2dacfdff-6ec0-459b-a47c-413f960cfc06 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2022-07-29 nuosprendį ir vadovaujantis BK 37 straipsniu D. P. pagal BK 140 straipsnio l dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, ir bylÄ nutraukti; Nuteistojo gynÄja teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, tinkamai neiÅ¡tyrÄ ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rÄmÄsi vien nukentÄjusiosios parodymais, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad D. P. veiksmus iÅ¡provokavo paÄios nukentÄjusiosios V. U. elgesys, o tai teismas turÄjo pripažinti nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas). Pažymi ir tai, kad skundžiamÄ nuosprendį priÄmÄs teismas nepagrįstai nevertino BK 37 straipsnio taikymo galimybÄs.
Legislator headnote
AI generated2dacfdff-6ec0-459b-a47c-413f960cfc06 · KlaipÄdos apygardos teismas: Liudytoja N. V. nurodÄ, kad V. U. buvo sutrikusi, ant jos nosies matÄsi kraujuojanti žaizdelÄ. Å i liudytoja nenurodÄ, kad V. U. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi skausmo pojÅ«tį dÄl D. P. pavartoto smurto. Toliau nuteistojo gynÄja plaÄiai cituoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 straipsnį taikymo ypatumais.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45257-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S) 1.2.4.6.2.1 KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkriÄio 24 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Savinijaus Katausko, Eduardo MaÅ¡keviÄiaus ir Aurelijos SadauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nuteistojo D.
P. gynÄjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. P. gynÄjos advokatÄs Virginijos PargaliauskienÄs apeliaciniu skundu dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvÄs apribojimo 1 metams bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu treÄdaliu ir nustatyta laisvÄs apribojimo 8 mÄnesiams bausmÄ, įpareigojant 6 mÄnesius nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų, bausmÄ, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, taikant visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo principÄ , subendrinta su TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2020-11-05 nuosprendžiu paskirta 52 MGL (2 365,54 Eur) dydžio baudos bausme ir nustatyta subendrinta bausmÄ â laisvÄs apribojimas 8 mÄnesiams, įpareigojant 6 mÄnesius nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų, ir 52 MGL (2 365,54 Eur) dydžio baudos bausmÄ.
Ä® laisvÄs apribojimo bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2021-12-30 (1 para), jÄ prilyginant 2 laisvÄs apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 722 straipsniu D. P. įpareigotas 3 mÄnesius dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose, nustatant įvykdymo terminÄ â 6 mÄnesius. Nurodyta laisvÄs apribojimo bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo įsiteisÄjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmÄ vykdanÄioje institucijoje dienos. Nustatyta, kad paskirtÄ baudÄ nuteistasis savanoriÅ¡kai turi sumokÄti per 4 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
IÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatytu laiku nesumokÄta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Nurodyta į paskirtÄ baudÄ Ä¯skaityti savanoriÅ¡kai sumokÄtÄ ar priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotÄ baudÄ pagal TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2020-11-05 nuosprendį. Nurodyta baudos bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Nurodyta pradÄjus vykdyti laisvÄs apribojimo bausmÄ baigti taikyti kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. D. P. nuteistas už tai, kad 2021-12-30, apie 5.25 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), PlungÄje, virtuvÄs kambaryje, D. P. konflikto metu rankos delnu tyÄia sudavÄ vienÄ smÅ«gį į veidÄ savo sugyventinei V. U., taip sukeldamas nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ D. P. padarÄ bÅ«damas vidutiniÅ¡kai girtas, girtumas turÄjo įtakos nusikalsti. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D.
P. gynÄja advokatÄ V. PargaliauskienÄ praÅ¡o:
1) panaikinti PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2022-07-29 nuosprendį ir vadovaujantis BK 37 straipsniu D. P. pagal BK 140 straipsnio l dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, ir bylÄ nutraukti;
2) apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
3. Nuteistojo gynÄja teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, tinkamai neiÅ¡tyrÄ ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rÄmÄsi vien nukentÄjusiosios parodymais, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad D. P. veiksmus iÅ¡provokavo paÄios nukentÄjusiosios V. U. elgesys, o tai teismas turÄjo pripažinti nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas). Pažymi ir tai, kad skundžiamÄ nuosprendį priÄmÄs teismas nepagrįstai nevertino BK 37 straipsnio taikymo galimybÄs.
4. Nurodo, kad pagal byloje esanÄius duomenis D. P. dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â Å¡altkalviu montuotoju. 2020-01-29 darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kai ant deÅ¡inÄs kojos užkrito 900 tonų blokas, dÄl to D. P. buvo sutrupinta deÅ¡inÄ koja. Jam buvo atliktos septynios operacijos, atlikta deÅ¡inio blauzdikaulio osteosintezÄ, blauzdikaulis sutvirtintas metalo konstrukcija. Jį nuolat kamavo kojos skausmai. BÅ«tent 2021-12-29 po kelionÄs lÄktuvu iÅ¡ Norvegijos, kur lankytasi pas gydytojus, dÄl nepalankios kojos padÄties skrydžio metu ir grįžtant iÅ¡ oro uosto į namus atsirado deÅ¡inÄs kojos skausmas, dirginimo požymiai.
Skausmas kamavo ir kitÄ dienÄ . D. P. nutarÄ, kad skausmÄ galÄtų apmalÅ¡inti alkoholio (degtinÄs) vartojimas. Grįžusi į namus jo sugyventinÄ V. U. supyko, kad iÅ¡mÄtyti daiktai, paÄmÄ nuo stalo degtinÄs butelį ir iÅ¡pylÄ alkoholį į kriauklÄ. Jai nuÄjus miegoti D. P. papraÅ¡Ä taksi vairuotojo nupirkti ir atvežti degtinÄs, ir tai buvo padaryta. Taigi D. P. iki paryÄių virtuvÄje gÄrÄ degtinÄ, užsimanÄ pasiklausyti muzikos, tad jÄ Ä¯sijungÄ telefone.
Ä® virtuvÄ atÄjo jo sugyventinÄ, kuri, vÄl paÄmusi degtinÄs butelį, likusį jos kiekį iÅ¡pylÄ Ä¯ kriauklÄ. DÄl Å¡io V. U. elgesio tarp sugyventinių kilo konfliktas, kurio metu D. P. rankos delnu sudavÄ V. U. į veidÄ , o ant rankos uždÄtas laikrodis kliudÄ jos nosį, dÄl to atsirado nosies įbrÄžimas. D. P. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, o V. U. 1,03 promilÄs girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu V. U. nurodÄ, kad, kai jai sudavÄ delnu į veidÄ , ji pajuto fizinį skausmÄ , jai degino tÄ vietÄ .
Liudytoja N. V. nurodÄ, kad V. U. buvo sutrikusi, ant jos nosies matÄsi kraujuojanti žaizdelÄ. Å i liudytoja nenurodÄ, kad V. U. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi skausmo pojÅ«tį dÄl D. P. pavartoto smurto. Toliau nuteistojo gynÄja plaÄiai cituoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 straipsnį taikymo ypatumais.
5. Nuteistojo gynÄja nurodo, jog patirto fizinio skausmo intensyvumas paprastai pažymimas paciento medicinos dokumentuose, taÄiau V. U. dÄl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipÄ, apie jos ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakytÄ skausmo stiprumÄ jokiuose medicinos dokumentuose nÄra užfiksuota. Taigi byloje nÄra patikimų įrodymų visumos, kuri patvirtintų, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, o jei buvo, tai toks fizinis skausmas buvo nereikÅ¡mingas, trumpalaikis, nesukeliantis ir nepaliekantis jokių neigiamų padarinių. Ä®vertinus faktinių bylos aplinkybių visumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nesant jokių objektyviai nustatytų nukentÄjusiosios sužalojimų, liekamųjų nepageidaujamų reiÅ¡kinių, bÅ«dingų inkriminuotam sudavimo delnu į veidÄ veiksmui, D. P. atlikti veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudÄties.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis D. P. ir nukentÄjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akivaizdu, kad paÄios nukentÄjusiosios V. U. elgesys turÄjo esminÄ reikÅ¡mÄ konflikto tarp jos ir D. P. kilimui ir iÅ¡ esmÄs galÄjo iÅ¡provokuoti D. P. smurtinius veiksmus. Toliau apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, susijusi su BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs nustatymu. Nuteistojo gynÄja nurodo, kad V.
U. veiksmai, kai ji neįspÄjusi, be jokios priežasties antrÄ kartÄ sunaikino D. P. nusipirktÄ alkoholį, kuriuo jis siekÄ numalÅ¡inti dirginantį kojos skausmÄ , iÅ¡ esmÄs iÅ¡provokavo pastarojo smurtinį elgesį prieÅ¡ jÄ . Sudavimas delnu V. U. į veidÄ buvo jo instinktyvi atsakomoji reakcija į V. U. provokuojamus veiksmus. Nuteistojo gynÄjos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo nukentÄjusiosios V.
U. provokuojamas elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas).
7. Nuteistojo gynÄja plaÄiai cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su BK 37 straipsnio taikymu, ir mano, jog nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstÄ galimybÄs taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Pažymi, jog teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu pagal BK 37 straipsnį, visų pirma vertina žalos dydį.
NagrinÄjamoje byloje tik remiantis jos paÄios parodymais nustatyta, kad nukentÄjusiajai V. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji dÄl atlikto smurtinio veiksmo į medikus nesikreipÄ, greitosios medicinos pagalbos nekvietÄ. Vertinant veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina į tai, kad D. P. veiksmai prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ nebuvo kryptingi, agresyvÅ«s ir atlikti tyÄia, tai buvo jo instinktyvi atsakomoji reakcija į V. U. provokuojamÄ elgesį. Nuteistojo gynÄjos nuomone, iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad veiksmas, kurį D.
P. atliko, suduodamas delnu į veidÄ , buvo spontaniÅ¡kas, kontaktas tarp jų buvo trumpalaikis, neintensyvus, o kokio stiprumo skausmas buvo sukeltas V. U., byloje duomenų nÄra.
8. Atsižvelgdama į visas anksÄiau aptartas aplinkybes nuteistojo gynÄja daro iÅ¡vadÄ , kad D. P. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , nepasiekÄ tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisÄs principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Esant tokioms aplinkybÄms, manytina, jog iÅ¡tirtos įvykio aplinkybÄs sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , likusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas. Nusikaltimo padariniai nÄra tokie dideli, kad D. P. negalÄtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.
9. Teismo posÄdyje nuteistojo gynÄja advokatÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinis skundas atmestinas.
11. ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo ginÄijama D. P. kaltÄ padarius jam inkriminuotÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino D. P. baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe to, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo paÄios nukentÄjusiosios V. U. elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas) ir nepagrįstai neatleido D. P. nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis). Å iais klausimais apeliacinÄs instancijos teismas ir pasisako.
12. TeisÄjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esanÄius įrodymus, skundžiamÄ nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkÄs teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ nuteistajam D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai D. P. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Patikrinus nagrinÄjamÄ bylÄ teisÄs taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trÅ«kumų, dÄl kurių reikÄtų naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo gynÄjos apeliaciniame skunde keliamos abejonÄs dÄl įrodymų, kuriais rÄmÄsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu, yra nepagrįstos.
Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, nuteistojo gynÄjai kitaip (subjektyviai ir palankiai nuteistajam) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nesuteikia teisinio pagrindo D. P. iÅ¡teisinti.
13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kÄsinamasi į Å¡eimos nario kÅ«no nelieÄiamumÄ (tik fizinio skausmo sukÄlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). <...> baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dÄl to nukentÄjÄs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kanÄias.
Nustatant Å¡iÄ aplinkybÄ atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentÄjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klÄ, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį daranÄio asmens tikslai ir kitos aplinkybÄs, rodanÄios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentÄjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, ???2K-112-458/2020). <...> asmens kaltei padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti iÅ¡imtinai tik specialisto iÅ¡vadoje nustatytais sužalojimais (kaip nagrinÄjamu atveju, kraujosruvomis bei nubrozdinimais rankose), bÅ«tina įvertinti byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nesuteikiant nÄ vienam iÅ¡ bylos įrodymų prioritetinÄs reikÅ¡mÄs. Pagal teismų praktikÄ kaltÄs turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius â kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padÄtį, buvusiÄ juos padarant, ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinÄjant situacijÄ , kuriÄ galbÅ«t reikÄtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudÄÄiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-136-1073/2021).??? 14.
Å ioje byloje D. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2021-12-30, apie 5.25 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), PlungÄje, virtuvÄs kambaryje, jis konflikto metu rankos delnu tyÄia sudavÄ vienÄ smÅ«gį į veidÄ savo sugyventinei V. U., taip sukeldamas nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ D. P. padarÄ bÅ«damas vidutiniÅ¡kai girtas, girtumas turÄjo įtakos nusikalsti.
15. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posÄdyje D. P. visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ dÄl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dÄl to pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas jam paskirta bausmÄ buvo sumažinta vienu treÄdaliu, taÄiau apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄja jau ginÄija nuteistojo kaltÄ â teigia, kad D. P. atlikti veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudÄties. TeisÄjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, D. P. kaltÄ yra visiÅ¡kai įrodyta toliau aptariamais įrodymais.
16. Teisiamajame posÄdyje D. P. visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir parodÄ, kad įvykio metu su V. U. gyveno kaip sugyventiniai. Jis prieÅ¡ dienÄ grįžo iÅ¡ Norvegijos, skaudÄjo anksÄiau sužeistÄ ir daug kartų operuotÄ kojÄ , todÄl nuo skausmo sugalvojo iÅ¡gerti, nusipirko degtinÄs ir vienas pats gÄrÄ sugyventinÄs bute. Apie 18â19 val. į namus grįžusi sugyventinÄ Ä¯ kriauklÄ iÅ¡pylÄ jo degtinÄ ir nuÄjo miegoti, o jis per taksi užsakymÄ vÄl nusipirko degtinÄs ir iki paryÄių gÄrÄ virtuvÄje.
Atsibodus vienam sÄdÄti pasileido muzikÄ per telefono kolonÄlÄ, tada atsikÄlÄ sugyventinÄ ir vÄl iÅ¡pylÄ degtinÄ Ä¯ kriauklÄ. Kadangi jis jau buvo girtas, kilo konfliktas, norÄjo atimti telefonÄ , kad V. U. neiÅ¡kviestų policijos, sudavÄ sugyventinei delnu, ant nosies jai âpalikoâ įbrÄžimas nuo laikrodžio, sugyventinÄ âprispaudÄ, kad neiÅ¡eitųâ. SugyventinÄ policijai paskambino iÅ¡ kaimynų. DÄl tokio savo poelgio labai gailisi, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiosios (t. 1, b. l. 168).
Teisiamajame posÄdyje BPK 291 straipsnio tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo D. P., nukentÄjusiosios V. U., liudytojos N. V. parodymai (t. 1, b. l. 169). Apklausiamas 2021-12-30 D. P. prisipažino kaltu ir parodÄ, kad 2021-12-29 buvo sugyventinÄs V. U. namuose. Grįžus sugyventinei virtuvÄje tarp jų kilo konfliktas, sugyventinÄ priekaiÅ¡tavo jam dÄl to, jog jis geria. Supykusi V. nuo stalo paÄmÄ butelį degtinÄs ir butelyje esantį alkoholį iÅ¡pylÄ Ä¯ kriauklÄ.
Po to, kai ji iÅ¡pylÄ alkoholį į kriauklÄ, jis su V. konfliktavo žodžiais. Jis jai nurodÄ, jog ji neturi teisÄs imti ir pilti jo alkoholio į kriauklÄ. Po žodinio konflikto V. iÅ¡Äjo į miegamÄ jį kambarį, o jis pasiliko sÄdÄti virtuvÄje. Apie 5 val., tikslaus laiko nepasakys, virtuvÄje pasileido muzikÄ iÅ¡ telefono per garso kolonÄlÄ. MuzikÄ leido pakankamai garsiai, tad netrukus į virtuvÄ Ä¯bÄgo V., kuri paÄmÄ muzikos garso kolonÄlÄ, metÄ jÄ Ä¯ sienÄ , Äiupo nuo stalo degtinÄs butelį ir jame esantį alkoholį iÅ¡pylÄ Ä¯ kriauklÄ.
Jis, tuo metu bÅ«damas ganÄtinai apsvaigÄs nuo alkoholio, apimtas įsiÅ«Äio dÄl tokių V. veiksmų, priÄjÄs prie V. jai rankos delnu vienÄ kartÄ trenkÄ Ä¯ veidÄ . DÄl to, kad taip pasielgÄ, labai gailisi (t. 1, b. l. 108). Apklausiama 2021-12-30 ir papildomai apklausiama 2022-01-04 nukentÄjusioji V. U. parodÄ, kad 2021-12-29, apie 22 val., grįžo namo ir, įÄjusi į virtuvÄ ir pamaÄiusi, kad D. P. vienas pats geria degtinÄ, paÄmÄ nuo stalo ten buvusius du butelius degtinÄs ir iÅ¡pylÄ Ä¯ kriauklÄ.
D., matydamas, kad ji iÅ¡pylÄ jo alkoholį į kriauklÄ, pasakÄ, jog jis už tai pinigus moka ir ji neturi teisÄs jo pilstyti. Tuo metu sugyventinis jÄ pradÄjo visaip įžeidinÄti, taÄiau ji į jį nekreipÄ dÄmesio ir nuÄjo į miegamÄ jį miegoti. Maždaug apie 5.25 val. iÅ¡girdo, kaip iÅ¡ virtuvÄs sklinda garsi muzika, suprato, kad tai D. leidžia visu garsu muzikÄ , ir pajuto stiprų cigareÄių dÅ«mų kvapÄ . Ji iÅ¡ karto atsikÄlÄ iÅ¡ lovos ir nuÄjo iki virtuvÄs, kur sÄdÄjo D., jis buvo labai girtas.
Ant stalo pamatÄ butelį degtinÄs. Ä®pykusi, jog jis girtauja ir kelia triukÅ¡mÄ , paÄmusi butelį degtinÄs nuo stalo, butelyje likusį visÄ alkoholį iÅ¡pylÄ Ä¯ kriauklÄ. Tada D., pamatÄs, jog ji iÅ¡pylÄ alkoholį, atsistojo nuo kÄdÄs ir, priÄjÄs prie jos, rankos delnu sudavÄ vienÄ smÅ«gį jai į veidÄ , pataikÄ Ä¯ nosį. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmÄ , jai degino tÄ vietÄ . Nosies virÅ¡utinÄje dalyje dar ir dabar matosi nubrozdinimas. Po Å¡io suduoto smÅ«gio D., suÄmÄs abiem rankomis jai už žandų, juos suspaudÄ ir suko apie porÄ sekundžių, taÄiau fizinio skausmo ji tuo metu ir po to nepajuto.
VisÄ laikÄ konflikto metu D. garsiai rÄkÄ, jog ji jo degtinÄs nepilstys. Apimta iÅ¡gÄ sÄio, nieko nelaukusi, spruko iÅ¡ buto ir nubÄgo pas kaimynus, kurie iÅ¡kvietÄ policijos pareigÅ«nus. Ä® medikus po įvykio nesikreipÄ (t. 1, b. l. 32â33, 36). Apklausiama 2022-01-05 liudytoja N. V. parodÄ, kad 2021-12-30, tikslaus laiko nepamena, maždaug apie 6 val. ryto, iÅ¡girdo durų skambutį, pro durų akutÄ pamatÄ kaimynÄ V. U., atidariusi duris paklausÄ, kas jai atsitiko. V. buvo sutrikusi, ant jos nosies matÄsi kraujuojanti žaizdelÄ.
V. nurodÄ, jog prieÅ¡ jÄ kÄ tik smurtavo jos draugas. V. paklausÄ, kÄ jai daryti, liudytoja jai patarÄ skambinti policijai, kuriÄ V. iÅ¡sikvietÄ bÅ«dama laiptinÄje, o liudytoja uždarÄ savo buto duris (t. 1, b. l. 50). KlaipÄdos apskrities VPK PlungÄs r. PK tyrÄjo G. A. 2021-12-30 tarnybiniame praneÅ¡ime dÄl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus policijos pareigÅ«nams V. U. nurodÄ, kad 2021-12-30 5.40 val. namuose, adresu PlungÄ, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje kilusio konflikto metu sugyventinis D.
P. jai ranka trenkÄ duâtris smÅ«gius į veidÄ ir prabrÄÅ¾Ä nosį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 12). KlaipÄdos apskrities VPK PlungÄs r. PK 2021-12-30 asmens apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2021-12-30, apie 5.59 val., PlungÄje, (duomenys neskelbtini), vizualios V. U. apžiÅ«ros metu buvo matyti įdrÄskimai jos veide, nosies kairÄje pusÄje (t. 1, b. l. 22). Prie minÄto 2021-12-30 asmens apžiÅ«ros protokolo pridÄtoje fotonuotraukoje užfiksuotas V. U. veidas su akivaizdžiai matomais įdrÄskimais jos nosies kairÄje pusÄje bei sukreÅ¡Äjusiu krauju (t. 1, b. l. 24).
17. Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad D. P. 2021-12-30 konflikto metu rankos delnu tyÄia sudavÄ vienÄ smÅ«gį į veidÄ savo Å¡eimos narei sugyventinei V. U., taip sukeldamas nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ , ir paneigia apeliantÄs argumentus, jog D. P. atlikti veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudÄties.
18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nÄra patikimų įrodymų visumos, kuri patvirtintų, kad nukentÄjusiajai V. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, o pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas apie nukentÄjusiosios patirto fizinio skausmo stiprumÄ , rÄmÄsi tik jos parodymais, be to, V. U. nesikreipÄ Ä¯ medikus dÄl patirto fizinio skausmo, apie jos ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakytÄ skausmo stiprumÄ jokiuose medicinos dokumentuose nÄra užfiksuota, liudytoja N. V. nenurodÄ, kad V. U. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi skausmo pojÅ«tį. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todÄl atmestini.
19. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog nÄra pagrindo sutikti su kasatorÄs teiginiais, kad jos veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymių, nes fizinio skausmo sukÄlimas Å¡ioje byloje nebuvo konstatuotas teismo medicinos eksperto. BK 141 straipsnyje nurodyta, kad Å¡io skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibÅ«dina Lietuvos Respublikos VyriausybÄs ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄs. Kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužÄs 23 d.
įsakymu Nr. v-298/158/a1-86 patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄs (toliau â TaisyklÄs) nenurodo fizinio skausmo nustatymo kriterijų. Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad Å¡iose taisyklÄse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto â sunkaus, nesunkaus ir nežymaus â nustatymo medicininiai kriterijai. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ bei bendrojo darbingumo praradimo mastÄ , iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Å¡iomis taisyklÄmis ir DÄl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele (priedu).
NÄ viename punkte nÄra nurodytas imperatyvas fizinio skausmo sukÄlimo faktÄ nustatyti teismo medicinos ekspertams. Nors Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad iÅ¡vadÄ dÄl fizinio skausmo sukÄlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinanÄiais buvusį muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ , tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad fizinio skausmo sukÄlimo faktas negali bÅ«ti nustatomas kitokiais bÅ«dais. Taigi kasaciniame skunde pateikiamas neteisingas BK 141 straipsnio ir Taisyklių aiÅ¡kinimas.
Kolegija atkreipia dÄmesį, kad fiziniam skausmui konstatuoti nÄra bÅ«tinos specialios medicininÄs žinios. Fizinio skausmo sukÄlimo faktÄ gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinanÄiais, jog nukentÄjusysis buvo muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).
20. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta anksÄiau, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, nagrinÄjamu atveju pripažįstant D. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuo AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nukrypta nebuvo. Å iuo atveju nÄra pagrindo netikÄti nukentÄjusiosios parodymais apie tai, kad prieÅ¡ jÄ buvo vartotas smurtas ir ji dÄl to patyrÄ fizinį skausmÄ . Nors nukentÄjusioji nesikreipÄ Ä¯ medikus pagalbos ir jos patirto skausmo intensyvumas nebuvo užfiksuotas medicinos dokumentuose, taÄiau Å¡ios nutarties 19 punkte aptarta AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog tai nÄra bÅ«tina sÄ lyga siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybÄn dÄl fizinio skausmo sukÄlimo pagal BK 140 straipsnį.
NukentÄjusioji viso baudžiamojo proceso metu davÄ nuoseklius parodymus apie įvykio eigÄ ir nuteistojo veiksmus, jų pobÅ«dį, taip pat savo patirto fizinio skausmo pobÅ«dį, intensyvumÄ , Å¡iuos jos parodymus patvirtino liudytoja N. V. ir iÅ¡ dalies pats nuteistasis, nukentÄjusiosios nurodomas aplinkybes taip pat patvirtina 2021-12-30 tarnybinio praneÅ¡imo dÄl galimo smurto artimoje aplinkoje ir asmens apžiÅ«ros protokolo turinys bei prie minÄto asmens apžiÅ«ros protokolo pridÄtoje fotonuotraukoje užfiksuoti akivaizdžiai matomi įdrÄskimai ant V.
U. veido. NukentÄjusioji apie jos sugyventinio prieÅ¡ jÄ pavartotÄ smurtÄ ir patirtÄ fizinį skausmÄ netrukus po įvykio nurodÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, jos kaimynÄ liudytoja N. V. taip pat patvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykio pas jÄ atÄjusi nukentÄjusioji buvo sutrikusi, praÅ¡Ä patarimo, kaip elgtis, nurodÄ, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo jos draugas, ant jos nosies matÄsi kraujuojanti žaizdelÄ. Vertinant jau minÄtÄ byloje esantį objektyvų įrodymÄ â fotonuotraukÄ su užfiksuotu nubrozdinimu ant nukentÄjusiosios veido, taip pat nÄra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog tokio pobÅ«džio odos nubrozdinimas tokioje veido vietoje galÄtų bÅ«ti neskausmingas.
Taigi apeliantÄs argumentai, jog nukentÄjusiosios patirtas fizinis skausmas buvo konstatuotas vien tik remiantis nukentÄjusiosios parodymais, yra nepagrįsti, todÄl atmestini. Bylos įrodymų visuma visiÅ¡kai atitinka Å¡ios nutarties 13 punkte aptartÄ AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuluotÄ reikalavimÄ , kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 140 straipsnį reikia, jog nukentÄjÄs asmuo pajustų fizinį skausmÄ , o toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentÄjusiojo skausmÄ .
Nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, kai tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po žodinio konflikto trenkdamas delnu nukentÄjusiajai į veidÄ , suprato, kad tokiais veiksmais sukels jai fizinį skausmÄ , ir to siekÄ. Darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju pagal teismo byloje nustatytas konkreÄias įvykio aplinkybes tinkamai įvertinti ir nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai atsižvelgiant taip pat ir į konflikto kilmÄ, eigÄ , konfliktinÄje situacijoje esanÄių asmenų elgesio tikslus ir motyvus.
21. ApeliantÄ teigia, jog V. U. veiksmai, kai ji neįspÄjusi, be jokios priežasties antrÄ kartÄ iÅ¡pylÄ D. P. nusipirktÄ alkoholį, kuriuo jis siekÄ numalÅ¡inti dirginantį kojos skausmÄ , iÅ¡ esmÄs iÅ¡provokavo jo smurtinį elgesį prieÅ¡ jÄ , todÄl pripažintina nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo nukentÄjusiosios V. U. provokuojamas elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas). Å ie argumentai yra nepagrįsti, todÄl atmestini.
22. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ (kai veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojamas ar rizikingas nukentÄjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojamus arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojamu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.
Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, sprÄsdami, ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojamas ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisÄtų veiksmų, iÅ¡ dalies nulÄmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentÄjusiajam (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).
Å i lengvinanti aplinkybÄ apibÅ«dina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebÅ«na nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojamus arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020, 2K-154-495/2022).??? 23. NagrinÄjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, nukentÄjusioji savo veiksmais nei skatino, nei provokavo nuteistÄ jį elgtis nusikalstamai.
NÄra jokio pagrindo teigti, jog įvykio metu nukentÄjusiosios elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis nuteistÄ jį ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisÄtų veiksmų, iÅ¡ dalies nulÄmusių tai, kad nuteistasis nusikalto nukentÄjusiajai. NagrinÄjamu atveju byloje nustatyta, jog bÅ«tent nuteistasis elgÄsi nepagarbiai â 2021-12-30, nakties metu (BPK 27 straipsnis), jis dar nuo iÅ¡vakarių vartojo alkoholį savo sugyventinÄs nukentÄjusiosios namuose (virtuvÄje), jai miegant garsiai leido muzikÄ per neÅ¡iojamÄ jÄ garso kolonÄlÄ ir rÅ«kÄ.
Kitame kambaryje miegojusi ir nuteistojo keliamo triukÅ¡mo pažadinta nukentÄjusioji, kuri dar iÅ¡vakarÄse buvo perspÄjusi D. P. jos namuose daugiau nebegirtauti, atÄjusi į virtuvÄ, teisÄtai jo pareikalavo nustoti triukÅ¡mauti ir vartoti alkoholį, po to iÅ¡pylÄ nuteistojo vartojamÄ alkoholį į kriauklÄ. Tuo tarpu D. P. atsistojo iÅ¡ savo vietos prie stalo ir iÅ¡ karto puolÄ vartoti smurtÄ prieÅ¡ V. U., delnu trenkÄ jai į veidÄ ir sukÄlÄ fizinį skausmÄ . ApeliantÄs teiginiai, jog nuteistasis vartojo degtinÄ malÅ¡inti kojos skausmui, jo atsakomybÄs dÄl padarytos nusikalstamos veikos neÅ¡alina ir jos kvalifikavimui įtakos neturi.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, toks nukentÄjusiosios elgesys negali bÅ«ti vertinamas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme kaip provokuojamas ar rizikingas nukentÄjusiojo elgesys.
24. ApeliantÄ teigia, kad D. P. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nepasiekÄ tokio pavojingumo laipsnio, kad D. P. negalÄtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis. Su Å¡iais argumentais negalima sutikti.
25. BK 37 straipsnio formuluotÄ âar kitų nusikaltimo požymių ypatumųâ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos â objektyviųjų ir subjektyviųjų â požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkreÄiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltÄs turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybÄs ypatumai taip pat turi esminÄ reikÅ¡mÄ iÅ¡vadai apie nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2020).??? ??? 26.
Nors baudžiamajame įstatyme nÄra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nÄra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, taÄiau kasacinÄs instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturÄtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mÄmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinÄ Å¾alÄ kito asmens sveikatai (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).
Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinÄs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡ viso neturi teisÄs taikyti BK 37 straipsnį. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvÅ«s smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikÅ¡me veika dÄl abiejų konflikto dalyvių provokuojamo konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniÅ¡kumÄ , trumpalaikiÅ¡kumÄ ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).
Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos â objektyviųjų ir subjektyviųjų â požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkreÄiame nusikaltime. Taigi asmens kaltÄs turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelÄ reikÅ¡mÄ iÅ¡vadai dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-219-303/2021).
27. Sprendžiant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ , be kita ko, atsižvelgiama į nuostatÄ , kad smurtas artimoje aplinkoje dÄl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninÄ reikÅ¡mÄ turinÄioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas; kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-180-689/2018).
28. Atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 25â27 punktuose aptartÄ AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje apeliantÄs nurodomos aplinkybÄs, kad jeigu nukentÄjusiajai ir buvo sukeltas fizinis skausmas, tai toks fizinis skausmas buvo nereikÅ¡mingas, trumpalaikis, nesukeliantis ir nepaliekantis jokių neigiamų padarinių, liekamųjų nepageidaujamų reiÅ¡kinių, bÅ«dingų inkriminuotam sudavimo delnu į veidÄ veiksmui, savaime nelemia veikos mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti, kad dÄl to veika pripažintina mažareikÅ¡me.
Å iuo atveju buvo smurtaujama artimoje aplinkoje, o smurtas artimoje aplinkoje dÄl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninÄ reikÅ¡mÄ turinÄioms veikoms. Veika padaryta tyÄia delnu suduodant į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį â galvÄ , taip nubrozdinant nukentÄjusiosios veidÄ (nosį), dÄl to ji patyrÄ iÅ¡gÄ stį ir fizinį skausmÄ , Å¡is odos pažeidimas buvo akivaizdžiai matomas, kraujavo. D. P. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Be to, nusikaltimÄ D. P. padarÄ bÅ«damas daug kartų teistas, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (t. 1, b. l. 69â79). DÄl Å¡ių priežasÄių D. P. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ pasiekÄ tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinama BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negali bÅ«ti pripažįstama tik formaliai atitinkanÄia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ ir vertinama kaip mažareikÅ¡mÄ.??? ??? 29.
Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija pripažįsta, jog apylinkÄs teismas tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, iÅ¡tyrÄ bei įvertino baudžiamojoje byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nÄra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms, nuteistojo gynÄjos advokatÄs apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todÄl teisÄjų kolegija jį atmeta. DÄl proceso iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme 30. 2022-10-11 ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnyba pateikÄ apeliacinÄs instancijos teismui pažymÄ dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iÅ¡ D.
P. valstybei priteistinos 111,31 Eur dydžio antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokatÄs V. PargaliauskienÄs užmokestis.
31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojanÄio valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs bei kasacinÄs instancijos teismuose, taÄiau pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dÄl iÅ¡laidų, turÄtų advokato paslaugoms apmokÄti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinÄjama ir koks yra skundo nagrinÄjimo rezultatas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynÄjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
32. Å iuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinÄjama pagal nuteistojo D. P. gynÄjos advokatÄs V. PargaliauskienÄs apeliacinį skundÄ , kuriuo ji ginÄijo nuteistojo kaltÄ ir kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus ir nÄra duomenų apie jo sunkiÄ finansinÄ bÅ«klÄ, teisinÄ pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas praÅ¡omas antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ D. P. priteisia. TeisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ D.
P. praÅ¡oma valstybei priteisti pinigų suma â 111,31 Eur â žymiai D. P. turtinÄs padÄties nepaveiks, Å¡i suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. P. gynÄjos advokatÄs Virginijos PargaliauskienÄs apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ D. P. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos patirtas antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas â 111,31 Eur â valstybei.
TeisÄjai Savinijus Katauskas Eduardas MaÅ¡keviÄius Aurelija SadauskaitÄ