalio 5 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Bendrovės apskaitoje buvo naudojami tik standartiniai kanceliarinėje parduotuvėje perkami KPO ir KIO blankai, t. y. tiek KPO, tiek KIO su orderio kvito šaknele viename blanke.

17. Teismas vertino, kad patikrinimui pateiktos Bendrovės didelė dalis KIO taip pat neturi visų BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. 2 vnt. Bendrovės išrašytų KIO nėra piniginių lėšų gavėjo vardo arba vardo (-ų) raidės, pavardės ir parašo, 12 vnt. bendrovės išrašytų KIO nėra patvirtinti nei Bendrovės spaudu, nei vadovo ar vyriausiojo finansininko parašu, 4 vnt. Bendrovės išrašytų KIO nenurodytas išmokėtų piniginių lėšų pagrindas.

18. Įvertinęs mokestinio tyrimo metu ir mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos pateiktus dokumentus, teismas sutiko su VMI išvada, kad pareiškėja nepagrindė iš RF fizinių asmenų gautų piniginių lėšų įnešimo į Bendrovės kasą. Teismo vertinimu, pateikti dokumentai buvo tik Bendrovės vykdytos ūkinės veiklos fragmentai, nurodantys, kad Bendrovė veiklą vykdė, tačiau nepagrindžia fakto, kad pareiškėjos RF fizinių asmenų gautos piniginės lėšos buvo įneštos į Bendrovės kasą, kad Bendrovė turėjo sandorių su RF fiziniais asmenimis. Teismo įsitikinimu, mokesčių administratorius pagrįstai darė išvadą, kad mokestinio patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė, jog iš RF fizinių asmenų gautos piniginės lėšos yra neapmokestinamos pajamos ar šios lėšos netapo jos pajamomis.

19. Buvo pripažinta, kad patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtino, jog Bendrovė pateiktose 2017 metų PVM deklaracijose iš viso deklaravo ženkliai mažesnę prekių ir paslaugų teikimo sandorių sumą (103 578 Eur) nei bendra tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos iš RF fizinių asmenų grynaisiais pinigais gauta 135 565 Eur suma ir pavedimais iš RF juridinių asmenų gauta 148 158 Eur suma. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nelaikytini objektyviais įrodymais, kad pareiškėjos vardu gautos piniginės lėšos netapo pareiškėjos pajamomis.

20. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos argumentus, kad mokesčių administratorius turėjo atlikti Bendrovės patikrinimą, apklausti fizinius ir juridinius asmenis, kuriems iš Bendrovės buvo išmokėti iš pareiškėjos faktiškai gauti grynieji pinigai, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nepagrįstai apsiribojo tik 2017 metų Bendrovės veiklos tyrimu ir nevertino su Bendrovės veikla 2016 metais susijusių aplinkybių, nesiaiškino šios įmonės veiklos ir atsiskaitymų modelio. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas pareiškėjos 2017 metų mokestinio laikotarpio, bet ne Bendrovės 2016–2017 metų mokestinis patikrinimas.

21. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė, jog nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. iš šešių RF fizinių asmenų gauti 135 565 Eur nėra jos pajamos, todėl teismas darė išvadą, kad gavusi šias pajamas, pareiškėja jas turėjo deklaruoti metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus priede GPM308P, tačiau jų nedeklaravo ir nesumokėjo GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius surinko visus galimus įrodymus, atliko išsamų patikrinimą ir nustatęs, kad pareiškėja tikrintu laikotarpiu gavo 135 565 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, priskiriamų apmokestinamosioms B klasės kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, kurių nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM, pagrįstai, vadovaudamasis GPMĮ nuostatomis papildomai apskaičiavo pareiškėjai 20 344 Eur GPM.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad mokestinės prievolės turėjo būti paskirstomos tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pagal CK nuostatas atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra pakankama pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPMĮ nuostatų prasme.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 9 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog sutuoktinis su įmonės veikla nebuvo susijęs, byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjos sutuoktiniui buvo žinoma apie pareiškėjos iš RF fizinių asmenų gaunamas pinigines lėšas ir jų panaudojimą – tokios informacijos nei pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo patikrinimo metu nepateikė, patikrinimo metu nenustatyta duomenų apie pareiškėjos gautų lėšų panaudojimą abiejų sutuoktinių reikmėms. Teismo įsitikinimu, nesant duomenų apie gautų lėšų panaudojimą abiejų sutuoktinių reikmėms, VMI pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra faktinė 135 565 Eur piniginių lėšų gavėja GPMĮ nuostatų prasme ir šiomis lėšomis disponavo kaip asmeninėmis.

24. Dėl pareiškėjos pozicijos, kad VMI veikė aplaidžiai, neinicijuodama pareiškėjos sutuoktinio patikrinimo procedūrų, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios VMI 2023 m. vasario 9 d. mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. 143-89 matyti, kad VMI, iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gavus informaciją apie pareiškėjos iš Rusijos fizinių asmenų gautas pinigines perlaidas grynaisiais pinigais, iš viso 135 195 Eur sumą, atliko pareiškėjos sutuoktinio trečiojo suinteresuoto asmens R. J. mokestinį tyrimą. Pažymėjęs, kad pagal MAĮ 114 straipsnį mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką, o ginčas byloje kilo ne dėl mokesčių administratoriaus veiksmų (neveikimo), teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakė.

25. Vadovaudamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi (kartu su MAĮ 141 str. 1 d.), teismas nurodė, kad papildomi mokesčiai pareiškėjai priskaičiuoti ne dėl to, kad, kaip ji teigia, perlaidas atlikę asmenys atsisakė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, bet todėl, kad pareiškėja nevykdė pareigos tinkamai deklaruoti ir sumokėti jai papildomai apskaičiuotą GPM. Teismas kaip deklaratyvius atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su šeimynine ir finansine padėtimi, kadangi šių argumentų pareiškėja nenurodė nei pastabose dėl Patikrinimo akto, nei skunde MGK, taip pat neteikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjos mokestinio patikrinimo trukmės, teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad jos kontrolės procedūros buvo vykdomos daugiau nei dvejus metus. Teismas nenustatė pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų GPM delspinigių.

26. Teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai pagrindė pareiškėjai apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas, o pareiškėja nepagrindė, kuo neteisingos mokesčių administratoriaus apskaičiuotos GPM ir su juo susijusios sumos (MAĮ 67 str.). Teismas konstatavo, kad ginčijami VMI ir MGK sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, yra motyvuoti, todėl nenustatė pagrindo jų panaikinti ir pareiškėjos skundą atmetė.

III. 27. Pareiškėja R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus (t. y. UAB „Stolvika, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“ Juridinių asmenų išrašus ir UAB „Logila“ 2023 m. rugsėjo 11 d. likvidavimo aktą), kuriuos prašo pridėti prie bylos. Pareiškėja paaiškina, kad jai suprantamos ABTĮ 142 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, tačiau pareiškėja apeliacinės instancijos teismui teikia ne naujus įrodymus, o duomenis iš viešojo Juridinių asmenų registro su tikslu, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų operatyviai ir išsamiai įvertinti apeliacinio skundo argumentus.

29. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą surašė formaliai ir nesigilindamas į bylos duomenis. Teismas nustatė, kad pareiškėja gavo 2 135 565 Eur grynųjų pinigų, tačiau tokia suma nėra minima ginčijamuose sprendimuose, be to, teismas perrašė savo argumentus ir faktines aplinkybes iš kitų praeityje savo nagrinėtų mokestinių ginčų bylų.

29.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, kad mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neištirtos, neįvertintos esminės su ginčo pajamų vertinimu ir apmokestinimu susijusios faktinės aplinkybės, nepaklausti pareiškėjos nurodyti asmenys. Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad VMI atliko pareiškėjos, o ne Bendrovės mokestinį aptikrinimą.

29.3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu, turėjo spręsti, ar mokesčių administratorius įvykdė įrodinėjimo pareigą. VMI Patikrinimo akte neteisingai nurodė pareiškėjos vadovavimo Bendrovei laikotarpį (kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja pateikia duomenis iš Juridinių asmenų registro).

29.4. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos gautos grynųjų pinigų perlaidos iš RF vėliau buvo jos, kaip Bendrovės atskaitingo asmens, panaudotos atsiskaitymams pervežimo paslaugas suteikusiems asmenims – UAB „Stolvika“, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nurodyti pareiškėjos pateiktuose kasos išlaidų orderiuose (KIO).

29.5. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, kokius duomenis pareiškėja 2022 m. rugsėjo 14 d. teikė VMI apie sudarytus sandorius su Bendrove bei šių sandorių aplinkybes. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja teikia Juridinių asmenų registro išrašus su išsamiais duomenimis apie UAB „Stolvika“, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“, jų dalyvius ir vadovus. VMI sąmoningai nepatikrino (neapklausė) aukščiau nurodytų juridinių ir fizinių asmenų, kuriems Pareiškėja, kaip UAB „NVS Logistika“ atskaitingas asmuo, UAB „NVS Logistika“ vardu ir interesais sumokėjo už pastarųjų suteiktas paslaugas grynųjų pinigų sumas, gautas perlaidomis iš RF fizinių asmenų.

29.6. VMI tiesiogiai susiekusi su piniginių lėšų gavėjais, nurodytais kasos išlaidų orderiuose, galėjo patikrinti mokestiniam ginčui visą aktualią ir esminę informaciją, t. y.: ar grynieji pinigai iš Bendrovės buvo faktiškai gauti, ar lėšų gavėjas turi antrąjį Bendrovės KIO egzempliorių, koks asmuo perdavė grynuosius pinigus , kokiu tikslu buvo gauti pinigai. Šiuo atveju mokesčių administratorius atsisakė tinkamai įvertinti mokesčių mokėtojo pateiktus faktinius duomenis, kas sudaro pagrindą pripažinti jo veiksmus neteisėtais.

29.7. Teismas pažymėjo, kad Pareiškėjos pateikti 28 vienetai KPO pagal datas ir sumas atitinka iš RF gautus pervedimus (131 265 Eur), tačiau kartu akcentavo KPO turinio trūkumus. Viena vertus, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad VMI pradėjus mokestinį patikrinimą, pareiškėja nebeturėjo galimybių disponuoti Bendrovės dokumentais. Pareiškėja pateikė VMI tas praeityje rengtų dokumentų skaitmenines kopijas, kurias pavyko rasti savo asmeniniame kompiuteryje. Todėl akivaizdu, kad šiuose dokumentuose nebuvo teismo akcentuotų BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų.

29.8. Paprastai pagrįsti tvirtinimą, kad sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius . Šiuo atveju, jeigu jau mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ 67 straipsnio reikalavimų, tokiu atveju teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta.

29.9. Pasisakydamas dėl pareiškėjos paaiškinimų, kad ji visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujam Bendrovės savininkui, teismas visgi sprendė, kad šiam asmeniui minėti dokumentai nebuvo perduoti, o mokesčių administratorius pagal suteiktus įgaliojimus atliko pakankamai veiksmų, kad išsiaiškintų šias aplinkybes. Teismo pozicija, kad ir pati pareiškėja galėjo susisiekti su K. N. bei gauti jo rašytinį patvirtinimą, yra nepagrįsta. Tai reiškia, jog pati pareiškėja turėjo paneigti VMI prielaidas apie Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą naujajam akcininkui. Tokia pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (buvusio Buhalterinės apskaitos įstatymo) nuostatoms ir kasacinio teismo išaiškinimams. Būtent paskirtas naujasis uždarosios akcinės bendrovės direktorius turi pareigą perimti iš buvusio vadovo visus bendrovės dokumentus, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentus. Taigi, naujasis UAB direktorius turi aiškiai apibrėžtą ir pareigą perimti visus bendrovės dokumentus ir turtą, ypač buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakomybė už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą tenka būtent naujam įmonės vadovui.

29.10. Nors teismas pažymėjo, kad VMI pavyko telefonu susisiekti UAB „NVS Logistika“ akcijas nusipirkusiu K. N., tačiau teismas nepagrįstai ignoravo VMI sprendime akcentuotą aplinkybę, kad šis asmuo atsisakė raštu patvirtinti savo poziciją, kad nėra gavęs Bendrovės veiklos dokumentų. Teismas taip pat nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pareiškėja negali būti atsakinga ir jai negali kilti neigiamos pasekmes už tai, kad kitas asmuo nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir nepateikė jam savo paaiškinimų bei prašomų dokumentų.

29.11. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su aplinkybe, kad 2017 metais ji gavo 135 565 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, priskiriamų apmokestinamosioms pajamoms. Net ir vertinant, kad pareiškėja gavo šias pajamas, VMI nepagrįstai visas šias pajamas pripažino tik pareiškėjos apmokestinamosiomis pajamomis. Šiuo aspektu teismas darė išvadą, kad lėšos nebuvo naudojamos abiejų sutuoktinių reikmėms, todėl sprendė, kad pareiškėja, kuri buvo faktinė lėšų gavėja, disponavo kaip asmeninėmis.

29.12. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne tai, ar pareiškėjos sutuoktiniui buvo žinoma apie pareiškėjos iš RF fizinių asmenų gaunamas pinigines lėšas ir jų panaudojimą, bet tai, kad pareiškėjos sutuoktinis betarpiškai dalyvavo Bendrovės veikloje ir kaip bendraakcininkas, ir kaip samdomas darbuotojas.

29.13. Nors įstatymų leidėjas apmokestinimo GPM momentą sieja su faktiniu pajamų gavimu, tačiau vien ši aplinkybė negali eliminuoti galimybės pripažinti, kad faktiškai atitinkamą naudą, kuri laikoma pajamomis apmokestinimo tikslu, gavo (ir) kitas fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tiriamu laikotarpiu pareiškėja nevykdė individualios veiklos ir ginčo objektu esančios pajamos nėra susijusios su pareiškėjos asmeninio turto pardavimo ar kitokiu asmeninės naudos gavimu. Pagal Civilinį kodeksą (CK 3.88 str. 1 d. 4 p. ir 5 p.), įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jei verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

29.14. Pareiškėja nuosekliai viso mokestinio patikrinimo metu teikė paaiškinimus ir įrodinėjo, kad ginčo pajamas gavo kaip Bendrovės vadovė, šios pajamos buvo Bendrovės pajamos (atsiskaitymas už suteiktas pervežimo paslaugas Rusijos Federacijos piliečiams). Byloje nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo vieninteliai Bendrovės akcininkai, nepriklausomai, kad bendrovės vertybinių popierių sąskaitoje kaip akcininkė registruota tik pareiškėja. Sodros duomenimis (tą pripažino ir MGK), pareiškėja bei jos sutuoktinis R. J. (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d.) buvo Bendrovės darbuotojais.

29.15. Vadinasi, galima teigti, kad teisinių santykių, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo abu sutuoktiniai, ginčo pajamos vertintinos, kaip įgytos abiejų sutuoktinių valia. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Todėl vertintina, kad atsižvelgiantį konkrečių pajamų gavimo aplinkybes, vien tai, jog ginčo lėšos buvo pervestos į vieno iš sutuoktinių sąskaitą (gautos jo vardu), nesudaro pagrindo pripažinti, kad pajamas GPM įstatymo prasme gavo tik jis (vienas sutuoktinis). Iš bendrąja jungtine nuosavybe valdomo verslo pajamas gavo abu sutuoktiniai, tad ir ekonominę naudą bei pajamas iš šių sandorių nagrinėjamu atveju gavo abu sutuoktiniai.

29.16. Šioje byloje nustatyto ginčo pajamų šaltinio pobūdis, nesant konkrečių mokesčių įstatymuose numatytų taisyklių, savaime implikuoja būtinybę remtis privatinės teisės nuostatomis tiek, kiek tai susiję su sutuoktinių gautų pajamų iš trečiųjų asmenų nustatymu apmokestinimo tikslais. Šiuo tikslu būtina remtis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios . Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių netaikyti šios prezumpcijos, jos (prezumpcijos) iš esmės neginčija ir sutuoktiniai. Todėl nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad kiekvienas iš sutuoktinių, GPM įstatymo 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, požiūriu, faktiškai gavo po pusę piniginių lėšų.

29.17. Be to, mokestinio tyrimo metu buvo padaryta išvada kad 2017 metais sutuoktinių grynaisiais pinigais patirtos išlaidos viršijo disponuojamas pajamas, tuo darant išvadą, kad ginčo pajamos buvo panaudotos sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimui, o ne Bendrovės veikloje ir šios bendrovės interesais. Todėl darytina išvada, jog faktiškai atitinkamą naudą, kuri laikoma pajamomis apmokestinimo prasme, gavo abu sutuoktiniai lygiomis dalimis.

29.18. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas atlieka viešojo administravimo subjektų kontrolę ir tikrina mokesčių administratoriaus priimto sprendimo teisėtumą, o pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta mokesčių administratoriui renkant įrodymus, o teismas tik tikrina, ar administratorius pagrindė savo sprendimą įrodymais, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas turi būti perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, kadangi byloje nėra pilnai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas.

29.19. Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui sutikus su apeliaciniame skunde išdėstytais pareiškėjos argumentais ir panaikinus skundžiamus sprendimus bei grąžinus bylą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, atitinkamai naikintinos ir šių sprendimų dalys dėl delspinigių apskaičiavimo ir baudos skyrimo.

30. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, ginčo mokestinių santykių teisinę kvalifikaciją ir prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos 2 135 565 Eur grynųjų pinigų sumos atsakovas mano, jog tai yra akivaizdi korektūros klaida, kuri negali būti vertinama kaip pagrindas naikinti ginčo sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose procesiniuose dokumentuose skundžiamuose sprendimuose yra nurodyta teisinga gautų pajamų suma, t. y. 135 565 Eur, nuo kurios ir apskaičiuota mokėtina į biudžetą GPM suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos 2017 metais per grynųjų pinigų perlaidų sistemas „Unistream“ iš Rusijos Federacijos fizinių asmenų gautų piniginių lėšų pripažinimo pareiškėjos kitomis su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamomis bei jų apmokestinimo GPM pagrįstumo.

32. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus.

33. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji nepateikė minėtų papildomų dokumentų pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos pateikti papildomi faktiniai duomenys prie bylos nepridedami.

35. VMI atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222Mr)FR0680-427, kuriame pareiškėjai apskaičiavo mokėtiną 20 344 Eur GPM sumą.

36. VMI 2023 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (21.222 MR) FR0682-54 patvirtino patikrinimo aktą bei nurodė sumokėti į biudžetą 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigius ir skyrė 6 103 Eur GPM baudą.

37. MGK, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal pareiškėjos skundą, 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. S-2023/78 (7-2023/55) patvirtino VMI 2023 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (21.222 MR) FR0682-54 dalį dėl 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigių apskaičiavimo, o vietoje skirtos 6 103 Eur GPM baudos, nurodė pareiškėjai sumokėti 2 034 Eur GPM baudą ir neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų 6749,90 Eur GPM delspinigių.

38. Pareiškėja neginčija fakto, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. per grynųjų pinigų perlaidų sistemas „Unistream“ iš Rusijos Federacijos fizinių asmenų gavo pinigines perlaidas grynaisiais pinigais, iš viso – 135 565 Eur sumą. Tačiau ji tvirtina, kad minėtu laikotarpiu jos gautos grynųjų pinigų perlaidos iš RF fizinių asmenų vėliau buvo jos, kaip UAB „NVS Logistika“ atskaitingo asmens, panaudotos atsiskaitymams už pervežimo paslaugas.

39. Mokesčių administratorius, remdamasis mokestinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, priėjo prie išvados, jog pareiškėja nepagrindė gautų piniginių lėšų įnešimo į UAB „NVS Logistika“ kasą, todėl per perlaidų sistemas gautas 135 565 Eur pinigines lėšas priskyrė pareiškėjos gautoms GPM apmokestinamosioms pajamoms.

40. Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (GPMĮ 3 str.). Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (GPMĮ 5 str. 1 d.). GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

41. Mokesčių administratoriaus surinktų duomenų apie tai, kad pareiškėja gavo pinigines perlaidas grynaisiais, pakanka pagrindimui, jog pareiškėja gavo pajamas GPMĮ prasme, jeigu nėra kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog minėtos pinigų sumos nėra gyventojo pajamos, esančios gyventojų pajamų mokesčio objektu.

42. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padaryta išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2839/2011; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1052/2014; 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-442/2019).

44. Pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, būtent pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti, kad iš RF fizinių asmenų gautos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „NVS Logistika“ veikloje, t. y. iš RF fizinių asmenų gautos piniginės lėšos buvo įmokėtos į UAB „NVS Logistika“ kasą ir apskaitytos minėtos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Taigi vertinant tai, ar pareiškėja pagrindė minėtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „NVS Logistika“ veikloje iš esmės yra reikšmingi tik tie byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie yra susiję su iš RF fizinių asmenų gautų piniginių lėšų įnešimu į UAB „NVS Logistika“ kasą.

45. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pateikė 29 vnt. Bendrovės KPO, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. grynaisiais pinigais į Bendrovės kasą įnešė 139 015 Eur sumą. Kaip matyti iš šių KPO turinio, grafoje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir grafoje „Gavo kasininkas“ nenurodytos asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti KPO vardai arba pirmosios vardų raidės, pavardės, parašai. Be to, mokestinio patikrinimo metu apklausta Bendrovės apskaitą tvarkiusios įmonės vadovė A. I. paaiškino, kad visi KPO į Bendrovės apskaitą buvo priimami tik su parašais, ir jokie kiti dokumentai be parašų į Bendrovės apskaitą nepatekdavo.

46. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.

47. Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta dokumentų rekvizitų visuma turi padėti identifikuoti atliktos ūkinės operacijos turinį. Minėtuose KPO esantys trūkumai nėra formalūs, todėl vien dėl minėtų trūkumų jie negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais ginčo pinigų panaudojimo faktą.

48. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galimybė nustatyti, ar pareiškėjos mokesčių administratoriui pateikti KPO buvo įtraukti į Bendrovės buhalterinę apskaitą. Pareiškėja teigė, kad visi Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti naujam Bendrovės savininkui K. N., tačiau dokumentų perdavimo-priėmimo akto nepateikė.

49. Ginčijame VMI sprendime nurodyta, kad atlikto Bendrovės operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės direktoriui K. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas 2021 m. balandžio 13 d. raštas (AB „Lietuvos paštas“ duomenimis įteiktas K. N. 2021 m. balandžio 21 d.), kuriame prašyta pateikti 2017 metų Bendrovės kasos registrą bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją ir dokumentus, susijusius su Bendrovės įsigijimu; informacija ir buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti; nuvykus Bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovė nerasta; K. N. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad Bendrovės įsigijimo metu jokie Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, tačiau raštiško šios informacijos patvirtinimo nepateikė.

50. Nors pareiškėja kvestionuoja šias VMI Sprendime nurodytas faktines aplinkybes, tačiau jas paneigiančių įrodymų nepateikia.

51. Taigi, pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu pateikti KPO orderiai nepatvirtina fakto, kad iš RF fizinių asmenų gautos lėšos piniginės lėšos (135 565 Eur) buvo įneštos į Bendrovės kasą ir panaudotos Bendrovės ūkinėje veikloje. Iš kitų pareiškėjos pateiktų dokumentų, kuriuose fragmentiškai atspindėtos Bendrovės ūkinės operacijos, irgi nėra galimybės tiesiogiai spręsti dėl minėtų piniginių lėšų panaudojimo Bendrovėms reikmėms.

52. Pareiškėjos teiginiai, kad mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neištirtos, neįvertintos esminės su ginčo pajamų vertinimu ir apmokestinimu susijusios faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė, t. y. VMI nepatikrino (neapklausė) fizinių ir juridinių asmenų, kuriems iš UAB „NVS Logistika“ buvo išmokėti iš pareiškėjos faktiškai gauti grynieji pinigai, nors VMI galėjo surinkti informaciją, yra nepagrįsti.

53. Pareiškėjai nepateikus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų bei objektyviais duomenimis nepatvirtinus fakto, kad minėti dokumentai buvo perduoti naujam Bendrovės savininkui, mokesčių administratorius ėmėsi pakankamų veiksmų, kuriais buvo siekiama gauti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą pagal MAĮ 67 straipsnio nuostatas ir pagrįstai iš RF fizinių asmenų pareiškėjos gautas lėšas pripažino GPM apmokestinamosiomis pajamomis.

54. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, jog net pripažįstant, kad 2017 metais ji gavo 135 565 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, priskiriamų apmokestinamosioms pajamoms, tačiau VMI nepagrįstai visas šias pajamas pripažino tik pareiškėjos apmokestinamosiomis pajamomis, neatsižvelgiant į tai, jog mokestinės prievolės turi būti paskirstomos tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas įstatymų nuostatas dėl pajamų paskirstymo sutuoktiniams apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu, yra pažymėjęs, kad GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) numatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra gyventojų pajamų mokesčio objektas jų gavimo momentu. Aplinkybė, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPM įstatymo nuostatų prasme. Toks plečiamasis GPM įstatymo 3 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX 1007 redakcija), skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo N r. IX-2103 redakcija), aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų šių nuostatų vertinimo kitų GPM įstatymo nuostatų kontekste (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012).

56. Taigi pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vieno sutuoktinio gautos pajamos nebūtinai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme turi būti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis.

57. Mokesčių administratorius ginčijame sprendime išvadą, kad pajamos pripažintinos tik pareiškėjos apmokestinamosiomis pajamomis, motyvavo tuo, jog patikrinimo metu nenustatyta duomenų apie jos gautų lėšų panaudojimą abiejų sutuoktinių reikmėms, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog faktiniu sudarytų sandorių su RF fiziniais asmenimis dalyviu buvo ir pareiškėjos sutuoktinis, kad pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia, nenustatyta, kad pajamos gautos už bendros jungtinės nuosavybės teise disponuojamą turtą, be to, pareiškėja patikrinimo metu nurodė, jog sutuoktinis su Bendrovės veikla nebuvo susijęs ir pareiškėjos sudarytuose sandoriuose nedalyvavo.

58. Mokesčių administratoriui nustatinėjant aplinkybę, kad ginčo pajamas gavo tik pareiškėja, buvo vertinti faktiniai duomenys, susiję su ginčo pajamų kilme, jų gavimo būdu. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad jos sutuoktinis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d. buvo Bendrovės darbuotojas, tačiau, nustačius, jog pareiškėja nepagrindė, kad ginčo lėšos buvo naudojamos Bendrovės veikloje, ši aplinkybė nėra reikšminga. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamame VMI sprendime paminėtos aplinkybės, vertinant jas visų byloje surinktų faktinių duomenų kontekste, yra pakankamos konstatuoti, kad ginčo pajamas GPMĮ nuostatų prasme ginčijamu laikotarpiu gavo tik pareiškėja.

59. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių dėl delspinigių skaičiavimo, atleidimo nuo jų bei baudos skyrimo, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, dėl atleidimo nuo delspinigių bei baudos skyrimo plačiau nepasisako (ABTĮ 140 str.).

60. Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymėjo, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ji iš Rusijos fizinių asmenų 42 piniginėmis perlaidomis gavo 2 135 565 Eur grynųjų pinigų, tačiau byloje nėra duomenų apie tokios sumos gavimą.

61. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas, įrašydamas gautą 2 135 565 Eur grynųjų pinigų sumą, aiškiai padarė rašymo apsirikimo klaidą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja perlaidomis gavo 2 135 565 Eur grynųjų pinigų neturi prejudicinės reikšmės.

62. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė esmines bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai vertino byloje surinktus faktinius duomenis, išdėstė išsamius motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka procesiniame įstatyme nustatytus reikalavimus.

63. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai pagrindė pareiškėjai apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas, o pareiškėja nepagrindė, kuo neteisingos mokesčių administratoriaus apskaičiuotos GPM ir su juo susijusios sumos, bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamus VMI ir MGK sprendimus.

64. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė