Legislator Case Law & Legislation
AS-556-366-12 AI generated

AS-556-366-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-556-366-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Marijampolės savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S. Š., R. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialui dėl įpareigojimo įvykdyti sprendimą ir atkurti nuosavybės teises.

Legislator headnote

AI generated

AS-556-366-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas taip pat 2012 m. vasario 24 d. išsiuntė prašymą atnaujinti terminą įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 “Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ (T 1, b. l. 158-161). Prašyme nurodė, jog sprendimo kopiją iš archyvo pareiškėjas gavo 2008 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, remdamasis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ yra įvykdytas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-366/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-246-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Marijampolės savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S. Š., R. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialui dėl įpareigojimo įvykdyti sprendimą ir atkurti nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. spalio 20 d. (T 1, b. l. 87-90) ir 2011 m. lapkričio 8 d. išsiuntė teismui patikslintą skundą (T 1, b. l. 108-114), kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą Marijampolės savivaldybės administraciją per du mėnesius įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ bei savo kompetencijos ribose atlikti veiksmus susijusius su sunykusių statinių teisine registracija Nekilnojamojo turto registre; 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2012 m. vasario 24 d. išsiuntė patikslintą skundą (T 1, b. l. 166-173), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Marijampolės savivaldybės administraciją per keturis mėnesius: 1) parengti pastatų (pamatų) esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo aprašą bei gauti Marijampolės savivaldybės administracijos raštišką pritarimą dėl pastatų (pamatų) esančių, (duomenys neskelbtini), aprašo; 2) parengus pamatų esančių (duomenys neskelbtini)aprašą bei gavus Marijampolės savivaldybės administracijos raštišką pritarimą kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl pažymos apie savavališkų padarinių pašalinimą pamatų nugriovimą; 3) gavus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą apie savavališkų padarinių pašalinimą pamatų nugriovimą kreiptis į valstybės įmonės Registrų centrą dėl pamatų išregistravimo; 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat 2012 m. vasario 24 d. išsiuntė prašymą atnaujinti terminą įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 “Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ (T 1, b. l. 158-161). Prašyme nurodė, jog sprendimo kopiją iš archyvo pareiškėjas gavo 2008 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, remdamasis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ yra įvykdytas.

Nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nei Marijampolės apskrities savivaldybės administracija apie minėtą sprendimą neužsimena nei raštuose, nei atsiliepimuose. Prašymo administraciniam teismui dėl termino atnaujinimo 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ įvykdymo laiku negalėjo pateikti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Pareiškėjui patikslinus skundą paaiškėjo, kad 1988 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 24 K.

Š. ir P. L. buvo įpareigoti iki 1998-03-15 nugriauti savavališkai pastatytus statinius, esančius ant ginčo žemės, t. y. (duomenys neskelbtini). Statytojams iki nurodytos datos nenugriovus, tai padaryti buvo įpareigota Kelių eksploatavimo statyba. Atidėjus administracinės bylos nagrinėjimą, 2011 m. spalio – lapkričio mėnesiais pareiškėjas sužinojo, kad sklype, (duomenys neskelbtini), jokių statinių nėra, jame yra likę tik pamatai. Pareiškėjo manymu, terminas reikalauti įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad vietos savivaldos institucija, kuri atstovauja vietos gyventojų interesus, įvykdys priimtą sprendimą, nepriklausomai nuo to, kad pasikeitė valstybės valdymas ir vietos institucijų pavadinimai. Vietos savivaldos institucija vilkino atlikti jai priskirtus veiksmus. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokato padėjėja I. Pociūtė papildomai paaiškino, jog pareiškėjas apie 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 sužinojo, gavus jį iš archyvo, bet gavus šį sprendimą, buvo teisėtas lūkestis, kad šis sprendimas yra įvykdytas, o kai sužinojo, kad neįvykdytas, pareiškėjas patikslino skundą.

Patį sprendimą pareiškėjas gavo 2008 m. Jis gautas kaip informacija, jog toks sprendimas yra. Buvo žinoma, kad ginčo vietoje yra registruoti pastatai, tą žinojo iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė praleisto termino neatnaujinti. Nurodė, kad pareiškėjas objektyvių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Iš archyvo skundžiamą sprendimą pareiškėjas gavo 2008 m., dėl to pareiškėjas, kaip protingas ir atidus asmuo, galėjo kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, be to, pareiškėjas 2005-06-15 raštu ir 2008-05-19 raštu buvo informuotas, kad tame žemės sklype, kur prašoma atkurti nuosavybės teises, yra kitiems asmenims priklausančių statinių.

Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje prašė praleisto termino neatnaujinti. Nurodė, kad teisėtų lūkesčių principas nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi termino skundui paduoti neatnaujino. Teismas nutraukė bylą dėl Marijampolės savivaldybės administracijos įpareigojimo per du mėnesius įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ bei savo kompetencijos ribose atlikti veiksmus susijusius su sunykusių statinių teisine registracija Nekilnojamojo turto registre ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo per tris mėnesius nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str., 101 str. 6 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyti kreipimosi į administracinį teismą terminai. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjas iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad jis apie 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ sužinojo 2008 m., tačiau turėjo pagrįstą lūkestį, jog minėtas sprendimas, kuriuo K. Š. ir P. L. buvo įpareigoti iki 1998-03-15 nugriauti savavališkai pastatytus statinius, esančius ant ginčo žemės, t. y. (duomenys neskelbtini), bus įvykdytas.

Teismas, įvertinęs Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2005-06-15 rašto Nr. SR-6-749 ir 2008-05-19 rašto Nr. SR-6-313 turinį, pažymėjo, kad šiuose raštuose buvo pateikta informacija, jog, kadangi I. D. bei jos turto paveldėtojo B. D. prašomame grąžinti natūra žemės sklype yra kitiems asmenims priklausančių nuosavybės teise pastatų, grąžinti žemę natūra nėra teisinio pagrindo ir buvo siūloma pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Tai sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjui aktyviai domėtis, kam priklauso pastatai, esantys žemės sklype, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra.

Iš Marijampolės apskrities archyvo 2008 m. spalio 16 d. rašto Nr. R-2811 matyti, jog minėta institucija kartu su raštu pareiškėjui išsiuntė Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 24 ir Nr.

27. Nors byloje tikslių duomenų apie akto, dėl kurio yra prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti, įteikimą pareiškėjui nėra, tačiau 2012 m. vasario 27 d. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjas nurodė, jog sprendimą gavo 2008 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Dėl šios priežasties teismas minėto akto įteikimui laiko protingą terminą tokiam veiksmui atlikti. Todėl darytina išvada, jog 2008 m. spalio 16 d. raštas kartu su 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ pareiškėjui buvo įteiktas 2008 m. lapkričio mėnesio pradžioje.

Todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje terminas skundui paduoti yra skaičiuotinas nuo 2008 m. lapkričio pradžios. Prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjas iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad jis turėjo pagrįstą lūkestį, jog 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 24 yra įvykdytas. Tačiau ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė prieštarauja faktinei situacijai, nes, kaip jau minėta, Marijampolės apskrities viršininko administracija 2005-06-15 raštu Nr. SR-6-749 ir 2008-05-19 raštu Nr. SR-6-313 informavo pareiškėjo atstovus apie tai, jog žemė užimta tretiesiems asmenims priklausančiais pastatais.

Teisėjų kolegija vertino, kad ši pareiškėjo nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe. Pareiškėjo nurodoma termino praleidimo priežastis apibūdina pareiškėjo subjektyvų situacijos vertinimą, jo paties apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyve aplinkybe. Įvertinus pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį, galima konstatuoti, jog ši aplinkybė objektyviai netrukdė pareiškėjui per protingą terminą kreiptis į teismą jau po to, kai gavo 1988 m. vasario 10 d.

Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr.

24. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus, jau nuo 2008 m. lapkričio mėnesio galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Tokiu būdu terminas skundui paduoti dėl 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 24, kuriuo tretieji asmenys buvo įpareigoti nugriauti statinius, įvykdymo neatnaujintinas (ABTĮ 34 str.), o byla dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją per du mėnesius įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ bei savo kompetencijos ribose atlikti veiksmus susijusius su sunykusių statinių teisine registracija Nekilnojamojo turto registre, yra nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 15 skyrius reglamentuoja prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarką, o jos 106 punkte nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai.

Šioje teisės normoje detaliai nurodyta visa nuosavybės teisių atkūrimo eiga, joje dalyvauja ne tik atsakovo institucija, į šį procesą įtrauktos ir miestų savivaldybių administracijos, numatyti tam tikrų procedūrų atlikimo terminai (vien tik per tris mėnesius savivaldybės administracijos direktorius suformuoja ir tvirtina žemės sklypus). Darytina išvada, kad toks pareiškėjo reikalavimas atsakovui yra išankstinio pobūdžio ir yra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimu įpareigoti įvykdyti 1988 m. vasario 10 d. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr.

24. Būtent dėl šios aplinkybės jau aukščiau minėtais raštais pareiškėjui buvo pranešta, kad I. D. bei jos turto paveldėtojo B. D. prašomame grąžinti natūra žemės sklype yra kitiems asmenims priklausančių nuosavybės teise pastatų, ir kad grąžinti žemę natūra nėra teisinio pagrindo bei buvo siūloma pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Tokiu būdu reikalavimai byloje betarpiškai susiję vienas su kitu, todėl byla šioje dalyje taip pat nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 15 d. rašte Nr. 3R-6-749 1988-02-10 sprendimas Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ nėra įvardytas. Teismo nuomone, Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 15 d. rašte Nr. 3R-6-749 pacituota Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakcija bei nurodymas, jog ten yra užimta statiniais, prilygsta žinojimui apie Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr.

24. Teismas tendencingai norėjo sužinoti, kada pareiškėjas gavo minėtą sprendimą, tačiau visiškai nesigilino, kodėl 1988-02-10 sprendimas Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ nebuvo iki galo įvykdytas. Teismas nurodo, jog iš Marijampolės apskrities archyvo 2008 m. spalio 16 d. rašto Nr. R-2811 matyti, jog minėta institucija pareiškėjui išsiuntė Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimus Nr. 24 ir Nr. 27, nors ir nėra tikslių duomenų, kada gautas sprendimas, konstatavo, jog nuo akto įteikimo buvo protingas laiko terminas tokiam veiksmui apskųsti.

Bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatas archyvas yra dokumentų saugojimo įstaiga, kuri suteikia tik informacinio pobūdžio dokumentus. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimų Nr. 24 ir Nr. 27 vykdymas perėjo Marijampolės savivaldybės administracijai. Miesto teritorijoje atkuriant nuosavybės teisės betarpiškai privalo bendradarbiauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis skyrius bei savivaldybės administracija.

Pažymi, jog nuosavybės teisės atkūrimo byla buvo pradėta rengti, atsakymuose buvo nurodyta, kad žemė užimta R. L. ir K. S. Š. vardu registruotais statiniais, tačiau apie tai, jog buvo priimti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimai Nr. 24 ir Nr. 27, nebuvo informuota. Todėl teismo išvada, jog terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. lapkričio pradžios, nepagrįsta ne tik teisės aktais, bet ir protingumo bei teisingumo principais. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtą dieną pareiškėjas būtų sužinojęs minėtas aplinkybes, savo teisių pažeidimą.

Pažymi ir tai, kad 2009 m. registro duomenimis statiniai buvo sunykę, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad savivaldos institucija atstovaudama vietos gyventojų interesus savo sprendimą įvykdė. Pažymi, kad teismui buvo pateiktas patikslintas skundas, į galutį patikslintą skundą buvo pateikti ir atsiliepimai. Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į patikslintą skundą labai išsamiai paaiškino, jog 2009 m. gegužės 18 d. atlikus namų valdoje, esančio (duomenys neskelbtini), statinių kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai pažeistas, baigtumas 8 procentai, kiemo statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutraukė bylos nagrinėjimą visiškai jos iš esmės nenagrinėdamas, todėl teismas turėjo išankstinę nuostatą dėl sprendimo priėmimo šioje byloje. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.).

Šioje byloje buvo skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigų nevykdymas, t. y. vengimas atkurti nuosavybės teises. Nuosavybės natūra galima būtų atkurti, jeigu Marijampolės savivaldybės administracija, kaip teisių perėmėja, įvykdytų Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr.

24. Tačiau teismas nagrinėjamoje byloje tendencingai bei formaliai siekė išsiaiškinti tik Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimo Nr. 24 gavimo datą. Atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisės Lietuvoje pradėta atkurti 1991 metais rugpjūčio mėnesį, o sprendimas, dėl kurio teismas atsisakė atnaujinti terminą priimtas 1988 metais. Atkūrus nepriklausomybę, institucijų pavadinimai buvo pakeisti, perskirstyti, tačiau savo priimtus sprendimus privalėjo įvykdyti arba perduoti įvykdyti tai institucijai, kurios kompetencijai priklausė.

Pagal Vietos savivaldos pagrindų įstatymo (1990-02-12 Nr. XI-3676 redakcija) 5 straipsnį vietos savivaldybės atstovaujamasis valstybinės valdžios organas yra Liaudies deputatų taryba, todėl Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto priimti sprendimai perėjo Marijampolės savivaldybei. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl Marijampolės savivaldybės administracija atsisako įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“.

Teismas pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę susigrąžinti žemę natūra. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams, todėl teismo sprendimas ABTĮ 86 straipsnio prasme nėra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikintinas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo reikalavimas atsakovui dėl įpareigojimo per tris mėnesius nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra išankstinio pobūdžio ir yra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimu įpareigoti įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 24.

Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad, įvertinus visuose patikslintuose skunduose keliamus reikalavimus, matyti, kad keliamų reikalavimų pagrindas yra tas pats, t. y. Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimo Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ vykdymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria teismas termino skundui paduoti neatnaujino ir nutraukė bylą dėl Marijampolės savivaldybės administracijos įpareigojimo per du mėnesius įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ bei savo kompetencijos ribose atlikti veiksmus susijusius su sunykusių statinių teisine registracija Nekilnojamojo turto registre ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo per tris mėnesius nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 24 d. ne tik išsiuntė prašymą atnaujinti terminą įvykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 “Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“, bet ir - patikslintą skundą (T 1, b. l. 166-173), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Marijampolės savivaldybės administraciją per keturis mėnesius: 1) parengti pastatų (pamatų) esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo aprašą bei gauti Marijampolės savivaldybės administracijos raštišką pritarimą dėl pastatų (pamatų) esančių, (duomenys neskelbtini), aprašo; 2) parengus pamatų esančių (duomenys neskelbtini), aprašą bei gavus Marijampolės savivaldybės administracijos raštišką pritarimą kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl pažymos apie savavališkų padarinių pašalinimą pamatų nugriovimą; 3) gavus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą apie savavališkų padarinių pašalinimą pamatų nugriovimą kreiptis į valstybės įmonės Registrų centrą dėl pamatų išregistravimo; 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ypač svarbi yra patikslinto skundo (prašymo) priėmimo stadija, kurioje turi būti iš naujo vertinamas patikslinto skundo (prašymo) atitikimas ABTĮ reikalavimams, savo ruožtu, įvertinta, ar nėra praleistas patikslintu skundu reiškiamų reikalavimų (kurie laikytini iš esmės naujais) padavimo terminas, ar reiškiami prašymai yra teismingi administraciniam teismui, taip pat pareiškėjui išaiškinta jo teisė atsisakyti pirminių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vykusio 2012 m. balandžio 3 d., teisėjų kolegija išsprendė pareiškėjo 2012 m. vasario 24 d. išsiųsto (teisme gauto 2012 m. vasario 27 d.) priėmimo klausimą, priimdamas patikslintą skundą. Teismas nutarė nagrinėti bylą pagal pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, tačiau atskiruoju skundžiamoje nutartyje patikslinto skundo reikalavimų nenurodė, neatliko jų vertinimo ir dėl jų nepasisakė. Todėl, esant tokiai neapibrėžtai teisinei situacijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali tinkamai identifikuoti šios bylos įrodinėjimo dalyko ir vertinti skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Vykdydamas teisingumą, teismas turi įvertinti visas skundo (prašymo) pagrindu nurodytas aplinkybes, skunde (prašyme) pareikštus reikalavimus. Sprendimu, kuriame teismas nepasisako dėl esminių kaip skundo (prašymo) pagrindas nurodomų aplinkybių, nepasisako dėl skunde (prašyme) iškeltų pakankamai savarankiškų reikalavimų, ginčas iš esmės nėra išsprendžiamas. Tokioje byloje teisingumas nėra įvykdomas, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403 – 1286/06, 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 – 333/08 ir kt.). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad administraciniams teismams reiškiami reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški. Teismas negali priimti sprendimo, kurio įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo (sąlyginis sprendimas). Taip pat administraciniai teismai nagrinėja bylas tik dėl tokių viešojo administravimo subjekto veiksmų, kurie gali pažeisti asmens teises ir laisves.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 296). Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška.

Byloje nustatyta, kad tiek pareiškėjo teisme 2012 m. vasario 27 d. gautas patikslintas skundas, tiek ir ankstesni skundai iš esmės yra grindžiami tuo, jog atsakovai vilkina jų kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą, t. y. Marijampolės savivaldybės administracija atsisako vykdyti Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimą Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisako priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis turi tiksliai nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovus ar kitas institucijas dėl jų kompetencijai priskirtų pareigų vykdymo, ar atsakovai atsisakė atlikti veiksmus, ar vilkino atlikti veiksmus. Šių aplinkybių nustatymas padėtų nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kapsuko miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-02-10 sprendimu Nr. 24 „Dėl individualinės statybos ir griaunamų namų sąrašo papildymo“ K. Š. ir P. L. buvo įpareigoti iki 1998-03-15 nugriauti savavališkai pastatytus statinius, esančius ant ginčo žemės, t. y. (duomenys neskelbtini), ir Kelių eksploatavimo valdyba, statytojams iki nurodyto termino nenugriovus savavališkų statybų, nugriauti jas priverstinai. Kaip matyti šis skundžiamas sprendimas palankus pareiškėjui, taip pat juo (sprendimu) atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija nėra įpareigoja nugriauti statinius, todėl negalima pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti šį sprendimą sieti su šio sprendimo priėmimu ir skaičiuoti terminą nuo šio sprendimo gavimo dienos. Taip pat pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra į J. D. iki nacionalizacijos valdytą 0,2494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti vertinamas kaip atskiras savarankiškas reikalavimas, kurio pagrindu buvo patikslinti kiti reikalavimai.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Nacionalinę žemė tarnybą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat nurodė, kad nėra gautas ir užregistruotas gaunamų dokumentų registre pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundas dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra.

Taigi, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi atkreipti dėmesį į nurodytuosius trūkumus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti administracinę bylą iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. D. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė