Legislator Case Law & Legislation
2dacfdff-6ec0-459b-a47c-413f960cfc06 AI generated

2dacfdff-6ec0-459b-a47c-413f960cfc06 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2dacfdff-6ec0-459b-a47c-413f960cfc06
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022-07-29 nuosprendį ir vadovaujantis BK 37 straipsniu D. P. pagal BK 140 straipsnio l dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, ir bylÄ nutraukti; Nuteistojo gynėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, neatsižvelgė į tai, kad D. P. veiksmus iÅ¡provokavo pačios nukentėjusiosios V. U. elgesys, o tai teismas turėjo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas). Pažymi ir tai, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nevertino BK 37 straipsnio taikymo galimybės.

Legislator headnote

AI generated

2dacfdff-6ec0-459b-a47c-413f960cfc06 · Klaipėdos apygardos teismas: Liudytoja N. V. nurodė, kad V. U. buvo sutrikusi, ant jos nosies matėsi kraujuojanti žaizdelė. Å i liudytoja nenurodė, kad V. U. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi skausmo pojÅ«tį dėl D. P. pavartoto smurto. Toliau nuteistojo gynėja plačiai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnį taikymo ypatumais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45257-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S) 1.2.4.6.2.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nuteistojo D.

P. gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. P. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 1 metams bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, taikant visiÅ¡ko bausmių sudėjimo principÄ , subendrinta su TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020-11-05 nuosprendžiu paskirta 52 MGL (2 365,54 Eur) dydžio baudos bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, ir 52 MGL (2 365,54 Eur) dydžio baudos bausmė.

Ä® laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2021-12-30 (1 para), jÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 722 straipsniu D. P. įpareigotas 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įvykdymo terminÄ â€“ 6 mėnesius. Nurodyta laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nustatyta, kad paskirtÄ baudÄ nuteistasis savanoriÅ¡kai turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Nurodyta į paskirtÄ baudÄ Ä¯skaityti savanoriÅ¡kai sumokėtÄ ar priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotÄ baudÄ pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020-11-05 nuosprendį. Nurodyta baudos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodyta pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę baigti taikyti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. P. nuteistas už tai, kad 2021-12-30, apie 5.25 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, virtuvės kambaryje, D. P. konflikto metu rankos delnu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ savo sugyventinei V. U., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ D. P. padarė bÅ«damas vidutiniÅ¡kai girtas, girtumas turėjo įtakos nusikalsti. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D.

P. gynėja advokatė V. Pargaliauskienė prašo:

1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022-07-29 nuosprendį ir vadovaujantis BK 37 straipsniu D. P. pagal BK 140 straipsnio l dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, ir bylÄ nutraukti;

2) apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3. Nuteistojo gynėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, neatsižvelgė į tai, kad D. P. veiksmus iÅ¡provokavo pačios nukentėjusiosios V. U. elgesys, o tai teismas turėjo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas). Pažymi ir tai, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nevertino BK 37 straipsnio taikymo galimybės.

4. Nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis D. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu montuotoju. 2020-01-29 darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kai ant dešinės kojos užkrito 900 tonų blokas, dėl to D. P. buvo sutrupinta dešinė koja. Jam buvo atliktos septynios operacijos, atlikta dešinio blauzdikaulio osteosintezė, blauzdikaulis sutvirtintas metalo konstrukcija. Jį nuolat kamavo kojos skausmai. Būtent 2021-12-29 po kelionės lėktuvu iš Norvegijos, kur lankytasi pas gydytojus, dėl nepalankios kojos padėties skrydžio metu ir grįžtant iš oro uosto į namus atsirado dešinės kojos skausmas, dirginimo požymiai.

Skausmas kamavo ir kitÄ dienÄ . D. P. nutarė, kad skausmÄ galėtų apmalÅ¡inti alkoholio (degtinės) vartojimas. Grįžusi į namus jo sugyventinė V. U. supyko, kad iÅ¡mėtyti daiktai, paėmė nuo stalo degtinės butelį ir iÅ¡pylė alkoholį į kriauklę. Jai nuėjus miegoti D. P. paprašė taksi vairuotojo nupirkti ir atvežti degtinės, ir tai buvo padaryta. Taigi D. P. iki paryčių virtuvėje gėrė degtinę, užsimanė pasiklausyti muzikos, tad jÄ Ä¯sijungė telefone.

Ä® virtuvę atėjo jo sugyventinė, kuri, vėl paėmusi degtinės butelį, likusį jos kiekį iÅ¡pylė į kriauklę. Dėl Å¡io V. U. elgesio tarp sugyventinių kilo konfliktas, kurio metu D. P. rankos delnu sudavė V. U. į veidÄ , o ant rankos uždėtas laikrodis kliudė jos nosį, dėl to atsirado nosies įbrėžimas. D. P. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, o V. U. 1,03 promilės girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu V. U. nurodė, kad, kai jai sudavė delnu į veidÄ , ji pajuto fizinį skausmÄ , jai degino tÄ vietÄ .

Liudytoja N. V. nurodė, kad V. U. buvo sutrikusi, ant jos nosies matėsi kraujuojanti žaizdelė. Å i liudytoja nenurodė, kad V. U. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi skausmo pojÅ«tį dėl D. P. pavartoto smurto. Toliau nuteistojo gynėja plačiai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnį taikymo ypatumais.

5. Nuteistojo gynėja nurodo, jog patirto fizinio skausmo intensyvumas paprastai pažymimas paciento medicinos dokumentuose, tačiau V. U. dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, apie jos ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakytÄ skausmo stiprumÄ jokiuose medicinos dokumentuose nėra užfiksuota. Taigi byloje nėra patikimų įrodymų visumos, kuri patvirtintų, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, o jei buvo, tai toks fizinis skausmas buvo nereikÅ¡mingas, trumpalaikis, nesukeliantis ir nepaliekantis jokių neigiamų padarinių. Ä®vertinus faktinių bylos aplinkybių visumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nesant jokių objektyviai nustatytų nukentėjusiosios sužalojimų, liekamųjų nepageidaujamų reiÅ¡kinių, bÅ«dingų inkriminuotam sudavimo delnu į veidÄ veiksmui, D. P. atlikti veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis D. P. ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akivaizdu, kad pačios nukentėjusiosios V. U. elgesys turėjo esminę reikÅ¡mę konflikto tarp jos ir D. P. kilimui ir iÅ¡ esmės galėjo iÅ¡provokuoti D. P. smurtinius veiksmus. Toliau apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu. Nuteistojo gynėja nurodo, kad V.

U. veiksmai, kai ji neįspėjusi, be jokios priežasties antrÄ kartÄ sunaikino D. P. nusipirktÄ alkoholį, kuriuo jis siekė numalÅ¡inti dirginantį kojos skausmÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡provokavo pastarojo smurtinį elgesį prieÅ¡ jÄ . Sudavimas delnu V. U. į veidÄ buvo jo instinktyvi atsakomoji reakcija į V. U. provokuojamus veiksmus. Nuteistojo gynėjos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios V.

U. provokuojamas elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas).

7. Nuteistojo gynėja plačiai cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su BK 37 straipsnio taikymu, ir mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu pagal BK 37 straipsnį, visų pirma vertina žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje tik remiantis jos pačios parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai V. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji dėl atlikto smurtinio veiksmo į medikus nesikreipė, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Vertinant veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina į tai, kad D. P. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nebuvo kryptingi, agresyvÅ«s ir atlikti tyčia, tai buvo jo instinktyvi atsakomoji reakcija į V. U. provokuojamÄ elgesį. Nuteistojo gynėjos nuomone, iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad veiksmas, kurį D.

P. atliko, suduodamas delnu į veidÄ , buvo spontaniÅ¡kas, kontaktas tarp jų buvo trumpalaikis, neintensyvus, o kokio stiprumo skausmas buvo sukeltas V. U., byloje duomenų nėra.

8. Atsižvelgdama į visas anksčiau aptartas aplinkybes nuteistojo gynėja daro iÅ¡vadÄ , kad D. P. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog iÅ¡tirtos įvykio aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , likusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas. Nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad D. P. negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.

9. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo ginčijama D. P. kaltė padarius jam inkriminuotÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino D. P. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo pačios nukentėjusiosios V. U. elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas) ir nepagrįstai neatleido D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis). Å iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

12. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai D. P. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu, yra nepagrįstos.

Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nuteistojo gynėjai kitaip (subjektyviai ir palankiai nuteistajam) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nesuteikia teisinio pagrindo D. P. išteisinti.

13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į Å¡eimos nario kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). <...> baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, ???2K-112-458/2020). <...> asmens kaltei padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti iÅ¡imtinai tik specialisto iÅ¡vadoje nustatytais sužalojimais (kaip nagrinėjamu atveju, kraujosruvomis bei nubrozdinimais rankose), bÅ«tina įvertinti byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nesuteikiant nė vienam iÅ¡ bylos įrodymų prioritetinės reikÅ¡mės. Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galbÅ«t reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-136-1073/2021).??? 14.

Å ioje byloje D. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2021-12-30, apie 5.25 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, virtuvės kambaryje, jis konflikto metu rankos delnu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ savo sugyventinei V. U., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ D. P. padarė bÅ«damas vidutiniÅ¡kai girtas, girtumas turėjo įtakos nusikalsti.

15. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje D. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dėl to pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, tačiau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja jau ginčija nuteistojo kaltę – teigia, kad D. P. atlikti veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, D. P. kaltė yra visiškai įrodyta toliau aptariamais įrodymais.

16. Teisiamajame posėdyje D. P. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir parodė, kad įvykio metu su V. U. gyveno kaip sugyventiniai. Jis prieÅ¡ dienÄ grįžo iÅ¡ Norvegijos, skaudėjo anksčiau sužeistÄ ir daug kartų operuotÄ kojÄ , todėl nuo skausmo sugalvojo iÅ¡gerti, nusipirko degtinės ir vienas pats gėrė sugyventinės bute. Apie 18–19 val. į namus grįžusi sugyventinė į kriauklę iÅ¡pylė jo degtinę ir nuėjo miegoti, o jis per taksi užsakymÄ vėl nusipirko degtinės ir iki paryčių gėrė virtuvėje.

Atsibodus vienam sėdėti pasileido muzikÄ per telefono kolonėlę, tada atsikėlė sugyventinė ir vėl iÅ¡pylė degtinę į kriauklę. Kadangi jis jau buvo girtas, kilo konfliktas, norėjo atimti telefonÄ , kad V. U. neiÅ¡kviestų policijos, sudavė sugyventinei delnu, ant nosies jai „paliko“ įbrėžimas nuo laikrodžio, sugyventinę „prispaudė, kad neiÅ¡eitų“. Sugyventinė policijai paskambino iÅ¡ kaimynų. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (t. 1, b. l. 168).

Teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo D. P., nukentėjusiosios V. U., liudytojos N. V. parodymai (t. 1, b. l. 169). Apklausiamas 2021-12-30 D. P. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2021-12-29 buvo sugyventinės V. U. namuose. Grįžus sugyventinei virtuvėje tarp jų kilo konfliktas, sugyventinė priekaištavo jam dėl to, jog jis geria. Supykusi V. nuo stalo paėmė butelį degtinės ir butelyje esantį alkoholį išpylė į kriauklę.

Po to, kai ji iÅ¡pylė alkoholį į kriauklę, jis su V. konfliktavo žodžiais. Jis jai nurodė, jog ji neturi teisės imti ir pilti jo alkoholio į kriauklę. Po žodinio konflikto V. išėjo į miegamÄ jį kambarį, o jis pasiliko sėdėti virtuvėje. Apie 5 val., tikslaus laiko nepasakys, virtuvėje pasileido muzikÄ iÅ¡ telefono per garso kolonėlę. MuzikÄ leido pakankamai garsiai, tad netrukus į virtuvę įbėgo V., kuri paėmė muzikos garso kolonėlę, metė jÄ Ä¯ sienÄ , čiupo nuo stalo degtinės butelį ir jame esantį alkoholį iÅ¡pylė į kriauklę.

Jis, tuo metu bÅ«damas ganėtinai apsvaigęs nuo alkoholio, apimtas įsiūčio dėl tokių V. veiksmų, priėjęs prie V. jai rankos delnu vienÄ kartÄ trenkė į veidÄ . Dėl to, kad taip pasielgė, labai gailisi (t. 1, b. l. 108). Apklausiama 2021-12-30 ir papildomai apklausiama 2022-01-04 nukentėjusioji V. U. parodė, kad 2021-12-29, apie 22 val., grįžo namo ir, įėjusi į virtuvę ir pamačiusi, kad D. P. vienas pats geria degtinę, paėmė nuo stalo ten buvusius du butelius degtinės ir iÅ¡pylė į kriauklę.

D., matydamas, kad ji iÅ¡pylė jo alkoholį į kriauklę, pasakė, jog jis už tai pinigus moka ir ji neturi teisės jo pilstyti. Tuo metu sugyventinis jÄ pradėjo visaip įžeidinėti, tačiau ji į jį nekreipė dėmesio ir nuėjo į miegamÄ jį miegoti. Maždaug apie 5.25 val. iÅ¡girdo, kaip iÅ¡ virtuvės sklinda garsi muzika, suprato, kad tai D. leidžia visu garsu muzikÄ , ir pajuto stiprų cigarečių dÅ«mų kvapÄ . Ji iÅ¡ karto atsikėlė iÅ¡ lovos ir nuėjo iki virtuvės, kur sėdėjo D., jis buvo labai girtas.

Ant stalo pamatė butelį degtinės. Ä®pykusi, jog jis girtauja ir kelia triukÅ¡mÄ , paėmusi butelį degtinės nuo stalo, butelyje likusį visÄ alkoholį iÅ¡pylė į kriauklę. Tada D., pamatęs, jog ji iÅ¡pylė alkoholį, atsistojo nuo kėdės ir, priėjęs prie jos, rankos delnu sudavė vienÄ smÅ«gį jai į veidÄ , pataikė į nosį. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmÄ , jai degino tÄ vietÄ . Nosies virÅ¡utinėje dalyje dar ir dabar matosi nubrozdinimas. Po Å¡io suduoto smÅ«gio D., suėmęs abiem rankomis jai už žandų, juos suspaudė ir suko apie porÄ sekundžių, tačiau fizinio skausmo ji tuo metu ir po to nepajuto.

VisÄ laikÄ konflikto metu D. garsiai rėkė, jog ji jo degtinės nepilstys. Apimta iÅ¡gÄ sčio, nieko nelaukusi, spruko iÅ¡ buto ir nubėgo pas kaimynus, kurie iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Ä® medikus po įvykio nesikreipė (t. 1, b. l. 32–33, 36). Apklausiama 2022-01-05 liudytoja N. V. parodė, kad 2021-12-30, tikslaus laiko nepamena, maždaug apie 6 val. ryto, iÅ¡girdo durų skambutį, pro durų akutę pamatė kaimynę V. U., atidariusi duris paklausė, kas jai atsitiko. V. buvo sutrikusi, ant jos nosies matėsi kraujuojanti žaizdelė.

V. nurodė, jog prieÅ¡ jÄ kÄ tik smurtavo jos draugas. V. paklausė, kÄ jai daryti, liudytoja jai patarė skambinti policijai, kuriÄ V. iÅ¡sikvietė bÅ«dama laiptinėje, o liudytoja uždarė savo buto duris (t. 1, b. l. 50). Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK tyrėjo G. A. 2021-12-30 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus policijos pareigÅ«nams V. U. nurodė, kad 2021-12-30 5.40 val. namuose, adresu Plungė, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje kilusio konflikto metu sugyventinis D.

P. jai ranka trenkė du–tris smÅ«gius į veidÄ ir prabrėžė nosį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 12). Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2021-12-30 asmens apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2021-12-30, apie 5.59 val., Plungėje, (duomenys neskelbtini), vizualios V. U. apžiÅ«ros metu buvo matyti įdrėskimai jos veide, nosies kairėje pusėje (t. 1, b. l. 22). Prie minėto 2021-12-30 asmens apžiÅ«ros protokolo pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuotas V. U. veidas su akivaizdžiai matomais įdrėskimais jos nosies kairėje pusėje bei sukrešėjusiu krauju (t. 1, b. l. 24).

17. Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad D. P. 2021-12-30 konflikto metu rankos delnu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ savo Å¡eimos narei sugyventinei V. U., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , ir paneigia apeliantės argumentus, jog D. P. atlikti veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra patikimų įrodymų visumos, kuri patvirtintų, kad nukentėjusiajai V. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo stiprumÄ , rėmėsi tik jos parodymais, be to, V. U. nesikreipė į medikus dėl patirto fizinio skausmo, apie jos ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakytÄ skausmo stiprumÄ jokiuose medicinos dokumentuose nėra užfiksuota, liudytoja N. V. nenurodė, kad V. U. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi skausmo pojÅ«tį. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad jos veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes fizinio skausmo sukėlimas šioje byloje nebuvo konstatuotas teismo medicinos eksperto. BK 141 straipsnyje nurodyta, kad šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. v-298/158/a1-86 patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nenurodo fizinio skausmo nustatymo kriterijų. Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad Å¡iose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ bei bendrojo darbingumo praradimo mastÄ , iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Å¡iomis taisyklėmis ir Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele (priedu).

Nė viename punkte nėra nurodytas imperatyvas fizinio skausmo sukėlimo faktÄ nustatyti teismo medicinos ekspertams. Nors Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad iÅ¡vadÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ , tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas negali bÅ«ti nustatomas kitokiais bÅ«dais. Taigi kasaciniame skunde pateikiamas neteisingas BK 141 straipsnio ir Taisyklių aiÅ¡kinimas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra bÅ«tinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktÄ gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

20. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju pripažįstant D. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nukrypta nebuvo. Å iuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad prieÅ¡ jÄ buvo vartotas smurtas ir ji dėl to patyrė fizinį skausmÄ . Nors nukentėjusioji nesikreipė į medikus pagalbos ir jos patirto skausmo intensyvumas nebuvo užfiksuotas medicinos dokumentuose, tačiau Å¡ios nutarties 19 punkte aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog tai nėra bÅ«tina sÄ lyga siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnį.

Nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio eigÄ ir nuteistojo veiksmus, jų pobÅ«dį, taip pat savo patirto fizinio skausmo pobÅ«dį, intensyvumÄ , Å¡iuos jos parodymus patvirtino liudytoja N. V. ir iÅ¡ dalies pats nuteistasis, nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes taip pat patvirtina 2021-12-30 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir asmens apžiÅ«ros protokolo turinys bei prie minėto asmens apžiÅ«ros protokolo pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuoti akivaizdžiai matomi įdrėskimai ant V.

U. veido. Nukentėjusioji apie jos sugyventinio prieÅ¡ jÄ pavartotÄ smurtÄ ir patirtÄ fizinį skausmÄ netrukus po įvykio nurodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams, jos kaimynė liudytoja N. V. taip pat patvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykio pas jÄ atėjusi nukentėjusioji buvo sutrikusi, prašė patarimo, kaip elgtis, nurodė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo jos draugas, ant jos nosies matėsi kraujuojanti žaizdelė. Vertinant jau minėtÄ byloje esantį objektyvų įrodymÄ â€“ fotonuotraukÄ su užfiksuotu nubrozdinimu ant nukentėjusiosios veido, taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog tokio pobÅ«džio odos nubrozdinimas tokioje veido vietoje galėtų bÅ«ti neskausmingas.

Taigi apeliantės argumentai, jog nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas buvo konstatuotas vien tik remiantis nukentėjusiosios parodymais, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Bylos įrodymų visuma visiÅ¡kai atitinka Å¡ios nutarties 13 punkte aptartÄ Aukščiausiojo Teismo suformuluotÄ reikalavimÄ , kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 140 straipsnį reikia, jog nukentėjęs asmuo pajustų fizinį skausmÄ , o toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ .

Nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po žodinio konflikto trenkdamas delnu nukentėjusiajai į veidÄ , suprato, kad tokiais veiksmais sukels jai fizinį skausmÄ , ir to siekė. Darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju pagal teismo byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes tinkamai įvertinti ir nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai atsižvelgiant taip pat ir į konflikto kilmę, eigÄ , konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus.

21. Apeliantė teigia, jog V. U. veiksmai, kai ji neįspėjusi, be jokios priežasties antrÄ kartÄ iÅ¡pylė D. P. nusipirktÄ alkoholį, kuriuo jis siekė numalÅ¡inti dirginantį kojos skausmÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡provokavo jo smurtinį elgesį prieÅ¡ jÄ , todėl pripažintina nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios V. U. provokuojamas elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas). Å ie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

22. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojamus arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojamu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iÅ¡ dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Å i lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebÅ«na nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojamus arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020, 2K-154-495/2022).??? 23. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nukentėjusioji savo veiksmais nei skatino, nei provokavo nuteistÄ jį elgtis nusikalstamai.

Nėra jokio pagrindo teigti, jog įvykio metu nukentėjusiosios elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis nuteistÄ jį ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iÅ¡ dalies nulėmusių tai, kad nuteistasis nusikalto nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog bÅ«tent nuteistasis elgėsi nepagarbiai – 2021-12-30, nakties metu (BPK 27 straipsnis), jis dar nuo iÅ¡vakarių vartojo alkoholį savo sugyventinės nukentėjusiosios namuose (virtuvėje), jai miegant garsiai leido muzikÄ per neÅ¡iojamÄ jÄ garso kolonėlę ir rÅ«kė.

Kitame kambaryje miegojusi ir nuteistojo keliamo triukÅ¡mo pažadinta nukentėjusioji, kuri dar iÅ¡vakarėse buvo perspėjusi D. P. jos namuose daugiau nebegirtauti, atėjusi į virtuvę, teisėtai jo pareikalavo nustoti triukÅ¡mauti ir vartoti alkoholį, po to iÅ¡pylė nuteistojo vartojamÄ alkoholį į kriauklę. Tuo tarpu D. P. atsistojo iÅ¡ savo vietos prie stalo ir iÅ¡ karto puolė vartoti smurtÄ prieÅ¡ V. U., delnu trenkė jai į veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Apeliantės teiginiai, jog nuteistasis vartojo degtinę malÅ¡inti kojos skausmui, jo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos neÅ¡alina ir jos kvalifikavimui įtakos neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, toks nukentėjusiosios elgesys negali būti vertinamas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme kaip provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

24. Apeliantė teigia, kad D. P. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad D. P. negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis. Su Å¡iais argumentais negalima sutikti.

25. BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikÅ¡mę iÅ¡vadai apie nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2020).??? ??? 26.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡ viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvÅ«s smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikÅ¡me veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojamo konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniÅ¡kumÄ , trumpalaikiÅ¡kumÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-219-303/2021).

27. Sprendžiant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ , be kita ko, atsižvelgiama į nuostatÄ , kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikÅ¡mę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-180-689/2018).

28. Atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 25–27 punktuose aptartÄ Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliantės nurodomos aplinkybės, kad jeigu nukentėjusiajai ir buvo sukeltas fizinis skausmas, tai toks fizinis skausmas buvo nereikÅ¡mingas, trumpalaikis, nesukeliantis ir nepaliekantis jokių neigiamų padarinių, liekamųjų nepageidaujamų reiÅ¡kinių, bÅ«dingų inkriminuotam sudavimo delnu į veidÄ veiksmui, savaime nelemia veikos mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikÅ¡me.

Å iuo atveju buvo smurtaujama artimoje aplinkoje, o smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikÅ¡mę turinčioms veikoms. Veika padaryta tyčia delnu suduodant į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , taip nubrozdinant nukentėjusiosios veidÄ (nosį), dėl to ji patyrė iÅ¡gÄ stį ir fizinį skausmÄ , Å¡is odos pažeidimas buvo akivaizdžiai matomas, kraujavo. D. P. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, nusikaltimÄ D. P. padarė bÅ«damas daug kartų teistas, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (t. 1, b. l. 69–79). Dėl Å¡ių priežasčių D. P. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinama BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negali bÅ«ti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ ir vertinama kaip mažareikÅ¡mė.??? ??? 29.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Dėl proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 30. 2022-10-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iÅ¡ D.

P. valstybei priteistinos 111,31 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės V. Pargaliauskienės užmokestis.

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

32. Å iuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. P. gynėjos advokatės V. Pargaliauskienės apeliacinį skundÄ , kuriuo ji ginčijo nuteistojo kaltę ir kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo sunkiÄ finansinę bÅ«klę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas praÅ¡omas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ D. P. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ D.

P. praÅ¡oma valstybei priteisti pinigų suma – 111,31 Eur – žymiai D. P. turtinės padėties nepaveiks, Å¡i suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. P. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ D. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 111,31 Eur – valstybei.

Teisėjai Savinijus Katauskas Eduardas Maškevičius Aurelija Sadauskaitė